Projekto lyginamasis variantas
32, 33, 36, 375 , 39, 40, 41, 42, 43, 44, 45, 46, 47, 49, 50, 52 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO, PAPILDYMO 161 , 377 STRAIPSNIAIS IR 2 PRIEDU IR 35 STRAIPSNIO PRIPAŽINIMO NETEKUSIU GALIOS ĮSTATYMAS 2017 m. d. Nr. Vilnius 1 straipsnis. 1 straipsnio pakeitimas Pakeisti 1 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Šio Įstatymo nuostatos suderintos su Europos Sąjungos teisės aktais, nurodytais šio Įstatymo
1 priede.“ 2 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas Pripažinti netekusiu galios 2 straipsnio 2 dalies 5 punktą. 5) kontroliuoja nuosprendžių pateikimą vykdyti ir jų vykdymą; 3 straipsnis. 9 straipsnio pakeitimas Pripažinti netekusiu galios 9 straipsnio 3 dalies 5 punktą. 5) kontroliuoja nuosprendžių pateikimą vykdyti ir jų vykdymą; 4 straipsnis. 16 straipsnio pakeitimas Pakeisti 16 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„16 straipsnis. Ikiteisminis tyrimas , ir valstybinis kaltinimas ir nuosprendžių vykdymo kontrolė
1Prokurorai pagal kompetenciją atlieka ir organizuoja ikiteisminį tyrimą, jam vadovauja, kontroliuoja ikiteisminio tyrimo pareigūnų proceso veiklą , ir palaiko valstybinį kaltinimą baudžiamosiose bylose , kontroliuoja nuosprendžių pateikimo vykdyti ir jų vykdymą Baudžiamojo kodekso, Baudžiamojo proceso kodekso , Bausmių vykdymo kodekso ir šio Įstatymo nustatyta tvarka. 2. Prokurorams ir ikiteisminio tyrimo pareigūnams generalinio prokuroro patvirtintos rekomendacijos ir kiti teisės norminiai aktai, formuojantys ikiteisminio tyrimo , ir valstybinio kaltinimo ir nuosprendžių vykdymo kontrolės praktiką, yra privalomi.“ 5 straipsnis. Įstatymo papildymas
16 1 straipsniu Papildyti Įstatymą 161 straipsniu: „161 straipsnis.
Korupcinio pobūdžio nusikalstamų veikų, kurių padarymu įtariami valstybės ar savivaldybės institucijų, įstaigų ar organizacijų vadovai ar asmenys, turintys imunitetą nuo patraukimo baudžiamojon atsakomybėn, ikiteisminio tyrimo ir valstybinio kaltinimo ypatumai
korupcinio pobūdžio nusikalstamų veikų, kurių padarymu įtariamas valstybės ar savivaldybės institucijos, įstaigos ar organizacijos vadovas ar asmuo, turintis imunitetą nuo patraukimo baudžiamojon atsakomybėn , ikiteisminį tyrimą ir jam vadovauti bei palaikyti valstybinį kaltinimą tokiose baudžiamosiose bylose, gali būti suteikiamas specialus statusas. 2. Sprendimą dėl specialaus statuso prokurorui suteikimo ir panaikinimo priima generalinis prokuroras. Specialus statusas gali būti suteikiamas tik Generalinės prokuratūros prokurorui jo sutikimu. Sprendžiant dėl specialaus statuso suteikimo, įvertinama prokuroro kvalifikacija, darbo stažas, specializacija, patirtis vadovaujant sudėtingiems tyrimams ir kitos esminės aplinkybės. 3. Prokuroras, kuriam suteiktas specialus statusas, turi tuos pačius įgaliojimus kaip ir kiti prokurorai, tačiau tokiam prokurorui vykdant proceso įstatymus aukštesnysis prokuroras yra tik generalinis prokuroras (jo pavaduotojas). 4. Prokurorui, kuriam suteiktas specialus statusas, netaikomos šio Įstatymo 32 straipsnio 4 dalies, 33, 34, 36, 37–377 straipsnių, 39, 391 straipsnio 2 dalies, 40–42 straipsnių nuostatos. 5. Prokurorui, kuriam suteiktas specialus statusas, už jo funkcijų atlikimą gali būti skiriama priemoka. Priemokos dydį, neviršijant dydžio, nurodyto šio Įstatymo 49 straipsnio 7 dalyje, ir mokėjimo terminą nustato generalinis prokuroras suteikdamas prokurorui specialų statusą. 6.
jis suteiktas, prašymu arba paaiškėjus aplinkybėms, dėl kurių prokurorui suteiktas specialus statusas turi būti panaikintas, arba kai specialus statusas tampa nebereikalingas. 7. Specialaus statuso prokurorui suteikimo ir panaikinimo tvarką nustato generalinis prokuroras.“
Pakeisti 19 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „19 straipsnis. Viešojo intereso gynimas
akto pažeidimą, kuriuo pažeidžiamos asmens, visuomenės, valstybės teisės ir teisėti interesai, ir toks pažeidimas laikytinas viešojo intereso pažeidimu, o valstybės ar savivaldybių institucijos, kurių veiklos srityse buvo padarytas teisės aktų pažeidimas, nesiėmė priemonių jam pašalinti , arba kai tokios kompetentingos institucijos nėra. 2. Prokuroras, pareiškęs ieškinį, prašymą, pareiškimą teismui ir turėdamas pagrindą manyti, kad valstybės ar savivaldybių institucijos netinkamai vykdė pareigas, apie tai informuoja institucijos steigėją ir (ar) imasi kitų šio Įstatymo nustatytų priemonių. 3. Prokurorai, atlikdami tyrimą dėl galimo viešojo intereso pažeidimo, turi įgaliojimus:
1) reikalauti iš valstybės ar savivaldybių institucijų, įstaigų ar įmonių, kitų juridinių ir fizinių asmenų pateikti dokumentus ir informaciją;
2) reikalauti iš valstybės ar savivaldybių institucijų, įstaigų atlikti patikrinimus, auditą, pateikti išvadas;
3) kviesti asmenis ir gauti jų paaiškinimus;
4) gauti iš teismo išnagrinėtą bylą;
5) reikalauti iš valstybės ar savivaldybių institucijų, įstaigų vadovų paskirti specialistus padėti prokurorui nustatyti galimus viešojo intereso pažeidimus ir jį ginti. 4. Prokurorų tyrimo dėl galimo viešojo intereso pažeidimo proceso tvarką nustato generalinis prokuroras. 3. 5.
reikalavimai, gindami viešąjį interesą, turi įgaliojimus:
1) kreiptis į teismą su ieškiniu, pareiškimu, prašymu, įstoti į bylą trečiuoju asmeniu, pareiškiančiu savarankiškus reikalavimus dėl ginčo dalyko ;
2) reikalauti iš valstybės ar savivaldybių institucijų, įstaigų ar įmonių, kitų juridinių ir fizinių asmenų pateikti dokumentus ir informaciją;3
reikalauti iš valstybės ar savivaldybių institucijų jų veiklos srityse spręsti dėl priemonių teisės pažeidimams pašalinti taikymo ir per 20 darbo dienų nuo reikalavimo gavimo dienos informuoti prokuratūrą apie priimtą sprendimą, taip pat per 20 darbo dienų nuo sprendimo priėmimo dienos pateikti prokuratūrai informaciją apie jo vykdymo rezultatus;
4) reikalauti iš valstybės ar savivaldybių institucijų, įstaigų atlikti patikrinimus, auditą, pateikti išvadas;
5) kviesti asmenis ir gauti jų paaiškinimus;
6) dalyvauti teismo procese, kai nagrinėjama civilinė ar administracinė byla pagal prokuroro ieškinį, pareiškimą ar prašymą, civilinis ieškinys, prokuroro pareikštas baudžiamojoje byloje, ir apskųsti tose bylose priimtus teismo sprendimus, nutartis, nutarimus;73 ) priimti nutarimus dėl fizinių asmenų iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų įstatymų nustatytais atvejais nutarimu sankcionuoti fizinių asmenų iškeldinimą ;84 ) nutarimu įspėti valstybės pareigūną, valstybės tarnautoją ar jiems prilygintą asmenį, kad nedarytų teisės pažeidimų;95 ) nutarimu reikalauti atlikti valstybės pareigūno, valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens veiklos tarnybinį patikrinimą ir pasiūlyti patraukti juos drausminėn ar tarnybinėn atsakomybėn;
10) nutarimu perduoti tyrimo medžiagą įgaliotai institucijai administracinio nusižengimo teisenai pradėti ir administracinio nusižengimo protokolui surašyti, kai ikiteisminis tyrimas nutraukiamas, tačiau yra duomenų apie asmens padarytą administracinį nusižengimą;
11) gauti iš teismo išnagrinėtą bylą;
12) reikalauti iš valstybės ar savivaldybių institucijų, įstaigų vadovų paskirti specialistus padėti prokurorui nustatyti galimus viešojo intereso pažeidimus ir jį ginti .
Prokurorai, turėdami pagrindą manyti, kad yra pažeisti teisės aktų reikalavimai, gindami viešąjį interesą, turi įgaliojimus:
1) kreiptis į teismą su ieškiniu, pareiškimu, prašymu, įstoti į bylą trečiuoju asmeniu, pareiškiančiu savarankiškus reikalavimus dėl ginčo dalyko ;
2) reikalauti iš valstybės ar savivaldybių institucijų, įstaigų ar įmonių, kitų juridinių ir fizinių asmenų pateikti dokumentus ir informaciją;3
reikalauti iš valstybės ar savivaldybių institucijų jų veiklos srityse spręsti dėl priemonių teisės pažeidimams pašalinti taikymo ir per 20 darbo dienų nuo reikalavimo gavimo dienos informuoti prokuratūrą apie priimtą sprendimą, taip pat per 20 darbo dienų nuo sprendimo priėmimo dienos pateikti prokuratūrai informaciją apie jo vykdymo rezultatus;
4) reikalauti iš valstybės ar savivaldybių institucijų, įstaigų atlikti patikrinimus, auditą, pateikti išvadas;
5) kviesti asmenis ir gauti jų paaiškinimus;
6) dalyvauti teismo procese, kai nagrinėjama civilinė ar administracinė byla pagal prokuroro ieškinį, pareiškimą ar prašymą, civilinis ieškinys, prokuroro pareikštas baudžiamojoje byloje, ir apskųsti tose bylose priimtus teismo sprendimus, nutartis, nutarimus;73 ) priimti nutarimus dėl fizinių asmenų iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų įstatymų nustatytais atvejais nutarimu sankcionuoti fizinių asmenų iškeldinimą ;84 ) nutarimu įspėti valstybės pareigūną, valstybės tarnautoją ar jiems prilygintą asmenį, kad nedarytų teisės pažeidimų;95 ) nutarimu reikalauti atlikti valstybės pareigūno, valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens veiklos tarnybinį patikrinimą ir pasiūlyti patraukti juos drausminėn ar tarnybinėn atsakomybėn;
10) nutarimu perduoti tyrimo medžiagą įgaliotai institucijai administracinio nusižengimo teisenai pradėti ir administracinio nusižengimo protokolui surašyti, kai ikiteisminis tyrimas nutraukiamas, tačiau yra duomenų apie asmens padarytą administracinį nusižengimą;
11) gauti iš teismo išnagrinėtą bylą;
12) reikalauti iš valstybės ar savivaldybių institucijų, įstaigų vadovų paskirti specialistus padėti prokurorui nustatyti galimus viešojo intereso pažeidimus ir jį ginti . 4.
46. Prokuroras,
nenustatęs viešojo intereso pažeidimo, priima nutarimą atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones. Skundas dėl prokuroro nutarimų nutarimo atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones paduodamas aukštesniajam prokurorui per 30 dienų nuo nutarimo nuorašo kopijos gavimo dienos. Aukštesniojo prokuroro nutarimas, kuriuo atmestas skundas dėl prokuroro nutarimo atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones, gali būti skundžiamas bendrosios kompetencijos teismui per 30 dienų nuo nutarimo kopijos gavimo dienos. 5. Prokurorai Baudžiamojo proceso kodekso nustatytais atvejais gali nutarimu reikalauti pradėti baudžiamąjį procesą. 6. Valstybinį kaltinimą baudžiamosiose bylose teisme palaikantys prokurorai, gindami viešąjį interesą, privalo pareikšti civilinį ieškinį, jeigu šis nepareikštas, kai dėl nusikalstamos veikos padaryta žalos valstybei arba asmeniui, kuris dėl nepilnametystės, ligos, priklausomybės nuo kaltinamojo ar dėl kitų priežasčių negali teisme ginti savo teisių ar teisėtų interesų. 7. Prokuroro nutarimai reikalauti iš valstybės ar savivaldybių institucijų jų veiklos srityse spręsti dėl priemonių teisės pažeidimams pašalinti taikymo, įspėti valstybės pareigūną, valstybės tarnautoją ar jiems prilygintą asmenį, kad nedarytų teisės pažeidimų, ir reikalauti atlikti valstybės pareigūno, valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens veiklos tarnybinį patikrinimą teismui neskundžiami. 8. Duomenys, surinkti prokuratūroje dėl galimo viešojo intereso pažeidimo, prokuroro procesiniai sprendimai su tyrimu nesusijusiems asmenims gali būti teikiami tik prokuroro sprendimu. “
Pakeisti 25 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„25 straipsnis. Priėmimo į tarnybą prokuratūroje ir
skyrimo į prokuroro pareigas reikalavimai 1.
Asmuo priimamas į tarnybą prokuratūroje ir paskiriamas į prokuroro pareigas, jeigu jis yra nepriekaištingos reputacijos Lietuvos Respublikos pilietis, moka ntis valstybinę lietuvių kalbą, turi aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą ir yra įgijęs teisės bakalauro ir teisės magistro ar teisininko profesinį kvalifikacinį laipsnį, turi trejų metų teisinio darbo stažą ir išlaikė pretendentų į prokurorus egzaminą. Teisinio darbo stažas skaičiuojamas nuo tada, kai asmuo įgijo šiame straipsnyje nurodytą teisinį išsilavinimą ir pradėjo dirbti darbą, nurodytą Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintame teisinių pareigybių sąraše. 2. Užsienio mokymo įstaigose asmens įgytas išsilavinimas pripažįstamas Vyriausybės nustatyta tvarka. 3. Laikoma, kad asmuo yra nepriekaištingos reputacijos, jeigu jis nepiktnaudžiauja alkoholiu, nevartoja narkotinių, psichotropinių ar toksinių medžiagų, nėra įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas padaręs nusikalstamą veiką, nebuvo atleistas iš tarnybos ar darbo už šiurkštų drausmės pažeidimą arba nuo jo atleidimo yra praėję penkeri metai ir jo elgesys atitinka Prokurorų etikos kodekso nuostatas.
Laikoma, kad asmuo yra nepriekaištingos reputacijos, jeigu jis:
1) nėra įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas padaręs nusikalstamą veiką;
2) nebuvo atleistas iš tarnybos ar darbo už šiurkštų drausmės pažeidimą arba nuo jo atleidimo yra praėję penkeri metai ir jo elgesys atitinka Prokurorų etikos kodekso nuostatas;
3) nėra šio Įstatymo 41 straipsnio 4 dalyje numatytu atveju pripažintas padaręs įstatymo pažeidimą, tarnybinį nusižengimą, prokuroro vardą žeminantį poelgį, kitą Prokurorų etikos kodekso pažeidimą, už kurį turėtų būti skirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš tarnybos, arba nuo pripažinimo dienos yra praėję penkeri metai ir jo elgesys atitinka Prokurorų etikos kodekso nuostatas;
4) nepiktnaudžiauja alkoholiu, nevartoja narkotinių, psichotropinių ar kitų toksinių medžiagų. 4. Asmuo negali būti priimtas į tarnybą prokuratūroje ir eiti prokuroro pareigas pareigų , jeigu:
1) jis neatitinka priėmimo į tarnybą prokuratūroje reikalavimų;
2) jo tarnyba prokuratūroje sukeltų viešųjų ir privačių interesų konfliktą;
3) tarp jo ir prokuratūroje tarnaujančių jo sutuoktinio, artimojo giminaičio ar svainystės ryšiais susijusio asmens būtų tiesioginis pavaldumas;
4) tai draudžia įstatymai.“
Pakeisti 27 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2.
Prašymą tarnauti prokuroru pateikusio asmens duomenys, taip pat duomenys apie prokuroro priėmimą į tarnybą, jo priesaiką, paskyrimą į pareigas ir atleidimą iš tarnybos, nušalinimą nuo pareigų, skatinimą, tarnybines nuobaudas, sprendimus, kuriais prokuroras, atleistas iš tarnybos, pripažintas padaręs įstatymo pažeidimą, tarnybinį nusižengimą, prokuroro vardą žeminantį poelgį, kitą Prokurorų etikos kodekso pažeidimą, už kurį turėtų būti skirta tarnybinė nuobauda, tarnybinių asmens apsaugos priemonių išdavimą ir kiti duomenys kaupiami ir tvarkomi personalo informacinėje sistemoje ir Generalinėje prokuratūroje saugomoje asmens byloje pagal generalinio prokuroro patvirtintas Asmens bylos tvarkymo taisykles nustatyta tvarka .“
1Pakeisti 28 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Tarnybos prokuroru stažą, skaičiuojamą priimant
asmenį į tarnybą prokuratūroje, nustatant stažuotės ir prokuroro karjeros tvarką, sudaro:
1) asmens darbo teisėju ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo teisėju stažas;
2) įskaitytas asmens teisinio pedagoginio darbo turint teisės krypties socialinių mokslų daktaro ar habilituoto daktaro laipsnį stažas;
3) įskaitytas asmens tarnybos prokuroru ar darbo teisėju laikas užsienio valstybėje ar tarptautinėse institucijose;
4) įskaityti tikslinių atostogų laikotarpiai, prokuroro stažuotės, prokuroro kvalifikacijos kėlimo, prokuroro delegavimo į tarptautines, Europos Sąjungos institucijas ar užsienio valstybių institucijas, p rokuroro dalyvavimo Europos Sąjungos, tarptautinių organizacijų, užsienio valstybių finansuojamuose paramos teikimo arba Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo ir paramos demokratijai projektuose, prokuroro nepagrįsto nušalinimo nuo pareigų laikotarpiai. “
ją išdėstyti taip: „3.
Tarnybos prokuroru stažą, skaičiuojamą nustatant prokurorų atostogų trukmę, sudaro:
1) šio straipsnio 2 dalyje nurodytas asmens darbo stažas;
2) įskaitytas kitas asmens teisinio darbo stažas , įgijus išsilavinimą, nurodytą šio Įstatymo 25 straipsnio 1 dalyje .“
3Papildyti 28 straipsnį 7 dalimi:
„
pareigų, į tarnybos prokuroru stažą neįskaitomas, išskyrus atvejus, kai pripažįstama, kad prokuroras buvo nušalintas nepagrįstai, ar nepasitvirtinus aplinkybėms, lėmusioms nušalinimą. “
Pakeisti 29 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„29 straipsnis. Prokurorams taikomi apribojimai
pareigų ir dirbti kitose įstaigose, įmonėse ar organizacijose, išskyrus mokslinį, pedagoginį darbą, kūrybinę veiklą arba atvejus, kai nustatyta tvarka deleguojamas į tarptautines, Europos Sąjungos ar užsienio valstybių institucijas , dalyvauja Europos Sąjungos, tarptautinių organizacijų, užsienio valstybių finansuojamuose paramos teikimo arba Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo ir paramos demokratijai projektuose, kuriuose vykdoma su prokuratūros misija ir tikslais susijusi veikla . 2. Prokuroras negali gauti kito atlyginimo, išskyrus prokuroro darbo užmokestį, atlyginimą už kūrybinę veiklą, mokslinį ar pedagoginį darbą aukštosiose mokyklose , teisės aktų projektų rengimo grupėse ir komisijose, jei šis darbas neįeina į prokuroro pareigas , išmokas iš Europos Sąjungos, tarptautinių organizacijų, užsienio valstybių lėšų pagal paramos teikimo projektų sutartyse nustatytas sąlygas. 3.
gali dirbti mokslinį ar pedagoginį darbą aukštosiose mokyklose , dalyvauti teisės aktų projektų rengimo grupėse ar komisijose, būti nustatyta tvarka deleguojamas į tarptautines, Europos Sąjungos ar užsienio valstybių institucijas , dalyvauti Europos Sąjungos, tarptautinių organizacijų, užsienio valstybių finansuojamuose paramos teikimo arba Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo ir paramos demokratijai projektuose. “
Pakeisti 31 straipsnio 4 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1) prokuroro tarnybą vertinti teigiamai , ir pasiūlyti toliau eiti pareigas ir suteikti kvalifikacinį rangą
1Pakeisti 32 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„
stažuotės metu organizuoja Generalinė prokuratūra, ir kvalifikacijos kėlimą organizuoja
ir Teisingumo ministerija .“
2Pakeisti 32 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Prokuroras, prokuratūros siuntimu mokęsis ilgiau kaip
tris mėnesius ir per vienerius metus nuo mokymosi pabaigos atleistas iš tarnybos prokuratūroje pagal šio Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 1–6, 9 , ir10 , 14 punktų punktus, ir
–4,
ir 3 punktų nuostatas punktus , privalo atlyginti dėl jo mokymosi prokuratūros turėtas išlaidas už paskutinius dvejus metus.“
Pakeisti 33 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„33 straipsnis. Prokurorų tarnybos vertinimas
prokuroro pareigas vertina Atestacijos komisija generalinio prokuroro nustatyta tvarka. 2. Prokuroro tarnyba, po stažuotės įvertinta teigiamai, vėliau vertinama kas penkeri metai eilinio tarnybos vertinimo metu , išskyrus generalinio prokuroro nustatytus atvejus, kai prokuroras tam tikrą laiką neatliko savo funkcijų . 3.
prokuroro sprendimu:
1) paties prokuroro prašymu, jeigu nuo paskutinio jo tarnybos vertinimo praėjo ne mažiau kaip pusė metų;
2) kai prokuroras siekia būti paskirtas į aukštesnes arba, pasibaigus paskyrimo į pareigas terminui, į tas pačias ar lygiavertes pareigas, jeigu nuo paskutinio jo tarnybos vertinimo yra praėję treji metai;
3) kai ne kartą kartojasi prokuroro veiklos trūkumai ir dėl to kyla pagrįstų abejonių, ar jis yra tinkamas užimamoms pareigoms eiti . 4. Nėščios prokurorės tarnyba gali būti vertinama tik jos sutikimu. 5. Atestacijos komisija po eilinio ar neeilinio tarnybos vertinimo pateikia generaliniam prokurorui išvadas išvadą , kuriose kurioje pasiūlo:
1) prokuroro tarnybą vertinti labai gerai ir pasiūlyti prokurorą paskatinti šio Įstatymo 39 straipsnyje nustatyta tvarka ;
2) prokuroro tarnybą vertinti labai gerai ir taikyti šio Įstatymo 39 straipsnio 1 dalies 1–4 punktuose nustatytas skatinimo priemones;23 ) prokuroro tarnybą vertinti gerai;34 ) prokuroro tarnybą vertinti patenkinamai ir pasiūlyti įpareigoti kelti kvalifikaciją;45 ) prokuroro tarnybą vertinti nepatenkinamai ir pasiūlyti jį perkelti į žemesnes pareigas;56 ) prokuroro tarnybą vertinti nepatenkinamai ir pasiūlyti jį atleisti iš tarnybos. 6. Atestacijos komisija siūlo generaliniam prokurorui suteikti prokurorui aukštesnį, palikti tą patį arba pažeminti kvalifikacinį rangą. 7. 6. Prokuroras Atestacijos komisijos išvadą gali apskųsti generaliniam prokurorui, o generalinio prokuroro sprendimą dėl šios išvados – teismui Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.“
1 .
Prokurorams suteikiami šie kvalifikaciniai rangai, žymintys jų kvalifikaciją ar einamas pareigas:
1) jaunesnysis justicijos patarėjas;
2) justicijos patarėjas;
3) vyresnysis justicijos patarėjas;
4) vyriausiasis justicijos patarėjas;
5) valstybinis justicijos patarėjas;
6) vyriausiasis valstybinis justicijos patarėjas. 2. Generaliniam prokurorui vyriausiojo valstybinio justicijos patarėjo kvalifikacinį rangą, generalinio prokuroro pavaduotojui valstybinio justicijos patarėjo kvalifikacinį rangą suteikia Respublikos Prezidentas, skirdamas juos į pareigas. 3. Prokurorui ne aukštesnį kaip vyriausiojo justicijos patarėjo kvalifikacinį rangą suteikia generalinis prokuroras įsakymu, remdamasis Atestacijos komisijos išvadomis po prokuroro kvalifikacijos vertinimo arba skatinimo tvarka. 4. Pretendentų į prokurorus egzaminą laikiusiam prokurorui, kurio tarnyba po stažuotės įvertinta teigiamai, skiriant į pareigas suteikiamas jaunesniojo justicijos patarėjo kvalifikacinis rangas. 5. Galiojančią tarnybinę nuobaudą turinčiam prokurorui aukštesnis kvalifikacinis rangas nesuteikiamas. 6. Prokurorui, pakartotinai priimtam į tarnybą prokuratūroje, suteikiamas turėtas kvalifikacinis rangas, bet ne aukštesnis negu pagal pareigas nustatytasis. 15 straipsnis. 36 straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 36 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Į lygiavertes pareigas prokuroras, kuris neina
vyriausiojo prokuroro (jo pavaduotojo) pareigų, gali būti perkeltas:
1) jo prašymu ar sutikimu , kai praėjo ne mažiau kaip treji metai nuo paskyrimo į prokuroro pareigas ir į šias pareigas nėra pretenduojančių kitų prokurorų;
2) jo sutikimu, kai į šias pareigas nėra pretenduojančių kitų prokurorų;2
prokuratūros darbo organizavimo pakeitimų panaikinamos jo pareigos.“
2Pakeisti 36 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3.
Prokuroras į žemesnes pareigas , išskyrus vyriausiojo prokuroro ar jo pavaduotojo pareigas, gali būti perkeltas:
1) jo prašymu ar sutikimu , išskyrus perkėlimą į vyriausiojo prokuroro ar jo pavaduotojo pareigas ;
2) kai dėl prokuratūros darbo organizavimo pakeitimų panaikinamos jo pareigos ir nėra galimybių perkelti jį į lygiavertes pareigas;
3) kai yra Atestacijos komisijos siūlymas perkelti jį į žemesnes pareigas;
4) kai jam paskirta tarnybinė nuobauda – perkėlimas į žemesnes pareigas;
5) pasibaigus paskyrimo į pareigas terminui.“
straipsnio pakeitimas
375 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Lietuvos nacionaliniam nariui Eurojuste, jo pavaduotojui ir padėjėjui, kurių darbo vieta yra Eurojusto buveinės vietoje, mokamas pagal Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymą šiame Įstatyme nustatytas darbo užmokestis ir garantuojamos eitos arba kitos lygiavertės pareigos . Pasibaigus paskyrimo į pareigas laikotarpiui, prokuroras jo sutikimu be atrankos perkeliamas į prokuroro pareigas Generalinėje prokuratūroje arba teritorinėje prokuratūroje. Šiuo pagrindu prokuroras be atrankos negali būti paskirtas į vyriausiojo prokuroro ar jo pavaduotojo pareigas.
straipsnis. Prokuroro dalyvavimas Europos Sąjungos, tarptautinių organizacijų, užsienio valstybių finansuojamuose paramos teikimo arba Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo ir paramos demokratijai projektuose 1.
Prokuroras jo sutikimu gali būti paskiriamas dalyvauti Europos Sąjungos, tarptautinių organizacijų, užsienio valstybių finansuojamuose paramos teikimo arba Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo ir paramos demokratijai projektuose, kuriuose vykdoma su prokuratūros misija ir tikslais susijusi veikla, paprastai ne ilgiau kaip trejiems metams, jeigu tarptautinė sutartis ar Europos Sąjungos teisės aktai nenustato kitaip. 2. Prokurorui iš Europos Sąjungos, tarptautinių organizacijų, užsienio valstybių lėšų pagal paramos teikimo projektų sutartyse nustatytas sąlygas ir įkainius gali būti mokamos vienkartinės ar periodinės išmokos, kurios neįskaičiuojamos į šio Įstatymo 49 straipsnio 3 dalyje nurodytą prokuroro darbo užmokestį . 3. Už laiką, kurį prokuroras dalyvauja šio straipsnio 1 dalyje nurodytuose tarptautiniuose bendradarbiavimo ir paramos demokratijai projektuose ir už kurį gauna išmokas iš Europos Sąjungos, tarptautinių organizacijų, užsienio valstybių lėšų, skirtų tiems projektams įgyvendinti, darbo užmokestis iš prokuratūros lėšų prokurorui nemokamas. 4. Prokuroro dalyvavimo tarptautiniuose bendradarbiavimo ir paramos demokratijai projektuose laikotarpis įskaitomas į tarnybos prokuroru stažą. 5. Prokuroro paskyrimo dalyvauti tarptautiniuose bendradarbiavimo ir paramos demokratijai projektuose tvarką nustato generalinis prokuroras. “
1Pripažinti netekusiu galios 39 straipsnio 1 dalies 5 punktą. 5) suteikiant aukštesnį kvalifikacinį rangą. 2. Pakeisti 39 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti
taip: „3. Prokuroras skatinamas šio Įstatymo , kitų teisės aktų ir generalinio prokuroro nustatyta tvarka.“
Pakeisti 40 straipsnį ir jį išdėstyti taip: ,,40 straipsnis.
Tarnybinės nuobaudos Prokurorui už įstatymų pažeidimus, tarnybinius nusižengimus, prokuroro vardą žeminančius poelgius, taip pat kitus Prokurorų etikos kodekso pažeidimus gali būti skiriamos šios tarnybinės nuobaudos:
1) pastaba;
3) kvalifikacinio rango pažeminimas;
4) perkėlimas į žemesnes pareigas;
5) atleidimas iš tarnybos. 1. Prokurorui už įstatymų pažeidimus, tarnybinius nusižengimus, prokuroro vardą žeminančius poelgius, taip pat kitus Prokurorų etikos kodekso pažeidimus gali būti skiriamos šios tarnybinės nuobaudos:
1) pastaba;
3) perkėlimas į žemesnes pareigas;
4) atleidimas iš tarnybos. 2. Prokurorui tarnybinė nuobauda – atleidimas iš tarnybos gali būti skiriama už:
1) nebuvimą tarnyboje vieną ar daugiau darbo dienų be svarbios priežasties;
2) buvimą apsvaigusiam nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų toksinių medžiagų tarnybos metu arba ne tarnybos metu viešoje vietoje, kai prokuroro elgesys žeidžia žmogaus orumą, diskredituoja prokuratūros autoritetą ir visuomenės pasitikėjimą ja;
3) Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo reikalavimų pažeidimą;
4) neatvykimą du kartus į Atestacijos komisijos posėdį be svarbios priežasties;
5) kitus įstatymų pažeidimus, tarnybinius nusižengimus, prokuroro vardą žeminančius poelgius, taip pat kitus Prokurorų etikos kodekso pažeidimus, kuriais diskredituojamas prokuratūros autoritetas ir visuomenės pasitikėjimas ja. “
1Pakeisti 41 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Prokurorų galimai padarytus įstatymų pažeidimus, tarnybinius nusižengimus, prokuroro vardą žeminančius poelgius, taip pat kitus Prokurorų etikos kodekso pažeidimus nagrinėja Etikos komisija šio Įstatymo ir generalinio prokuroro nustatyta tvarka.“
2Papildyti 41 straipsnį nauja 4 dalimi:
„ 4.
Kreipimasis dėl prokuroro galimai padaryto įstatymo pažeidimo, tarnybinio nusižengimo, prokuroro vardą žeminančio poelgio, taip pat kito Prokurorų etikos kodekso pažeidimo nagrinėjamas ir sprendimas dėl tarnybinio pažeidimo padarymo pripažinimo, tarnybinės atsakomybės taikymo ir tarnybinės nuobaudos skyrimo priimamas ir tuo atveju, kai prokuroras atleidžiamas iš tarnybos. “
5–10 dalimis. 4. Pakeisti 41 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „
arba sprendimą dėl prokuroro, atleisto iš tarnybos, pripažinimo padarius įstatymo pažeidimą, tarnybinį nusižengimą, prokuroro vardą žeminantį poelgį ar kitą Prokurorų etikos kodekso pažeidimą ir tarnybinės nuobaudos, kuri turėtų būti jam skirta, priima generalinis prokuroras, atsižvelgdamas į Etikos komisijos išvadą ar šio straipsnio45 dalyje nurodyto subjekto motyvuotą teikimą, tačiau generalinio prokuroro šie siūlymai ši išvada ir teikimai nesaisto.“
1Pakeisti 42 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Pasibaigus tarnybinės nuobaudos – perkėlimo į
žemesnes pareigas ar kvalifikacinio rango pažeminimo galiojimo laikui, prokuroras į aukštesnes pareigas skiriamas ar aukštesnis kvalifikacinis rangas suteikiamas bendra šio Įstatymo nustatyta tvarka.“
2Pakeisti 42 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Prokuroras įsakymą Įsakymas dėl tarnybinės nuobaudos paskyrimo per vieną mėnesį nuo supažindinimo su įsakymu juo dienos , o įsakymas dėl prokuroro, atleisto iš tarnybos, pripažinimo padarius įstatymo pažeidimą, tarnybinį nusižengimą, prokuroro vardą žeminantį poelgį ar kitą Prokurorų etikos kodekso pažeidimą ir tarnybinės nuobaudos, kuri turėtų būti jam skirta, per vieną mėnesį nuo jo gavimo dienos gali apskųsti būti skundžiami teismui Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.“
Pakeisti 43 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„43 straipsnis. Prokurorų nušalinimo nuo pareigų tvarka
1Prokuroras gali būti nušalintas nuo pareigų,
jei tarnyboje yra neblaivus, apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar toksinių medžiagų ar atsisako pasitikrinti sveikatą arba yra pagrindas manyti, kad jis padarė veiką, kuri turi tarnybinio nusižengimo ar nusikalstamos veikos požymių. Prokuroras nuo pareigų privalo būti nušalintas, jeigu:
1) tarnyboje yra neblaivus, apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar toksinių medžiagų (šiuo atveju prokuroras nušalinamas likusiam tos dienos darbo laikui);
2) atsisako pasitikrinti sveikatą šiame Įstatyme nustatyta tvarka (šiuo atveju prokuroras nušalinamas, iki pasitikrins sveikatą). 2. Prokuroras nuo pareigų gali būti nušalintas, kai yra pagrindas manyti, kad jis:
1) padarė veiką, turinčią tarnybinio nusižengimo požymių (šiuo atveju prokuroras nušalinamas, iki bus atliktas tarnybinis patikrinimas ir priimtas sprendimas dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo);
2) padarė nusikalstamą veiką ir generalinis prokuroras pradėjo ikiteisminį tyrimą (šiuo atveju prokuroras nušalinamas iki galutinio sprendimo baudžiamojoje byloje). 2. 3.
pavaduotojas) arba jų pavedimu teritorinės prokuratūros vyriausiasis prokuroras (jo pavaduotojas) įsakymu ne ilgiau kaip iki 45 dienų, o kai yra pagrindas manyti, kad prokuroras padarė nusikalstamą veiką, ir generalinis prokuroras pradėjo ikiteisminį tyrimą, – iki galutinio sprendimo baudžiamojoje byloje Prokuroras nuo pareigų nušalinamas generalinio prokuroro (jo pavaduotojo) arba jo pavedimu teritorinės prokuratūros vyriausiojo prokuroro (jo pavaduotojo) įsakymu . 3. 4. Iš prokuroro, nušalinto nuo pareigų, nedelsiant paimami tarnybinis ginklas, šaudmenys, prokuroro pažymėjimas, prokuroro ženklas ir proceso procesiniai dokumentai. 4. 5. Prokuroro Už nušalinimo nuo pareigų laikotarpiu laikotarpį prokurorui darbo užmokestis jam nemokamas. 5. Kai nuo pareigų nušalintas prokuroras atleidžiamas iš tarnybos, atleidimo diena laikoma paskutinė jo tarnybos iki nušalinimo nuo pareigų diena. 6. Nepagrįstai nušalintas nuo pareigų prokuroras grąžinamas į eitas pareigas, už nepagrįsto nušalinimo laiką sumokamas jo negautas darbo užmokestis ir tas laikas įskaitomas į tarnybos prokuroru stažą. Prokuroras, nuo pareigų nušalintas nepagrįstai ar nepasitvirtinus aplinkybėms, lėmusioms nušalinimą, grąžinamas į eitas pareigas ir per 10 darbo dienų nuo grąžinimo į pareigas jam išmokamas darbo užmokestis už laikotarpį, kurį jis buvo nušalintas nuo pareigų, taip pat delspinigiai už šią sumą, apskaičiuoti Vyriausybės nustatyta tvarka. Delspinigiai nemokami, jeigu prokurorui žala atlyginta kitų įstatymų nustatyta tvarka. Laikotarpis, kurį prokuroras buvo nepagrįstai nušalintas nuo pareigų, įskaitomas į tarnybos prokuroru stažą. “
1Papildyti 44 straipsnio 1 dalį 14 punktu:
„
14) savo poelgiu sulaužo priesaiką. “
2Pakeisti 44 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2.
Prokuroras gali būti atleistas iš tarnybos, jei jeigu :
1) savo poelgiu sulaužo priesaiką; 2 1) nesibaigus tarnybinės nuobaudos galiojimo laikui jam skiriama paskirta nauja tarnybinė nuobauda;
3) be svarbios priežasties du kartus per metus visą darbo dieną neatvyksta į tarnybą arba be svarbios priežasties neatvyksta į tarnybą 2 dienas iš eilės;
4) be svarbios priežasties du kartus neatvyksta į Atestacijos komisijos posėdį; 5 2) dėl laikino nedarbingumo nebūna nebuvo tarnyboje daugiau kaip 120 kalendorinių dienų iš eilės arba daugiau kaip 140 kalendorinių dienų per paskutinius dvylika mėnesių, išskyrus atvejus, kuriais kai įstatymų nustatyta, kad pareigos paliekamos ilgesnį laiką dėl tam tikrų ligų arba dėl sveikatos sutrikdymo tarnyboje;
6) pažeidžia Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymą; 7 3) negauna leidimo dirbti su įslaptinta informacija, kai toks reikalavimas numatytas nustatytas Kompetencijos nuostatuose ;
8) yra sulaukęs amžiaus, reikalingo pareigūnų ir karių valstybinei pensijai gauti .“ 24 straipsnis. 45 straipsnio pakeitimas Pakeisti 45 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„45 straipsnis. Reikalavimai atleidžiant iš tarnybos ir atleidimo tvarka
1Prokuroras atleidžiamas iš tarnybos generalinio prokuroro įsakymu šio Įstatymo nustatyta tvarka. 2. Prokurorą atleisti iš tarnybos laikino nedarbingumo laikotarpiu ar atostogų metu, išskyrus šio Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 1–4,
11 , 12, 14 punktuose ir 2 dalies 8 punkte nustatytus atvejus, draudžiama. Jeigu prokuroras atleidžiamas iš tarnybos pažeidžiant šią nuostatą, jo atleidimo diena laikoma kita po atostogų ar laikino nedarbingumo pasibaigimo tarnybos diena. 3. Nėščią prokurorę atleisti iš tarnybos, išskyrus šio Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 1–6, 9– 12 11, 14 punktuose ir 2 dalies 1, 3, 6, 8 punktuose nustatytus atvejus, draudžiama. 4.
4Prokurorą, kuris vienas augina vaiką iki trejų metų,
atleisti iš tarnybos, išskyrus šio Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 1–6, 8–12 ,14 punktuose ir 2 dalies 1 –6, 8 ir 2 punktuose nustatytus atvejus, draudžiama. 5. Atleisti prokurorą iš tarnybos šio Įstatymo 44 straipsnio
, 12 punktuose ir 2 dalies 8 punkte nustatytais atvejais nustatytu atveju galima tik apie tai raštu įspėjus raštu prieš du mėnesius. Prokuroras, kuris vienas augina vaiką iki keturiolikos metų, taip pat prokuroras, kuriam iki teisės gauti pareigūnų ir karių valstybinę pensiją atsiradimo liko ne daugiau kaip penkeri metai arba kuris yra invalidas neįgalus , apie atleidimą iš tarnybos turi būti įspėjamas prieš keturis mėnesius. Jei Jeigu prokuroras atleidžiamas iš tarnybos nesibaigus nepasibaigus įspėjimo laikui, jo atleidimo data nukeliama iki įspėjimo termino pabaigos. 6. Mirę, įstatymų nustatyta tvarka paskelbti mirusiais ar pripažinti nežinia kur esančiais prokurorai generalinio prokuroro įsakymu išbraukiami iš Prokurorų pareigybių sąrašo Prokurorui mirus, įstatymų nustatyta tvarka paskelbus jį mirusiu ar pripažinus nežinia kur esančiu, tarnybos santykiai nutraukiami generalinio prokuroro įsakymu . 7. Prokurorą atleidžiant iš tarnybos arba išbraukiant iš Prokurorų pareigybių sąrašo, paimami jo tarnybinis ginklas, šaudmenys, asmens apsaugos priemonės, prokuroro pažymėjimas, prokuroro ženklas, proceso procesiniai dokumentai ir jam patikėtas prokuratūros turtas.“
1Pakeisti 46 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Prokuroras turi teisę atsistatydinti prieš 14
kalendorinių dienų , paduodamas pateikdamas generaliniam prokurorui prašymą atleisti iš tarnybos.
Prokuroras, dėl kurio galimo tarnybinio nusižengimo atliekamas tarnybinis patikrinimas, turi teisę atsistatydinti ne vėliau kaip prieš 30 kalendorinių dienų pateikdamas prašymą generaliniam prokurorui (į šį terminą neįskaitomas laikas, kurį prokuroras nebuvo darbe dėl ligos arba atostogavo). “
2Pakeisti 46 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Jeigu generalinis prokuroras sutinka, prokuroras
iš tarnybos gali būti atleistas nuo prašymo atleisti iš tarnybos padavimo dienos praėjus 3 kalendorinėms dienoms. Prokuroras turi būti atleistas kitą darbo dieną, kai pasibaigia šio straipsnio 1 dalyje nurodytas terminas, o generalinio prokuroro sutikimu – ir nepasibaigus šiam terminui. “
Pakeisti 47 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Atleidžiant prokurorą iš tarnybos šio Įstatymo 44
straipsnio 1 dalies 7, 8 ir 13 punktuose ir 2 dalies52 punkte nustatytais atvejais, o generalinį prokurorą (jo pavaduotoją) – šio Įstatymo 22 straipsnio 5 dalies 1 punkte,67 dalies 1, 2 punktuose ir78 dalies 2 punkte nustatytais atvejais, jam sumokama dviejų mėnesių vidutinio jo darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka.“
Pakeisti 49 straipsnį ir jį išdėstyti taip :
„49 straipsnis. Prokurorų darbo užmokestis
Prokurorų darbo užmokestį nustato Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymas. 1. Prokurorų darbo užmokestį ir jo apskaičiavimo tvarką nustato šis straipsnis. 2.
darbo užmokesčio ir pareiginės algos bazinis dydis (toliau – bazinis dydis), kurį ateinantiems metams Vyriausybės teikimu, įvertinus prokurorams atstovaujančių organizacijų pasiūlymus, praėjusių metų vidutinę metinę infliaciją (skaičiuojant nacionalinį vartotojų kainų indeksą) ir kitų vidutinio darbo užmokesčio viešajame sektoriuje dydžiui ir kitimui poveikį turinčių veiksnių įtaką, tvirtina Seimas iki Seimo pavasario sesijos pabaigos. Tvirtinamas naujas bazinis dydis negali būti mažesnis už esamą bazinį dydį, išskyrus atvejus, kai iš esmės pablogėja valstybės ekonominė ir finansinė būklė. 3. Prokurorų darbo užmokestis susideda iš:
1) pareiginės algos;
2) priedo už ištarnautus Lietuvos valstybei metus;
3) priemokos pagal šio Įstatymo 161 straipsnį. 4. Prokurorų darbo užmokestis apskaičiuojamas atitinkamą pareiginės algos koeficientą, nustatytą šio Įstatymo 2 priede, padauginus iš bazinio dydžio. Prokurorų pareiginė alga apvalinama vadovaujantis bendromis skaičių apvalinimo taisyklėmis taip, kad paskutinis skaitmuo būtų 0 arba 5. 5. Prokurorams mokamas priedas už ištarnautus Lietuvos valstybei metus nuo 1990 m. kovo 11 d. einant pareigas, nurodytas Valstybės tarnybos įstatymo 4 straipsnio 1–4 dalyse ir 5 dalies 1–4 punktuose (išskyrus savivaldybės tarybos narius, kurie nebuvo merais ir mero pavaduotojais). Į ištarnautus metus įskaitomi laikotarpiai, nurodyti minėto įstatymo 42 straipsnio 1 dalyje, apskaičiuoti Vyriausybės nustatyta tvarka. 6. Priedą už ištarnautus valstybei metus sudaro 3 procentai prokuroro pareiginės algos už kiekvienus trejus metus, tačiau priedo dydis neturi viršyti 30 procentų pareiginės algos. 7. Priemokos, jeigu ji skiriama pagal šio Įstatymo 161 straipsnį, suma gali siekti iki 30 procentų pareiginės algos. 8. Duomenys apie prokurorų darbo užmokestį yra vieši.
Šie duomenys teikiami Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo nustatyta tvarka.
“ 28 straipsnis. 50 straipsnio pakeitimas Pakeisti 50 straipsnį ir jį išdėstyti taip :
„50 straipsnis. Prokurorų atostogos
28 kalendorinių 20 darbo dienų kasmetinės mokamos atostogos. Prokurorui, vienam auginančiam vaiką iki keturiolikos metų arba neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų, taip pat prokurorui, kuris pripažintas neįgaliuoju, suteikiamos 25 darbo dienų kasmetinės atostogos. 2. Prokurorams Prokurorui , turintiems turinčiam daugiau kaip penkerių metų tarnybos prokuroru stažą, už kiekvienus paskesnius tarnybos prokuroru metus suteikiama kasmetinės atostogos pailginamos 1 kalendorine darbo diena papildomų atostogų , tačiau bendra kasmetinių mokamų atostogų ir papildomų atostogų už tarnybos prokuroru stažą trukmė negali būti ilgesnė kaip42 40 kalendorinės darbo dienos dienų . 3. Prokurorams kasmetinės atostogos suteikiamos šio Įstatymo ir Darbo kodekso nustatyta tvarka. 4. Prokurorams Prokurorui už nenormuotą darbo dieną ir generalinio prokuroro ar jo pavaduotojo įsakymu pavestų funkcijų, numatytų nurodytų Baudžiamojo proceso kodekse ir kituose įstatymuose, atlikimą poilsio ar švenčių dienomis kompensuojama suteikiant iki 14 kalendorinių darbo dienų kasmetinių papildomų mokamų atostogų. Papildomos kasmetinės atostogos suteikiamos generalinio prokuroro nustatyta tvarka. 5. Generalinis prokuroras (jo pavaduotojas) t T arnybinio būtinumo atvejais gali atšaukti prokurorą jo sutikimu iš kasmetinių ir papildomų atostogų gali generalinis prokuroras (jo pavaduotojas) . Nepanaudotos atostogos prokurorui suteikiamos kitu laiku Darbo kodekso nustatyta tvarka . 6.
Prokurorui gali būti suteikiamos šios tikslinės atostogos:
1) nemokamos;
2) nėštumo ir gimdymo;
3) tėvystės;
4) vaikui prižiūrėti;
5) mokymosi;
1) nėštumo ir gimdymo;
2) tėvystės;
3) vaikui prižiūrėti;
4) mokymosi;
5) kūrybinės;
6) nemokamos;6
kėlimo;7
vietos pakeitimo. 7. Prokuroro prašymu dėl šeiminių ar kitų svarbių priežasčių per vienerius metus gali būti suteikiamos ne ilgesnės kaip vieno mėnesio nemokamos atostogos. Nemokamų atostogų laikas įskaitomas į tarnybos prokuroru stažą. 8. Nėštumo ir gimdymo atostogos, tėvystės atostogos, atostogos vaikui prižiūrėti, kol jam sueis treji metai, mokymosi, kūrybinės atostogos suteikiamos Darbo kodekso nustatyta tvarka. 9. Prokurorui, kuris po pirmo teigiamo jo tarnybos įvertinimo yra ištarnavęs dvejus metus, vieną kartą per penkerius metus generalinis prokuroras gali suteikti ne ilgesnes kaip vienerių metų kvalifikacijos kėlimo atostogas. Kvalifikacijos kėlimo atostogų metu prokurorui paliekamos eitos pareigos, tačiau darbo užmokestis jam nemokamas , o šių atostogų laikas įskaitomas į tarnybos prokuroru stažą . 10. Prokurorui, keičiančiam gyvenamąją vietą dėl perkėlimo į kitas pareigas kitoje vietovėje, skiriama iki 5 kalendorinių darbo dienų persikėlimo atostogų ir už šį laikotarpį mokamas darbo užmokestis. Jei prokuroras perkeltas į kitas pareigas dėl tarnybinio būtinumo, jo ir jo šeimos turėtos persikėlimo išlaidos kompensuojamos Vyriausybės nustatyta tvarka. 11. Tikslinių atostogų laikotarpiai įskaitomi į tarnybos prokuroro stažą. 12. Generaliniam prokurorui atostogas suteikia Respublikos Prezidentas. “
nauja 10 dalimi : „
tarnybos reikmėms ne komandiruotės metu, generalinio prokuroro nustatyta tvarka gali būti kompensuojamos su važiavimu susijusios išlaidos, išskyrus išlaidas taksi. Kompensacijų dydį nustato Vyriausybė. “ 2.
Buvusias 52 straipsnio 10 ir 11 dalis laikyti atitinkamai 11 ir
ir ją išdėstyti taip: „
1011. Prokurorui, kurio materialinė būklė sunki dėl jo paties ligos,
jo šeimos nario ar išlaikytinio, kurio globėju ar rūpintoju yra paskirtas, ligos ar mirties, stichinės nelaimės, turto netekimo, taip pat kitais ypatingais atvejais, gali būti skiriama iki penkių minimaliųjų mėnesinių algų dydžio pašalpa. Prokuroro, kuris mirė dėl priežasčių, nesusijusių su tarnyba, šeimos nariams gali būti skiriama iki penkių minimaliųjų mėnesinių algų dydžio pašalpa. Pašalpos skiriamos generalinio prokuroro nustatyta tvarka. “
papildymas 2 priedu Papildyti Įstatymą 2 priedu: „
2 priedas Prokurorų PAREIGINĖS ALGOS (Baziniais dydžiais)
22,9
21,2
Eurojuste 20,2
19,2
skyriaus vyriausiasis prokuroras, Lietuvos nacionalinio nario Eurojuste pavaduotojas, kurio darbo vieta yra Eurojusto buveinės vietoje 19,0
18,6
18,6
18,2
prokuroras, prokuroras, Lietuvos nacionalinio nario Eurojuste padėjėjas, kurio darbo vieta yra Eurojusto buveinės vietoje
19,2
18,2
17,7
17,3
17,0 2.6.
3Apygardų prokuratūrų apylinkių prokuratūros 3.1. Vyriausiasis prokuroras 17,7 3.2. Vyriausiojo prokuroro pavaduotojas 17,3 3.3. Skyriaus vyriausiasis prokuroras 16,3 3.4. Skyriaus vyriausiojo prokuroro pavaduotojas 16,0 3.5. Prokuroras 13,9 Pastaba. ONKT – organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimas.“ 31 straipsnis. Įstatymo priedo pakeitimas Pakeisti Įstatymo priedo žymą ir ją išdėstyti taip:
„ Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo
1Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2018 m. sausio 1 d. 2. Generalinis prokuroras iki 2017 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 33 straipsnis. Įstatymo taikymas Iki bus patvirtintas naujas bazinis dydis, skaičiuojant prokurorų atlyginimus vadovaujamasi Lietuvos Respublikos valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio, taikomo 2017 metais, įstatymu. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto XIIIP-1080(2) lyginamasis variantas
24, 25, 27, 28, 29, 31, 32, 33, 36, 375 , 39, 40, 41, 42, 43, 44, 45,
,377
2017 m. d. Nr. Vilnius 1 straipsnis. 1 straipsnio pakeitimas Pakeisti 1 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „ 1 straipsnis. Įstatymo paskirtis
1Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymas nustato Lietuvos Respublikos prokuratūros (toliau – prokuratūra) statusą, funkcijas, sandarą, veiklos pagrindus ir kontrolę, darbo organizavimo pagrindus, taip pat Lietuvos Respublikos prokurorų (toliau – prokurorai) statusą, kompetenciją, teises ir pareigas, tarnybos eigą, skatinimo bei tarnybinės atsakomybės sąlygas, darbo užmokestį, socialines garantijas, asmens apsaugos priemonių tvarkymo ir naudojimo sąlygas. 2. Šio Įstatymo nuostatos suderintos su Europos Sąjungos teisės aktais, nurodytais šio Įstatymo
2 priede.“ 2 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas Pakeisti 2 straipsnio 2 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip:
„5) kontroliuoja nuosprendžių pateikimą vykdyti ir jų vykdymą ;“. 3 straipsnis. 9 straipsnio pakeitimas Pakeisti 9 straipsnio 3 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip:
„5) kontroliuoja nuosprendžių pateikimą vykdyti ir jų vykdymą ;“. 4 straipsnis. 16 straipsnio pakeitimas Pakeisti 16 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„ 16 straipsnis . Ikiteisminis tyrimas, valstybinis kaltinimas ir nuosprendžių vykdymo pateikimo vykdyti kontrolė
1Prokurorai pagal kompetenciją atlieka ir organizuoja ikiteisminį tyrimą, jam vadovauja, kontroliuoja ikiteisminio tyrimo pareigūnų proceso veiklą, palaiko valstybinį kaltinimą baudžiamosiose bylose, kontroliuoja nuosprendžių pateikimo pateikimą vykdyti ir jų vykdymą Baudžiamojo kodekso, Baudžiamojo proceso kodekso , Bausmių vykdymo kodekso ir šio Įstatymo nustatyta tvarka.
patvirtintos rekomendacijos ir kiti teisės norminiai aktai, formuojantys ikiteisminio tyrimo, valstybinio kaltinimo ir nuosprendžių vykdymo pateikimo vykdyti kontrolės praktiką, yra privalomi.“
straipsniu Papildyti Įstatymą 161 straipsniu: „161 straipsnis. Korupcinio pobūdžio nusikalstamų veikų, kurių padarymu įtariami valstybės ar savivaldybių institucijų, įstaigų ar įmonių vadovai (vadovų pavaduotojai) ar asmenys, turintys imunitetą nuo patraukimo baudžiamojon atsakomybėn, ikiteisminio tyrimo ir valstybinio kaltinimo ypatumai
korupcinio pobūdžio nusikalstamų veikų, kurių padarymu įtariamas valstybės ar savivaldybės institucijos, įstaigos ar įmonės vadovas (vadovo pavaduotojas) ar asmuo, turintis imunitetą nuo patraukimo baudžiamojon atsakomybėn , ikiteisminį tyrimą ir jam vadovauti bei palaikyti valstybinį kaltinimą tokiose baudžiamosiose bylose, gali būti suteikiamas specialus statusas. 2. Sprendimą dėl specialaus statuso suteikimo prokurorui ir specialaus statuso panaikinimo priima generalinis prokuroras, kai dėl šio straipsnio 1 dalyje nurodytų nusikalstamų veikų yra didelės žalos viešiesiems interesams atsiradimo tikimybė ar galimas poveikis tyrimui. Specialus statusas gali būti suteiktas tik Generalinės prokuratūros prokurorui jo sutikimu. Sprendžiant dėl specialaus statuso suteikimo, įvertinama prokuroro kvalifikacija, darbo stažas, specializacija, patirtis vadovaujant sudėtingiems tyrimams ir kitos esminės aplinkybės. 3.
3Prokuroras, kuriam suteiktas specialus statusas,
turi tuos pačius įgaliojimus kaip ir kiti prokurorai, tačiau šiam prokurorui vykdant proceso įstatymus aukštesnysis prokuroras yra tik generalinis prokuroras arba generalinio prokuroro sprendimu generalinio prokuroro pavaduotojas ar Generalinės prokuratūros departamento vyriausiasis prokuroras. 4. Prokurorui, kuriam suteiktas specialus statusas, netaikomos šio Įstatymo 32 straipsnio 4 dalies, 33, 34, 36, 37–377 straipsnių,
straipsnio 2 dalies, 40, 41 ir 42 straipsnių nuostatos. 5. Prokurorui, kuriam suteiktas specialus statusas, už jo funkcijų atlikimą gali būti skiriama priemoka. Priemokos dydį, neviršydamas šio Įstatymo 49 straipsnio 6 dalyje nurodyto dydžio, ir mokėjimo terminą nustato generalinis prokuroras suteikdamas prokurorui specialų statusą. 6. Specialus statusas panaikinamas prokuroro, kuriam jis suteiktas, prašymu arba paaiškėjus aplinkybėms, dėl kurių prokurorui suteiktas specialus statusas turi būti panaikintas, arba kai specialus statusas tampa nebereikalingas. 7. Specialaus statuso suteikimo prokurorams ir specialaus statuso panaikinimo tvarką nustato generalinis prokuroras.“
Pakeisti 19 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „
gynimas
1Prokurorai gina viešąjį interesą,
kai nustato teisės akto pažeidimą, kuriuo pažeidžiamos asmens, visuomenės, valstybės teisės ir teisėti interesai, ir toks pažeidimas laikytinas viešojo intereso pažeidimu, o valstybės ar savivaldybių institucijos , įstaigos ar įmonės , kurių veiklos srityse buvo padarytas teisės akt ų o pažeidimas, nesiėmė priemonių jam pašalinti , arba kai tokios kompetentingos institucijos nėra. 2.
2Prokuroras, pareiškęs ieškinį, prašymą, pareiškimą teismui ir turėdamas pagrindą manyti, kad valstybės ar savivaldybių institucijos , įstaigos ar įmonės netinkamai vykdė pareigas, apie tai informuoja institucijos steigėją jų savininko teises ir pareigas įgyvendinančią instituciją ir (ar) imasi kitų šio Įstatymo nustatytų priemonių. 3. Prokurorai, atlikdami tyrimą dėl viešojo intereso galimo pažeidimo, turi įgaliojimus:
1) reikalauti iš valstybės ar savivaldybių institucijų, įstaigų ar įmonių, kitų juridinių ir fizinių asmenų pateikti dokumentus ir informaciją;
2) reikalauti iš valstybės ar savivaldybių institucijų, įstaigų ar įmonių atlikti patikrinimus, auditą, pateikti išvadas;
3) kviesti asmenis ir gauti jų paaiškinimus;
4) gauti iš teismo išnagrinėtą bylą;
5) reikalauti iš valstybės ar savivaldybių institucijų, įstaigų ar įmonių vadovų paskirti specialistus padėti prokurorui nustatyti viešojo intereso galimus pažeidimus ir jį ginti. 3. 4.
manyti, kad yra pažeisti teisės aktų reikalavimai, gindami viešąjį interesą, turi įgaliojimus:
1) kreiptis į teismą su ieškiniu, pareiškimu, prašymu, įstoti į bylą trečiuoju asmeniu, pareiškiančiu savarankiškus reikalavimus dėl ginčo dalyko ;
2) reikalauti iš valstybės ar savivaldybių institucijų, įstaigų ar įmonių, kitų juridinių ir fizinių asmenų pateikti dokumentus ir informaciją;3
reikalauti iš valstybės ar savivaldybių institucijų , įstaigų ar įmonių jų veiklos srityse spręsti dėl priemonių teisės pažeidimams pašalinti taikymo ir per 20 darbo dienų nuo reikalavimo gavimo dienos informuoti prokuratūrą apie priimtą sprendimą, taip pat per 20 darbo dienų nuo sprendimo priėmimo dienos pateikti prokuratūrai informaciją apie jo vykdymo rezultatus;
4) reikalauti iš valstybės ar savivaldybių institucijų, įstaigų atlikti patikrinimus, auditą, pateikti išvadas;
5) kviesti asmenis ir gauti jų paaiškinimus;
6) dalyvauti teismo procese, kai nagrinėjama civilinė ar administracinė byla pagal prokuroro ieškinį, pareiškimą ar prašymą, civilinis ieškinys, prokuroro pareikštas baudžiamojoje byloje, ir apskųsti tose bylose priimtus teismo sprendimus, nutartis, nutarimus;73 ) priimti nutarimus dėl fizinių asmenų iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų įstatymų nustatytais atvejais nutarimu sankcionuoti fizinių asmenų iškeldinimą ;84 ) nutarimu įspėti valstybės pareigūną, valstybės tarnautoją ar jiems prilygintą asmenį, kad nedarytų teisės pažeidimų;95 ) nutarimu reikalauti atlikti valstybės pareigūno, valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens veiklos tarnybinį patikrinimą. ir pasiūlyti patraukti juos drausminėn ar tarnybinėn atsakomybėn;
10) nutarimu perduoti tyrimo medžiagą įgaliotai institucijai administracinio nusižengimo teisenai pradėti ir administracinio nusižengimo protokolui surašyti, kai ikiteisminis tyrimas nutraukiamas, tačiau yra duomenų apie asmens padarytą administracinį nusižengimą;
11) gauti iš teismo išnagrinėtą bylą;
12) reikalauti iš valstybės ar savivaldybių institucijų, įstaigų vadovų paskirti specialistus padėti prokurorui nustatyti galimus viešojo intereso pažeidimus ir jį ginti .
Prokurorai, turėdami pagrindą manyti, kad yra pažeisti teisės aktų reikalavimai, gindami viešąjį interesą, turi įgaliojimus:
1) kreiptis į teismą su ieškiniu, pareiškimu, prašymu, įstoti į bylą trečiuoju asmeniu, pareiškiančiu savarankiškus reikalavimus dėl ginčo dalyko ;
2) reikalauti iš valstybės ar savivaldybių institucijų, įstaigų ar įmonių, kitų juridinių ir fizinių asmenų pateikti dokumentus ir informaciją;3
reikalauti iš valstybės ar savivaldybių institucijų , įstaigų ar įmonių jų veiklos srityse spręsti dėl priemonių teisės pažeidimams pašalinti taikymo ir per 20 darbo dienų nuo reikalavimo gavimo dienos informuoti prokuratūrą apie priimtą sprendimą, taip pat per 20 darbo dienų nuo sprendimo priėmimo dienos pateikti prokuratūrai informaciją apie jo vykdymo rezultatus;
4) reikalauti iš valstybės ar savivaldybių institucijų, įstaigų atlikti patikrinimus, auditą, pateikti išvadas;
5) kviesti asmenis ir gauti jų paaiškinimus;
6) dalyvauti teismo procese, kai nagrinėjama civilinė ar administracinė byla pagal prokuroro ieškinį, pareiškimą ar prašymą, civilinis ieškinys, prokuroro pareikštas baudžiamojoje byloje, ir apskųsti tose bylose priimtus teismo sprendimus, nutartis, nutarimus;73 ) priimti nutarimus dėl fizinių asmenų iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų įstatymų nustatytais atvejais nutarimu sankcionuoti fizinių asmenų iškeldinimą ;84 ) nutarimu įspėti valstybės pareigūną, valstybės tarnautoją ar jiems prilygintą asmenį, kad nedarytų teisės pažeidimų;95 ) nutarimu reikalauti atlikti valstybės pareigūno, valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens veiklos tarnybinį patikrinimą. ir pasiūlyti patraukti juos drausminėn ar tarnybinėn atsakomybėn;
10) nutarimu perduoti tyrimo medžiagą įgaliotai institucijai administracinio nusižengimo teisenai pradėti ir administracinio nusižengimo protokolui surašyti, kai ikiteisminis tyrimas nutraukiamas, tačiau yra duomenų apie asmens padarytą administracinį nusižengimą;
11) gauti iš teismo išnagrinėtą bylą;
12) reikalauti iš valstybės ar savivaldybių institucijų, įstaigų vadovų paskirti specialistus padėti prokurorui nustatyti galimus viešojo intereso pažeidimus ir jį ginti . 4.
intereso pažeidimo, priima nutarimą atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones. Skundas dėl prokuroro nutarimų nutarimo atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones paduodamas aukštesniajam prokurorui per 30 kalendorinių dienų nuo nutarimo nuorašo kopijos gavimo dienos. Aukštesniojo prokuroro nutarimas, kuriuo atmestas skundas dėl prokuroro nutarimo atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones, gali būti skundžiamas bendrosios kompetencijos teismui per 30 kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos gavimo dienos. 5.Prokurorai Baudžiamojo proceso kodekso nustatytais atvejais gali nutarimu reikalauti pradėti baudžiamąjį procesą. 6.Valstybinį kaltinimą baudžiamosiose bylose teisme palaikantys prokurorai, gindami viešąjį interesą, privalo pareikšti civilinį ieškinį, jeigu šis nepareikštas, kai dėl nusikalstamos veikos padaryta žalos valstybei arba asmeniui, kuris dėl nepilnametystės, ligos, priklausomybės nuo kaltinamojo ar dėl kitų priežasčių negali teisme ginti savo teisių ar teisėtų interesų. 6. Duomenys, surinkti prokuratūroje dėl viešojo intereso galimo pažeidimo, prokuroro procesiniai sprendimai su tyrimu nesusijusiems asmenims gali būti teikiami tik prokuroro sprendimu. “
pakeitimas Pakeisti 24 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: ,,1. Prokurorų tarnybos sąlygas ir tvarką nustato šis ir kiti įstatymai. Prokurorams netaikomas Valstybės tarnybos įstatymas , išskyrus šiame įstatyme nustatytas išimtis. Darbo santykius reglamentuojantys teisės aktai prokurorams taikomi tiek, kiek jų statuso ir socialinių garantijų nereglamentuoja šis įstatymas. “
Pakeisti 25 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „
ir skyrimo į prokuroro pareigas reikalavimai 1.
Asmuo priimamas į tarnybą prokuratūroje ir paskiriamas į prokuroro pareigas, jeigu jis yra nepriekaištingos reputacijos Lietuvos Respublikos pilietis, moka ntis valstybinę lietuvių kalbą, turi aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą ir yra įgijęs teisės bakalauro ir teisės magistro ar teisininko profesinį kvalifikacinį laipsnį, turi trejų metų teisinio darbo stažą ir išlaikė pretendentų į prokurorus egzaminą. Teisinio darbo stažas skaičiuojamas nuo tada, kai asmuo įgijo šiame straipsnyje nurodytą teisinį išsilavinimą ir pradėjo dirbti darbą, nurodytą Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintame teisinių pareigybių sąraše. 2. Užsienio mokymo įstaigose asmens įgytas išsilavinimas pripažįstamas Vyriausybės nustatyta tvarka. 3. Laikoma, kad asmuo yra nepriekaištingos reputacijos, jeigu jis nepiktnaudžiauja alkoholiu, nevartoja narkotinių, psichotropinių ar toksinių medžiagų, nėra įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas padaręs nusikalstamą veiką, nebuvo atleistas iš tarnybos ar darbo už šiurkštų drausmės pažeidimą arba nuo jo atleidimo yra praėję penkeri metai ir jo elgesys atitinka Prokurorų etikos kodekso nuostatas.
Laikoma, kad asmuo yra nepriekaištingos reputacijos, jeigu jis:
1) nėra įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo;
2) nebuvo atleistas iš tarnybos už tarnybinį nusižengimą ar darbo už darbo pareigų pažeidimą arba nuo jo atleidimo yra praėję penkeri metai ir jo elgesys atitinka Prokurorų etikos kodekso nuostatas;
3) nėra šio Įstatymo 41 straipsnio 4 dalyje nustatytu atveju pripažinta, kad jis padarė įstatymo pažeidimą, tarnybinį nusižengimą, prokuroro vardą žeminantį poelgį, kitą Prokurorų etikos kodekso pažeidimą, už kurį turėtų būti skirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš tarnybos, arba nuo pripažinimo dienos yra praėję penkeri metai ir jo elgesys atitinka Prokurorų etikos kodekso nuostatas;
4) nepiktnaudžiauja alkoholiu, nevartoja narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. 4. Asmuo negali būti priimtas į tarnybą prokuratūroje ir eiti prokuroro pareigas pareigų , jeigu:
1) jis neatitinka priėmimo į tarnybą prokuratūroje reikalavimų;
2) jo tarnyba prokuratūroje sukeltų viešųjų ir privačių interesų konfliktą;
3) tarp jo ir prokuratūroje tarnaujančių jo sutuoktinio, artimojo giminaičio ar svainystės ryšiais susijusio asmens būtų tiesioginis pavaldumas;
4) tai draudžia įstatymai.“
Pakeisti 27 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2.
Prašymą tarnauti prokuroru pateikusio asmens duomenys, taip pat duomenys apie prokuroro priėmimą į tarnybą, jo priesaiką, paskyrimą į pareigas ir atleidimą iš tarnybos, nušalinimą nuo pareigų, skatinimą, tarnybines nuobaudas, sprendimus, kuriais prokuroras, atleistas iš tarnybos, pripažinus, kad jis padarė įstatymo pažeidimą, tarnybinį nusižengimą, prokuroro vardą žeminantį poelgį, kitą Prokurorų etikos kodekso pažeidimą, už kurį turėtų būti skirta tarnybinė nuobauda, tarnybinių asmens apsaugos priemonių išdavimą ir kiti duomenys kaupiami ir tvarkomi personalo informacinėje sistemoje ir Generalinėje prokuratūroje saugomoje asmens byloje pagal generalinio prokuroro patvirtintas Asmens bylos tvarkymo taisykles nustatyta tvarka .“
ją išdėstyti taip: „2. Tarnybos prokuroru stažą, skaičiuojamą priimant asmenį į tarnybą prokuratūroje, nustatant stažuotės ir prokuroro karjeros tvarką, sudaro:
1) asmens darbo teisėju ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo teisėju stažas;
2) įskaitytas asmens teisinio pedagoginio darbo turint teisės krypties socialinių mokslų daktaro ar habilituoto daktaro laipsnį stažas;
3) įskaitytas asmens tarnybos prokuroru ar darbo teisėju laikas užsienio valstybėje ar tarptautinėse institucijose;
4) įskaityti prokurorų tikslinių atostogų laikotarpiai, prokuroro stažuotės, prokuroro kvalifikacijos kėlimo, prokuroro delegavimo į tarptautines, Europos Sąjungos institucijas ar užsienio valstybių institucijas, p rokuroro dalyvavimo Europos Sąjungos, tarptautinių organizacijų, užsienio valstybių finansuojamuose paramos teikimo arba Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo ir paramos demokratijai projektuose, prokuroro nepagrįsto nušalinimo nuo pareigų laikotarpiai. “
28 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3.
Tarnybos prokuroru stažą, skaičiuojamą nustatant prokurorų papildomų atostogų trukmę, sudaro:
1) šio straipsnio 2 dalyje nurodytas asmens darbo stažas (išskyrus vaiko priežiūros atostogų laikotarpį) ;
2) įskaitytas kitas asmens teisinio darbo stažas , įgijus šio Įstatymo 25 straipsnio 1 dalyje nurodytą išsilavinimą .“
pakeitimas Pakeisti 29 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „
pareigų ir dirbti kitose įstaigose, įmonėse ar organizacijose, išskyrus mokslinį, pedagoginį darbą, kūrybinę veiklą arba atvejus, kai nustatyta tvarka deleguojamas į tarptautines, Europos Sąjungos ar užsienio valstybių institucijas , dalyvauja Europos Sąjungos, tarptautinių organizacijų, užsienio valstybių finansuojamuose paramos teikimo arba Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo ir paramos demokratijai projektuose, kuriuose vykdoma su prokuratūros misija ir tikslais susijusi veikla . 2. Prokuroras negali gauti kito atlyginimo, išskyrus prokuroro darbo užmokestį, atlyginimą už kūrybinę veiklą, mokslinį ar pedagoginį darbą aukštosiose mokyklose , darbą teisės aktų projektų rengimo grupėse ir komisijose, jei šis darbas neįeina į prokuroro pareigas , išmokas iš Europos Sąjungos, tarptautinių organizacijų, užsienio valstybių lėšų pagal paramos teikimo projektų sutartyse nustatytas sąlygas. 3.Prokuroras tik generalinio prokuroro sutikimu gali dirbti mokslinį ar pedagoginį darbą aukštosiose mokyklose , dalyvauti teisės aktų projektų rengimo grupėse ar komisijose, būti nustatyta tvarka deleguojamas į tarptautines, Europos Sąjungos ar užsienio valstybių institucijas , dalyvauti Europos Sąjungos, tarptautinių organizacijų, užsienio valstybių finansuojamuose paramos teikimo arba Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo ir paramos demokratijai projektuose. “12 straipsnis. 31 straipsnio pakeitimas 1.
1Pakeisti 31 straipsnio 4 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
„1) prokuroro tarnybą vertinti teigiamai , ir pasiūlyti toliau eiti pareigas ir suteikti kvalifikacinį rangą ;“. 2. Pripažinti netekusia galios 31 straipsnio 6 dalį. 6. Prokuroro stažuotės laikas įskaitomas į šio Įstatymo 28 straipsnio 2 ir 3 dalyse numatytą tarnybos prokuroru stažą. 13 straipsnis. 32 straipsnio pakeitimas Pakeisti 32 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„ 32 straipsnis. Prokurorų mokymas
1Prokurorų mokymas:
1) mokymas prokurorų stažuotės metu – profesinių įgūdžių formavimas;
2) kvalifikacijos kėlimas – profesinių žinių plėtimas ir įgūdžių tobulinimas. 2. Prokurorų mokymą prokurorų stažuotės metu organizuoja Generalinė prokuratūra, ir kvalifikacijos kėlimą organizuoja – Generalinė prokuratūra ir Teisingumo ministerija . 3. Prokuratūra turi sudaryti sąlygas prokurorams savarankiškai kelti kvalifikaciją. 4. Prokuroras jo paties sutikimu gali būti siunčiamas kelti kvalifikacijos ne ilgiau kaip vienerius metus. Šis laikotarpis įskaitomas į tarnybos prokuroru stažą, prokurorui mokamas iki mokymosi laikotarpio nustatytas darbo užmokestis ir garantuojamos jo einamos pareigos. 5. Prokuroras, prokuratūros siuntimu mokęsis kėlęs kvalifikaciją ilgiau kaip tris mėnesius ir per vienerius metus nuo mokymosi kvalifikacijos kėlimo pabaigos atleistas iš tarnybos prokuratūroje pagal šio Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 1–6, 9 , ir 10 , 14 punktų punktus, ir 2 dalies 1 – 4, 6 ir 7 ir 3 punktų nuostatas punktus , privalo atlyginti dėl jo mokymosi kvalifikacijos kėlimo prokuratūros turėtas išlaidas per paskutinius dvejus metus. 6. Prokurorų siuntimo mokytis ir jų mokymosi mokymo ir kvalifikacijos kėlimo išlaidų apmokėjimo tvarką nustato generalinis prokuroras. 7. Prokurorų mokymą ir kvalifikacijos kėlimą finansuoja valstybė.
Prokuratūros išlaidų sąmatoje prokurorų mokymui ir kvalifikacijos kėlimui turi b ūti numatytos lėšos, sudarančios ne mažiau kaip 1 procentą ir ne daugiau kaip 3 procentus prokurorų darbo užmokesčiui skirtų asignavimų.“ 14 straipsnis. 33 straipsnio pakeitimas Pakeisti 33 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „
1Prokurorų tarnybą, kvalifikaciją, tinkamumą eiti prokuroro pareigas vertina Atestacijos komisija generalinio prokuroro nustatyta tvarka. 2. Prokuroro tarnyba, po stažuotės įvertinta teigiamai, vėliau vertinama kas penkeri metai eilinio tarnybos vertinimo metu. 3. Neeilinis tarnybos vertinimas atliekamas generalinio prokuroro sprendimu:
1) paties prokuroro prašymu, jeigu nuo paskutinio jo tarnybos vertinimo praėjo ne mažiau kaip pusė metų;
2) kai prokuroras siekia būti paskirtas į aukštesnes arba, pasibaigus paskyrimo į pareigas terminui, į tas pačias ar lygiavertes pareigas, jeigu nuo paskutinio jo tarnybos vertinimo yra praėję treji metai;
3) kai ne kartą kartojasi prokuroro veiklos trūkumai ir dėl to kyla pagrįstų abejonių, ar jis yra tinkamas užimamom s einamoms pareigoms eiti . 4. Nėščios prokurorės tarnyba gali būti vertinama tik jos sutikimu. 5. Atestacijos komisija po eilinio ar neeilinio tarnybos vertinimo pateikia generaliniam prokurorui išvadas išvadą , kuriose kurioje pasiūlo:
1) prokuroro tarnybą vertinti labai gerai ir pasiūlyti prokurorą paskatinti šio Įstatymo 39 straipsnyje nustatyta tvarka ir jam taikyti šio Įstatymo 39 straipsnio 1 dalyje nustatytas skatinimo priemones arba jų netaikyti ; 2 ) prokuroro tarnybą vertinti gerai; 3 ) prokuroro tarnybą vertinti patenkinamai ir pasiūlyti įpareigoti jį kelti kvalifikaciją; 4 ) prokuroro tarnybą vertinti nepatenkinamai ir pasiūlyti jį perkelti jį į žemesnes pareigas; 5 ) prokuroro tarnybą vertinti nepatenkinamai ir pasiūlyti jį atleisti jį iš tarnybos. 6.
aukštesnį, palikti tą patį arba pažeminti kvalifikacinį rangą. 7
gali apskųsti generaliniam prokurorui, o generalinio prokuroro sprendimą dėl šios išvados – teismui Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.“15 straipsnis. 35 straipsnio pripažinimas netekusiu galios Pripažinti netekusiu galios 35 straipsnį. 35 straipsnis. Prokurorų kvalifikaciniai rangai
1. Prokurorams suteikiami šie kvalifikaciniai rangai, žymintys jų kvalifikaciją ar einamas pareigas:
1) jaunesnysis justicijos patarėjas;
2) justicijos patarėjas;
3) vyresnysis justicijos patarėjas;
4) vyriausiasis justicijos patarėjas;
5) valstybinis justicijos patarėjas;
6) vyriausiasis valstybinis justicijos patarėjas. 2. Generaliniam prokurorui vyriausiojo valstybinio justicijos patarėjo kvalifikacinį rangą, generalinio prokuroro pavaduotojui valstybinio justicijos patarėjo kvalifikacinį rangą suteikia Respublikos Prezidentas, skirdamas juos į pareigas. 3. Prokurorui ne aukštesnį kaip vyriausiojo justicijos patarėjo kvalifikacinį rangą suteikia generalinis prokuroras įsakymu, remdamasis Atestacijos komisijos išvadomis po prokuroro kvalifikacijos vertinimo arba skatinimo tvarka. 4. Pretendentų į prokurorus egzaminą laikiusiam prokurorui, kurio tarnyba po stažuotės įvertinta teigiamai, skiriant į pareigas suteikiamas jaunesniojo justicijos patarėjo kvalifikacinis rangas. 5. Galiojančią tarnybinę nuobaudą turinčiam prokurorui aukštesnis kvalifikacinis rangas nesuteikiamas. 6. Prokurorui, pakartotinai priimtam į tarnybą prokuratūroje, suteikiamas turėtas kvalifikacinis rangas, bet ne aukštesnis negu pagal pareigas nustatytasis. 16 straipsnis. 36 straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 36 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2.
Į lygiavertes pareigas prokuroras, kuris neina vyriausiojo prokuroro (jo pavaduotojo) pareigų, gali būti perkeltas:
1) jo prašymu ar sutikimu , kai jis yra ištarnavęs ne mažiau kaip trejus metus ir į šias pareigas nėra pretenduojančių kitų prokurorų;
2) jo sutikimu, kai į šias pareigas nėra pretenduojančių kitų prokurorų;2
prokuratūros darbo organizavimo pakeitimų panaikinamos jo pareigos.“
ją išdėstyti taip: „3. Prokuroras į žemesnes pareigas , išskyrus vyriausiojo prokuroro ar jo pavaduotojo pareigas, gali būti perkeltas:
1) jo prašymu ar sutikimu , išskyrus perkėlimą į vyriausiojo prokuroro ar jo pavaduotojo pareigas ;
2) kai dėl prokuratūros darbo organizavimo pakeitimų panaikinamos jo pareigos ir nėra galimybių perkelti jį į lygiavertes pareigas;
3) kai yra Atestacijos komisijos siūlymas perkelti jį į žemesnes pareigas;
4) kai jam paskirta tarnybinė nuobauda – perkėlimas į žemesnes pareigas;
5) pasibaigus paskyrimo į pareigas terminui.“
straipsnio pakeitimas
375 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Lietuvos nacionaliniam nariui Eurojuste, jo
pavaduotojui ir padėjėjui, kurių darbo vieta yra Eurojusto buveinės vietoje, mokamas pagal Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymą šiame Įstatyme nustatytas darbo užmokestis ir garantuojamos eitos arba kitos lygiavertės pareigos . Pasibaigus paskyrimo į pareigas laikotarpiui, prokuroras jo sutikimu be atrankos perkeliamas į prokuroro pareigas Generalinėje prokuratūroje arba teritorinėje prokuratūroje. Šiuo pagrindu prokuroras be atrankos negali būti paskirtas į vyriausiojo prokuroro ar jo pavaduotojo pareigas. “18 straipsnis. Įstatymo papildymas 377
Prokurorų dalyvavimas Europos Sąjungos, tarptautinių organizacijų, užsienio valstybių finansuojamuose paramos teikimo arba Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo ir paramos demokratijai projektuose
būti paskirtas dalyvauti Europos Sąjungos, tarptautinių organizacijų, užsienio valstybių finansuojamuose paramos teikimo arba Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo ir paramos demokratijai projektuose, kuriuose vykdoma su prokuratūros misija ir tikslais susijusi veikla, paprastai ne ilgiau kaip trejiems metams, jeigu tarptautinėje sutartyje ar Europos Sąjungos teisės aktuose nenustatyta kitaip. 2. Prokurorui iš Europos Sąjungos, tarptautinių organizacijų, užsienio valstybių lėšų pagal paramos teikimo projektų sutartyse nustatytas sąlygas ir įkainius gali būti mokamos vienkartinės ar periodinės išmokos . 3. Už laiką, kurį prokuroras dalyvauja šio straipsnio 1 dalyje nurodytuose tarptautiniuose bendradarbiavimo ir paramos demokratijai projektuose ir už kurį gauna išmokas iš Europos Sąjungos, tarptautinių organizacijų, užsienio valstybių lėšų, skirtų tiems projektams įgyvendinti, darbo užmokestis iš prokuratūros lėšų prokurorui nemokamas. 4 . Prokuroro paskyrimo dalyvauti šio straipsnio 1 dalyje nurodytuose tarptautiniuose bendradarbiavimo ir paramos demokratijai projektuose tvarką nustato generalinis prokuroras. “
punktą. 5) suteikiant aukštesnį kvalifikacinį rangą. 2. Pakeisti 39 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Prokuroras skatinamas šio Įstatymo , kitų teisės aktų ir generalinio prokuroro nustatyta tvarka.“
Pakeisti 40 straipsnį ir jį išdėstyti taip: ,,
Tarnybinės nuobaudos Prokurorui už įstatymų pažeidimus, tarnybinius nusižengimus, prokuroro vardą žeminančius poelgius, taip pat kitus Prokurorų etikos kodekso pažeidimus gali būti skiriamos šios tarnybinės nuobaudos:
1) pastaba;
2) papeikimas;
3) kvalifikacinio rango pažeminimas;
4) perkėlimas į žemesnes pareigas;
5) atleidimas iš tarnybos. 1. Prokurorui už įstatymų pažeidimus, tarnybinius nusižengimus, prokuroro vardą žeminančius poelgius, taip pat kitus Prokurorų etikos kodekso pažeidimus gali būti skiriamos šios tarnybinės nuobaudos:
1) pastaba;
2) papeikimas;
3) perkėlimas į žemesnes pareigas;
4) atleidimas iš tarnybos. 2. Prokurorui tarnybinė nuobauda – atleidimas iš tarnybos gali būti skiriama už:
1) nebuvimą tarnyboje vieną ar daugiau darbo dienų be svarbios priežasties;
2) buvimą apsvaigusiam nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų tarnybos metu arba ne tarnybos metu viešojoje vietoje, kai prokuroro elgesys žeidžia žmogaus orumą, diskredituoja prokuratūros autoritetą ir visuomenės pasitikėjimą prokuratūra;
3) Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo reikalavimų pažeidimą;
4) neatvykimą du kartus į Atestacijos komisijos posėdį be svarbios priežasties;
5) kitus įstatymų pažeidimus, tarnybinius nusižengimus, prokuroro vardą žeminančius poelgius, taip pat kitus Prokurorų etikos kodekso pažeidimus, kuriais diskredituojamas prokuratūros autoritetas ir visuomenės pasitikėjimas prokuratūra. “
1Pakeisti 41 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Prokurorų galimai padarytus įstatymų pažeidimus, tarnybinius nusižengimus, prokuroro vardą žeminančius poelgius, taip pat kitus Prokurorų etikos kodekso pažeidimus nagrinėja Etikos komisija šio Įstatymo ir generalinio prokuroro nustatyta tvarka.“
dalimi: „ 4.
Kreipimasis dėl prokuroro galimai padaryto įstatymo pažeidimo, tarnybinio nusižengimo, prokuroro vardą žeminančio poelgio, taip pat kito Prokurorų etikos kodekso pažeidimo nagrinėjamas ir sprendimas dėl pripažinimo, kad padarytas tarnybinis pažeidimas , tarnybinės atsakomybės taikymo ir tarnybinės nuobaudos skyrimo , kuri turėtų būti skirta, priimamas ir tuo atveju, kai prokuroras atleidžiamas iš tarnybos. “
laikyti atitinkamai 5–10 dalimis. 4. Pakeisti 41 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „5
nuobaudą įsakymu skiria arba sprendimą dėl prokuroro, atleisto iš tarnybos, pripažinimo padariusiu įstatymo pažeidimą, tarnybinį nusižengimą, prokuroro vardą žeminantį poelgį ar kitą Prokurorų etikos kodekso pažeidimą ir tarnybinės nuobaudos, kuri turėtų būti jam skirta, priima generalinis prokuroras, atsižvelgdamas į Etikos komisijos išvadą ar šio straipsnio45 dalyje nurodyto subjekto motyvuotą teikimą, tačiau generalinio prokuroro šie siūlymai ši išvada ir teikimai nesaisto.“
ją išdėstyti taip: „4. Pasibaigus tarnybinės nuobaudos – perkėlimo į žemesnes pareigas ar kvalifikacinio rango pažeminimo galiojimo laikui, prokuroras į aukštesnes pareigas skiriamas ar aukštesnis kvalifikacinis rangas suteikiamas bendra šio Įstatymo nustatyta tvarka.“
ją išdėstyti taip: „5.
Prokuroras įsakymą Įsakymas dėl tarnybinės nuobaudos paskyrimo per vieną mėnesį nuo supažindinimo su įsakymu juo dienos , o įsakymas dėl prokuroro, atleisto iš tarnybos, pripažinimo padariusiu įstatymo pažeidimą, tarnybinį nusižengimą, prokuroro vardą žeminantį poelgį ar kitą Prokurorų etikos kodekso pažeidimą ir tarnybinės nuobaudos, kuri turėtų būti jam skirta, per vieną mėnesį nuo jo gavimo dienos gali apskųsti būti skundžiami teismui Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.“
pakeitimas Pakeisti 43 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „
tvarka
tarnyboje yra neblaivus, apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar toksinių medžiagų ar atsisako pasitikrinti sveikatą arba yra pagrindas manyti, kad jis padarė veiką, kuri turi tarnybinio nusižengimo ar nusikalstamos veikos požymių. Prokuroras nuo pareigų privalo būti nušalintas, kai:
1) tarnyboje yra neblaivus, apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (šiuo atveju prokuroras nušalinamas likusiam tos dienos darbo laikui);
2) atsisako pasitikrinti sveikatą šiame Įstatyme nustatyta tvarka (šiuo atveju prokuroras nušalinamas tol, kol pasitikrins sveikatą). 2. Prokuroras nuo pareigų gali būti nušalintas, kai yra pagrindas manyti, kad jis:
1) padarė veiką, turinčią tarnybinio nusižengimo požymių (šiuo atveju prokuroras nušalinamas tol, kol bus atliktas tarnybinis patikrinimas ir priimtas sprendimas dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo);
2) padarė nusikalstamą veiką ir generalinis prokuroras pradėjo ikiteisminį tyrimą (šiuo atveju prokuroras nušalinamas iki galutinio sprendimo priėmimo baudžiamojoje byloje). 2 3.
2
nuo pareigų nušalina generalinis prokuroras (jo pavaduotojas) arba jų pavedimu teritorinės prokuratūros vyriausiasis prokuroras (jo pavaduotojas) įsakymu ne ilgiau kaip iki 45 dienų, o kai yra pagrindas manyti, kad prokuroras padarė nusikalstamą veiką, ir generalinis prokuroras pradėjo ikiteisminį tyrimą, – iki galutinio sprendimo baudžiamojoje byloje Prokuroras nuo pareigų nušalinamas generalinio prokuroro (jo pavaduotojo) arba jo pavedimu teritorinės prokuratūros vyriausiojo prokuroro (jo pavaduotojo) įsakymu
4Iš prokuroro, nušalinto nuo pareigų, nedelsiant paimami tarnybinis ginklas,
šaudmenys, prokuroro pažymėjimas, prokuroro ženklas ir proceso procesiniai dokumentai. 4
Už nušalinimo nuo pareigų laikotarpiu laikotarpį prokurorui darbo užmokestis jam nemokamas. 5. Kai nuo pareigų nušalintas prokuroras atleidžiamas iš tarnybos, atleidimo diena laikoma paskutinė jo tarnybos iki nušalinimo nuo pareigų diena. 6. Nepagrįstai nušalintas nuo pareigų prokuroras grąžinamas į eitas pareigas, už nepagrįsto nušalinimo laiką sumokamas jo negautas darbo užmokestis ir tas laikas įskaitomas į tarnybos prokuroru stažą. Prokuroras, nuo pareigų nušalintas nepagrįstai ar nepasitvirtinus nušalinimą lėmusioms aplinkybėms, grąžinamas į eitas pareigas ir per 10 darbo dienų nuo grąžinimo į pareigas jam išmokamas darbo užmokestis už laikotarpį, kurį jis buvo nušalintas nuo pareigų, taip pat delspinigiai, apskaičiuoti Vyriausybės nustatyta tvarka. Delspinigiai nemokami, jeigu prokurorui žala atlyginta kitų įstatymų nustatyta tvarka. “
pakeitimas
punktu: „
14) savo poelgiu sulaužo priesaiką. “
ją išdėstyti taip: „2.
Prokuroras gali būti atleistas iš tarnybos, jei jeigu :
1) savo poelgiu sulaužo priesaiką;2
jam skiriama paskirta nauja tarnybinė nuobauda;
3) be svarbios priežasties du kartus per metus visą darbo dieną neatvyksta į tarnybą arba be svarbios priežasties neatvyksta į tarnybą 2 dienas iš eilės;
į Atestacijos komisijos posėdį;5
nebūna nebuvo tarnyboje daugiau kaip 120 kalendorinių dienų iš eilės arba daugiau kaip 140 kalendorinių dienų per paskutinius dvylika mėnesių, išskyrus atvejus, kuriais kai įstatymų nustatyta, kad pareigos paliekamos ilgesnį laiką dėl tam tikrų ligų arba dėl sveikatos sutrikdymo tarnyboje;
6) pažeidžia Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymą;7
kai toks reikalavimas numatytas nustatytas Kompetencijos nuostatuose ;.“
8) yra sulaukęs amžiaus, reikalingo pareigūnų ir karių valstybinei pensijai gauti .“
pakeitimas Pakeisti 45 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „
atleidžiant iš tarnybos ir atleidimo tvarka
tarnybos generalinio prokuroro įsakymu šio Įstatymo nustatyta tvarka. 2. Prokurorą atleisti iš tarnybos laikino nedarbingumo laikotarpiu ar atostogų metu, išskyrus šio Įstatymo 44 straipsnio
,
punktuose ir 2 dalies 8 punkte nustatytus atvejus, draudžiama. Jeigu prokuroras atleidžiamas iš tarnybos pažeidžiant šią nuostatą, jo atleidimo diena laikoma kita po atostogų ar laikino nedarbingumo pasibaigimo tarnybos diena. 3. Nėščią prokurorę atleisti iš tarnybos, išskyrus šio Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 1–6, 9, 10, –12
punktuose ir 2 dalies 1, 3, 6, 8 punktuose nustatytus atvejus, draudžiama. 4.
4Prokurorą, kuris vienas augina vaiką iki trejų metų, atleisti iš tarnybos, išskyrus šio Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 1–6, 8–12 , 14 punktuose ir 2 dalies 1 –6, 8 ir 2 punktuose nustatytus atvejus, draudžiama. 5. Atleisti prokurorą iš tarnybos šio Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 7 , 12 punktuose ir 2 dalies 8 punkte nustatytais atvejais nustatytu atveju galima tik apie tai raštu įspėjus raštu prieš du mėnesius. Prokuroras, kuris vienas augina vaiką iki keturiolikos metų, taip pat prokuroras, kuriam iki teisės gauti pareigūnų ir karių valstybinę pensiją atsiradimo liko ne daugiau kaip penkeri metai arba kuris yra invalidas neįgalus , apie atleidimą iš tarnybos turi būti įspėjamas prieš keturis mėnesius. Jei Jeigu prokuroras atleidžiamas iš tarnybos nesibaigus nepasibaigus įspėjimo laikui, jo atleidimo data nukeliama iki įspėjimo termino pabaigos. 6. Mirę, įstatymų nustatyta tvarka paskelbti mirusiais ar pripažinti nežinia kur esančiais prokurorai generalinio prokuroro įsakymu išbraukiami iš Prokurorų pareigybių sąrašo Prokuroro, kuris mirė, įstatymų nustatyta tvarka paskelbtas mirusiu ar pripažintas nežinia kur esančiu, tarnybos santykiai nutraukiami generalinio prokuroro įsakymu . 7. Prokurorą atleidžiant iš tarnybos arba išbraukiant iš Prokurorų pareigybių sąrašo, paimami jo tarnybinis ginklas, šaudmenys, asmens apsaugos priemonės, prokuroro pažymėjimas, prokuroro ženklas, proceso procesiniai dokumentai ir jam patikėtas prokuratūros turtas.“ 26 straipsnis. 46 straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 46 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Prokuroras turi teisę atsistatydinti prieš 14 kalendorinių dienų , paduodamas pateikdamas generaliniam prokurorui prašymą atleisti iš tarnybos.
Prokuroras, dėl kurio galimo tarnybinio nusižengimo atliekamas tarnybinis patikrinimas, turi teisę atsistatydinti ne vėliau kaip prieš 30 kalendorinių dienų pateikdamas prašymą generaliniam prokurorui (į šį terminą neįskaitomas laikas, kurį prokuroras nebuvo darbe dėl ligos arba atostogavo). “
ją išdėstyti taip: „2. Jeigu generalinis prokuroras sutinka, prokuroras iš tarnybos gali būti atleistas nuo prašymo atleisti iš tarnybos padavimo dienos praėjus 3 kalendorinėms dienoms. Prokuroras turi būti atleistas kitą darbo dieną, kai pasibaigia šio straipsnio 1 dalyje nurodytas terminas, o generalinio prokuroro sutikimu – ir nesibaigus šiam terminui. “
pakeitimas Pakeisti 47 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Atleidžiant prokurorą iš tarnybos šio Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 7, 8, 13 punktuose ir 2 dalies52 punkte nustatytais atvejais, o generalinį prokurorą (jo pavaduotoją) – šio Įstatymo 22 straipsnio 5 dalies 1 punkte,67 dalies 1, 2 punktuose ir78 dalies 2 punkte nustatytais atvejais, jam sumokama dviejų mėnesių vidutinio jo darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka.“
Pakeisti 49 straipsnį ir jį išdėstyti taip : „
užmokestis Prokurorų darbo užmokestį nustato Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymas. 1. Prokurorų darbo užmokesčiui apskaičiuoti taikomas pareiginės algos bazinis dydis (toliau – bazinis dydis), kurį vadovaudamasis Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo nuostatomis tvirtina Seimas. 2. Prokurorų darbo užmokestis susideda iš:
1) pareiginės algos;
2) priedo už ištarnautus Lietuvos valstybei metus;
3) priemokos pagal šio Įstatymo 161 straipsnį. 3.
apskaičiuojamas atitinkamą pareiginės algos koeficientą, nustatytą šio Įstatymo
vadovaujantis bendromis skaičių apvalinimo taisyklėmis taip, kad paskutinis skaitmuo būtų 0 arba 5. 4. Prokurorams mokamas priedas už ištarnautus Lietuvos valstybei metus nuo 1990 m. kovo 11 d. einant pareigas, nurodytas Valstybės tarnybos įstatymo 4 straipsnio 1–4 dalyse ir 5 dalies 1–4 punktuose (išskyrus savivaldybės tarybos narius, kurie nebuvo merais ir mero pavaduotojais). Į ištarnautus Lietuvos valstybei metus įskaitomi laikotarpiai, nurodyti Valstybės tarnybos įstatymo 42 straipsnio 1 dalyje, apskaičiuoti Vyriausybės nustatyta tvarka. 5. Priedą už ištarnautus Lietuvos valstybei metus sudaro 3 procentai prokuroro pareiginės algos už kiekvienus trejus metus, tačiau priedo dydis neturi viršyti 30 procentų pareiginės algos. 6. Priemokos, jeigu ji skiriama pagal šio Įstatymo 161 straipsnį, suma gali siekti iki 30 procentų pareiginės algos. 7. Duomenys apie prokurorų darbo užmokestį yra vieši. Šie duomenys teikiami Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo nustatyta tvarka. “
Pakeisti 50 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „
Prokurorui suteikiamos
dienų kasmetinės mokamos atostogos. Prokurorui, vienam auginančiam vaiką iki keturiolikos metų arba neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų, taip pat prokurorui, kuris pripažintas neįgaliuoju, suteikiamos 25 darbo dienų kasmetinės atostogos. 2.
2Prokurorams Prokurorui , turintiems turinčiam daugiau kaip penkerių metų tarnybos prokuroru stažą, už kiekvienus paskesnius tarnybos prokuroru metus suteikiama kasmetinės atostogos pailginamos
1 kalendorine darbo diena papildomų atostogų , tačiau bendra kasmetinių mokamų atostogų ir papildomų atostogų už tarnybos prokuroru stažą trukmė negali būti ilgesnė kaip42 40 kalendorinės darbo dienos dienų . 3. Prokurorams kasmetinės atostogos suteikiamos šio Įstatymo ir Darbo kodekso nustatyta tvarka. 4. Prokurorams Prokurorui, kuris už nenormuotą darbo dieną dirba viršvalandinį darbą, poilsio ir švenčių dienomis ir dėl generalinio prokuroro ar jo pavaduotojo įsakymu pavestų funkcijų, numatytų nurodytų Baudžiamojo proceso kodekse ir kituose įstatymuose, atlikimą poilsio ar švenčių dienomis kompensuojama suteikiant iki14 10 kalendorinių darbo dienų kasmetinių papildomų mokamų atostogų. Šios papildomos kasmetinės atostogos suteikiamos generalinio prokuroro nustatyta tvarka. 5. Generalinis prokuroras (jo pavaduotojas) t T arnybinio būtinumo atvejais gali atšaukti prokurorą jo sutikimu iš kasmetinių ir papildomų atostogų gali generalinis prokuroras (jo pavaduotojas) . Nepanaudotos atostogos prokurorui suteikiamos kitu laiku Darbo kodekso nustatyta tvarka . 6. Prokurorams Prokurorui gali būti suteikiamos šios tikslinės atostogos:
1) nemokamos;
2) nėštumo ir gimdymo;
3) tėvystės;
4) vaikui prižiūrėti;
5) mokymosi;
1) nėštumo ir gimdymo;
2) tėvystės;
3) vaikui prižiūrėti;
4) kūrybinės;6
5) nemokamos; 7 ) kvalifikacijos kėlimo;8 6 ) persikėlimo dėl gyvenamosios vietos pakeitimo . 7. Prokuroro prašymu dėl šeiminių ar kitų svarbių priežasčių per vienerius metus gali būti suteikiamos ne ilgesnės kaip vieno mėnesio nemokamos atostogos. Nemokamų atostogų laikas įskaitomas į tarnybos prokuroru stažą. 8. Nėštumo ir gimdymo atostogos, tėvystės atostogos, atostogos vaikui prižiūrėti, kol jam sueis treji metai, mokymosi, kūrybinės atostogos suteikiamos Darbo kodekso nustatyta tvarka.
jo tarnybos įvertinimo yra ištarnavęs dvejus metus, vieną kartą per penkerius metus generalinis prokuroras gali suteikti ne ilgesnes kaip vienerių metų kvalifikacijos kėlimo kūrybines atostogas. Kvalifikacijos kėlimo Kūrybinių atostogų metu prokurorui paliekamos eitos pareigos, tačiau darbo užmokestis nemokamas , o šių atostogų laikas įskaitomas į tarnybos prokuroru stažą . 10. Prokurorui, keičiančiam gyvenamąją vietą dėl perkėlimo į kitas pareigas kitoje vietovėje, skiriama iki 5 kalendorinių darbo dienų persikėlimo atostogų ir už šį laikotarpį mokamas darbo užmokestis. Jei prokuroras perkeltas į kitas pareigas dėl tarnybinio būtinumo, jo ir jo šeimos turėtos persikėlimo išlaidos kompensuojamos Vyriausybės nustatyta tvarka. 12
Prezidentas. “
1Papildyti 52 straipsnį nauja 10 dalimi:
„
tarnybos reikmėms ne komandiruotės metu, generalinio prokuroro nustatyta tvarka gali būti kompensuojamos su važiavimu susijusios išlaidos, išskyrus išlaidas taksi. Šių kompensacijų dydį nustato Vyriausybė. “
dalimis. 3. Pakeisti 52 straipsnio 11 dalį ir ją išdėstyti taip: „
1011. Prokurorui, kurio materialinė būklė sunki dėl jo paties ligos,
jo šeimos nario ar išlaikytinio, kurio globėju ar rūpintoju jis yra paskirtas, ligos ar mirties, stichinės nelaimės, turto netekimo, taip pat kitais ypatingais atvejais, gali būti skiriama iki penkių minimaliųjų mėnesinių algų dydžio pašalpa. Prokuroro, kuris mirė dėl priežasčių, nesusijusių su tarnyba, šeimos nariams gali būti skiriama iki penkių minimaliųjų mėnesinių algų dydžio pašalpa.
Pašalpos skiriamos generalinio prokuroro nustatyta tvarka.
“ 31 straipsnis. Įstatymo papildymas 1 priedu Papildyti Įstatymą nauju 1 priedu:
„ Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo
1 priedas Prokurorų PAREIGINĖS ALGOS (Baziniais dydžiais) Eil. Nr. Pareigų pavadinimas Pareiginės algos koeficientas
1Generalinė prokuratūra 1.1. Generalinis prokuroras 22,9 1.2. Generalinio prokuroro pavaduotojas 21,2 1.3. Departamento vyriausiasis prokuroras, Lietuvos nacionalinis narys Eurojuste 20,2 1.4. Skyriaus vyriausiasis prokuroras 19,2 1.5. Departamento vyriausiojo prokuroro pavaduotojas, departamento skyriaus vyriausiasis prokuroras, Lietuvos nacionalinio nario Eurojuste pavaduotojas, kurio darbo vieta yra Eurojusto buveinės vietoje 19,0 1.6. Skyriaus vyriausiojo prokuroro pavaduotojas 18,6 1.7. Departamento skyriaus vyriausiojo prokuroro pavaduotojas 18,6 1.8. ONKT departamento prokuroras 18,5 1.9. Departamento prokuroras, departamento skyriaus prokuroras, skyriaus prokuroras, prokuroras, Lietuvos nacionalinio nario Eurojuste padėjėjas, kurio darbo vieta yra Eurojusto buveinės vietoje 17,7
2Apygardų prokuratūros 2.1. Vyriausiasis prokuroras 19,2 2.2. Vyriausiojo prokuroro pavaduotojas 18,5 2.3. Specializuoto skyriaus vyriausiasis prokuroras 17,7 2.4. Specializuoto skyriaus vyriausiojo prokuroro pavaduotojas 17,3 2.5. ONKT skyriaus prokuroras 17,0 2.6. Specializuoto skyriaus prokuroras 16,5
3Apygardų prokuratūrų apylinkių prokuratūros 3.1. Vyriausiasis prokuroras 17,7 3.2. Vyriausiojo prokuroro pavaduotojas 16,0 3.3. Skyriaus vyriausiasis prokuroras 15,7 3.4. Skyriaus vyriausiojo prokuroro pavaduotojas 15,2 3.5. Prokuroras 13,9 Pastaba. ONKT – organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimas.“
Įstatymo priedo pakeitimas Buvusį Įstatymo priedą laikyti 2 priedu: „
12 priedas“. 33 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
1Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2018 m. liepos 1 d. 2. Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras iki 2018 m. birželio 30 d. priima
šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 34 straipsnis. Įstatymo taikymas Iki bus patvirtintas naujas bazinis dydis, skaičiuojant prokurorų darbo užmokestį vadovaujamasi Lietuvos Respublikos valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio, taikomo 2017 metais, įstatymu. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
28, 29, 31, 32, 33, 36, 375 , 39, 40, 41, 42, 43, 44, 45, 46, 47, 49,
, 377
5
,
3654
1Įstatymų projektų rengimą paskatinusios priežastys,
parengtų projektų tikslai ir uždaviniai. Teikiamų įstatymų projektų rengimą paskatino siekis stiprinti visuomenės pasitikėjimą prokuratūra, joj e dirbančiais prokurorais ir pagarbą jiems, tobulinti prokuratūros funkcijų reglamentavimą, įtvirtinti specialų prokuroro statusą tiriant korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas, detaliau reglamentuoti prokurorams taikomus veiklos apribojimus, siekti, kad prokuroro darbas būtų apmokamas efektyviau ir teisingiau, nustatyti kitas prokurorų socialines garantijas, taip pat pašalinti taikant Prokuratūros įstatymą išryškėjusius teisinio reguliavimo trūkumus. Teikiamų įstatymų projektų tikslai ir uždaviniai:
funkcijos – nuosprendžių vykdymo kontrolės, siekiant efektyviai naudoti prokuratūros žmogiškuosius išteklius tiesioginėms prokuratūros funkcijoms atlikti. 2. Įtvirtinti ikiteisminio tyrimo ir valstybinio kaltinimo ypatumus tiriant asmenų, einančių aukštas pareigas, galimos korupcijos veikas – nustatyti, kad tokio pobūdžio bylas tirtų prokurorai, kuriems suteiktas specialus statusas. Apibrėžti prokurorui, kuriam suteiktas specialus statusas, taikomas specifines garantijas ir apribojimus.
Siekti, kad tokio pobūdžio nusikalstamų veikų tyrimai būtų atlikti greičiau ir kokybiškiau. 3. Tobulinti esamą viešojo intereso gynimo funkcijos teisinį reglamentavimą – pašalinti teisės spragas ir nustatyti reikiamą teisinį reguliavimą viešojo intereso gynimo srityje, taip pat sudaryti prokuratūrai geresnes sąlygas atlikti priskirtas funkcijas viešojo intereso gynimo srityje. 4. Užtikrinti prokurorų tarnybinės atsakomybės neišvengiamumą, reglamentuoti įstatymų pažeidimų, tarnybinių nusižengimų, prokuroro vardą žeminančių poelgių, kitų Prokurorų etikos kodekso pažeidimų (toliau – tarnybiniai pažeidimai) tyrimo tvarką tais atvejais, kai prokuroras atleidžiamas iš tarnybos, išplėsti nepriekaištingos reputacijos sampratą ir taip užkirsti kelią tarnybinius pažeidimus, už kuriuos turėtų būti skirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš tarnybos, padariusiems asmenims po tam tikro laiko grįžti į tarnybą prokuratūroje, ir kartu vykdyti tarnybinių pažeidimų prevenciją. 5. S uderinti atostogų suteikimo prokurorams reglamentavimą įsigaliojus naujajam Darbo kodeksui, pašalinti Prokuratūros įstatymo trūkumus prokurorų tarnybos stažo (atostogų klausimu) skaičiavimo srityje ir teisinį neapibrėžtumą reglamentuojant atostogų suteikimo tvarką. 6. Aiškiau reglamentuoti prokurorams taikomus veiklos apribojimus ir taip sudaryti prokurorams platesnes galimybes vykdyti kitą (ne prokuroro) veiklą . 7. I š esmės pakeisti prokurorų darbo užmokesčio reglamentavimą – nustatyti naują prokurorų darbo apmokėjimo mechanizmą, kuris sudarytų teisines sąlygas atitinkamai padidinti visų lygių prokurorų darbo užmokestį. 8. Užtikrinti pareigūnų kaitos stabilumą prokurorui pradėjus tarnybą ir tai, kad į vadovų pareigas asmenys patektų atrankos būdu. 9.
uteikti prokurorams galimybę gauti kompensaciją už netarnybinio transporto (tiek asmeninio automobilio, tiek viešojo transporto) naudojimą tarnybos reikmėms ir ne komandiruotės metu. 10. Tobulinti teisinio reguliavimo trūkumus – pakeisti nuostatas, reglamentuojančias teisinio darbo ir tarnybos prokuroru stažo skaičiavimą, tarnybos vertinimą, skatinimą, nušalinimą nuo pareigų ir atleidimą, socialines garantijas, mokymų organizavimą. 2. Įstatymų projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai. Įstatymų projektų iniciatorė – Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra. Įstatymo projektą parengė Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro pavedimu sudaryta Prokuratūros įstatymo tobulinimo darbo grupė. 3. Dabartinis teisinis įstatymų projektuose aptartų teisinių santykių reglamentavimas. Prokuroro pareiga kontroliuoti nuosprendžių (nutarčių) pateikimą vykdyti ir jų vykdymą įtvirtinta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse (toliau
prokurorą kontroliuoti Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingos institucijos paskirtos piniginės sankcijos vykdymą (3652 straipsnio
vykdymą (3654 straipsnio 2 dalis). Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 5 straipsnio 4 dalies, 59 straipsnio 2 dalies,
straipsnio 7 dalies, 164 straipsnio 4 ir 6 dalių nuostatos dėl prokuroro vaidmens nėra pakankamai aiškios ir prokuroro veiksmų nuosprendžių vykdymo kontrolės procese nedetalizuoja. Tačiau, kaip matyti iš BVK straipsnių turinio, nuosprendžio vykdymo kontrolė iš esmės sutapatinama su bausmės vykdymo kontrole ir bausmes vykdančių institucijų ir jų pareigūnų veiklos kontrole, taip nepagrįstai išplečiant BPK ir Prokuratūros įstatyme nustatytas prokuroro kompetencijos ribas.
Galiojantis teisinis reglamentavimas nenumato prokuroro, kuriam suteikiamas specialus statusas ir pavedama tirti korupcinio pobūdžio bylas, instituto. Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 3 dalyje nustatyti prokurorų įgaliojimai viešojo intereso gynimo srityje, neišskiriant prokuroro taikomų reagavimo priemonių ginant viešąją interesą ir prokuroro įgaliojimų atliekant tyrimą dėl galimo viešojo intereso pažeidimo. Šiuo metu aukštesniojo prokuroro nutarimo palikti galioti prokuroro nutarimą atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones apskundimo teismui tvarka, tyrimo dėl galimo viešojo intereso proceso tvarkos nustatymo, prokuroro nutarimų reikalauti iš valstybės ar savivaldybių institucijų jų veiklos srityse spręsti dėl priemonių teisės pažeidimams pašalinti taikymo, įspėti valstybės pareigūną, valstybės tarnautoją ar jiems prilygintą asmenį, kad nedarytų teisės pažeidimų, reikalauti atlikti valstybės pareigūno, valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens veiklos tarnybinį patikrinimą apskundimo teismui, tyrimo dėl galimo viešojo intereso pažeidimo duomenų skelbtinumo klausimai įstatymuose tiesiogiai nereglamentuoti. Prokuratūros įstatyme nenurodyta, nuo kada skaičiuojamas teisinio darbo stažas. Pažymėtina, kad vienas iš Prokuratūros įstatyme nurodytų nepriekaištingą reputaciją apibūdinančių veiksnių yra tai, jog asmuo nebuvo atleistas iš tarnybos ar darbo už šiurkščius drausmės pažeidimus ir nuo jo atleidimo yra praėję penkeri metai. Jokių apribojimų prokurorui, kuris buvo atleistas iš tarnybos prokuratūroje jo paties prašymu, tačiau gautas kreipimasis dėl jo galimai padaryto tarnybinio pažeidimo, nenumatyta.
Pagal esamą teisinį reglamentavimą atostogų laikotarpiai, nustatyti Prokuratūros įstatyme, įskaitomi į tarnybos prokuroru stažą, tačiau tai reglamentuota Prokuratūros įstatymo 50 straipsnyje, o šio įstatymo 28 straipsnio 2 dalyje, reglamentuojančioje tarnybos prokuroru stažo skaičiavimą, nenustatyta, kad įtraukiami atostogų ar kiti laikotarpiai. Galiojanči ame Prokuratūros įstatyme tiesiogiai nenumatytos prokurorų galimybės dalyvauti Europos Sąjungos, tarptautinių organizacijų finansuojamuose paramos teikimo arba Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo ir paramos demokratijai projektuose ar dirbti mokslinį, pedagoginį darbą ir gauti už tai atlyginimą. Prokurorų pareigybių darbo užmokesčio dydžiai ir apmokėjimo sąlygos šiuo metu nustatyti Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo 2, 3, 51 straipsniuose ir įstatymo priedėlio III skyriuje. Prokuratūros įstatyme organizuoti prokurorų kvalifikacijos kėlimą įpareigotos Generalinė prokuratūra ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija. Pagal esamą reglamentavimą prokuroro eilinis tarnybos vertinimas atliekamas kas penkeri metai (Prokuratūros įstatymo 33 straipsnio 2 dalis), o Atestacijos komisija, įvertinusi prokuroro tarnybą labai gerai, visais atvejais turi pasiūlyti taikyti Prokuratūros įstatyme nustatytas skatinimo priemones. Galiojančiame Prokuratūros įstatyme nustatyta, kad prokuroras, kuris neina vyriausiojo prokuroro (jo pavaduotojo) pareigų, jo prašymu ar sutikimu gali būti perkeltas į lygiavertes pareigas, kai į tokias pareigas nėra pretenduojančių kitų prokurorų. Jokių kitų apribojimų šiuo atveju nenustatyta.
Nustatant atvejus, kuriais prokuroras gali būti perkeltas į žemesnes pareigas, išskirtas tik vienas atvejis, kai prokuroras negali būti perkeliamas į vyriausiojo prokuroro ar jo pavaduotojo pareigas, t. y. jo prašymu ar sutikimu. Prokuratūros įstatymo 375 straipsnio 2 dalyje numatyta garantija Lietuvos nacionaliniam nariui Eurojuste, jo pavaduotojui ir padėjėjui, kurių darbo vieta yra Eurojusto buveinės vietoje, pasibaigus paskyrimo laikotarpiui grįžti į eitas arba kitas lygiavertes pareigas. Prokuratūros įstatyme reglamentuojant prokurorų skatinimo tvarką numatyta, kad tai daroma šio įstatymo ir generalinio prokuroro nustatyta tvarka. Pagal esamą teisinį reglamentavimą nušalinti prokurorą nuo pareigų neprivaloma, net jeigu jis ir tarnyboje yra neblaivus, apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar toksinių medžiagų. Bendras nušalinimo iki 45 dienų terminas numatytas visiems nušalinimo pagrindams, išskyrus atvejus, kai yra pagrindas manyti, kad prokuroras padarė nusikalstamą veiką, ir generalinis prokuroras pradėjo ikiteisminį tyrimą. Tokiu atveju prokuroras nuo pareigų gali būti nušalinamas iki galutinio sprendimo baudžiamojoje byloje. Prokuratūros įstatyme nustatyta, kad atostogos suteikiamos kalendorinėmis dienomis. Prokurorų, vienų auginančių vaiką iki keturiolikos metų arba neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų, taip pat prokurorų, kurie pripažinti neįgaliaisiais, kasmetinės atostogos neapibrėžtos, tačiau jiems taikomas Darbo kodeksas. Prokurorui, turinčiam daugiau kaip penkerių metų tarnybos prokuroru stažą, už kiekvienus paskesnius tarnybos prokuroru metus kasmetinės atostogos pailginamos viena kalendorine darbo diena. Įstatyme reglamentuotos papildomos ir tikslinės atostogos. Nustatyta, kad nemokamų ir kvalifikacijos kėlimo atostogų laikas įskaitomas į tarnybos prokuroru stažą.
Prokuratūros įstatymo 50 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad generalinis prokuroras (jo pavaduotojas) tarnybinio būtinumo atvejais gali atšaukti prokurorą iš kasmetinių atostogų. Prokuratūros įstatymo 41 straipsnyje, nustatančiame tarnybinės nuobaudos skyrimo tvarką, nenurodyta, kas vyksta tais atvejais, kai prokuroras atleidžiamas iš tarnybos dar neišnagrinėjus jo galbūt padaryto tarnybinio pažeidimo ir nepriėmus sprendimo dėl tarnybinės atsakomybės taikymo ir nuobaudos skyrimo. Kadangi tokie atvejai nereglamentuoti, kreipimasis dėl galbūt šio asmens padaryto tarnybinio pažeidimo nenagrinėjamas, o pradėtas nagrinėjimas nutraukiamas. Taip galbūt prasižengęs prokuroras išvengia tarnybinės atsakomybės ir tarnybinės nuobaudos ir turi galimybę pakartotinai pretenduoti į tarnybą prokuratūroje. Prokuroro poelgis, kuriuo jis sulaužo priesaiką, priskirtas prie pagrindų, kuriems esant prokuroras gali būti atleistas iš tarnybos. Prokuratūros įstatyme nustatyta, kad asmenį, kuris yra 65 metų, galima atleisti tik apie tai raštu įspėjus jį prieš du mėnesius. Prokuratūros įstatyme nustatytas reikalavimas išbraukti iš Prokurorų pareigybių sąrašo mirusius, įstatymų nustatyta tvarka paskelbtus mirusiais ar pripažintus nežinia kur esančiais prokurorus (Prokuratūros įstatymo 45 straipsnis). Prokuratūros įstatyme nustatyta, kad prokuroras turi teisę atsistatydinti prieš 14 kalendorinių dienų paduodamas generaliniam prokurorui prašymą atleisti iš tarnybos. Prokuratūros įstatymo 52 straipsnio 9 dalyje nurodyta, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atlyginamos tik prokuroro komandiruotės išlaidos. Šiuo metu galiojantis teisinis reglamentavimas nenumato ir aiškios teisės prokurorams, tarnybos tikslais naudojantiems netarnybinį automobilį, gauti kompensaciją degalų įsigijimo (išskyrus tarnybinę komandiruotę) ar amortizacijos išlaidoms padengti.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. gegužės 27 d. nutarime Nr. 543 „Dėl Pavyzdinių tarnybinių lengvųjų automobilių naudojimo biudžetinėse įstaigose taisyklių patvirtinimo“ nustatyta netarnybinių automobilių naudojimo tarnybos reikmėms tvarka, o kompensacijų už netarnybinių automobilių naudojimą tarnybos reikmėms dydžiai nustatyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. lapkričio 17 d. nutarime Nr. 1341
„Dėl tarnybinių lengvųjų automobilių įsigijimo, nuomos ir naudojimo
biudžetinėse įstaigose“, tačiau šių nutarimų nuostatos Lietuvos Respublikos prokuratūrai netaikomos. Prokuratūros įstatymo 52 straipsnio 10 dalyje nurodyti atvejai, kuriais p rokurorui gali būti skiriama pašalpa, tačiau galimybė skirti pašalpą mirusio prokuroro šeimos nariams Prokuratūros įstatyme nenumatyta. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama. Prokuratūros įstatymo 2, 9, 16
pakeitimais siūloma atsisakyti prokuroro veiklai nebūdingos funkcijos – nuosprendžių vykdymo kontrolės, siekiant efektyviai naudoti prokuratūros žmogiškuosius išteklius tiesioginėms prokuratūros funkcijoms atlikti. Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucija) 118 straipsnyje nustatyta, kad prokuroras organizuoja ikiteisminį tyrimą ir jam vadovauja, palaiko valstybinį kaltinimą baudžiamosiose bylose ir įstatymo nustatytais atvejais gina asmens, visuomenės ir valstybės teises bei teisėtus interesus. Prokuroro pareiga kontroliuoti nuosprendžio vykdymą Konstitucijoje nenustatyta.
Pareiga kontroliuoti nuosprendžių (nutarčių) pateikimą vykdyti ir jų vykdymą įtvirtinta BPK 346 straipsnio 3 dalyje ir Prokuratūros įstatymo 2,9 ir
BPK 348 straipsnyje, matyti, kad nuosprendį vykdančios valstybės institucijos, pranešusios teismui ir prokurorui apie gautą vykdyti nuosprendį, toliau veikia pagal BVK ir kitus bausmių, baudžiamojo poveikio priemonių ir auklėjamojo poveikio priemonių nepilnamečiams bei probacijos vykdymą reglamentuojančius teisės aktus. Šioms institucijoms pradėjus vykdyti nuosprendį, prokuroro pareiga kontroliuoti nuosprendžio vykdymą jau pereina į kitą stadiją, numatytą BVK ir kituose BPK
sutapatinama su bausmės vykdymo priežiūra (kontrole) ir bausmes vykdančių institucijų ir jų pareigūnų veiklos kontrole. Taip nepagrįstai išplečiamos Konstitucijoje, BPK ir Prokuratūros įstatyme nustatytos prokuroro funkcijos ir jo kompetencijos ribos. Pažymėtina, kad visos bausmės vykdymo institucijos yra valstybinės, jų statusas, funkcijos, veiklos pagrindai, teisės ir pareigos detaliai reglamentuotos, sukurta šių institucijų veiklos kontrolės ir teisėtumo priežiūros sistema, todėl įpareigojimas prokurorui kontroliuoti nuosprendžio ir bausmės vykdymą laikytinas pertekliniu. Prokuroras neturėtų tiesiogiai kontroliuoti bausmes vykdančių institucijų (kurios jam tiesiogiai nepavaldžios) veiklos ir veikti baudžiamojo proceso ir Prokuratūros įstatyme nenustatytais atvejais, būdais ir priemonėmis. Atkreiptinas dėmesys į tai , kad nemažos dalies Europos Sąjungos valstybių narių (Danija, Čekija, Estija, Latvija, Lenkija, Rumunija, Slovakija, Slovėnija) baudžiamojo proceso įstatymai neįpareigoja prokurorą kontroliuoti teismo nuosprendžio vykdymą. Tai atlieka teismai ir kitos kompetentingos valstybės institucijos.
Siūlomi pakeitimai susiaurintų prokuroro funkcijas, prokurorai nevykdytų jiems nebūdingos ir perteklinės veiklos. Kartu sumažėtų privalomų įpareigojimų teismams ir bausmes vykdančioms institucijoms, taip pat registruojamų ir paštu siunčiamų baudžiamųjų bylų dokumentų. Siūloma papildyti Prokuratūros įstatymą 161 straipsniu , nustatančiu k orupcinio pobūdžio nusikalstamų veikų, kurių padarymu įtariami valstybės ar savivaldybės institucijų, įstaigų ar organizacijų vadovai ar asmenys, turintys imunitetą nuo patraukimo baudžiamojon atsakomybėn, ikiteisminio tyrimo ir valstybinio kaltinimo ypatumus. Pagrindiniu kriterijumi sprendžiant dėl bylų, su kuriomis siejamas specialaus statuso suteikimas, siūloma laikyti nusikalstamų veikų pobūdį (korupcinės veikos) ir jas galbūt įvykdžiusius subjektus (valstybės ar savivaldybės institucijos, įstaigos ar organizacijos vadovus ar asmenis, turinčius imunitetą nuo patraukimo baudžiamojon atsakomybėn). Tačiau kiekvienu atveju diskrecijos teisė spręsti dėl pavedimo organizuoti ikiteisminį tyrimą ar palaikyti valstybinį kaltinimą prokurorui, kuriam suteikiamas specialus statusas, suteikiama tik generaliniam prokurorui, kuris gali tokį sprendimą priimti atsižvelgdamas į nusikalstamos veikos sukeltą atgarsį visuomenėje ar žiniasklaidoje, galimą poveikį tyrimui ir kitas aplinkybes. Šiuo pakeitimu siekiama įtvirtinti specialaus statuso prokurorui suteikimo ir panaikinimo bendrą tvarką, suteiktas garantijas ir taikomus apribojimus, nustatyti, kad tokiam prokurorui vykdant proceso įstatymus aukštesnysis prokuroras yra tik generalinis prokuroras (jo pavaduotojas).
Siūloma nustatyti, kad prokurorui, kuriam suteiktas specialus statusas, būtų taikomos jo tarnybos santykius reglamentuojančios papildomos garantijos (neatliekamas prokuroro tarnybos vertinimas, jis negali būti perkeliamas į kitas pareigas, kitą prokuratūrą, jam gali būti mokama priemoka, jis negali būti traukiamas tarnybinėn atsakomybėn), tačiau taikomi ir tam tikri apribojimai (jam apribojama galimybė siekti karjeros, būti deleguojamam į tarptautines, Europos Sąjungos institucijas ar užsienio valstybės institucijas, jis negali atstovauti Lietuvos Respublikai Eurojuste, dalyvauti Europos Sąjungos, tarptautinių organizacijų, užsienio valstybių finansuojamuose paramos teikimo arba Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo ir paramos demokratijai projektuose, negali būti skatinamas). Pažymėtina, kad, nustatant bylų, kurių tyrimą gali organizuoti prokuroras, kuriam suteiktas specialus statusas, kriterijus, atsižvelgta į tai, kad tokių bylų tyrimu dažniausiai labai domisi visuomenė ir žiniasklaida, dažniau galimas poveikis jų tyrimui, o proceso dalyviai neretai mėgina vilkinti tyrimą keldami klausimus dėl bylas tiriančių pareigūnų galimai padarytų pažeidimų. Todėl siūloma nustatyti garantijas šios kategorijos bylas tiriantiems prokurorams. Tikimasi, kad įtvirtinus specialias garantijas korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas tiriančiam prokurorui proceso dalyviai rečiau mėgins piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis, keldami klausimus dėl bylas tiriančių pareigūnų galimai padarytų pažeidimų, todėl tokio pobūdžio nusikalstamos veikos bus tiriamos greičiau ir kokybiškiau.
Pažymėtina, kad siūlomos garantijos nėra absoliučios ir generalinis prokuroras gali bet kuriuo metu priimti sprendimą panaikinti prokurorui suteiktą sp ecialų statusą, jeigu paaiškėtų aplinkybių, dėl kurių konkrečiam prokurorui suteiktas specialus statusas turi būti panaikintas (yra pagrįstas pagrindas manyti, kad prokuroras padarė veiką, turinčią tarnybinio nusižengimo požymių), arba šis statusas taptų nebereikalingas. Klausimai, susiję su specialaus statuso prokurorui suteikimu, panaikinimu, tam tikrų apribojimų ir garantijų taikymu, turėtų būti išsamiau reglamentuoti generalinio prokuroro tvirtinamoje tvarkoje. Septynioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programoje, kuriai pritarta Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. gruodžio 13 d. nutarimu Nr. XII-82, numatyta pertvarkant teisinę sistemą įtvirtinti ypatingojo prokuroro statusą politinės ir teisėjų korupcijos byloms tirti. Korupcija yra viena iš nacionalinių grėsmių valstybei ir vienas iš pavojingiausių socialinių reiškinių. Korupcinio pobūdžio nusikalstamų veikų tyrimas – viena iš prokuratūros prioritetinių veiklos krypčių. Pažymėtina, kad prokuratūra aktyviai dalyvauja įgyvendinant Lietuvos Respublikos Seimo 2015 m. kovo 10 d. nutarimu Nr. XII-1537 patvirtintą Lietuvos Respublikos nacionalinę kovos su korupcija 2015–2025 metų programą, kurios strateginis tikslas – sumažinti korupcijos mastą, padidinti skaidrumą, atvirumą viešajame ir privačiame sektoriuose.
Korupcinio pobūdžio veikų, kurių padarymu įtariami aukštas pareigas einantys pareigūnai, specifika ir tyrimo ypatumai lemia, kad šio pobūdžio nusikalstamų veikų tyrimui būdinga didesnė nusikalstamo poveikio jas tiriantiems pareigūnams rizika, be to, tiriant tokio pobūdžio nusikalstamas veikas proceso dalyviai neretai piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, keldami klausimus dėl bylas tiriančių pareigūnų galimai padarytų pažeidimų. Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio pakeitimais siekiama tobulinti esamą viešojo intereso gynimo funkcijos teisinį reguliavimą. Įstatymo projektas teikiamas atsižvelgiant į praktines viešojo intereso gynimo funkcijos reguliavimo problemas. Siekiama išgryninti prokuroro taikomas reagavimo priemones ginant viešąją interesą ir prokuroro įgaliojimus atliekant tyrimą dėl galimo viešojo intereso pažeidimo. Prokuroras tyrimą dėl galimo viešojo intereso pažeidimo atlieka vadovaudamasis Rekomendacijomis dėl viešojo intereso gynimo, patvirtintomis Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2014 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. I-25 (2017 m. sausio 23 d. įsakymo Nr. I-16 redakcija), tačiau įstatymu šis klausimas nereglamentuotas. Siekiant užtikrinti teisinį aiškumą ir apibrėžtumą, būtina įtvirtinti, kad prokurorų tyrimo dėl galimo viešojo intereso proceso tvarką nustato generalinis prokuroras. Siekiant išvengti teisinio reguliavimo neapibrėžtumo, siūloma nustatyti aukštesniojo prokuroro nutarimo palikti galioti prokuroro nutarimą atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones apskundimo teismui tvarką.
Prokuratūros įstatyme tiesiogiai nenumatyta galimybė skųsti teismui aukštesniojo prokuroro nutarimą palikti galioti prokuroro nutarimą atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones, tačiau asmenys, vadovaudamiesi teisės kreiptis į teismą principu, šiuos nutarimus skundžia teismams. Nesant teisinio aiškumo, skundai dėl aukštesniojo prokuroro nutarimo teismui paduodami net ir po kelerių metų nuo nutarimo priėmimo. Atsižvelgiant į tai, kad prokuroras turi diskrecijos teisę įvertinti, ar egzistuoja viešojo intereso pažeidimas, ir spręsti dėl viešojo intereso gynimo ir konkrečių priemonių taikymo poreikio, siekiama nustatyti, kad šį prokuroro vertinimą patikrintų aukštesnysis prokuroras, o prokuroro nutarimas reikalauti iš valstybės ar savivaldybių institucijų jų veiklos srityse spręsti dėl priemonių teisės pažeidimams pašalinti taikymo, įspėti valstybės pareigūną, valstybės tarnautoją ar jiems prilygintą asmenį, kad nedarytų teisės pažeidimų, ir reikalauti atlikti valstybės pareigūno, valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens veiklos tarnybinį patikrinimą nebūtų skundžiamas teismui. Siekiama užtikrinti tyrimo dėl galimo viešojo intereso pažeidimo medžiagos ribotą skelbtinumą, nes tyrimo dėl galimo viešojo intereso pažeidimo metu surinktų duomenų skelbtinumo klausimas galiojančiuose teisės aktuose nereglamentuotas. Siūlomi teisinio reguliavimo pakeitimai pašalintų teisės spragas ir nustatytų aiškesnį teisinį reguliavimą viešojo intereso gynimo srityje, užtikrintų teisinį apibrėžtumą ir tikrumą, sudarytų prokuratūrai geresnes sąlygas atlikti priskirtas funkcijas viešojo intereso gynimo srityje.
Prokuratūros įstatymo 25 straipsnio 1 dalies papildymu siekiama pašalinti teisinio darbo stažo skaičiavimo neaiškumus ir tiesiogiai įstatymu reglamentuoti teisinio darbo stažo skaičiavimą. Prokuratūros įstatymo 25 straipsnio 3 dalies, 27 straipsnio 2 dalies, 40, 41 straipsnių, 42 straipsnio
pakeitimais siekiama užtikrinti tarnybinių pažeidimų prevenciją, prokurorų atsakomybės neišvengiamumą ir jos realizavimą, išsamiau reglamentuoti tarnybinių nuobaudų skyrimą. Kiekvienas prokuroras turi suvokti, kad padarytas tarnybinis pažeidimas neišvengiamai sukels neigiamų pasekmių. Prokuroras, kurio galimai padarytas tarnybinis pažeidimas nagrinėjamas, dažniau nesulaukia sprendimo (išvados) dėl tarnybinio pažeidimo ir tarnybinės nuobaudos nustatymo, nes siekdamas išvengti tarnybinės atsakomybės ir su tuo susijusių pasekmių atsistatydina iš tarnybos prokuratūroje savo prašymu. Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą tokiais atvejais Prokurorų etikos komisija kreipimosi dėl prokuroro galimai padaryto tarnybinio pažeidimo toliau nenagrinėja, o pradėtas tarnybinis patikrinimas nutraukiamas. Taigi atsakomybės už tarnybinius pažeidimus dažnai išvengiama. Todėl siūloma išplėsti nepriekaištingos reputacijos sąvoką ir įtvirtinti naują institutą – pripažinimą padarius tarnybinį pažeidimą.
Šis pakeitimas leis užtikrinti, kad savo noru pasitraukę iš tarnybos prokurorai, dėl kurių veiksmų (neveikimo) atlikus tarnybinio pažeidimo tyrimą ir pripažinus, kad jie padarė tarnybinį pažeidimą, už kurį turėtų būti skirta griežčiausia tarnybinė nuobauda
Darbo kodeksas. Atsižvelgiant į tai ir siekiant išvengti teisės aktų prieštaravimų, siekiama sureguliuoti atostogų suteikimą prokurorams įsigaliojus NDK, apibrėžti prokurorų, kurie vieni augina vaiką iki keturiolikos metų arba neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų, taip pat prokurorų, kurie pripažinti neįgaliaisiais, atostogas.
Prokuratūros įstatymo 50 straipsnio 2 dalyje įvedama sąvoka „papildomos atostogos“, kuri iš esmės atitinka Valstybės tarnybos įstatymo ir Darbo kodekso nuostatas. Prokuratūros įstatymo 50 straipsnio 4 dalis tikslinama kalendorines dienas pakeičiant darbo dienomis, vietoj sąvokos „ kasmetinės papildomos mokamos atostogos “ vartojama sąvoka „ papildomos atostogos “ . Patikslinamos Prokuratūros įstatymo 50 straipsnio 5 dalies nuostatos dėl atšaukimo iš kasmetinių atostogų ir jų panaudojimo vėliau. Kadangi šiuo metu Prokuratūros įstatyme nenumatyta, kad atšaukti prokurorą iš atostogų galima tik jo sutikimu, numatytas atšaukimas tik iš kasmetinių atostogų, nors faktiškai galimas ir iš papildomų atostogų, sukonkretinama, kad nepanaudotos atostogos suteikiamos Darbo kodekso nustatyta tvarka. Prokuratūros įstatymo 50 straipsnio 6 dalyje nurodytos tikslinės atostogos išdėstomos tokia pat nuoseklia tvarka kaip ir Darbo kodekse. Atsisakoma formuluotės „ kol jam sueis treji metai “ pagal analogiją su 2012 metais įsigaliojusiais Darbo kodekso 178 straipsnio 2 punkto pakeitimais, kuriais numatytos atostogos vaikui prižiūrėti, tačiau atsisakyta atostogų vaikui prižiūrėti, kol jam sueis treji metai. Taip pat nustatoma dar viena tikslinių atostogų rūšis – kūrybinės atostogos, atostogų suteikimo generaliniam prokurorui tvarka. Siekiant užtikrinti sistemiškumą, siūloma bendrą nuostatą dėl tikslinių atostogų laikotarpių įskaitymo į tarnybos prokuroru stažą įtvirtinti Prokuratūros įstatymo 50 straipsnio 11 dalyje ir įtraukti į Prokuratūros 28 straipsnio 2 dalį, reglamentuojančią tarnybos prokuroru stažą.
Siekiant užtikrinti aiškumą ir sistemiškumą, nustatoma, kad į tarnybos prokuroru stažą įskaitomi ir tikslinių atostogų laikotarpiai, taip pat kiti laikotarpiai, nustatyti šiame įstatyme ( prokuroro stažuotės (Prokuratūros įstatymo 31 straipsnio 6 dalis), prokuroro kvalifikacijos kėlimo (Prokuratūros įstatymo 32 straipsnio 4 dalis), prokuroro delegavimo į tarptautines, Europos Sąjungos institucijas ar užsienio valstybių institucijas (Prokuratūros įstatymo 371 straipsnio 2 dalis), p rokuroro dalyvavimo Europos Sąjungos, tarptautinių organizacijų, užsienio valstybių finansuojamuose paramos teikimo arba Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo ir paramos demokratijai projektuose (Prokuratūros įstatymo 377 straipsnio 4 dalis), prokuroro nepagrįsto nušalinimo nuo pareigų laikotarpiai (Prokuratūros įstatymo 43 str aipsnio
valstybės tarnautojų tarnybinius santykius reglamentuoja kiti teisės aktai, tačiau pats teisinio reglamentavimo pobūdis maksimaliai artimas tarnybos prokuratūroje teisiniams santykiams. Valstybės tarnybos įstatymo 42 straipsnio
gimdymo atostogų, tėvystės atostogų, atostogų vaikui prižiūrėti, iki jam sueis treji metai, mokymosi atostogų, nemokamų atostogų, atostogų kvalifikacijai tobulinti, atostogų dėl valstybės tarnautojo perkėlimo į kitas pareigas laikotarpiai ir kita. Priėmus siūlomus pakeitimus, bus suderintos Prokuratūros įstatymo ir NDK nuostatos atostogų klausimu, pašalinti prokurorų tarnybos stažo (atostogų klausimu) skaičiavimo trūkumai, nustatyta atostogų suteikimo generaliniam prokurorui tvarka.
Prokuratūros įstatymo 29 straipsnio pakeitimu ir papildymu 377 straipsniu siekiama detaliau reglamentuoti prokurorams taikomus veiklos apribojimus ir taip sudaryti platesnes galimybes jiems vykdyti kitą (ne prokuroro) veiklą. Siūloma atsisakyti nuostatos, kad prokuroras gali gauti atlyginimą tik už mokslinį ar pedagoginį darbą aukštosiose mokyklose, taip pat suteikti galimybę prokurorams dalyvauti Europos Sąjungos, tarptautinių organizacijų finansuojamuose paramos teikimo arba Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo ir paramos demokratijai projektuose, kuriuos įgyvendinant vykdoma su prokuratūros misija ir strateginiais tikslais susijusi veikla, ir gauti išmokas. Prokuratūros įstatyme nustatyti kitos prokuroro veiklos ribojimai skirti prokuroro nepriklausomumui užtikrinti. Galiojantis reglamentavimas leidžia prokurorui būti deleguojamam į tarptautines, Europos Sąjungos ar užsienio valstybių institucijas, tačiau neretai kyla neaiškumų, kai prokurorai kaip tam tikros srities ekspertai kviečiami dalyvauti įvairiuose tarptautiniuose projektuose. Pažymėtina, kad tokia veikla iš principo leidžiama teisėjams (Teismų įstatymo 48 straipsnis), kitiems pareigūnams (Vidaus tarnybos statuto 43 straipsnis, Specialiųjų tyrimų tarnybos statuto 15 straipsnis), valstybės tarnautojams (Valstybės tarnybos įstatymo 161 , 23 straipsniai). Teikiamais pakeitimais siekiama sudaryti galimybes prokurorams įgyti ir naudingos tarptautinės patirties, taip pat gauti atlyginimą už mokslinį ar pedagoginį darbą ne tik aukštosiose mokyklose.
Prokuratūros įstatymo 1, 31 straipsnių, 33 straipsnio 6 dalies, 375 straipsnio,39 straipsnio 1 dalies, 40 straipsnio, 42 straipsnio 4 dalies, 49 straipsnio pakeitimais, papildymu 2 priedu ir 35 straipsnio pripažinimu netekusiu galios ir Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo 2, 3 straipsnių, priedėlio pakeitimais ir 51 straipsnio pripažinimu netekusiu galios s iekiama užtikrinti teisingą apmokėjimą už prokuroro darbą, labiau skatinti prokurorus siekti aukštesnių ir vadovaujamų pareigų, kurti „tiltą“ tarp teisėjo ir prokuroro užtikrinančią sistemą, įgyvendinti Valstybės kontrolės rekomendacijas ‒ valstybinio audito 2012 m. gruodžio 20 d. ataskaitos Nr. VA-P-40-8-17 ,,Ar sudarytos prielaidos efektyviai organizuoti ikiteisminio tyrimo procesą?“ 6 priede pateiktų rekomendacijų įgyvendinimo priemonių plano 8 punkto rekomendacijos įpareigojo numatyti priemones, kurios didintų motyvaciją dirbti prokuroro darbą . Darni teisėjų ir prokurorų darbo užmo kesčio sistema yra svarbus valstybėje šiuo metu diegiamos „tilto“ tarp teisėjo ir prokuroro sistemos aspektas. Nors teismų ir prokuratūros funkcijos skirtingos, tačiau jos skirtos bendram tikslui – teisingumui įgyvendinti. Konstitucijos 109 straipsnyje skelbiama, kad teisingumą Lietuvos Respublikoje vykdo tik teismai, o Prokuratūros įstatymo
padeda užtikrinti teisėtumą ir teismui vykdyti teisingumą. Šios nuostatos lemia glaudų teismų ir prokuratūros ryšį ir tarpusavio sąveiką teisingumo vykdymo procese. Pabrėžtina ir tai, kad teismų ir prokuratūros struktūros atliekant jiems priskirtas funkcijas yra lygiavertės.
Taigi kuriant „tiltą“ tarp teisėjo ir prokuroro užtikrinančią sistemą tikslinga prokurorų darbo užmokesčio reguliavimą perkelti į Prokuratūros įstatymą, tai yra nustatyti jiems atskirą nuo kitų valstybės pareigūnų darbo užmokesčio tvarką, taip kaip teisėjų atlyginimų dydžiai ir jų skaičiavimo tvarka nustatyti specialiame įstatyme – Teisėjų atlyginimų įstatyme. S iūloma a tsisakyti prokurorų kvalifikacinių rangų, kurie suteikiami Atestacijos komisijos siūlymu arba kaip skatinimas ir žymi prokurorų kvalifikaciją ar einamas pareigas, ir p rokurorams mokamus priedus už kvalifikacinį rangą: jaunesniajam justicijos patarėjui – 10 proc., justicijos patarėjui – 15 proc., vyresniajam justicijos patarėjui – 20 proc., vyriausiajam justicijos patarėjui
P rokuratūros įstatyme (specialiame įstatyme), kuriame jau nustatytas prokurorų statusas, kompetencija, teisės ir pareigos, tarnybos eiga, skatinimo ir tarnybinės atsakomybės sąlygos, socialinės garantijos, asmens apsaugos priemonių tvarkymo ir naudojimo sąlygos. Siekiama nustatyti, kad prokurorų ir teisėjų atlyginimų vidutinis santykis sudarytų:
Generalinės prokuratūros, apygardų prokuratūrų ir apygardų prokuratūrų apylinkių prokuratūrų prokurorų ir atitinkamos grandies teisėjų – apie 95 proc., organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimus atliekančių Generalinės prokuratūros ir teritorinių apygardų prokuratūrų prokurorų ‒ apie 97 proc.
Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos prokuratūros 2017 metų darbo užmokesčio fondas, palyginti su 2008 metų darbo užmokesčio fondu, numatytu atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme, išliko sumažintas 4 proc., nors teismų, Valstybės kontrolės ir kitų biudžetinių įstaigų darbo užmokesčio fondai ne tik grąžinti į prieš krizę buvusį lygį, bet ir padidėjo. 2008 metų ir 2017 metų asignavimai darbo užmokesčiui, numatyti atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme Įstaiga
Pokytis 2017 metais,
+ 17,49 proc. Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos
+ 15,75 proc. Specialiųjų tyrimų tarnyba
+ 15,85 proc. Atkreiptinas dėmesys, kad klausimai, susiję su prokurorų darbo užmokesčiu, aktualūs visoje Europos Sąjungoje. Konsultacinė Europos teisėjų taryba (pranc. Le Conseil consultatif de juges européens, CCJE ), kuri yra patariamoji Europos Tarybos institucija teisėjų nepriklausomumo, nešališkumo ir kompetencijos klausimais, ir Konsultacinė Europos prokurorų taryba (pranc.
Le Conseil consultatif de procureurs européens, CCPE ), kuri yra patariamoji Europos Tarybos Ministrų Komiteto institucija prokuratūrų veiklos klausimais,
teisėjų tarybos (CCJE) nuomonę Nr. 12 (2009) ir Konsultacinės Europos prokurorų tarybos (CCPE) nuomonę Nr. 4 (2009) „Dėl teisėjų ir prokurorų santykių demokratinėje visuomenėje“, kurias sudaro vadinamoji Bordo deklaracija ir jos aiškinamosios pastabos. Kaip nurodyta Bordo deklaracijoje, tam, kad prokuratūra ikiteisminio tyrimo metu įgyvendintų teisės normas ir, kai numatyta, diskrecinius įgaliojimus, prokuroro statusas turi būti užtikrintas įstatymu aukščiausiu lygmeniu, panašiai kaip teisėjo; dėl teisėjų ir prokurorų uždavinių panašumo panašūs yra ir reikalavimai bei garantijos, susiję su jų statusu ir pareigų vykdymo sąlygomis, būtent su priėmimu į pareigas, mokymusi, karjera, drausme, perkėlimu, atlyginimu, atleidimu iš pareigų ir laisve kurti profesines asociacijas (37 punktas). Bordo deklaracijos aiškinamosiose pastabose pažymėta, kad prokurorų nepriklausomumas būtinas tam, kad jie galėtų vykdyti savo misiją; jis stiprina prokurorų vaidmenį teisinėje valstybėje ir visuomenėje, taip pat garantuoja, kad teisingumo sistema veiks sąžiningai ir veiksmingai; teisėjo nepriklausomumui artimas prokuroro nepriklausomumas nėra prokurorams suteikta prerogatyva ar privilegija – tai sąžiningo, nešališko ir veiksmingo teisingumo garantija (27 punktas).
Paskelbtoje Europos Tarybos (ET) Europos veiksmingo teisingumo komisijos (CEPEJ) Europos teisingumo sistemų vertinimo 2014 metų ataskaitoje nurodoma, kad Europos Tarybos Ministrų komiteto rekomendacijoje R(2000)19 dėl prokuratūros vaidmens baudžiamosios justicijos sistemoje konstatuota, jog nustatant prokurorų statusą bei jų darbo užmokesčio ir pensijų dydžius turi būti atsižvelgiama į būtinumą išlaikyti tam tikrą pusiausvyrą tarp teisėjų ( members of judiciary ) ir prokurorų, nes, nepaisant to, kad jų pareigos skiriasi iš prigimties, abi šios grupės atlieka lemiamą vaidmenį teisingumo sistemoje. Prokurorų darbo užmokestis taip pat turi atspindėti pareigybės reikšmingumą ir tinkamumą. Ataskaitoje taip pat nurodomas Konsultacinės Europos teisėjų tarybos (CCJE) nuomonės Nr. 1 (2001) 61 paragrafas, kuriame patvirtinta, kad adekvatus darbo užmokestis būtinas tam, kad būtų užtikrintas laisvas ir atsparus įtakai darbas. Ši pastaba taikoma ir kalbant apie prokurorų darbo užmokestį. 2014 m. gruodžio 17 d.
priimtoje Konsultacinės Europos prokurorų tarybos (CCPE) Europos Tarybos Ministrų Komitetui pateiktoje nuomonėje „Dėl Europos normų ir principų, susijusių su prokurorais“ skelbiama, kad teisėjų ir prokurorų misijų panašumas ir joms būdinga komplementarumo (viena kitos papildymo) specifika reikalauja panašių garantijų dėl jų statuso ir tarnybos sąlygų, o konkrečiai – dėl priėmimo į tarnybą, mokymų, karjeros galimybių, darbo užmokesčio, darbo drausmės ir perkėlimo (kuris turi būti vykdomas tik įstatyme nustatytais pagrindais arba jų sutikimu) (53 punktas). Lietuvoje pagrindinės prokurorų funkcijos nustatytos Konstitucijos IX skirsnyje („Teismas“), kuriame prokurorai traktuojami kaip teisminės valdžios sudedamoji dalis, todėl patvirtina teiginius, kad jiems turėtų būti taikomi teismų nepriklausomumą apibūdinantys principai ir nustatomos teisminės valdžios nepriklausomumo garantijos. CEPEJ 2014 metų ataskaitos duomenimis (2012 metų duomenys), 20 Europos valstybių laikoma, kad teisėjai ir prokurorai yra tos pačios profesijos atstovai, todėl jie vidutiniškai gauna vienodą arba beveik vienodą (mažesnį iki 10 proc.) darbo užmokestį (Andora, Belgija, Bosnija ir Hercegovina, Bulgarija, Vokietija, Graikija, Vengrija, Italija, Latvija, Liuksemburgas, Monakas, Lenkija, Portugalija, Rumunija, Serbija, Slovakija, Slovėnija, Ispanija, Švedija ir Turkija). Penkiose valstybėse prokurorų darbo užmokestis net didesnis nei teisėjų (Albanija, Austrija, Kroatija, Prancūzija ir Juodkalnija). Slovakijoje prokuroro bazinis darbo užmokestis sudaro 85 proc. teisėjo vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio. Čekijoje p rokurorų atlyginimo bazė sudaro 90 proc. teisėjų atlyginimo bazės. Darni teisėjų ir prokurorų darbo užmokesčio sistema yra svarbus valstybėje šiuo metu diegiamos „tilto“ tarp teisėjo ir prokuroro sistemos aspektas. Seime svarstomas ir kitas šios sistemos elementas – su bendruoju teisės kvalifikaciniu egzaminu susijusių įstatymų projektų paketas.
Šių įstatymų paskirtis – įvesti bendrą teisės kvalifikacinį egzaminą asmenims, pretenduojantiems tapti teisėjais, prokurorais ir advokatais. Tokio egzamino įvedimas užtikrintų ne tik šių trijų teisinių profesijų atstovų aukštą teisinės kvalifikacijos standartą, bet ir laisvesnį aukštos kvalifikacijos teisininkų judėjimą trijų profesijų viduje. Pereinamumas iš vienos teisės srities į kitą, nuo vienos teisinės profesijos prie kitos leistų skirtingų sričių teisininkams lengvai rasti bendrą kalbą, t. y. susikalbėti tokiu pat lygmeniu, o korporacinės sistemos uždarumo panaikinimas prisidėtų prie sistemos skaidrumo ir atvirumo. Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teisė gauti teisingą apmokėjimą už darbą neatsiejama nuo konstitucinių lygiateisiškumo, teisingumo, teisinės valstybės principų. Teikiamos įstatymo pataisos iš esmės pakeistų prokurorų darbo užmokesčio reglamentavimą – nustatytų naują prokurorų darbo apmokėjimo mechanizmą, kuris sudarytų teisines sąlygas atitinkamai padidinti visų lygių prokurorų darbo užmokestį. Siūloma didesnį pareiginės algos koeficientą nustatyti organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimus atliekantiems Generalinės prokuratūros ir teritorinių apygardų prokuratūrų prokurorams ir taip skatinti juos dirbti būtent šiose baudžiamojo persekiojimo srityse, kurioms būdinga didesnė nei kitoms sritims agresijos prieš šiuos tyrimus atliekančius pareigūnus ir (ar) nusikalstamo poveikio jiems rizika.
Minėti prokurorai atlieka ikiteisminį tyrimą baudžiamosiose bylose dėl organizuotų nusikaltimų ir nusikaltimų, kuriais pasireiškia korupcija, taip pat kitose itin svarbiose bylose, keliančiose pavojų socialiniam stabilumui ir saugumui, organizuoja ikiteisminį tyrimą ir jam vadovauja, kai ikiteisminis tyrimas atliekamas Kriminalinės policijos organizuoto nusikalstamumo tyrimo, Specialiųjų tyrimų tarnybos, Valstybės saugumo departamento ikiteisminio tyrimo padaliniuose ir kitur. Numatoma didinti vadovaujančios grandies prokurorų darbo užmokestį, nes šiuo metu jų atlyginimai itin maži – beveik tokie pat kaip eilinių prokurorų, nors po prokuratūros pertvarkos vadovų sumažėjo daugiau kaip perpus – nuo 190 iki 87, o jų atsakomybė smarkiai padidėjo. Dėl to per atrankas į vadovų pareigas trūksta potencialių pretendentų. Tikėtina, kad didesnis atlyginimas daugiau prokurorų skatintų siekti vadovaujamų pareigų. Prokuratūros įstatymo 32 straipsnio 2 dalies pakeitimu siekiama užtikrinti teisinio reglamentavimo aiškumą ir atsisakyti perteklinio reglamentavimo, įpareigojančio Lietuvos Respublikos teisingumo ministeriją prisidėti prie prokurorų kvalifikacijos kėlimo. Prokuratūros įstatymo 33 straipsnio 2, 3 ir 5 dalių pakeitimais siekiama išsamiau reglamentuoti prokurorų tarnybos vertinimą, nes pasitaiko atvejų, kai prokuroro tarnyba turi būti vertinama, nors jis tam tikrą laiką neatliko savo funkcijų.
G eneralinis prokuroras galės nustatyti atvejus, kuriais prokuroro, kuris ilgesnį laiką neatliko savo funkcijų (buvo išėjęs ilgalaikių vaiko priežiūros atostogų, deleguotas į tarptautines institucijas), tarnybos vertinimas galės būti atliekamas ne kas penkeri metai, o atsižvelgiant į faktinį laiką, kurį jis atliko savo funkcijas. Nustatomi ir tam tikri atvejai, kuriais Atestacijos komisija prokuroro veiklą vertina labai gerai, ir numatoma galimybė tokiu atveju siūlyti arba nesiūlyti įstatyme numatytas skatinimo priemones. Taip būtų išvengta teisinio reglamentavimo neaiškumų, susijusių su prokuroro veiklos vertinimo laikotarpiu ir Atestacijos komisijos išvadoje teikiamais siūlymais ir jų įgyvendinimu, nes esamas reglamentavimas lemia, kad pasitaiko atvejų, kai atestuojamas prokuroras būna neseniai paskatintas už tuos pačius nuopelnus ir jį įvertinus labai gerai Atestacijos komisija priversta siūlyti jį skatinti pakartotinai, nors pagal galiojančią skatinimo tvarką prokurorai gali būti skatinami ne dažniau kaip kartą per metus. Prokuratūros įstatymo 36 straipsnio pakeitimu siekiama nustatyti, kad prokuroras prašymą perkelti jį į lygiavertes pareigas gali pateikti tik praėjus tam tikram laikotarpiui nuo jo paskyrimo į prokuroro pareigas. Pasitaiko atvejų, kai prokuroras, tik pradėjęs dirbti vienoje teritorinėje prokuratūroje, pateikia prašymą perkelti jį į lygiavertes pareigas kitoje teritorinėje prokuratūroje ar jos padalinyje. Taigi siekiama užtikrinti pareigūnų kaitos stabilumą, prokurorui pradėjus tarnybą, taip pat pašalinti teisinio reglamentavimo, susijusio su prokuroro perkėlimu į žemesnes pareigas, dviprasmiškumą.
Prokuratūros įstatymo 375 straipsnio 2 dalies pakeitimu panaikinama nuostata, suteikianti teisę Lietuvos nacionaliniam nariui Eurojuste, jo pavaduotojui ir padėjėjui, pasibaigus paskyrimo į pareigas laikotarpiui, sugrįžti į eitas ar kitas lygiavertes pareigas. Siekiama užtikrinti, kad tam tikrą laiką neatlikę savo funkcijų prokurorai, kurie pasibaigus jų paskyrimo į pareigas laikotarpiui nori eiti vadovaujamas pareigas, bendra tvarka dalyvautų atrankoje. Papildžius Prokuratūros įstatymo 39 straipsnio 3 dalį , bus išsamiau reglamentuoti prokurorų skatinimo pagrindai. Nustačius, kad prokuroras gali būti skatinamas ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka, neliks šiuo metu kylančių diskusijų dėl prokuroro skatinimo vadovaujantis Pareigūnų ir valstybės tarnautojų, tiesiogiai dalyvavusių išaiškinant (ištiriant) nusikaltimus ir kitus teisės pažeidimus, kuriais padaryta (galėjo būti padaryta) turtinė žala valstybei, skatinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės
redakcija), pagrindu. Ši tvarka nurodyta ir Skatinimo ir apdovanojimo Lietuvos Respublikos prokuratūroje tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2012 m. gruodžio 7 d. įsakymu Nr. I-347 (2017 m. kovo 24 d. įsakymo Nr. I-92 redakcija), tačiau įstatyme nereglamentuota. Prokuratūros įstatymo 43 straipsnio pakeitimu nustatoma išsamesnė prokuroro nušalinimo nuo pareigų tvarka – nurodomi privalomo ir galimo nušalinimo nuo pareigų atvejai, nušalinimo nuo pareigų tam tikrais atvejais laikotarpiai, nustatomos prokuroro, kuris nuo tarnybos nušalintas nepagrįstai, socialinės garantijos.
Prokuratūros įstatymo 44 straipsnio pakeitimu pertvarkomi atleidimo iš tarnybos pagrindai – dalis jų perkeliama į Prokuratūros įstatymo 40 straipsnio 2 dalį (reglamentuoja griežčiausios tarnybinės nuobaudos – atleidimo iš tarnybos – skyrimą) dėl to, kad atsiradus bent vienam pagrindui pradedamas tarnybinis patikrinimas, kurį baigus gali būti pateiktas siūlymas atleisti prokurorą iš tarnybos. Paskyrus tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš tarnybos, prokuroras iš tarnybos bus atleidžiamas Prokuratūros įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu. Taip pat suvienodinamas prokurorams ir kitiems asmenims (Vidaus tarnybos statuto 33 straipsnis, Valstybės tarnybos įstatymo 40 straipsnis) taikomo darbo drausmės pažeidimo – nebuvimo darbe be svarbios priežasties – laikotarpis. Siekiant didinti visuomenės pasitikėjimą prokuratūra ir prokurorais, įtvirtinamas privalomo atleidimo iš pareigų pagrindas – prokuroro priesaikos sulaužymas. Panaikinamas nebetaikomas at leidimo pagrindas – yra sulaukęs amžiaus, reikalingo pareigūnų ir karių valstybinei pensijai gauti (Prokuratūros įstatymo 2 dalies 8 punktas). Atsižvelgiant į šiuos pakeitimus, tobulinamos ir Prokuratūros įstatymo
nuostatos. Prokuratūros įstatymo 45 straipsnio 6 ir 7 dalių pakeitimai s atsisakoma perteklinės nuostatos dėl prokurorų išbraukimo iš Prokurorų pareigybių sąrašo, nes jame nurodytos prokurorų pareigybės, o ne asmenys.
Prokuratūros įstatymo 46 straipsnio 1 dalies papildymu nustatoma, kad prokuroras, dėl kurio galimo tarnybinio nusižengimo atliekamas tarnybinis patikrinimas, turi teisę atsistatydinti ne vėliau kaip prieš 30 kalendorinių dienų pateikdamas prašymą generaliniam prokurorui (į šį terminą neįskaitomas laikas, kurį prokuroras nebuvo darbe dėl ligos arba atostogavo). Siekiama nustatyti realius terminus, per kuriuos būtų atliktas tarnybinis patikrinimas ir išspręstas tarnybinės atsakomybės klausimas, nes dažnai asmuo, dėl kurio veiksmų pradėtas tarnybinis patikrinimas, siekdamas išvengti tarnybinės atsakomybės, pasinaudoja jam suteikta teise ir atsistatydina iš tarnybos savo prašymu. Prokuratūros įstatymo 47 straipsnio pakeitimu taisoma techninė klaida, padaryta pakeitus Prokuratūros įstatymo 22 straipsnį Prokuratūros įstatymo 22 straipsnio papildymo ir pakeitimo įstatymu Nr. XII-652 ir atitinkamai nepakeitus Prokuratūros įstatymo 47 straipsnio. Prokuratūros įstatymo 52 straipsnio papildymu nauja 10 dalimi prokurorams suteikiama galimybė gauti kompensaciją už netarnybinio transporto, tiek asmeninio automobilio, tiek viešojo transporto, naudojimą tarnybos reikmėms ne komandiruotės metu . P rokuratūros įstatyme nustatytų funkcijų atlikimas lemia specifinį prokuroro darbo mobilumą, kai ne komandiruotės metu prokuroras įprastai naudojasi ne tik tarnybiniu, bet ir asmeniniu transportu. Prokuroro funkcijoms atlikti tarnybinio transporto nepakanka.
Posėdžiai vyksta skirtingu laiku arba vienu metu gali vykti skirtinguose teismuose, būtina vykti į teismą ne vieną kartą per dieną ar po darbo valandų (pvz., prireikus skirti kardomąją priemonę), reikia į teismą pristatyti svarbius tarnybinius dokumentus ar didelį jų kiekį, būtina vykti į kontroliuojamas ikiteisminio tyrimo įstaigas. Taigi prokuroras priverstas nuolat naudoti netarnybines (asmenines ar kitas) transporto priemones tarnybos tikslais. T arnybos reikmėms n audojant a smeninį transportą kaip būtiną darbo priemonę, patiriamos degalų įsigijimo ar automobilio amortizacijos išlaidos prokurorui nekompensuojamos. Siūlomas pakeitimas užtikrintų galimybę prokurorui, asmeninį ar viešąjį transportą naudojančiam tarnybos reikmėms, atlyginti patirtas degalų įsigijimo ar automobilio amortizacijos, taip pat kelionės bilieto įsigijimo išlaidas, kurios šiuo metu nekompensuojamos, nors netarnybinis transportas yra tapęs būtina prokuroro darbo priemone. Prokuratūros įsikūrusios 53 administraciniuose pastatuose 48 Lietuvos miestuose, todėl siekiant užtikrinti tarnybinį transportą visiems prokurorams esant tokiai prokuratūros infrastruktūrai būtina įsigyti naujų automobilių, o šiuo metu naudojamus tarnybinius automobilius pakeisti. Toks automobilių parkas būtų naudojamas neracionaliai, nes daugelyje miestų automobilių ridos būtų nedidelės dėl to, kad tarnybinio transporto prireikia retai. Racionaliau būtų prokurorams (bent mažesniuose miestuose) naudoti netarnybinį transportą ir gauti išlaidų kompensaciją. Toks kompensavimo mechanizmas plačiai taikomas Policijos departamente prie Vidaus reikalų ministerijos, taip pat ministerijose, savivaldybėse, kitose biudžetinėse įstaigose, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. gegužės
naudojimo biudžetinėse įstaigose taisyklių patvirtinimo“.
Per prokuratūroje atliktą apklausą 68,4 proc. prokurorų nurodė, kad pageidautų naudoti netarnybinį transportą ir gauti už tai kompensaciją. Kompensacijos būtų mokamos iš lėšų, sutaupytų atsisakius tarnybinio transporto. Prokuratūros įstatymo 52 straipsnio 11 dalies pakeitimai suvienodina NDK nurodytus atvejus, kuriais prokurorui mokama pašalpa, taip pat reglamentuoja pašalpos išmokėjimą prokuroro, kuris mirė dėl priežasčių, nesusijusių su tarnyba, šeimos nariams. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymų projektus toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta. Neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Galima priimtų įstatymų įtaka kriminogeninei situacijai, korupcijai. Priimtos įstatymų projektų nuostatos neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. Teikiamame Prokuratūros įstatymo projekte siūlomi pakeitimai, užtikrinantys atsakomybės už tarnybinius pažeidimus neišvengiamumą, turės prevencinį poveikį tarnybinių pažeidimų darymui, skatins saugoti nepriekaištingą reputaciją, sudarys efektyvesnės, skaidresnės prokuratūros veiklos sąlygas ir skatins visuomenę pasitikėti šia institucija. Pakeitimai, susiję su prokuroro veiklai nebūdingos funkcijos – nuosprendžių vykdymo kontrolės – atsisakymu, sumažins prokurorų darbo laiko sąnaudas ir leis efektyviau naudoti prokuratūros žmogiškuosius išteklius tiesioginėms prokuratūros funkcijoms atlikti. 7. Galima priimtų įstatymų įtaka verslo sąlygoms ir jo plėtrai. Priimtos įstatymų projektų nuostatos įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai neturės. 8. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, galiojantys teisės aktai, kuriuos būtina pakeisti, panaikinti ar priimti priėmus teikiamus įstatymus.
Siekiant į teisinę sistemą inkorporuoti priimtus įstatymų projektus, galiojančių įstatymų keisti, panaikinti ar priimti naujų nereikės. 9. Įstatymų projektų atitiktis Valstybinės kalbos įstatymo ir Teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimams ir bendrinės lietuvių kalbos normoms, sąvokų ir terminų įvertinimas. Įstatymų projektai parengti laikantis Valstybinės kalbos įstatymo ir Teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Įstatymų projektuose nepateikiama naujų sąvokų ir sąvokas įvardijančių terminų, todėl projektai nevertintini Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 10. Ar įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. Įstatymų projektuose reglamentuojami klausimai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. 11. Įstatymams įgyvendinti reikalingi įgyvendinamieji teisės aktai, šių aktų rengėjai. Prokuratūros įstatymo projekto nuostatoms įgyvendinti Generalinė prokuratūra turės pakeisti vidinius Lietuvos Respublikos prokuratūros teisės aktus, reglamentuojančius nuosprendžių vykdymo kontrolę ( Lietuvos Respublikos prokuratūros ir prokurorų kompetencijos nuostatus, patvirtintus Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2012 m. balandžio 17 d. įsakymu Nr. I-141 (2017 m. balandžio 20 d. įsakymo Nr. I-120 redakcija), Rekomendacijas dėl prokurorų specializacijos baudžiamajame procese, ikiteisminių tyrimų, teisme nagrinėjamų baudžiamųjų bylų ir skundų paskirstymo prokurorams, patvirtintas Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2012 m. spalio 30 d. įsakymu Nr. I-318 (2017 m. kovo 7 d. įsakymo Nr.
I-68 redakcija), tarnybinių ir netarnybinių lengvųjų automobilių naudojimą prokuratūroje, – papildyti nuostatomis, reglamentuojančios kompensavimo už netarnybinių automobilių naudojimą tarnybos reikmėms tvarką ir kompensacijų dydžius ( Lietuvos Respublikos prokuratūros tarnybinių ir netarnybinių lengvųjų automobilių naudojimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2012 m. gruodžio 3 d. įsakymu Nr. I-340 (2016 m. balandžio 21
redakcija), tarnybinių pažeidimų tyrimą (Tarnybinio patikrinimo atlikimo ir tarnybinės atsakomybės taikymo prokurorams nuostatus, patvirtintus Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2016 m. liepos 12 d. įsakymu Nr. I-181, ir Prokurorų etikos komisijos nuostatus, patvirtintus Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2012 m. sausio 9 d. įsakymu Nr. I-16 (2016 m. lapkričio 29 d. įsakymo Nr. I-302 redakcija), atestacijos tvarką (Prokurorų atestacijos komisijos nuostatus, patvirtintus Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2011 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. I-345 (2016 m. spalio 28 d. įsakymo Nr. I-279 redakcija), pašalpų skyrimo tvarką (Pašalpų prokurorams, prokuratūros valstybės tarnautojams ir darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartis, skyrimo tvarkos aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2014 m. spalio 2 d. įsakymu Nr. I-196 (2017 m. kovo 31 d. įsakymo Nr. I-104 redakcija). Generalinis prokuroras vidiniuose teisės aktuose turės reglamentuoti klausimų, susijusių su specialaus statuso prokurorui suteikimu, panaikinimu, tam tikrų apribojimų ir garantijų taikymu, tvarką, p rokuroro dalyvavimo Europos Sąjungos, tarptautinių organizacijų, užsienio valstybių finansuojamuose paramos teikimo arba Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo ir paramos demokratijai projektuose tvarką. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų pareikalaus ar leis sutaupyti įstatymų įgyvendinimas.
Papildomų valstybės biudžeto lėšų Prokuratūros įstatymo projekto nuostatoms, susijusioms su prokurorų pareiginės algos naujų koeficientų taikymu, įgyvendinti skirti nenumatoma. Šioms nuostatoms įgyvendinti bus naudojami prokuratūrai skiriami asignavimai darbo užmokesčiui – n esikeičiant nustatytam pareiginės algos (atlyginimo) baziniam dydžiui, ši suma sudarys apie 5 513 414,1 euro valstybės biudžeto lėšų (4 225 486 eurai darbo užmokesčiui ir 1 287 928,1 euro darbdavio socialinio draudimo įmokoms). Prokuratūros įstatymo projekto nuostatoms, susijusioms su kompensavimu už netarnybinių automobilių naudojimą tarnybos reikmėms, įgyvendinti papildomų lėšų neprireiks, nes kompensacijoms mokėti būtų naudojamos tarnybiniam transportui skirtos lėšos. 13. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados. Įstatymų projektų rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 14. Reikšminiai šių įstatymų projektų žodžiai. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems įstatymų projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc :
„korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos“, „specialus
statusas“, „priemoka“, „teisinis darbo stažas“, „prokuroras“, „valstybės pareigūnas“, „darbo užmokestis“, „viešasis interesas“, „nutarimas“,
„nepriekaištinga reputacija“, „atleidimas iš tarnybos“, „tarnybinė nuobauda“,
„prokurorų atsakomybė“, „tarnybinė atsakomybė“, „pašalpa“, „prokurorų
nušalinimas“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai. Nėra.
Vilnius
DĖL
29, 31, 32, 33, 36, 37-5, 39, 40, 41, 42, 43, 44, 45, 46, 47, 49, 50, 52
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
keičiamame Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatyme (toliau – keičiamas įstatymas) siūloma reglamentuoti prokurorų darbo apmokėjimo sistemą, kuri reglamentuojama atskirame Lietuvos Respublikos valstybės politikų, teisėjų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatyme, siūlytina atitinkamai patikslinti keičiamo įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje nurodytą įstatymo paskirtį. 2. Teikiamo projekto 2 straipsniu pripažįstamas netekusiu galios keičiamo įstatymo 2 straipsnio 2 dalies 5 punktas; projekto 3 straipsniu pripažįstamas netekusiu galios keičiamo įstatymo 9 straipsnio 3 dalies 5 punktas; projekto 4 straipsniu keičiamas įstatymo 16 straipsnis. Šiomis pataisomis siūloma atsisakyti prokurorams priskirtos nuosprendžių pateikimo vykdyti ir jų vykdymo kontrolės funkcijos. Nors aiškinamajame rašte nurodyta, kad atitinkama funkcija nebūdinga prokuroro veiklai, o prokuroro pareiga kontroliuoti nuosprendžio vykdymą nėra nustatyta Konstitucijoje, tačiau pažymėtina, kad Konstitucijoje apskritai nėra minima nuosprendžio vykdymo kontrolės funkcija (t. y. ji nėra konstitucinio reguliavimo dalykas). Keltina prielaida, jog pritarus siūlomiems pakeitimams, nuosprendžių vykdymo procesas taptų nekontroliuojamas, o vienas iš baudžiamojo proceso tikslų – teisingai nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį – sunkiai pasiekiamas.
Nuosprendžio vykdymo kontrolė garantuoja, kad asmuo, pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, sulauks jam paskirtos bausmės, t. y. užtikrina bausmės neišvengiamumo principo įgyvendinimą. Atkreiptinas dėmesys, kad įstatymai nenumato kito, išskyrus prokurorą, subjekto, įgalinto atlikti nuosprendžių vykdymo kontrolę. 3. Keičiamą įstatymą papildančiu 161 straipsniu nustatomi ikiteisminio tyrimo ir valstybinio kaltinimo ypatumai, siejami ne tik su specialiu subjektų, galimai padariusių nusikalstamą veiką, statusu, bet ir specialia nusikalstamų veikų rūšimi – korupcinio pobūdžio nusikalstamomis veikomis .
Korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos apibrėžimas yra pateiktas Korupcijos prevencijos įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje:
„Korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos – kyšininkavimas, prekyba
poveikiu, papirkimas, kitos nusikalstamos veikos, jeigu jos padarytos viešojo administravimo sektoriuje arba teikiant viešąsias paslaugas siekiant sau ar kitiems asmenims naudos: piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi arba įgaliojimų viršijimas, piktnaudžiavimas oficialiais įgaliojimais, dokumentų ar matavimo priemonių suklastojimas, sukčiavimas, turto pasisavinimas ar iššvaistymas, tarnybos paslapties atskleidimas, komercinės paslapties atskleidimas, neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimas, nusikalstamu būdu įgytų pinigų ar turto legalizavimas, kišimasis į valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens veiklą ar kitos nusikalstamos veikos, kai tokių veikų padarymu siekiama ar reikalaujama kyšio, papirkimo arba nuslėpti ar užmaskuoti kyšininkavimą ar papirkimą.“ Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad, vadovaujantis korupcinio pobūdžio nusikalstamų veikų apibrėžimu, į jį patenka pagal pavojingumo pobūdį itin plati amplitudė nusikalstamų veikų (išskyrus labai sunkius nusikaltimus): 1) tiek tyčinės, tiek neatsargios nusikalstamos veikos; 2) tiek lyginamajame kontekste „menkaverčiai“ baudžiamieji nusižengimai (pavyzdžiui, BK 226 straipsnio 5 dalis), tiek nesunkūs , apysunkiai ar net sunkūs (pavyzdžiui, BK 225 straipsnio 3 dalis ar 228 straipsnio 3 dalis) nusikaltimai, susiję su didele kyšio verte ar sukelta didele žala valstybei, Europos Sąjungai, tarptautinei viešajai organizacijai, juridiniam ar fiziniam asmeniui.
Korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos apibrėžimas yra pateiktas Korupcijos prevencijos įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje:
„Korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos – kyšininkavimas, prekyba
poveikiu, papirkimas, kitos nusikalstamos veikos, jeigu jos padarytos viešojo administravimo sektoriuje arba teikiant viešąsias paslaugas siekiant sau ar kitiems asmenims naudos: piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi arba įgaliojimų viršijimas, piktnaudžiavimas oficialiais įgaliojimais, dokumentų ar matavimo priemonių suklastojimas, sukčiavimas, turto pasisavinimas ar iššvaistymas, tarnybos paslapties atskleidimas, komercinės paslapties atskleidimas, neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimas, nusikalstamu būdu įgytų pinigų ar turto legalizavimas, kišimasis į valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens veiklą ar kitos nusikalstamos veikos, kai tokių veikų padarymu siekiama ar reikalaujama kyšio, papirkimo arba nuslėpti ar užmaskuoti kyšininkavimą ar papirkimą.“ Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad, vadovaujantis korupcinio pobūdžio nusikalstamų veikų apibrėžimu, į jį patenka pagal pavojingumo pobūdį itin plati amplitudė nusikalstamų veikų (išskyrus labai sunkius nusikaltimus): 1) tiek tyčinės, tiek neatsargios nusikalstamos veikos; 2) tiek lyginamajame kontekste „menkaverčiai“ baudžiamieji nusižengimai (pavyzdžiui, BK 226 straipsnio 5 dalis), tiek nesunkūs , apysunkiai ar net sunkūs (pavyzdžiui, BK 225 straipsnio 3 dalis ar 228 straipsnio 3 dalis) nusikaltimai, susiję su didele kyšio verte ar sukelta didele žala valstybei, Europos Sąjungai, tarptautinei viešajai organizacijai, juridiniam ar fiziniam asmeniui. Atsižvelgiant į tai, ir abejojant naujojo straipsnio apimties pagrįstumu bei proporcingumu, rekomenduotina siaurinti jo apimtį, numatant papildomus nusikalstamų veikų, kurioms gali būti taikomi ikiteisminio tyrimo ir valstybinio kaltinimo ypatumai, atrankos kriterijus (pavyzdžiui, didelė žala ar pan.). 4.
straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad prokurorui, kuriam suteiktas specialus statusas, netaikomos kai kurios šio Įstatymo normos, be kita ko keičiamo įstatymo 34, 36,391 straipsnio 2 dalies, 40–42 straipsnių nuostatos, susijusios su prokuroro karjera, perkėlimu į kitas pareigas, tarnybine atsakomybe, tarnybinėmis nuobaudomis ir jų skyrimu. Svarstytina, ar atitinkama absoliutaus pobūdžio nuostata, neleidžianti prokuroro, kuriam suteiktas specialus statusas, perkelti į kitas pareigas, dalyvauti jam atrankoje, patraukti jį tarnybinėn atsakomybėn už jokius pažeidimus, yra proporcinga siekiamam tikslui pasiekti. 5. Keičiamo įstatymo 161 straipsnio
suteiktas, prašymu arba paaiškėjus aplinkybėms, dėl kurių prokurorui suteiktas specialus statusas turi būti panaikintas, arba kai specialus statusas tampa nebereikalingas.“ Svarstytina, ar įstatymo lygmeniu neturėtų būti detalizuotos aplinkybės, dėl kurių prokurorui suteiktas statusas turi būti panaikintas, taip pat atvejai, „kai specialusis statusas tampa nebereikalingas“. Be to, atsižvelgiant į keičiamo įstatymo 161 straipsnio 2 dalies antrojo sakinio nuostatą, jog „Specialus statusas gali būti suteikiamas tik Generalinės prokuratūros prokurorui jo sutikimu “, svarstytina, ar neturėtų būti patikslinta vieno iš įstatymo 161 straipsnio 6 dalyje nustatytų specialaus prokuroro statuso panaikinimo pagrindų
Taip pat siūlytina tikslinti keičiamo įstatymo 19 straipsnio 2 dalį, kadangi Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymas tokios sąvokos kaip ,,institucijos steigėjas“ nebenumato (vartojama sąvoka ,,savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija“). 7. Keičiamo įstatymo 19 straipsnio 6 dalies pirmajame ir antrajame sakiniuose tikslintini „30 dienų“ terminai, juos atitinkami susiejant su kalendorinėmis ar darbo dienomis. 8. Keičiamo įstatymo 19 straipsnio 7 dalyje nurodoma, jog „Prokuroro nutarimai reikalauti iš valstybės ar savivaldybių institucijų jų veiklos srityse spręsti dėl priemonių teisės pažeidimams pašalinti taikymo, įspėti valstybės pareigūną, valstybės tarnautoją ar jiems prilygintą asmenį, kad nedarytų teisės pažeidimų, ir reikalauti atlikti valstybės pareigūno, valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens veiklos tarnybinį patikrinimą teismui neskundžiami .“ Keltina prielaida, kad atitinkama nuostata gali pažeisti minimų asmenų teises ginti savo pažeistas teises teisme. Teisė kreiptis į teismą yra absoliuti ir negali būti ribojama arba paneigta. Be to, atsižvelgtina į galiojančio įstatymo 3 straipsnio 4 dalį:
„Prokuroro veiksmai ir sprendimai įstatymų nustatyta tvarka gali būti
skundžiami aukštesniajam prokurorui ir teismui.“ 9.
Keičiamo įstatymo 24 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Valstybės tarnybos įstatymas prokurorams netaikomas, todėl, siekiant teisinio reguliavimo nuoseklumo, šią normą reikėtų papildyti ir nustatyti išimtį, kuri numatytų, kad Valstybės tarnybos įstatymas prokurorams netaikomas, išskyrus Prokuratūros įstatyme nustatytas išimtis (žiūr.: keičiamo įstatymo 49 straipsnio 5 dalį). 10. Keičiamo įstatymo 25 straipsnio 3 dalies 2 punkte siūloma nustatyti, kad asmuo yra nepriekaištingos reputacijos, jeigu jis nebuvo atleistas iš tarnybos ar darbo už šiurkštų drausmės pažeidimą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nei galiojančiame Valstybės tarnybos įstatyme, nei priimtame Darbo kodekse nėra vartojama sąvoka „drausmės pažeidimai“. Valstybės tarnybos įstatyme vartojama
„tarnybinio nusižengimo“ sąvoka, o Darbo kodekse – formuluotė „darbo pareigų
pažeidimas“. 11. Keičiamo įstatymo 27 straipsnio 2 dalyje, be kita ko, siūloma nustatyti, kad „ duomenys apie prokuroro <...> tarnybinį nusižengimą, prokuroro vardą žeminantį poelgį, kitą Prokurorų etikos kodekso pažeidimą , už kurį turėtų būti skirta tarnybinė nuobauda <...> kaupiami ir tvarkomi personalo informacinėje sistemoje ir Generalinėje prokuratūroje saugomoje asmens byloje generalinio prokuroro nustatyta tvarka.“ Ši nuostata tarpusavyje susijusi su keičiamo įstatymo 41 straipsnio 4 ir 6 dalių normomis. Atsižvelgiant į tai, keičiamo įstatymo 41 straipsnio 4 dalyje reikėtų reguliuoti ne atleidžiamo, o atleisto iš tarnybos prokuroro šioje dalyje nurodytų veikų tyrimą.
Šiame kontekste tikslintina ir keičiamo įstatymo 41 straipsnio 4 dalies formuluotė
„sprendimas dėl <...> tarnybinės nuobaudos
skyrimo priimamas“, nes pagal įstatymo projekte siūlomą teisinį reguliavimą, sprendimas turėtų būti priimtas dėl tarnybinės nuobaudos, kuri turėtų būti jam skirta . Palikus nepatikslintą keičiamo įstatymo 41 straipsnio 4 dalies formuluotę, normas galima būtų interpretuoti taip, kad prokuroras, atsistatydinęs savo prašymu, jau po atleidimo turėtų būti atleistas iš prokuroro pareigų dar kartą ir kitu pagrindu – kai jam paskirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš tarnybos. 12. Keičiamo įstatymo 28 straipsnio 2 dalį, kurioje nustatyti laikotarpiai, sudarantys tarnybos prokuroru stažą, reikėtų tikslinti. Pagal keičiamo įstatymo 25 straipsnio 1 dalį, asmuo gali būti priimamas į tarnybą prokuratūroje, jeigu turi aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą ir yra įgijęs teisės bakalauro ir teisės magistro ar teisininko profesinį kvalifikacinį laipsnį, turi trejų metų teisinio darbo stažą . Teisinio darbo stažas skaičiuojamas nuo tada, kai asmuo įgijo šiame straipsnyje nurodytą teisinį išsilavinimą ir pradėjo dirbti darbą, nurodytą Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintame teisinių pareigybių sąraše . Keičiamo įstatymo 28 straipsnio 2 dalies 4 punkto formuluotė
„įskaityti tikslinių atostogų laikotarpiai“ suponuoja išvadą, kad
priimant asmenį į tarnybą prokuratūroje, stažu būtų laikomas ir tikslinių (pavyzdžiui, vaiko priežiūros) atostogų laikas, jeigu šių atostogų metu asmuo buvo įgijęs šiame straipsnyje nurodytą teisinį išsilavinimą. Atsižvelgiant į tai, keičiamo įstatymo 28 straipsnio 2 dalies nuostatos, reguliuojančios stažą, skaičiuojamą priimant asmenį į tarnybą prokuratūroje, tikslintinos atsižvelgiant į keičiamo įstatymo 25 straipsnio 1 dalies nuostatas. 13.
neturėtų būti siejamos tik su tuo laikotarpiu, kai asmuo ėjo prokuroro pareigas (pavyzdžiui, keičiamo įstatymo 36 straipsnio 2 dalies 1 punkte siūloma nustatyti, kad į lygiavertes pareigas prokuroras, kuris neina vyriausiojo prokuroro (jo pavaduotojo) pareigų, gali būti perkeltas jo prašymu, kai praėjo ne mažiau kaip treji metai nuo paskyrimo į prokuroro pareigas <...>). 14. Atsižvelgiant į keičiamo įstatymo 28 straipsnio 2 ir 3 dalių turinį ir šių dalių pakeitimams pateiktas pastabas, reikėtų atsisakyti keičiamo įstatymo 31 straipsnio 6 dalies arba joje pateiktas nuorodas tikslinti. 15. Keičiamo įstatymo 28 straipsnio 3 dalį, kurioje nustatyti laikotarpiai, sudarantys tarnybos prokuroru stažą, skaičiuojamą nustatant prokurorų atostogų trukmę, reikėtų tikslinti. Pirma, keičiamo įstatymo 28 straipsnio 3 dalies 1 punkte teikiama nuoroda į šio straipsnio 2 dalyje nurodytą asmens darbo stažą apimtų platesnį laikotarpį nei laikas einant prokuroro pareigas. Ši nuostata nedera ir su keičiamo įstatymo 28 straipsnio 1 dalimi, kurioje nustatyta, kad asmens, paskirto į prokuroro pareigas iki 1990 m. kovo 11 d., tarnybos pradžia laikoma jo paskyrimo į prokuroro pareigas diena. Antra, įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad siekiama pašalinti esamus keičiamo įstatymo, Darbo kodekso ir Valstybės tarnybos įstatymo normų, reguliuojančių atostogų teisinius santykius, tarpusavio prieštaravimus ir spragas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal Valstybės tarnybos įstatymo 42 straipsnį, kasmetinių papildomų atostogų trukmė apskaičiuojama įvertinus tarnybos stažą, kurį sudaro Lietuvos valstybei ištarnautų nuo 1990 m. kovo 11 d. einant valstybės tarnautojo pareigas, įskaitant šio Įstatymo 4 straipsnio 3 ir 4 dalyse, 5 dalies 1–4 punktuose nurodytas pareigas (išskyrus savivaldybės tarybos narius, kurie nebuvo meru ir mero pavaduotoju), metų skaičius.
Trečia, įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodytas siekis kurti „tilto“ tarp teisėjo ir prokuroro sistemą, todėl atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 97 straipsnį, t eisėjo darbo stažas skaičiuojamas nuo asmens paskyrimo į bet kurio teismo teisėjo pareigas dienos. Į teisėjo darbo stažą atostogų trukmei nustatyti įskaitomas darbo Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo teisėju, prokuroru, prokuroro pavaduotoju, prokuratūros tardytoju, ikiteisminio tyrimo pareigūnu (tardytoju), valstybiniu arbitru stažas, darbo valstybės tarnyboje stažas, taip pat asmenų, turinčių teisės krypties socialinių mokslų daktaro ar habilituoto daktaro laipsnį, pedagoginis darbo stažas. Ketvirta, atkreiptinas dėmesys į tai, kad tiek iki
(Darbo kodekso 127 straipsnis) į darbo metus, už kuriuos suteikiamos kasmetinės atostogos, vaiko priežiūros atostogos nėra įskaitomos, todėl svarstytina, ar neturėtų būti su Darbo kodeksu derinamas Valstybės tarnybos įstatymas ir Prokuratūros įstatymas. 16. Siekiant teisinio reguliavimo koncentruotumo, siūlytina atsisakyti keičiamo įstatymo 28 straipsnio 7 dalies kaip perteklinės, kadangi kokie laikotarpiai įskaitomi į tarnybos prokuroru stažą jau yra nustatyti keičiamo įstatymo 28 straipsnio 2 dalyje (joje numatyta, kad prokuroro nepagrįsto nušalinimo nuo pareigų laikotarpis įskaitomas į tarnybos prokuroru stažą).
teiktina dėl keičiamo įstatymo377 straipsnio 4 dalies, 43 straipsnio 6 dalies,
siūloma nustatyti, kad „prokuroro tarnyba, po stažuotės įvertinta teigiamai, vėliau vertinama kas penkeri metai eilinio tarnybos vertinimo metu, išskyrus generalinio prokuroro nustatytus atvejus , kai prokuroras tam tikrą laiką neatliko savo funkcijų”. Svarstytina, ar šie atvejai, t.y. laikotarpiai, kai prokuroras neatliko savo funkcjų, neturėtų būti nustatyti keičiamame įstatyme. Be to, iš siūlomų pakeitimų neaišku, kokios taisyklės turėtų būti taikomos esant minėtiems generalinio prokuroro nustatytiems atvejams, kai prokuroras tam tikrą laiką neatliko savo funkcijų. 18. Tikslintini keičiamo įstatymo 33 straipsnio 5 dalies 1 ir 2 punktai, kadangi neaišku, kokiais kriterijais remiantis Atestacijos komisija, įvertinusi prokuroro tarnybą labai gerai, vienu atveju galėtų siūlyti taikyti skatinimo priemones, o kitu atveju– ne. 19. Keičiamo įstatymo 33 straipsnio 5 dalies 2 punkte vietoj nuorodos į 39 straipsnio 1 dalies 1-4 punktus siūlytina teikti nuorodą į 39 straipsnio 1 dalį, kadangi ji apima visas šiuose punktuose nustatytas skatinimo priemones. 20. Siūlytina keičiamo įstatymo 377 straipsnio
susideda prokuroro darbo užmokestis jau yra numatyta keičiamo įstatymo 49 straipsnio 3 dalyje. 21.
straipsnio 4 (jeigu šios dalies nebus atsisakyta) ir 5 dalyse rašytini pilni nurodytų projektų pavadinimai arba teiktina nuoroda į šio straipsnio 1 dalį. 22. Keičiamo įstatymo 42 straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti, kad
„Pasibaigus tarnybinės nuobaudos – perkėlimo į
žemesnes pareigas galiojimo laikui, prokuroras į aukštesnes pareigas skiriamas bendra šio Įstatymo nustatyta tvarka.“ Nepaisant to, kad šiuo metu galioja iš esmės analogiška taisyklė, šis teisinis reguliavimas svarstytinas. Tarnybinė nuobauda – perkėlimas į žemesnes pareigas, yra terminuota, todėl pasibaigus jos taikymo terminui, turėtų būti atkurta buvusi prokuroro teisinė padėtis. Pagal k eičiamo įstatymo 42 straipsnio
de jure pasibaigtų, de facto galėtų tęstis, nes taisyklė, kad p asibaigus tarnybinės nuobaudos – perkėlimo į žemesnes pareigas galiojimo laikui, prokuroras į aukštesnes pareigas skiriamas bendra šio Įstatymo nustatyta tvarka, reikštų, kad jis, norėdamas užimti eitas pareigas, turėtų dalyvauti atrankoje. Negana to, pagal keičiamo įstatymo 26 straipsnio 8 dalį, Atrankos komisijos išvados generalinio prokuroro nesaisto, o tai reiškia, kad terminuotai į žemesnes pareigas perkelto prokuroro, pasibaigus tarnybinės nuobaudos taikymo terminui, teisė grįžti į eitas pareigas būtų paneigta. 23. Keičiamo įstatymo
Prokurorų darbo užmokestį ir jo apskaičiavimo tvarką nustato šis straipsnis“ yra netiksli ir perteklinė. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad prokurorų darbo užmokestis taip pat reguliuojamas šio įstatymo 161 straipsnio 5 dalyje, 377 straipsnyje, jam apskaičiuoti taikomas specialiuoju įstatymu nustatomas bazinis dydis, o Lietuvos valstybei ištarnautų metų apskaičiavimą nustato Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas.
Antra, šio straipsnio 2 dalyje siūlytina atsisakyti nuostatų, kurios apibrėžia pareiginės algos bazinio dydžio nustatymo tvarką, nes jos nėra šio įstatymo reguliavimo dalyku. Trečia, reikėtų tikslinti keičiamo įstatymo 49 straipsnio 2 dalies formuluotę „taikomas darbo užmokesčio ir pareiginės algos bazinis dydis“, nes neaišku apie kokį darbo užmokesčio dydį čia kalbama. Ketvirta, keičiamo įstatymo 49 straipsnio
metus“ įrašytina formuluotė „ištarnautus Lietuvos valstybei metus“. 24. Keičiamo įstatymo 50 straipsnio 6 dalies
ir keičiamo įstatymo 32 straipsnio 2 (tiek galiojančios, tiek siūlomos keisti),
įstatymo projekto pavadinime. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal Teisės aktų rengimo rekomendacijų, patvirtintų teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298, 49 punktą, jeigu įstatymas turi kelis priedus, paskutinis dėstomas tas priedas, kuriame nurodomi įgyvendinami Europos Sąjungos teisės aktai. Todėl atsižvelgiant į tai, turi būti tikslinamas įstatymo projekto pavadinimas, projekto 1 straipsnyje pateikta nuoroda į 1 priedą (turi būti nuoroda į 2 priedą), 30 straipsnis (įstatymas turi būti pildomas nauju 1 priedu) bei atitinkamai patikslinamas projekto 31 straipsnis.
draudimo įstatymo 4 straipsnio 2 dalį, be kitų asmenų, visų rūšių socialiniu draudimu draudžiami Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatyme nurodyti asmenys. Atsižvelgiant į įstatymo projekte siūlomus pakeitimus, įsigaliojus šiam teisiniam reguliavimui, prokurorai nebūtų socialiniu draudimu draudžiami asmenys. Įstatymo projekto aiškinamajame rašte toks siūlomų pakeitimų tikslas nėra nurodytas, todėl siekiant teisinio reguliavimo nuoseklumo, kartu su šiuo įstatymo projektu turėtų būti teikiamas Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Andriuškevičiūtė, tel. (8 5) 239 6159, el. p. [email protected] I. Šambaraitė, tel. (8 5) 239 6850, el. p. [email protected] P. Veršekys, tel. (8 5) 239 6353, el. p. [email protected] S. Zamara, tel. (85) 239 6895, el. p. [email protected]
Vilnius
DĖL
28, 29, 31, 32, 33, 36, 37-5, 39, 40, 41, 42, 43, 44, 45, 46, 47, 49, 50, 52
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
straipsnio pavadinime žodžius „vadovų pavaduotojai“ reikėtų rašyti ne skliausteliuose, kaip paaiškinančią nuostatą, o kaip apibrėžiančią savarankiškus subjektus. 2. Keičiamo įstatymo 25 straipsnio 1 dalyje, 27 straipsnio 2 dalyje, 36 straipsnio 3 dalies 2 punkte reikėtų ištaisyti rašybos netikslumus. 3. Atsižvelgiant į teisės technikos taisykles, projekto 23 straipsniu keičiamo įstatymo 43 straipsnio paskutinė pastraipa turi būti sunumeruota; projekto 26 straipsnio 2 dalyje prieš dėstomą keičiamo įstatymo 46 straipsnio 2 dalį įrašytinas dalies numeris ,,2“. 4. Įstatymo projekto 32 straipsnio pakeitimo esmėje po skaičiaus ir žodžio „2 priedu“ vietoje skyrybos ženklo „dvitaškio“ rašytinas skyrybos ženklas „taškas“, o toliau einantys žodžiai – „Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 2 priedas“ – brauktini. 5. Atsižvelgiant į tai, kad įstatymo projekto 33 straipsnyje siūloma nustatyti įstatymo įsigaliojimą 2018 m. liepos 1 d., siūlytina braukti įstatymo projekto 34 straipsnį kaip neaktualų. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Andriuškevičiūtė, tel. (8 5) 239 6159, el. p. [email protected] I. Šambaraitė, tel. (8 5) 239 6850, el. p. [email protected] P. Veršekys, tel. (8 5) 239 6353, el. p. [email protected] S. Zamara, tel. (85) 239 6895, el. p. [email protected]
Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas
DĖL Prokuratūros įstatymo Nr. I-599 1, 2, 9, 16, 19, 25, 27, 28, 29, 31, 32, 33, 36, 37(5), 39, 40, 41, 42, 43, 44, 45, 46, 47, 49, 50, 52 straipsnių pakeitimo, papildymo 16(1), 37(7) straipsniais ir 2 priedu ir 35 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projekto (nR. XIIIP-1080) 2017-10-18
dalyvavo: Komiteto pirmininkas Povilas Urbšys, komiteto nariai: Guoda Burokienė, Valentinas Bukauskas, Ričardas Juška, Gintautas Kindurys, Vanda Kravčionok, Kęstutis Masiulis. Komiteto biuro darbuotojai: biuro vedėja Lina Milonaitė, patarėjai: Algirdas Astrauskas, Eglė Jonevičienė, Rasa Mačiulytė, Jurgita Marcinkutė, Kristina Šimkutė, padėjėja Genovaitė Jasaitienė, konsultantas Bronius Kleponis. Kviestieji asmenys: generalinio prokuroro pavaduotojas Žydrūnas Radišauskas, Generalinės prokuratūros Vidaus tyrimų skyriaus vyriausiasis prokuroras Raimondas Petrauskas, Vilniaus apygardos prokuratūros 1-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiasis prokuroras ir Prokurorų profesinės sąjungos vadovas Julius Rėksnys, Teisingumo ministerijos viceministras Raimondas Bakšys, Teisingumo ministerijos Administracinės ir baudžiamosios justicijos departamento Baudžiamosios justicijos skyriaus patarėja Aistė Pupinytė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
kanceliarijos Teisės departamentas 2017-09-181 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas: 1.
Atsižvelgiant į tai, kad įstatymo projektu keičiamame Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatyme (toliau – keičiamas įstatymas) siūloma reglamentuoti prokurorų darbo apmokėjimo sistemą, kuri reglamentuojama atskirame Lietuvos Respublikos valstybės politikų, teisėjų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatyme, siūlytina atitinkamai patikslinti keičiamo įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje nurodytą įstatymo paskirtį
projekto 2 straipsniu pripažįstamas netekusiu galios keičiamo įstatymo 2 straipsnio 2 dalies 5 punktas; projekto 3 straipsniu pripažįstamas netekusiu galios keičiamo įstatymo 9 straipsnio 3 dalies 5 punktas; projekto 4 straipsniu keičiamas įstatymo 16 straipsnis. Šiomis pataisomis siūloma atsisakyti prokurorams priskirtos nuosprendžių pateikimo vykdyti ir jų vykdymo kontrolės funkcijos . Nors aiškinamajame rašte nurodyta, kad atitinkama funkcija nebūdinga prokuroro veiklai, o prokuroro pareiga kontroliuoti nuosprendžio vykdymą nėra nustatyta Konstitucijoje, tačiau pažymėtina, kad Konstitucijoje apskritai nėra minima nuosprendžio vykdymo kontrolės funkcija (t. y. ji nėra konstitucinio reguliavimo dalykas). Keltina prielaida, jog pritarus siūlomiems pakeitimams, nuosprendžių vykdymo procesas taptų nekontroliuojamas , o vienas iš baudžiamojo proceso tikslų
Pritarti Atkreipiame dėmesį, jog bausmių vykdymo sistemai reikalinga ne tik vidinė kontrolė, bet ir išorinė. Bausmių vykdymo institucijos yra išvardintos Bausmių vykdymo kodekso IV skyriuje. Siūlome būtent šiame teisės akte reglamentuoti išorės kontrolės funkciją ir atitinkamai tikslinti įstatymo projektą Nr. XIIIP-1083. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2017-09-185
161 )
papildančiu 161 straipsniu nustatomi ikiteisminio tyrimo ir valstybinio kaltinimo ypatumai, siejami ne tik su specialiu subjektų, galimai padariusių nusikalstamą veiką, statusu, bet ir specialia nusikalstamų veikų rūšimi – korupcinio pobūdžio nusikalstamomis veikomis .
Korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos apibrėžimas yra pateiktas Korupcijos prevencijos įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje: „Korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos – kyšininkavimas, prekyba poveikiu, papirkimas, kitos nusikalstamos veikos, jeigu jos padarytos viešojo administravimo sektoriuje arba teikiant viešąsias paslaugas siekiant sau ar kitiems asmenims naudos: piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi arba įgaliojimų viršijimas, piktnaudžiavimas oficialiais įgaliojimais, dokumentų ar matavimo priemonių suklastojimas, sukčiavimas, turto pasisavinimas ar iššvaistymas, tarnybos paslapties atskleidimas, komercinės paslapties atskleidimas, neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimas, nusikalstamu būdu įgytų pinigų ar turto legalizavimas, kišimasis į valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens veiklą ar kitos nusikalstamos veikos, kai tokių veikų padarymu siekiama ar reikalaujama kyšio, papirkimo arba nuslėpti ar užmaskuoti kyšininkavimą ar papirkimą.“ Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad, vadovaujantis korupcinio pobūdžio nusikalstamų veikų apibrėžimu, į jį patenka pagal pavojingumo pobūdį itin plati amplitudė nusikalstamų veikų (išskyrus labai sunkius nusikaltimus): 1) tiek tyčinės, tiek neatsargios nusikalstamos veikos; 2) tiek lyginamajame kontekste „ menkaverčiai“ baudžiamieji nusižengimai (pavyzdžiui, BK 226 straipsnio 5 dalis), tiek nesunkūs, apysunkiai ar net sunkūs (pavyzdžiui, BK 225 straipsnio 3 dalis ar 228 straipsnio 3 dalis) nusikaltimai, susiję su didele kyšio verte ar sukelta didele žala valstybei, Europos Sąjungai, tarptautinei viešajai organizacijai, juridiniam ar fiziniam asmeniui.
Korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos apibrėžimas yra pateiktas Korupcijos prevencijos įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje: „Korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos – kyšininkavimas, prekyba poveikiu, papirkimas, kitos nusikalstamos veikos, jeigu jos padarytos viešojo administravimo sektoriuje arba teikiant viešąsias paslaugas siekiant sau ar kitiems asmenims naudos: piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi arba įgaliojimų viršijimas, piktnaudžiavimas oficialiais įgaliojimais, dokumentų ar matavimo priemonių suklastojimas, sukčiavimas, turto pasisavinimas ar iššvaistymas, tarnybos paslapties atskleidimas, komercinės paslapties atskleidimas, neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimas, nusikalstamu būdu įgytų pinigų ar turto legalizavimas, kišimasis į valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens veiklą ar kitos nusikalstamos veikos, kai tokių veikų padarymu siekiama ar reikalaujama kyšio, papirkimo arba nuslėpti ar užmaskuoti kyšininkavimą ar papirkimą.“ Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad, vadovaujantis korupcinio pobūdžio nusikalstamų veikų apibrėžimu, į jį patenka pagal pavojingumo pobūdį itin plati amplitudė nusikalstamų veikų (išskyrus labai sunkius nusikaltimus): 1) tiek tyčinės, tiek neatsargios nusikalstamos veikos; 2) tiek lyginamajame kontekste „ menkaverčiai“ baudžiamieji nusižengimai (pavyzdžiui, BK 226 straipsnio 5 dalis), tiek nesunkūs, apysunkiai ar net sunkūs (pavyzdžiui, BK 225 straipsnio 3 dalis ar 228 straipsnio 3 dalis) nusikaltimai, susiję su didele kyšio verte ar sukelta didele žala valstybei, Europos Sąjungai, tarptautinei viešajai organizacijai, juridiniam ar fiziniam asmeniui. Atsižvelgiant į tai, ir abejojant naujojo straipsnio apimties pagrįstumu bei proporcingumu , rekomenduotina siaurinti jo apimtį, numatant papildomus nusikalstamų veikų, kurioms gali būti taikomi ikiteisminio tyrimo ir valstybinio kaltinimo ypatumai, atrankos kriterijus (pavyzdžiui, didelė žala ar pan.). Pritarti Žr.
Pritarti Žr. Komiteto pasiūlymą Nr. 2. 4. Seimo kanceliarijos
161 )
įstatymo 161 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad prokurorui, kuriam suteiktas specialus statusas, netaikomos kai kurios šio Įstatymo normos, be kita ko keičiamo įstatymo 34, 36, 391 straipsnio 2 dalies, 40–42 straipsnių nuostatos, susijusios su prokuroro karjera, perkėlimu į kitas pareigas, tarnybine atsakomybe, tarnybinėmis nuobaudomis ir jų skyrimu. Svarstytina, ar atitinkama absoliutaus pobūdžio nuostata , neleidžianti prokuroro, kuriam suteiktas specialus statusas, perkelti į kitas pareigas, dalyvauti jam atrankoje
atsakomybėn už jokius pažeidimus, yra proporcinga siekiamam tikslui pasiekti. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas 2017-09-18
161 )
įstatymo 161 straipsnio 6 dalyje nustatoma, jog „Specialus statusas panaikinamas prokuroro, kuriam jis suteiktas, prašymu arba paaiškėjus aplinkybėms, dėl kurių prokurorui suteiktas specialus statusas turi būti panaikintas, arba kai specialus statusas tampa nebereikalingas.“ Svarstytina, ar įstatymo lygmeniu neturėtų būti detalizuotos aplinkybės, dėl kurių prokurorui suteiktas statusas turi būti panaikintas, taip pat atvejai, „kai specialusis statusas tampa nebereikalingas“. Be to, atsižvelgiant į keičiamo įstatymo 161 straipsnio 2 dalies antrojo sakinio nuostatą, jog „Specialus statusas gali būti suteikiamas tik Generalinės prokuratūros prokurorui jo sutikimu“, svarstytina, ar neturėtų būti patikslinta vieno iš įstatymo 161 straipsnio 6 dalyje nustatytų specialaus prokuroro statuso panaikinimo pagrindų – prokuroro prašymo – forma (pavyzdžiui, žodį „prašymas“ pakeičiant žodžiu „pareiškimas“). Pritarti Žr. Komiteto pasiūlymą Nr. 2. 6. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2017-09-18
Atsižvelgiant į tai, kad korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos ir viešojo intereso pažeidimai yra tarpusavyje susiję, siūlytina tikslinti ir tarpusavyje derinti keičiamo įstatymo 161 ir 19 straipsnių nuostatas, apibrėžiančias juridinius asmenis, nes antraip gali kilti korupcinio pobūdžio nusikalstamų veikų ir viešojo intereso pažeidimų tyrimo, kai veika sutampa, praktinio taikymo problemų. Taip pat siūlytina tikslinti keičiamo įstatymo 19 straipsnio 2 dalį, kadangi Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymas tokios sąvokos kaip ,,institucijos steigėjas“ nebenumato (vartojama sąvoka
kanceliarijos Teisės departamentas 2017-09-18
įstatymo 19 straipsnio 6 dalies pirmajame ir antrajame sakiniuose tikslintini
„30 dienų“ terminai, juos atitinkami susiejant su kalendorinėmis ar darbo
dienomis. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas 2017-09-18
įstatymo 19 straipsnio 7 dalyje nurodoma, jog „Prokuroro nutarimai reikalauti iš valstybės ar savivaldybių institucijų jų veiklos srityse spręsti dėl priemonių teisės pažeidimams pašalinti taikymo, įspėti valstybės pareigūną, valstybės tarnautoją ar jiems prilygintą asmenį, kad nedarytų teisės pažeidimų, ir reikalauti atlikti valstybės pareigūno, valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens veiklos tarnybinį patikrinimą teismui neskundžiami.“ Keltina prielaida, kad atitinkama nuostata gali pažeisti minimų asmenų teises ginti savo pažeistas teises teisme . Teisė kreiptis į teismą yra absoliuti ir negali būti ribojama arba paneigta.
Be to, atsižvelgtina į galiojančio įstatymo 3 straipsnio 4 dalį: „Prokuroro veiksmai ir sprendimai įstatymų nustatyta tvarka gali būti skundžiami aukštesniajam prokurorui ir teismui.“ Pritarti Tokie prokuroro nutarimai nesukelia teisinių pasekmių, tačiau tai nėra pagrindas apriboti konstitucinės asmenų teisės kreiptis į teismą. 9. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2017-09-18
įstatymo 24 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Valstybės tarnybos įstatymas prokurorams netaikomas , todėl, siekiant teisinio reguliavimo nuoseklumo, šią normą reikėtų papildyti ir nustatyti išimtį, kuri numatytų , kad Valstybės tarnybos įstatymas prokurorams netaikomas, išskyrus
straipsnio 5 dalį). Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas 2017-09-18
įstatymo 25 straipsnio 3 dalies 2 punkte siūloma nustatyti, kad asmuo yra nepriekaištingos reputacijos, jeigu jis nebuvo atleistas iš tarnybos ar darbo už šiurkštų drausmės pažeidimą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nei galiojančiame Valstybės tarnybos įstatyme, nei priimtame Darbo kodekse nėra vartojama sąvoka „drausmės pažeidimai “. Valstybės tarnybos įstatyme vartojama „tarnybinio nusižengimo“ sąvoka, o Darbo kodekse – formuluotė „darbo pareigų pažeidimas“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas 2017-09-188
įstatymo 27 straipsnio 2 dalyje, be kita ko, siūloma nustatyti, kad „duomenys apie prokuroro <...> tarnybinį nusižengimą, prokuroro vardą žeminantį poelgį, kitą Prokurorų etikos kodekso pažeidimą, už kurį turėtų būti skirta tarnybinė nuobauda <...> kaupiami ir tvarkomi personalo informacinėje sistemoje ir Generalinėje prokuratūroje saugomoje asmens byloje generalinio prokuroro nustatyta tvarka.“ Ši nuostata tarpusavyje susijusi su keičiamo įstatymo 41 straipsnio 4 ir 6 dalių normomis.
Atsižvelgiant į tai, keičiamo įstatymo 41 straipsnio 4 dalyje reikėtų reguliuoti ne atleidžiamo, o atleisto iš tarnybos prokuroro šioje dalyje nurodytų veikų tyrimą . Šiame kontekste tikslintina ir keičiamo įstatymo 41 straipsnio 4 dalies formuluotė
„sprendimas dėl <...> tarnybinės nuobaudos skyrimo priimamas“, nes
pagal įstatymo projekte siūlomą teisinį reguliavimą, sprendimas turėtų būti priimtas dėl tarnybinės nuobaudos, kuri turėtų būti jam skirta. Palikus nepatikslintą keičiamo įstatymo 41 straipsnio 4 dalies formuluotę, normas galima būtų interpretuoti taip, kad prokuroras, atsistatydinęs savo prašymu, jau po atleidimo turėtų būti atleistas iš prokuroro pareigų dar kartą ir kitu pagrindu – kai jam paskirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš tarnybos
kanceliarijos Teisės departamentas 2017-09-1891
įstatymo 28 straipsnio 2 dalį, kurioje nustatyti laikotarpiai, sudarantys tarnybos prokuroru stažą, reikėtų tikslinti . Pagal keičiamo įstatymo 25 straipsnio 1 dalį, asmuo gali būti priimamas į tarnybą prokuratūroje, jeigu turi aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą ir yra įgijęs teisės bakalauro ir teisės magistro ar teisininko profesinį kvalifikacinį laipsnį, turi trejų metų teisinio darbo stažą. Teisinio darbo stažas skaičiuojamas nuo tada, kai asmuo įgijo šiame straipsnyje nurodytą teisinį išsilavinimą ir pradėjo dirbti darbą, nurodytą Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintame teisinių pareigybių sąraše.
Keičiamo įstatymo 28 straipsnio 2 dalies 4 punkto formuluotė „ įskaityti tikslinių atostogų laikotarpiai “ suponuoja išvadą, kad priimant asmenį į tarnybą prokuratūroje, stažu būtų laikomas ir tikslinių (pavyzdžiui, vaiko priežiūros) atostogų laikas, jeigu šių atostogų metu asmuo buvo įgijęs šiame straipsnyje nurodytą teisinį išsilavinimą. Atsižvelgiant į tai, keičiamo įstatymo 28 straipsnio 2 dalies nuostatos, reguliuojančios stažą, skaičiuojamą priimant asmenį į tarnybą prokuratūroje, tikslintinos atsižvelgiant į keičiamo įstatymo 25 straipsnio 1 dalies nuostatas. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas 2017-09-1891
13Svarstytina,
ar prokuroro stažuotės ir karjera neturėtų būti siejamos tik su tuo laikotarpiu, kai asmuo ėjo prokuroro pareigas (pavyzdžiui, keičiamo įstatymo 36 straipsnio 2 dalies 1 punkte siūloma nustatyti, kad į lygiavertes pareigas prokuroras, kuris neina vyriausiojo prokuroro (jo pavaduotojo) pareigų, gali būti perkeltas jo prašymu, kai praėjo ne mažiau kaip treji metai nuo paskyrimo į prokuroro pareigas <...>). Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas 2017-09-189
į keičiamo įstatymo 28 straipsnio 2 ir 3 dalių turinį ir šių dalių pakeitimams pateiktas pastabas, reikėtų atsisakyti keičiamo įstatymo 31 straipsnio 6 dalies arba joje pateiktas nuorodas tikslinti
kanceliarijos Teisės departamentas 2017-09-1892
įstatymo 28 straipsnio 3 dalį, kurioje nustatyti laikotarpiai, sudarantys tarnybos prokuroru stažą, skaičiuojamą nustatant prokurorų atostogų trukmę, reikėtų tikslinti .
Pirma , keičiamo įstatymo 28 straipsnio 3 dalies 1 punkte teikiama nuoroda į šio straipsnio 2 dalyje nurodytą asmens darbo stažą apimtų platesnį laikotarpį nei laikas einant prokuroro pareigas . Ši nuostata nedera ir su keičiamo įstatymo 28 straipsnio 1 dalimi , kurioje nustatyta, kad asmens, paskirto į prokuroro pareigas iki 1990 m. kovo 11 d., tarnybos pradžia laikoma jo paskyrimo į prokuroro pareigas diena . Antra , įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad siekiama pašalinti esamus keičiamo įstatymo, Darbo kodekso ir Valstybės tarnybos įstatymo normų, reguliuojančių atostogų teisinius santykius, tarpusavio prieštaravimus ir spragas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal Valstybės tarnybos įstatymo 42 straipsnį, kasmetinių papildomų atostogų trukmė apskaičiuojama įvertinus tarnybos stažą, kurį sudaro Lietuvos valstybei ištarnautų nuo 1990 m. kovo 11 d. einant valstybės tarnautojo pareigas , įskaitant šio Įstatymo 4 straipsnio 3 ir 4 dalyse, 5 dalies 1–4 punktuose nurodytas pareigas (išskyrus savivaldybės tarybos narius, kurie nebuvo meru ir mero pavaduotoju), metų skaičius. Trečia , įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodytas siekis kurti
„tilto“ tarp teisėjo ir prokuroro sistemą
, todėl atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 97 straipsnį, teisėjo darbo stažas skaičiuojamas nuo asmens paskyrimo į bet kurio teismo teisėjo pareigas dienos. Į teisėjo darbo stažą atostogų trukmei nustatyti įskaitomas darbo Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo teisėju, prokuroru, prokuroro pavaduotoju, prokuratūros tardytoju, ikiteisminio tyrimo pareigūnu (tardytoju), valstybiniu arbitru stažas, darbo valstybės tarnyboje stažas, taip pat asmenų, turinčių teisės krypties socialinių mokslų daktaro ar habilituoto daktaro laipsnį, pedagoginis darbo stažas.
Ketvirta, atkreiptinas dėmesys į tai, kad tiek iki 2017 m. liepos 1 d. galiojusioje, tiek galiojančioje Darbo kodekso redakcijoje (Darbo kodekso 127 straipsnis) į darbo metus, už kuriuos suteikiamos kasmetinės atostogos, vaiko priežiūros atostogos nėra įskaitomos, todėl svarstytina, ar neturėtų būti su Darbo kodeksu derinamas Valstybės tarnybos įstatymas ir Prokuratūros įstatymas . Pritarti Žr. Komiteto pasiūlymą Nr. 4. 16. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2017-09-1893
teisinio reguliavimo koncentruotumo, siūlytina atsisakyti keičiamo įstatymo 28 straipsnio 7 dalies kaip perteklinės , kadangi kokie laikotarpiai įskaitomi į tarnybos prokuroru stažą jau yra nustatyti keičiamo įstatymo 28 straipsnio 2 dalyje (joje numatyta, kad prokuroro nepagrįsto nušalinimo nuo pareigų laikotarpis įskaitomas į tarnybos prokuroru stažą). Analogiško turinio pastaba teiktina dėl keičiamo įstatymo 377 straipsnio
kanceliarijos Teisės departamentas 2017-09-18
įstatymo 33 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad „prokuroro tarnyba, po stažuotės įvertinta teigiamai, vėliau vertinama kas penkeri metai eilinio tarnybos vertinimo metu, išskyrus generalinio prokuroro nustatytus atvejus, kai prokuroras tam tikrą laiką neatliko savo funkcijų”. Svarstytina, ar šie atvejai, t.y. laikotarpiai, kai prokuroras neatliko savo funkcjų, neturėtų būti nustatyti keičiamame įstatyme .
Be to, iš siūlomų pakeitimų neaišku , kokios taisyklės turėtų būti taikomos esant minėtiems generalinio prokuroro nustatytiems atvejams, kai prokuroras tam tikrą laiką neatliko savo funkcijų. Pritarti
18Tikslintini keičiamo įstatymo 33 straipsnio 5 dalies 1 ir 2 punktai, kadangi neaišku , kokiais kriterijais remiantis Atestacijos komisija , įvertinusi prokuroro tarnybą labai gerai , vienu atveju galėtų siūlyti taikyti skatinimo priemones, o kitu atveju– ne . Pritarti
19Keičiamo įstatymo 33 straipsnio 5 dalies 2 punkte vietoj nuorodos į 39 straipsnio 1 dalies 1-4 punktus siūlytina teikti nuorodą į 39 straipsnio 1 dalį, kadangi ji apima visas šiuose punktuose nustatytas skatinimo priemones. Pritarti
20Siūlytina keičiamo įstatymo 377 straipsnio 2 dalyje braukti žodžius ,, kurios neįskaičiuojamos į šio Įstatymo 49 straipsnio 3 dalyje nurodytą prokuroro darbo užmokestį “ kaip perteklinius, kadangi iš ko susideda prokuroro darbo užmokestis jau yra numatyta keičiamo įstatymo 49 straipsnio 3 dalyje. Pritarti
21Keičiamo įstatymo 377 straipsnio 4 (jeigu šios dalies nebus atsisakyta) ir 5 dalyse rašytini pilni nurodytų projektų pavadinimai arba teiktina nuoroda į šio straipsnio 1 dalį. Pritarti
1 22.
Keičiamo įstatymo 42 straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti, kad „ Pasibaigus tarnybinės nuobaudos – perkėlimo į žemesnes pareigas galiojimo laikui, prokuroras į aukštesnes pareigas skiriamas bendra šio Įstatymo nustatyta tvarka .“ Nepaisant to, kad šiuo metu galioja iš esmės analogiška taisyklė, šis teisinis reguliavimas svarstytinas . Tarnybinė nuobauda – perkėlimas į žemesnes pareigas, yra terminuota , todėl pasibaigus jos taikymo terminui, turėtų būti atkurta buvusi prokuroro teisinė padėtis . Pagal keičiamo įstatymo 42 straipsnio 4 dalies formuluotę tarnybinės nuobaudos skyrimo laikas, nors de jure pasibaigtų, de facto galėtų tęstis , nes taisyklė, kad pasibaigus tarnybinės nuobaudos – perkėlimo į žemesnes pareigas galiojimo laikui, prokuroras į aukštesnes pareigas skiriamas bendra šio Įstatymo nustatyta tvarka, reikštų, kad jis, norėdamas užimti eitas pareigas, turėtų dalyvauti atrankoje. Negana to, pagal keičiamo įstatymo 26 straipsnio
reiškia, kad terminuotai į žemesnes pareigas perkelto prokuroro, pasibaigus tarnybinės nuobaudos taikymo terminui, teisė grįžti į eitas pareigas būtų paneigta. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas 2017-09-18
(1, 2, 5, 6)
įstatymo 49 straipsnio nuostatas siūlytina tikslinti. Pirma, šio straipsnio 1 dalies norma, kad „Prokurorų darbo užmokestį ir jo apskaičiavimo tvarką nustato šis straipsnis “ yra netiksli ir perteklinė. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad prokurorų darbo užmokestis taip pat reguliuojamas šio įstatymo161 straipsnio 5 dalyje, 377 straipsnyje , jam apskaičiuoti taikomas specialiuoju įstatymu nustatomas bazinis dydis , o Lietuvos valstybei ištarnautų metų apskaičiavimą nustato Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas.
Antra, šio straipsnio 2 dalyje siūlytina atsisakyti nuostatų, kurios apibrėžia pareiginės algos bazinio dydžio nustatymo tvarką, nes jos nėra šio įstatymo reguliavimo dalyku. Trečia, reikėtų tikslinti keičiamo įstatymo 49 straipsnio 2 dalies formuluotę „ taikomas darbo užmokesčio ir pareiginės algos bazinis dydis “, nes neaišku apie kokį darbo užmokesčio dydį čia kalbama. Ketvirta, keičiamo įstatymo 49 straipsnio 5 ir 6 dalyse vietoje formuluotės
„ištarnautus metus“, „ištarnautus valstybei metus“ įrašytina formuluotė „
ištarnautus Lietuvos valstybei metus “. Pritarti Žr. Komiteto pasiūlymą Nr. 5. 24. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2017-09-18
(6, 9)
įstatymo 50 straipsnio 6 dalies 7 punkte numatytos tikslinės kvalifikacijos kėlimo atostogos , o šio straipsnio 9 dalyje reguliuojama šių atostogų suteikimo tvarka. Tačiau neaiškus šių normų ir keičiamo įstatymo 32 straipsnio
santykis
kanceliarijos Teisės departamentas 2017-09-1831
projekto 31 straipsniu keičiamas įstatymo priedas, tačiau jo pakeitimas neatsispindi įstatymo projekto pavadinime. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal Teisės aktų rengimo rekomendacijų, patvirtintų teisingumo ministro
kelis priedus, paskutinis dėstomas tas priedas, kuriame nurodomi įgyvendinami Europos Sąjungos teisės aktai.
Todėl atsižvelgiant į tai, turi būti tikslinamas įstatymo projekto pavadinimas, projekto 1 straipsnyje pateikta nuoroda į 1 priedą (turi būti nuoroda į 2 priedą), 30 straipsnis (įstatymas turi būti pildomas nauju 1 priedu) bei atitinkamai patikslinamas projekto 31 straipsnis. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas 2017-09-18
dėmesį, kad pagal Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4 straipsnio 2 dalį, be kitų asmenų, visų rūšių socialiniu draudimu draudžiami Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatyme nurodyti asmenys. Atsižvelgiant į įstatymo projekte siūlomus pakeitimus, įsigaliojus šiam teisiniam reguliavimui, prokurorai nebūtų socialiniu draudimu draudžiami asmenys. Įstatymo projekto aiškinamajame rašte toks siūlomų pakeitimų tikslas nėra nurodytas, todėl siekiant teisinio reguliavimo nuoseklumo, kartu su šiuo įstatymo projektu turėtų būti teikiamas Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas. Pritarti
3Piliečių, asociacijų,
politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
2017-09-11, Nr. g-2017-9868 N „Siekiant teisėkūros ekonomiškumo, siūloma šiuo projektu patikslinti ir prievartos bei šaunamojo ginklo naudojimo sąlygas bei tvarką". Pareiškėjas prideda įstatymo projektą su siūlomomis įstatymo formuluotėmis. Pritarti
pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6.1. Komiteto sprendimas :
1Pritarti iniciatorių pateiktam Įstatymo projektui Nr.
XIIIP-1080 bei Komiteto išvadoms ir siūlyti pagrindiniam komitetui įstatymo projektą tobulinti atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, kurioms pritarė Komitetas, ir Komiteto pateiktas pastabas bei pasiūlymus;
užmokesčio sistemos prokurorams keitimo, išklausyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės poziciją, dėl numatomo valstybės tarnautojų, valstybės pareigūnų ir kitų viešojo sektoriaus darbuotojų darbo užmokesčio sistemos tobulinimo. 6.2. Komiteto pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
ir savivaldybių komitetas, 2017-10-18
)
: Įvertinę tai, jog valstybės ar savivaldybės institucijose, įstaigose ar organizacijose vadovų pavaduotojams gali būti suteikta diskrecija savarankiškai priimti sprendimus tam tikrose įstaigos veiklos sričiai priskirtose srityse, siūlome šią pareigybę įtraukti ir galimų įtariamųjų subjektų ratą. Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 5 straipsniu keičiamo 161 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Prokurorui, kuriam pavedama atlikti, organizuoti korupcinio
pobūdžio nusikalstamų veikų, kurių padarymu įtariamas valstybės ar savivaldybės institucijos, įstaigos ar organizacijos vadovas (jo pavaduotojas) ar asmuo, turintis imunitetą nuo patraukimo baudžiamojon atsakomybėn , ikiteisminį tyrimą ir jam vadovauti bei palaikyti valstybinį kaltinimą tokiose baudžiamosiose bylose, gali būti suteikiamas specialus statusas. “ Pritarti 2.
Teisės departamento 3 pastabai, dėl korupcinio pobūdžio veikų didelės žalos kriterijaus, ir 5 pastabai, dėl specialaus prokuroro statuso suteikimo ir panaikinimo kriterijų nustatymo įstatyme, siūlome šiuos kriterijus sieti su galima didele žala viešiesiems interesams ar galimu poveikiu tyrimui. Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 5 straipsniu keičiamo 161 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „
statuso prokurorui suteikimo ir panaikinimo priima generalinis prokuroras, kai dėl šio straipsnio 1 dalyje nurodytų nusikalstamų veikų kyla didelės žalos viešiesiems interesams atsiradimo tikimybė ar galimas poveikis tyrimui. Specialus statusas gali būti suteikiamas tik Generalinės prokuratūros prokurorui jo sutikimu. Sprendžiant dėl specialaus statuso suteikimo, įvertinama prokuroro kvalifikacija, darbo stažas, specializacija, patirtis vadovaujant sudėtingiems tyrimams ir kitos esminės aplinkybės. “
ir savivaldybių komitetas, 2017-10-18
Įvertinus tai, jog proceso taisyklės turėtų būti nustatomos proceso įstatymuose, o poįstatyminiuose teisės aktuose reglamentuojami procedūriniai klausimai ar nustatomos tvarkos, siūlome atitinkamai tikslinti įstatymo projektą. Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 6 straipsniu keičiamo 19 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4.
Prokurorų tyrimo dėl galimo viešojo intereso pažeidimo proceso tvarką nustato generalinis prokuroras.“
ir savivaldybių komitetas,
2 Argumentai: Darbo kodekse, Valstybės tarnybos įstatyme ir galiojančiame Prokuratūros įstatyme, tikslinės vaiko priežiūros atostogos neįskaitomos į darbo metus, už kuriuos yra suteikiamos kasmetinės atostogos. Pagal Valstybės tarnybos įstatymo 42 straipsnį, tikslinės vaiko priežiūros atostogos yra įskaitomos tik į tarnybos Lietuvos valstybei stažą, už kurį valstybės tarnautojams yra suteikiamos kasmetinės papildomos atostogos. Patikslinus įstatymo projektą pagal Teisės departamento 9 pastabą, siūlome prokurorams taikomą teisinį reguliavimą dėl stažo atostogoms, suvienodinti su taikomu valstybės tarnautojams. Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 9 straipsnio 2 dalyje keičiamo įstatymo 28 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Tarnybos prokuroru stažą, skaičiuojamą nustatant prokurorų atostogų trukmę, sudaro:
1) šio straipsnio 2 dalyje nurodytas asmens darbo stažas, išskyrus nemokamų atostogų ir atostogų vaikui prižiūrėti laikotarpius ;
2) įskaitytas kitas asmens teisinio darbo stažas, įgijus išsilavinimą, nurodytą šio Įstatymo 25 straipsnio 1 dalyje.“
ir savivaldybių komitetas, 2017-10-1827
Argumentai: Konstitucinio Teismo 2004-05-13, 2006-01-16, 2011-04-07, 2016-06-27 doktrinoje yra konstatuota, jog „pagal Konstituciją prokuroras yra specifinius valdingus įgaliojimus turintis valstybės pareigūnas , ir kad jo funkcijos yra kitokios, nei teisingumo vykdymas; pagal Konstituciją prokuroras nevykdo teisingumo, teisingumas nėra vykdomas ikiteisminio tyrimo etape. Pagal Konstituciją, niekas kitas, išskyrus prokurorą, negali organizuoti ikiteisminio tyrimo ir jam vadovauti, iš Konstitucijos 118 str.
organizuoti ikiteisminį tyrimą ir jam vadovauti taip, kad būtų surinkta objektyvi, išsami informacija apie nusikalstamą veika ir asmenį, įtariamą padarius šią veiką, kuri inter alia sudarytų teisines prielaidas teismui baudžiamojoje byloje nustatyti tiesą ir priimti teisingą sprendimą dėl asmens, kaltinamo padarius nusikalstamą veiką kaltumo.“ Prokuratūra – tai centralizuota, specifinius valdingus įgaliojimus turinti valstybės institucija, ji nepriskiriama Konstitucijos 5 straipsnio 1 dalyje nurodytoms valstybės valdžią vykdančioms institucijoms. Ji nėra teisminės valdžios sudedamoji dalis“. Teismai, kartu su Seimu, Respublikos Prezidentu ir Vyriausybe, vykdo valstybinę valdžią, todėl jų statusas yra ypatingas. Siūlomas nustatyti naujas bazinis dydis prokurorams, nors faktiškai jis bus toks pats, kaip ir taikomas politikams, pareigūnams ir valstybės tarnautojams (teisėjų pavyzdys, kuomet nuo 2008 metų įstatyme nustatytas atskiras bazinis dydis, kuris faktiškai yra toks pat kaip bendras bazinis dydis). Taip pat sudaromos galimos prielaidos institucijoms (Seimui ir Prokuratūrai), turėti papildomus kišimosi viena į kitos veiklą įrankius, pavyzdžiui, spręsti dėl atskiro bazinio dydžio didinimo ar nedidinimo. Atsižvelgiant į tai, kad iš Konstitucijos išplaukia, jog prokuroras yra pareigūnas, siūlome nenustatyti atskiro bazinio dydžio prokuratūros įstatyme, o taikyti politikams, pareigūnams ir valstybės tarnautojams taikomą bazinį dydį. Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 27 straipsniu keičiamo įstatymo 49 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2.
Prokurorų darbo užmokesčiui apskaičiuoti taikomas darbo užmokesčio ir pareiginės algos bazinis dydis (toliau – bazinis dydis), kurį ateinantiems metams Vyriausybės teikimu, įvertinus prokurorams atstovaujančių organizacijų pasiūlymus, praėjusių metų vidutinę metinę infliaciją (skaičiuojant nacionalinį vartotojų kainų indeksą) ir kitų vidutinio darbo užmokesčio viešajame sektoriuje dydžiui ir kitimui poveikį turinčių veiksnių įtaką , vadovaudamasis Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo nuostatomis tvirtina Seimas iki Seimo pavasario sesijos pabaigos . Tvirtinamas naujas bazinis dydis negali būti mažesnis už esamą bazinį dydį, išskyrus atvejus, kai iš esmės pablogėja valstybės ekonominė ir finansinė būklė. “
ir savivaldybių komitetas, 2017-10-18
Argumentai: Siekiant suvienodinti prokurorams numatytas atostogas su Darbo kodekse nustatytomis atostogų taisyklėmis, bei atsižvelgiant į prokurorų darbo specifiką, siūlome aritmetiškai versti kalendorines dienas į darbo dienas. Taip pat siūlome užtikrinti teisę į pailgintas 25 darbo dienų kasmetines atostogas turinčių prokurorų teisę gauti ir papildomas atostogas už viršvalandinį darbą, ar darbą poilsio bei švenčių dienomis (sistemiškai su Darbo kodekso 144 straipsnio 5 dalimi). Taip pat siūlome atsisakyti perteklinių nuostatų, nes šio straipsnio 11 dalies taisyklės jau numatytos keičiamo įstatymo 28 straipsnio 2 dalies 4 punkte. Siūlome atsisakyti nebevartojamos formuluotės „nenormuota darbo diena“ ir numatyti, kad papildomos atostogos gali būti suteikiamos dirbant viršvalandžius, poilsio ir švenčių dienomis. Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 28 straipsniu keičiamą įstatymo 50 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „
kasmetinės atostogos.
Prokurorui, vienam auginančiam vaiką iki keturiolikos metų arba neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų, taip pat prokurorui, kuris pripažintas neįgaliuoju, suteikiamos 25 darbo dienų kasmetinės atostogos. 2. Prokurorui, turinčiam daugiau kaip penkerių metų tarnybos prokuroru stažą, už kiekvienus paskesnius tarnybos prokuroru metus suteikiama 1 darbo diena papildomų atostogų, tačiau bendra kasmetinių atostogų ir papildomų atostogų už tarnybos prokuroru stažą trukmė negali būti ilgesnė kaip4030 darbo dienų . , o prokurorui vienam auginančiam vaiką iki keturiolikos metų arba neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų, taip pat prokurorui, kuris pripažintas neįgaliuoju - negali būti ilgesnė kaip 35 darbo dienos. 3. Prokurorams kasmetinės atostogos suteikiamos šio Įstatymo ir Darbo kodekso nustatyta tvarka. 4. Prokurorui už nenormuotą darbo dieną dirbant viršvalandinį darbą, poilsio ir švenčių dienomis ir dėl generalinio prokuroro ar jo pavaduotojo įsakymu pavestų funkcijų, nurodytų Baudžiamojo proceso kodekse ir kituose įstatymuose, atlikimą poilsio ar švenčių dienomis kompensuojama suteikiant iki1410 darbo dienų papildomų atostogų. Papildomos atostogos suteikiamos generalinio prokuroro nustatyta tvarka. 5. Tarnybinio būtinumo atvejais atšaukti prokurorą jo sutikimu iš kasmetinių ir papildomų atostogų gali generalinis prokuroras (jo pavaduotojas). Nepanaudotos atostogos prokurorui suteikiamos kitu laiku Darbo kodekso nustatyta tvarka. 6. Prokurorui gali būti suteikiamos šios tikslinės atostogos:
1) nėštumo ir gimdymo;
2) tėvystės;
3) vaikui prižiūrėti;
4) mokymosi;
5) kūrybinės;
6) nemokamos;
7) kvalifikacijos kėlimo;
8) dėl gyvenamosios vietos pakeitimo. 7. Prokuroro prašymu dėl šeiminių ar kitų svarbių priežasčių per vienerius metus gali būti suteikiamos ne ilgesnės kaip vieno mėnesio nemokamos atostogos. 8.
8Nėštumo ir gimdymo atostogos,
tėvystės atostogos, atostogos vaikui prižiūrėti, mokymosi, kūrybinės atostogos suteikiamos Darbo kodekso nustatyta tvarka. 9. Prokurorui, kuris po pirmo teigiamo tarnybos įvertinimo yra ištarnavęs dvejus metus, vieną kartą per penkerius metus generalinis prokuroras gali suteikti ne ilgesnes kaip vienerių metų kvalifikacijos kėlimo atostogas. Kvalifikacijos kėlimo atostogų metu prokurorui paliekamos eitos pareigos, tačiau darbo užmokestis jam nemokamas. 10. Prokurorui, keičiančiam gyvenamąją vietą dėl perkėlimo į kitas pareigas kitoje vietovėje, skiriama iki 5 darbo dienų persikėlimo atostogų ir už šį laikotarpį mokamas darbo užmokestis. Jei prokuroras perkeltas į kitas pareigas dėl tarnybinio būtinumo, jo ir jo šeimos turėtos persikėlimo išlaidos kompensuojamos Vyriausybės nustatyta tvarka. 11. Tikslinių atostogų laikotarpiai įskaitomi į tarnybos prokuroro stažą. 12. 11. Generaliniam prokurorui atostogas suteikia Respublikos Prezidentas.“
7Balsavimo rezultatai:
pritarta bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Z. Streikus. Komiteto pirmininkas (Parašas) Povilas Urbšys Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto biuro patarėja Kristina Šimkutė
Socialinių reikalų ir darbo komitetas
DĖL Prokuratūros įstatymo Nr. I-599 1, 2, 9, 16, 19, 25, 27, 28, 29, 31, 32, 33, 36, 37(5), 39, 40, 41, 42, 43, 44, 45, 46, 47, 49, 50, 52 straipsnių pakeitimo, papildymo 16(1), 37(7) straipsniais ir 2 priedu ir 35 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projekto (nR. XIIIP-1080) 2017-11-29
dalyvavo: Komiteto nariai: R. Šalaševičiūtė – Komiteto pirmininkė, R. Baškienė R. J. Dagys, A. Dumbrava, M. Navickienė, A. Norkienė, J.Rimkus, A. Sysas, T. Tomilinas, J. Varkalys, G. Vasiliauskas; Komiteto biuras: vedėja E. Bulotaitė, patarėjos: A. Dolmantienė, D. Jonėnienė, I. Kuodienė; kviestieji asmenys: A. Gratulevičienė – Vyriausybės kanceliarijos Socialinių ir sveikatos reikalų skyriaus vedėja, R. Juršaitė - Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Darbo teisės skyriaus patarėja, R. Bakšys – teisingumo viceministras, A. Pupinytė – Teisingumo ministerijos Bendrosios justicijos skyriaus patarėja, I. Džervienė – Finansų ministerijos Valstybės valdymo ir apsaugos skyriaus vedėja, Ž. Radišauskas – generalinio prokuroro pavaduotojas, R. Petrauskas – Generalinės prokuratūros Vidaus tyrimų skyriaus vadovas. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
kanceliarijos Teisės departamentas 2017-09-181 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas: 1.
Atsižvelgiant į tai, kad įstatymo projektu keičiamame Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatyme (toliau – keičiamas įstatymas) siūloma reglamentuoti prokurorų darbo apmokėjimo sistemą, kuri reglamentuojama atskirame Lietuvos Respublikos valstybės politikų, teisėjų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatyme, siūlytina atitinkamai patikslinti keičiamo įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje nurodytą įstatymo paskirtį
kanceliarijos Teisės departamentas 2017-09-182
projekto 2 straipsniu pripažįstamas netekusiu galios keičiamo įstatymo 2 straipsnio 2 dalies 5 punktas; projekto 3 straipsniu pripažįstamas netekusiu galios keičiamo įstatymo 9 straipsnio 3 dalies 5 punktas; projekto 4 straipsniu keičiamas įstatymo 16 straipsnis. Šiomis pataisomis siūloma atsisakyti prokurorams priskirtos nuosprendžių pateikimo vykdyti ir jų vykdymo kontrolės funkcijos . Nors aiškinamajame rašte nurodyta, kad atitinkama funkcija nebūdinga prokuroro veiklai, o prokuroro pareiga kontroliuoti nuosprendžio vykdymą nėra nustatyta Konstitucijoje, tačiau pažymėtina, kad Konstitucijoje apskritai nėra minima nuosprendžio vykdymo kontrolės funkcija (t. y. ji nėra konstitucinio reguliavimo dalykas). Keltina prielaida, jog pritarus siūlomiems pakeitimams, nuosprendžių vykdymo procesas taptų nekontroliuojamas , o vienas iš baudžiamojo proceso tikslų – teisingai nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį – sunkiai pasiekiamas. Nuosprendžio vykdymo kontrolė garantuoja, kad asmuo, pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, sulauks jam paskirtos bausmės, t. y. užtikrina bausmės neišvengiamumo principo įgyvendinimą. Atkreiptinas dėmesys, kad įstatymai nenumato kito, išskyrus prokurorą, subjekto, įgalinto atlikti nuosprendžių vykdymo kontrolę . Pritarti 3.
kanceliarijos Teisės departamentas 2017-09-185
161 )
įstatymą papildančiu 161 straipsniu nustatomi ikiteisminio tyrimo ir valstybinio kaltinimo ypatumai, siejami ne tik su specialiu subjektų, galimai padariusių nusikalstamą veiką, statusu, bet ir specialia nusikalstamų veikų rūšimi – korupcinio pobūdžio nusikalstamomis veikomis .
Korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos apibrėžimas yra pateiktas Korupcijos prevencijos įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje: „Korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos – kyšininkavimas, prekyba poveikiu, papirkimas, kitos nusikalstamos veikos, jeigu jos padarytos viešojo administravimo sektoriuje arba teikiant viešąsias paslaugas siekiant sau ar kitiems asmenims naudos: piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi arba įgaliojimų viršijimas, piktnaudžiavimas oficialiais įgaliojimais, dokumentų ar matavimo priemonių suklastojimas, sukčiavimas, turto pasisavinimas ar iššvaistymas, tarnybos paslapties atskleidimas, komercinės paslapties atskleidimas, neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimas, nusikalstamu būdu įgytų pinigų ar turto legalizavimas, kišimasis į valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens veiklą ar kitos nusikalstamos veikos, kai tokių veikų padarymu siekiama ar reikalaujama kyšio, papirkimo arba nuslėpti ar užmaskuoti kyšininkavimą ar papirkimą.“ Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad, vadovaujantis korupcinio pobūdžio nusikalstamų veikų apibrėžimu, į jį patenka pagal pavojingumo pobūdį itin plati amplitudė nusikalstamų veikų (išskyrus labai sunkius nusikaltimus): 1) tiek tyčinės, tiek neatsargios nusikalstamos veikos; 2) tiek lyginamajame kontekste „ menkaverčiai“ baudžiamieji nusižengimai (pavyzdžiui, BK 226 straipsnio 5 dalis), tiek nesunkūs, apysunkiai ar net sunkūs (pavyzdžiui, BK 225 straipsnio 3 dalis ar 228 straipsnio 3 dalis) nusikaltimai, susiję su didele kyšio verte ar sukelta didele žala valstybei, Europos Sąjungai, tarptautinei viešajai organizacijai, juridiniam ar fiziniam asmeniui.
Korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos apibrėžimas yra pateiktas Korupcijos prevencijos įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje: „Korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos – kyšininkavimas, prekyba poveikiu, papirkimas, kitos nusikalstamos veikos, jeigu jos padarytos viešojo administravimo sektoriuje arba teikiant viešąsias paslaugas siekiant sau ar kitiems asmenims naudos: piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi arba įgaliojimų viršijimas, piktnaudžiavimas oficialiais įgaliojimais, dokumentų ar matavimo priemonių suklastojimas, sukčiavimas, turto pasisavinimas ar iššvaistymas, tarnybos paslapties atskleidimas, komercinės paslapties atskleidimas, neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimas, nusikalstamu būdu įgytų pinigų ar turto legalizavimas, kišimasis į valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens veiklą ar kitos nusikalstamos veikos, kai tokių veikų padarymu siekiama ar reikalaujama kyšio, papirkimo arba nuslėpti ar užmaskuoti kyšininkavimą ar papirkimą.“ Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad, vadovaujantis korupcinio pobūdžio nusikalstamų veikų apibrėžimu, į jį patenka pagal pavojingumo pobūdį itin plati amplitudė nusikalstamų veikų (išskyrus labai sunkius nusikaltimus): 1) tiek tyčinės, tiek neatsargios nusikalstamos veikos; 2) tiek lyginamajame kontekste „ menkaverčiai“ baudžiamieji nusižengimai (pavyzdžiui, BK 226 straipsnio 5 dalis), tiek nesunkūs, apysunkiai ar net sunkūs (pavyzdžiui, BK 225 straipsnio 3 dalis ar 228 straipsnio 3 dalis) nusikaltimai, susiję su didele kyšio verte ar sukelta didele žala valstybei, Europos Sąjungai, tarptautinei viešajai organizacijai, juridiniam ar fiziniam asmeniui. Atsižvelgiant į tai, ir abejojant naujojo straipsnio apimties pagrįstumu bei proporcingumu , rekomenduotina siaurinti jo apimtį, numatant papildomus nusikalstamų veikų, kurioms gali būti taikomi ikiteisminio tyrimo ir valstybinio kaltinimo ypatumai, atrankos kriterijus (pavyzdžiui, didelė žala ar pan.). Pritarti 4.
kanceliarijos Teisės departamentas 2017-09-18
161 )
įstatymo 161 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad prokurorui, kuriam suteiktas specialus statusas, netaikomos kai kurios šio Įstatymo normos, be kita ko keičiamo įstatymo 34, 36, 391 straipsnio 2 dalies, 40–42 straipsnių nuostatos, susijusios su prokuroro karjera, perkėlimu į kitas pareigas, tarnybine atsakomybe, tarnybinėmis nuobaudomis ir jų skyrimu. Svarstytina, ar atitinkama absoliutaus pobūdžio nuostata , neleidžianti prokuroro, kuriam suteiktas specialus statusas, perkelti į kitas pareigas, dalyvauti jam atrankoje
atsakomybėn už jokius pažeidimus, yra proporcinga siekiamam tikslui pasiekti. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas 2017-09-18
161 )
įstatymo 161 straipsnio 6 dalyje nustatoma, jog „Specialus statusas panaikinamas prokuroro, kuriam jis suteiktas, prašymu arba paaiškėjus aplinkybėms, dėl kurių prokurorui suteiktas specialus statusas turi būti panaikintas, arba kai specialus statusas tampa nebereikalingas.“ Svarstytina, ar įstatymo lygmeniu neturėtų būti detalizuotos aplinkybės, dėl kurių prokurorui suteiktas statusas turi būti panaikintas, taip pat atvejai, „kai specialusis statusas tampa nebereikalingas“. Be to, atsižvelgiant į keičiamo įstatymo 161 straipsnio 2 dalies antrojo sakinio nuostatą, jog „Specialus statusas gali būti suteikiamas tik Generalinės prokuratūros prokurorui jo sutikimu“, svarstytina, ar neturėtų būti patikslinta vieno iš įstatymo 161 straipsnio 6 dalyje nustatytų specialaus prokuroro statuso panaikinimo pagrindų – prokuroro prašymo – forma (pavyzdžiui, žodį „prašymas“ pakeičiant žodžiu „pareiškimas“). Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas 2017-09-18
Atsižvelgiant į tai, kad korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos ir viešojo intereso pažeidimai yra tarpusavyje susiję, siūlytina tikslinti ir tarpusavyje derinti keičiamo įstatymo 161 ir 19 straipsnių nuostatas, apibrėžiančias juridinius asmenis, nes antraip gali kilti korupcinio pobūdžio nusikalstamų veikų ir viešojo intereso pažeidimų tyrimo, kai veika sutampa, praktinio taikymo problemų. Taip pat siūlytina tikslinti keičiamo įstatymo 19 straipsnio 2 dalį, kadangi Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymas tokios sąvokos kaip ,,institucijos steigėjas“ nebenumato (vartojama sąvoka
kanceliarijos Teisės departamentas 2017-09-18
įstatymo 19 straipsnio 6 dalies pirmajame ir antrajame sakiniuose tikslintini
„30 dienų“ terminai, juos atitinkami susiejant su kalendorinėmis ar darbo
dienomis. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas 2017-09-18
įstatymo 19 straipsnio 7 dalyje nurodoma, jog „Prokuroro nutarimai reikalauti iš valstybės ar savivaldybių institucijų jų veiklos srityse spręsti dėl priemonių teisės pažeidimams pašalinti taikymo, įspėti valstybės pareigūną, valstybės tarnautoją ar jiems prilygintą asmenį, kad nedarytų teisės pažeidimų, ir reikalauti atlikti valstybės pareigūno, valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens veiklos tarnybinį patikrinimą teismui neskundžiami.“ Keltina prielaida, kad atitinkama nuostata gali pažeisti minimų asmenų teises ginti savo pažeistas teises teisme . Teisė kreiptis į teismą yra absoliuti ir negali būti ribojama arba paneigta. Be to, atsižvelgtina į galiojančio įstatymo 3 straipsnio 4 dalį: „Prokuroro veiksmai ir sprendimai įstatymų nustatyta tvarka gali būti skundžiami aukštesniajam prokurorui ir teismui.“
kanceliarijos Teisės departamentas 2017-09-18 9.
Keičiamo įstatymo 24 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Valstybės tarnybos įstatymas prokurorams netaikomas , todėl, siekiant teisinio reguliavimo nuoseklumo, šią normą reikėtų papildyti ir nustatyti išimtį, kuri numatytų , kad Valstybės tarnybos įstatymas prokurorams netaikomas, išskyrus
kanceliarijos Teisės departamentas 2017-09-18
įstatymo 25 straipsnio 3 dalies 2 punkte siūloma nustatyti, kad asmuo yra nepriekaištingos reputacijos, jeigu jis nebuvo atleistas iš tarnybos ar darbo už šiurkštų drausmės pažeidimą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nei galiojančiame Valstybės tarnybos įstatyme, nei priimtame Darbo kodekse nėra vartojama sąvoka „drausmės pažeidimai “. Valstybės tarnybos įstatyme vartojama „tarnybinio nusižengimo“ sąvoka, o Darbo kodekse – formuluotė „darbo pareigų pažeidimas“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas 2017-09-188
įstatymo 27 straipsnio 2 dalyje, be kita ko, siūloma nustatyti, kad „duomenys apie prokuroro <...> tarnybinį nusižengimą, prokuroro vardą žeminantį poelgį, kitą Prokurorų etikos kodekso pažeidimą, už kurį turėtų būti skirta tarnybinė nuobauda <...> kaupiami ir tvarkomi personalo informacinėje sistemoje ir Generalinėje prokuratūroje saugomoje asmens byloje generalinio prokuroro nustatyta tvarka.“ Ši nuostata tarpusavyje susijusi su keičiamo įstatymo 41 straipsnio 4 ir 6 dalių normomis. Atsižvelgiant į tai, keičiamo įstatymo 41 straipsnio 4 dalyje reikėtų reguliuoti ne atleidžiamo, o atleisto iš tarnybos prokuroro šioje dalyje nurodytų veikų tyrimą .
Šiame kontekste tikslintina ir keičiamo įstatymo 41 straipsnio 4 dalies formuluotė
„sprendimas dėl <...> tarnybinės nuobaudos skyrimo priimamas“, nes
pagal įstatymo projekte siūlomą teisinį reguliavimą, sprendimas turėtų būti priimtas dėl tarnybinės nuobaudos, kuri turėtų būti jam skirta. Palikus nepatikslintą keičiamo įstatymo 41 straipsnio 4 dalies formuluotę, normas galima būtų interpretuoti taip, kad prokuroras, atsistatydinęs savo prašymu, jau po atleidimo turėtų būti atleistas iš prokuroro pareigų dar kartą ir kitu pagrindu – kai jam paskirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš tarnybos
kanceliarijos Teisės departamentas 2017-09-1891
įstatymo 28 straipsnio 2 dalį, kurioje nustatyti laikotarpiai, sudarantys tarnybos prokuroru stažą, reikėtų tikslinti . Pagal keičiamo įstatymo 25 straipsnio 1 dalį, asmuo gali būti priimamas į tarnybą prokuratūroje, jeigu turi aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą ir yra įgijęs teisės bakalauro ir teisės magistro ar teisininko profesinį kvalifikacinį laipsnį, turi trejų metų teisinio darbo stažą. Teisinio darbo stažas skaičiuojamas nuo tada, kai asmuo įgijo šiame straipsnyje nurodytą teisinį išsilavinimą ir pradėjo dirbti darbą, nurodytą Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintame teisinių pareigybių sąraše. Keičiamo įstatymo 28 straipsnio 2 dalies 4 punkto formuluotė „ įskaityti tikslinių atostogų laikotarpiai “ suponuoja išvadą, kad priimant asmenį į tarnybą prokuratūroje, stažu būtų laikomas ir tikslinių (pavyzdžiui, vaiko priežiūros) atostogų laikas, jeigu šių atostogų metu asmuo buvo įgijęs šiame straipsnyje nurodytą teisinį išsilavinimą.
Atsižvelgiant į tai, keičiamo įstatymo 28 straipsnio 2 dalies nuostatos, reguliuojančios stažą, skaičiuojamą priimant asmenį į tarnybą prokuratūroje, tikslintinos atsižvelgiant į keičiamo įstatymo 25 straipsnio 1 dalies nuostatas. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas 2017-09-1891
13Svarstytina,
ar prokuroro stažuotės ir karjera neturėtų būti siejamos tik su tuo laikotarpiu, kai asmuo ėjo prokuroro pareigas (pavyzdžiui, keičiamo įstatymo 36 straipsnio 2 dalies 1 punkte siūloma nustatyti, kad į lygiavertes pareigas prokuroras, kuris neina vyriausiojo prokuroro (jo pavaduotojo) pareigų, gali būti perkeltas jo prašymu, kai praėjo ne mažiau kaip treji metai nuo paskyrimo į prokuroro pareigas <...>). Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas 2017-09-189
į keičiamo įstatymo 28 straipsnio 2 ir 3 dalių turinį ir šių dalių pakeitimams pateiktas pastabas, reikėtų atsisakyti keičiamo įstatymo 31 straipsnio 6 dalies arba joje pateiktas nuorodas tikslinti
kanceliarijos Teisės departamentas 2017-09-1892
įstatymo 28 straipsnio 3 dalį, kurioje nustatyti laikotarpiai, sudarantys tarnybos prokuroru stažą, skaičiuojamą nustatant prokurorų atostogų trukmę, reikėtų tikslinti . Pirma , keičiamo įstatymo 28 straipsnio 3 dalies 1 punkte teikiama nuoroda į šio straipsnio 2 dalyje nurodytą asmens darbo stažą apimtų platesnį laikotarpį nei laikas einant prokuroro pareigas .
Ši nuostata nedera ir su keičiamo įstatymo 28 straipsnio 1 dalimi , kurioje nustatyta, kad asmens, paskirto į prokuroro pareigas iki 1990 m. kovo 11 d., tarnybos pradžia laikoma jo paskyrimo į prokuroro pareigas diena . Antra , įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad siekiama pašalinti esamus keičiamo įstatymo, Darbo kodekso ir Valstybės tarnybos įstatymo normų, reguliuojančių atostogų teisinius santykius, tarpusavio prieštaravimus ir spragas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal Valstybės tarnybos įstatymo 42 straipsnį, kasmetinių papildomų atostogų trukmė apskaičiuojama įvertinus tarnybos stažą, kurį sudaro Lietuvos valstybei ištarnautų nuo 1990 m. kovo 11 d. einant valstybės tarnautojo pareigas , įskaitant šio Įstatymo 4 straipsnio 3 ir 4 dalyse, 5 dalies 1–4 punktuose nurodytas pareigas (išskyrus savivaldybės tarybos narius, kurie nebuvo meru ir mero pavaduotoju), metų skaičius. Trečia , įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodytas siekis kurti
„tilto“ tarp teisėjo ir prokuroro sistemą
, todėl atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 97 straipsnį, teisėjo darbo stažas skaičiuojamas nuo asmens paskyrimo į bet kurio teismo teisėjo pareigas dienos. Į teisėjo darbo stažą atostogų trukmei nustatyti įskaitomas darbo Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo teisėju, prokuroru, prokuroro pavaduotoju, prokuratūros tardytoju, ikiteisminio tyrimo pareigūnu (tardytoju), valstybiniu arbitru stažas, darbo valstybės tarnyboje stažas, taip pat asmenų, turinčių teisės krypties socialinių mokslų daktaro ar habilituoto daktaro laipsnį, pedagoginis darbo stažas.
Ketvirta, atkreiptinas dėmesys į tai, kad tiek iki 2017 m. liepos 1 d. galiojusioje, tiek galiojančioje Darbo kodekso redakcijoje (Darbo kodekso 127 straipsnis) į darbo metus, už kuriuos suteikiamos kasmetinės atostogos, vaiko priežiūros atostogos nėra įskaitomos, todėl svarstytina, ar neturėtų būti su Darbo kodeksu derinamas Valstybės tarnybos įstatymas ir Prokuratūros įstatymas
kanceliarijos Teisės departamentas 2017-09-1893
teisinio reguliavimo koncentruotumo, siūlytina atsisakyti keičiamo įstatymo 28 straipsnio 7 dalies kaip perteklinės , kadangi kokie laikotarpiai įskaitomi į tarnybos prokuroru stažą jau yra nustatyti keičiamo įstatymo 28 straipsnio 2 dalyje (joje numatyta, kad prokuroro nepagrįsto nušalinimo nuo pareigų laikotarpis įskaitomas į tarnybos prokuroru stažą). Analogiško turinio pastaba teiktina dėl keičiamo įstatymo 377 straipsnio
kanceliarijos Teisės departamentas 2017-09-18
įstatymo 33 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad „prokuroro tarnyba, po stažuotės įvertinta teigiamai, vėliau vertinama kas penkeri metai eilinio tarnybos vertinimo metu, išskyrus generalinio prokuroro nustatytus atvejus, kai prokuroras tam tikrą laiką neatliko savo funkcijų”. Svarstytina, ar šie atvejai, t.y. laikotarpiai, kai prokuroras neatliko savo funkcjų, neturėtų būti nustatyti keičiamame įstatyme .
Be to, iš siūlomų pakeitimų neaišku , kokios taisyklės turėtų būti taikomos esant minėtiems generalinio prokuroro nustatytiems atvejams, kai prokuroras tam tikrą laiką neatliko savo funkcijų. Pritarti
18Tikslintini keičiamo įstatymo 33 straipsnio 5 dalies 1 ir 2 punktai, kadangi neaišku , kokiais kriterijais remiantis Atestacijos komisija , įvertinusi prokuroro tarnybą labai gerai , vienu atveju galėtų siūlyti taikyti skatinimo priemones, o kitu atveju– ne . Pritarti
19Keičiamo įstatymo 33 straipsnio 5 dalies 2 punkte vietoj nuorodos į 39 straipsnio 1 dalies 1-4 punktus siūlytina teikti nuorodą į 39 straipsnio 1 dalį, kadangi ji apima visas šiuose punktuose nustatytas skatinimo priemones. Pritarti
20Siūlytina keičiamo įstatymo 377 straipsnio 2 dalyje braukti žodžius ,, kurios neįskaičiuojamos į šio Įstatymo 49 straipsnio 3 dalyje nurodytą prokuroro darbo užmokestį “ kaip perteklinius, kadangi iš ko susideda prokuroro darbo užmokestis jau yra numatyta keičiamo įstatymo 49 straipsnio 3 dalyje. Pritarti
21Keičiamo įstatymo 377 straipsnio 4 (jeigu šios dalies nebus atsisakyta) ir 5 dalyse rašytini pilni nurodytų projektų pavadinimai arba teiktina nuoroda į šio straipsnio 1 dalį. Pritarti
1 22.
Keičiamo įstatymo 42 straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti, kad „ Pasibaigus tarnybinės nuobaudos – perkėlimo į žemesnes pareigas galiojimo laikui, prokuroras į aukštesnes pareigas skiriamas bendra šio Įstatymo nustatyta tvarka .“ Nepaisant to, kad šiuo metu galioja iš esmės analogiška taisyklė, šis teisinis reguliavimas svarstytinas . Tarnybinė nuobauda – perkėlimas į žemesnes pareigas, yra terminuota , todėl pasibaigus jos taikymo terminui, turėtų būti atkurta buvusi prokuroro teisinė padėtis . Pagal keičiamo įstatymo 42 straipsnio 4 dalies formuluotę tarnybinės nuobaudos skyrimo laikas, nors de jure pasibaigtų, de facto galėtų tęstis , nes taisyklė, kad pasibaigus tarnybinės nuobaudos – perkėlimo į žemesnes pareigas galiojimo laikui, prokuroras į aukštesnes pareigas skiriamas bendra šio Įstatymo nustatyta tvarka, reikštų, kad jis, norėdamas užimti eitas pareigas, turėtų dalyvauti atrankoje. Negana to, pagal keičiamo įstatymo 26 straipsnio
reiškia, kad terminuotai į žemesnes pareigas perkelto prokuroro, pasibaigus tarnybinės nuobaudos taikymo terminui, teisė grįžti į eitas pareigas būtų paneigta. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas 2017-09-18
(1, 2, 5, 6)
įstatymo 49 straipsnio nuostatas siūlytina tikslinti. Pirma, šio straipsnio 1 dalies norma, kad „Prokurorų darbo užmokestį ir jo apskaičiavimo tvarką nustato šis straipsnis “ yra netiksli ir perteklinė. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad prokurorų darbo užmokestis taip pat reguliuojamas šio įstatymo161 straipsnio 5 dalyje, 377 straipsnyje , jam apskaičiuoti taikomas specialiuoju įstatymu nustatomas bazinis dydis , o Lietuvos valstybei ištarnautų metų apskaičiavimą nustato Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas.
Antra, šio straipsnio 2 dalyje siūlytina atsisakyti nuostatų, kurios apibrėžia pareiginės algos bazinio dydžio nustatymo tvarką, nes jos nėra šio įstatymo reguliavimo dalyku. Trečia, reikėtų tikslinti keičiamo įstatymo 49 straipsnio 2 dalies formuluotę „ taikomas darbo užmokesčio ir pareiginės algos bazinis dydis “, nes neaišku apie kokį darbo užmokesčio dydį čia kalbama. Ketvirta, keičiamo įstatymo 49 straipsnio 5 ir 6 dalyse vietoje formuluotės
„ištarnautus metus“, „ištarnautus valstybei metus“ įrašytina formuluotė „
ištarnautus
“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas 2017-09-18
(6, 9)
įstatymo 50 straipsnio 6 dalies 7 punkte numatytos tikslinės kvalifikacijos kėlimo atostogos , o šio straipsnio 9 dalyje reguliuojama šių atostogų suteikimo tvarka. Tačiau neaiškus šių normų ir keičiamo įstatymo 32 straipsnio
santykis
kanceliarijos Teisės departamentas 2017-09-1831
projekto 31 straipsniu keičiamas įstatymo priedas, tačiau jo pakeitimas neatsispindi įstatymo projekto pavadinime. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal Teisės aktų rengimo rekomendacijų, patvirtintų teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298, 49 punktą, jeigu įstatymas turi kelis priedus, paskutinis dėstomas tas priedas, kuriame nurodomi įgyvendinami Europos Sąjungos teisės aktai.
Todėl atsižvelgiant į tai, turi būti tikslinamas įstatymo projekto pavadinimas, projekto 1 straipsnyje pateikta nuoroda į 1 priedą (turi būti nuoroda į 2 priedą), 30 straipsnis (įstatymas turi būti pildomas nauju 1 priedu) bei atitinkamai patikslinamas projekto 31 straipsnis. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas 2017-09-18
dėmesį, kad pagal Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4 straipsnio 2 dalį, be kitų asmenų, visų rūšių socialiniu draudimu draudžiami Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatyme nurodyti asmenys. Atsižvelgiant į įstatymo projekte siūlomus pakeitimus, įsigaliojus šiam teisiniam reguliavimui, prokurorai nebūtų socialiniu draudimu draudžiami asmenys. Įstatymo projekto aiškinamajame rašte toks siūlomų pakeitimų tikslas nėra nurodytas, todėl siekiant teisinio reguliavimo nuoseklumo, kartu su šiuo įstatymo projektu turėtų būti teikiamas Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas. Pritarti Siekiant teisinio nuoseklumo, Seime svarstomame Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 2, 8, 10, 11, 12, 13, 19, 25, 35 ir 40 straipsnių pakeitimo įstatymo projekte Nr. XIIIP-1219(2) yra tikslinamas 10 straipsnis. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta . 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Komiteto sprendimas : iš esmės pritarti pateiktam įstatymo projektui ir siūlyti pagrindiniam Teisės ir teisėtvarkos komitetui jį tobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pateiktas pastabas ir pasiūlymus. 7.
7Balsavimo rezultatai:
už – 8, prieš – 2, susilaikė – 0. 8. Komiteto paskirta pranešėja: Rimantė Šalaševičiūtė. Komiteto pirmininkė (Parašas) Rimantė Šalaševičiūtė Socialinių reikalų ir darbo komiteto biuro patarėja Ieva Kuodienė
Teisės ir teisėtvarkos komitetas
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS PROKURATŪROS ĮSTATYMO NR. I-599 1, 2, 9, 16, 19, 25, 27, 28, 29, 31, 32, 33, 36, 37-5, 39, 40, 41, 42,
,377
2017 m. gruodžio 6 d. Nr. 102-P-48
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė, komiteto pirmininkės pavaduotojas Stasys Šedbaras, nariai: Rimas Andrikis, Vitalijus Gailius, Arvydas Nekrošius, Česlav Olševski, Julius Sabatauskas, Lauras Stacevičius, Irena Šiaulienė, Petras Valiūnas. Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, patarėjai: Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Dalia Latvelienė, Irma Leonavičiūtė, Rita Varanauskienė, Loreta Zdanavičienė, padėjėjos: Aidena Bacevičienė, Modesta Banytė. Institucijų atstovai: Teisingumo ministerijos atstovai: viceministras R. Bakšys, A. Pipinytė, Generalinės prokuratūros atstovai: Ž. Radišauskas, R. Petrauskas, A. Meška, N. Būdvytienė, Nacionalinės teismų administracijos atstovas J. Bagdžius, Vyriausybės kanceliarijos atstovė E. Gasiūnaitė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2017-09-181 1,2 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas: 1.
Atsižvelgiant į tai, kad įstatymo projektu keičiamame Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatyme (toliau – keičiamas įstatymas) siūloma reglamentuoti prokurorų darbo apmokėjimo sistemą , kuri reglamentuojama atskirame Lietuvos Respublikos valstybės politikų, teisėjų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatyme, siūlytina atitinkamai patikslinti keičiamo įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje nurodytą įstatymo paskirtį. Pritarti Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamą įstatymo 1 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „1 straipsnis. Įstatymo paskirtis
prokuratūros (toliau – prokuratūra) statusą, funkcijas, sandarą, veiklos pagrindus ir kontrolę, darbo organizavimo pagrindus, taip pat Lietuvos Respublikos prokurorų (toliau – prokurorai) statusą, kompetenciją, teises ir pareigas, tarnybos eigą, skatinimo bei tarnybinės atsakomybės sąlygas, darbo užmokestį ir kitas socialines garantijas, asmens apsaugos priemonių tvarkymo ir naudojimo sąlygas. 2. Šio
keičiamo įstatymo 2 straipsnio 2 dalies 5 punktas; projekto 3 straipsniu pripažįstamas netekusiu galios keičiamo įstatymo 9 straipsnio 3 dalies 5 punktas; projekto 4 straipsniu keičiamas įstatymo 16 straipsnis. Šiomis pataisomis siūloma atsisakyti prokurorams priskirtos nuosprendžių pateikimo vykdyti ir jų vykdymo kontrolės funkcijos .
Nors aiškinamajame rašte nurodyta, kad atitinkama funkcija nebūdinga prokuroro veiklai, o prokuroro pareiga kontroliuoti nuosprendžio vykdymą nėra nustatyta Konstitucijoje, tačiau pažymėtina, kad Konstitucijoje apskritai nėra minima nuosprendžio vykdymo kontrolės funkcija (t. y. ji nėra konstitucinio reguliavimo dalykas) . Keltina prielaida, jog pritarus siūlomiems pakeitimams, nuosprendžių vykdymo procesas taptų nekontroliuojamas, o vienas iš baudžiamojo proceso tikslų – teisingai nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį – sunkiai pasiekiamas. Nuosprendžio vykdymo kontrolė garantuoja, kad asmuo, pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, sulauks jam paskirtos bausmės, t. y. užtikrina bausmės neišvengiamumo principo įgyvendinimą . Atkreiptinas dėmesys, kad įstatymai nenumato kito, išskyrus prokurorą, subjekto, įgalinto atlikti nuosprendžių vykdymo kontrolę. Pritarti iš dalies Siekiant tinkamo įsiteisėjusio teismo sprendimo įgyvendinimo, nuosprendžių pateikimo vykdyti kontrolės funkcijos įgyvendinimas ir toliau pagal kompetenciją paliekamas vykdyti prokuratūrai. Atsižvelgiant į tai, kad nuosprendžiai pateikiami vykdyti įvairioms, skirtingoms bausmių vykdymo institucijoms, kurių statusas, funkcijos, veiklos pagrindai, teisės ir pareigos yra detaliai reglamentuotos, yra sukurta šių institucijų veiklos kontrolės bei teisėtumo priežiūros sistema, todėl įpareigojimas, kad nuosprendžio ir bausmės vykdymą kontroliuotų dar ir prokuroras, yra perteklinis. Prokuroras neturėtų tiesiogiai kontroliuoti bausmes vykdančių institucijų (kurios nėra jam tiesiogiai pavaldžios) veiklos vykdant bausmę ir veikti baudžiamojo proceso bei Prokuratūros įstatyme nenustatytais atvejais, būdais ir priemonėmis.
Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 346 straipsnio 3 dalis įpareigoja prokurorą kontroliuoti nuosprendžio pateikimą vykdyti ir jo vykdymą, tačiau pagal šio įstatymo nuostatas prokurorui suteikia tik teisę pagal savo kompetenciją išreikalauti bylą, kurioje vykdomas nuosprendis. Kokiu būdu ir priemonėmis prokuroras turi kontroliuoti nuosprendžio vykdymą – įstatymų leidėjas nepasisakė, to nereglamentuoja nei BPK, nei kiti įstatymai. Esant šiuo metu BPK įtvirtintam teisiniam reguliavimui, prokuroras neturi realių galimybių tinkamai kontroliuoti nuosprendžių vykdymą, nes, kaip minėta, įstatymai jam suteikia teisę tik išreikalauti baudžiamąją bylą, kurioje vykdomas įsiteisėjęs nuosprendis (BPK 346 str. 3 d.), apskųsti teismo nutartis dėl BPK 361–363, 365, 3651 , 3653 straipsniuose nurodytų klausimų (BPK 364 str.) ir teisę dalyvauti teismo posėdžiuose , svarstant klausimus, susijusius su nuosprendžio vykdymu. Prokuroro vaidmuo šioje baudžiamojo proceso stadijoje ir turėtų apsiriboti prokuroro teise ir pareiga dalyvauti teismo posėdžiuose , kai sprendžiami BPK 361-363 str., 365, 3651 , 3653 straipsniuose numatyti klausimai nuosprendžio vykdymo eigoje, ir teise pateikti skundą BPK 364 str. nustatyta tvarka, kai nesutinka su teismo priimtais sprendimais šiais klausimais.
Prokuratūros įstatymo projektui Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 2 straipsniu keičiamą 2 straipsnio 2 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip:
„5) kontroliuoja nuosprendžių pateikimą vykdyti ir jų vykdymą ;“ Pakeisti įstatymo projekto 3 straipsniu keičiamą 9 straipsnio 3 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip:
„5) kontroliuoja nuosprendžių pateikimą vykdyti ir jų vykdymą ;“ Pakeisti įstatymo projekto 4 straipsniu keičiamą 16 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„ 16 straipsnis . Ikiteisminis tyrimas, valstybinis kaltinimas ir nuosprendžių vykdymo pateikimo vykdyti kontrolė
1Prokurorai pagal kompetenciją atlieka ir organizuoja ikiteisminį tyrimą, jam vadovauja, kontroliuoja ikiteisminio tyrimo pareigūnų proceso veiklą, palaiko valstybinį kaltinimą baudžiamosiose bylose, kontroliuoja nuosprendžių pateikimo pateikimą vykdyti ir jų vykdymą Baudžiamojo kodekso, Baudžiamojo proceso kodekso , Bausmių vykdymo kodekso ir šio Įstatymo nustatyta tvarka. 2. Prokurorams ir ikiteisminio tyrimo pareigūnams generalinio prokuroro patvirtintos rekomendacijos ir kiti teisės norminiai aktai, formuojantys ikiteisminio tyrimo, valstybinio kaltinimo ir nuosprendžių vykdymo pateikimo vykdyti kontrolės praktiką, yra privalomi.“ Susiję projektai. BPK pakeitimas Pakeisti 342 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Patvarkymą vykdyti nuosprendį surašo teisėjas ir kartu su nuosprendžio nuorašu išsiunčia bausmės vykdymo institucijai ir nuosprendžio vykdymą pateikimą vykdyti kontroliuojančiam prokurorui.
Jeigu nuosprendis buvo pakeistas nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, prie pirmosios instancijos teismo nuosprendžio nuorašo pridedamas apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio ar nutarties nuorašas.“ Pakeisti 346 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Nuosprendžio pateikimą vykdyti ir jo vykdymą kontroliuoja prokuroras. Prokuroras pagal savo kompetenciją turi teisę išreikalauti baudžiamąją bylą, kurioje vykdomas įsiteisėjęs teismo nuosprendis.“ Pakeisti 348 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Nuosprendį vykdyti gavusi institucija, įstaiga ar
įmonė ne vėliau kaip kitą dieną praneša apie tai nuosprendį vykdyti pateikusiam teismui ir nuosprendžio vykdymą pateikimą vykdyti kontroliuojančiam prokurorui.“ Pripažinti netekusia galios 3652 straipsnio 2 dalį. 2. Piniginės sankcijos vykdymą kontroliuoja prokuroras. Pripažinti netekusia galios 3654 straipsnio
prokuroras. BVK pakeitimas Pakeisti 59 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Nuteistasis, kuriam paskirtas poilsio dienomis
atliekamas areštas, ne vėliau kaip per septynias dienas po nuosprendžio įsiteisėjimo dienos privalo susitarti su Kalėjimų departamentu dėl šių paskirtos bausmės atlikimo sąlygų: areštinės, kurioje bus atliekamas areštas, savaitės dienų, kuriomis bus atliekamas areštas, atvykimo į areštinę ir išleidimo iš jos laiko. Nuteistasis ir Kalėjimų departamentas gali susitarti ir dėl kitų bausmės atlikimo sąlygų. Apie susitarimo sąlygas Kalėjimų departamentas praneša nuosprendį priėmusiam teismui ir areštinės, kurioje bus atliekama bausmė, administracijai bei prokurorui . Ginčus dėl arešto bausmės atlikimo sąlygų sprendžia teismas Kalėjimų departamento teikimu arba nuteistojo prašymu.“ Pakeisti 119 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Jeigu nuteistieji imasi neteisėtų grupinių veiksmų, šiurkščiai pažeidžiančių pataisos įstaigos vidaus tvarką, pataisos įstaigos direktorius arba jį pavaduojantis pareigūnas turi teisę, pranešęs Kalėjimų departamento direktoriui arba jį pavaduojančiam pareigūnui ir prokurorui , įsakymu laikinai sustabdyti:
1) nuteistųjų laiškų išsiuntimą, taip pat gautų laiškų, pašto bei perduodamų siuntinių ir smulkiųjų paketų įteikimą nuteistiesiems;
2) pasimatymų suteikimą nuteistiesiems;
3) maisto produktų ir būtiniausių reikmenų pirkimą;
4) paskatinimo priemonių skyrimą nuteistiesiems;
5) leidimą skambinti telefonu;
6) kultūros, sporto ir kitų masinių renginių organizavimą.“
2
3Keičiamą įstatymą papildančiu 161 straipsniu nustatomi ikiteisminio tyrimo ir valstybinio kaltinimo ypatumai, siejami ne tik su specialiu subjektų, galimai padariusių nusikalstamą veiką, statusu, bet ir specialia nusikalstamų veikų rūšimi – korupcinio pobūdžio nusikalstamomis veikomis .
Korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos apibrėžimas yra pateiktas Korupcijos prevencijos įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje: „Korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos – kyšininkavimas, prekyba poveikiu, papirkimas, kitos nusikalstamos veikos, jeigu jos padarytos viešojo administravimo sektoriuje arba teikiant viešąsias paslaugas siekiant sau ar kitiems asmenims naudos: piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi arba įgaliojimų viršijimas, piktnaudžiavimas oficialiais įgaliojimais, dokumentų ar matavimo priemonių suklastojimas, sukčiavimas, turto pasisavinimas ar iššvaistymas, tarnybos paslapties atskleidimas, komercinės paslapties atskleidimas, neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimas, nusikalstamu būdu įgytų pinigų ar turto legalizavimas, kišimasis į valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens veiklą ar kitos nusikalstamos veikos, kai tokių veikų padarymu siekiama ar reikalaujama kyšio, papirkimo arba nuslėpti ar užmaskuoti kyšininkavimą ar papirkimą.“ Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad, vadovaujantis korupcinio pobūdžio nusikalstamų veikų apibrėžimu, į jį patenka pagal pavojingumo pobūdį itin plati amplitudė nusikalstamų veikų (išskyrus labai sunkius nusikaltimus): 1) tiek tyčinės, tiek neatsargios nusikalstamos veikos; 2) tiek lyginamajame kontekste „menkaverčiai“ baudžiamieji nusižengimai (pavyzdžiui, BK 226 straipsnio 5 dalis), tiek nesunkūs , apysunkiai ar net sunkūs (pavyzdžiui, BK 225 straipsnio 3 dalis ar 228 straipsnio 3 dalis) nusikaltimai, susiję su didele kyšio verte ar sukelta didele žala valstybei, Europos Sąjungai, tarptautinei viešajai organizacijai, juridiniam ar fiziniam asmeniui.
Korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos apibrėžimas yra pateiktas Korupcijos prevencijos įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje: „Korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos – kyšininkavimas, prekyba poveikiu, papirkimas, kitos nusikalstamos veikos, jeigu jos padarytos viešojo administravimo sektoriuje arba teikiant viešąsias paslaugas siekiant sau ar kitiems asmenims naudos: piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi arba įgaliojimų viršijimas, piktnaudžiavimas oficialiais įgaliojimais, dokumentų ar matavimo priemonių suklastojimas, sukčiavimas, turto pasisavinimas ar iššvaistymas, tarnybos paslapties atskleidimas, komercinės paslapties atskleidimas, neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimas, nusikalstamu būdu įgytų pinigų ar turto legalizavimas, kišimasis į valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens veiklą ar kitos nusikalstamos veikos, kai tokių veikų padarymu siekiama ar reikalaujama kyšio, papirkimo arba nuslėpti ar užmaskuoti kyšininkavimą ar papirkimą.“ Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad, vadovaujantis korupcinio pobūdžio nusikalstamų veikų apibrėžimu, į jį patenka pagal pavojingumo pobūdį itin plati amplitudė nusikalstamų veikų (išskyrus labai sunkius nusikaltimus): 1) tiek tyčinės, tiek neatsargios nusikalstamos veikos; 2) tiek lyginamajame kontekste „menkaverčiai“ baudžiamieji nusižengimai (pavyzdžiui, BK 226 straipsnio 5 dalis), tiek nesunkūs , apysunkiai ar net sunkūs (pavyzdžiui, BK 225 straipsnio 3 dalis ar 228 straipsnio 3 dalis) nusikaltimai, susiję su didele kyšio verte ar sukelta didele žala valstybei, Europos Sąjungai, tarptautinei viešajai organizacijai, juridiniam ar fiziniam asmeniui. Atsižvelgiant į tai, ir abejojant naujojo straipsnio apimties pagrįstumu bei proporcingumu, rekomenduotina siaurinti jo apimtį, numatant papildomus nusikalstamų veikų, kurioms gali būti taikomi ikiteisminio tyrimo ir valstybinio kaltinimo ypatumai, atrankos kriterijus (pavyzdžiui, didelė žala ar pan.).
Pritarti Taip pat atsižvelgus į papildomo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pateiktą 4 pastabą, teikiamas pasiūlymas: Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 5 straipsniu įstatymą papildančio 161 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „
suteikimo ir panaikinimo priima generalinis prokuroras, kai dėl šio straipsnio 1 dalyje nurodytų nusikalstamų veikų kyla didelės žalos viešiesiems interesams atsiradimo tikimybė ar galimas poveikis tyrimui. Specialus statusas gali būti suteikiamas tik Generalinės prokuratūros prokurorui jo sutikimu. Sprendžiant dėl specialaus statuso suteikimo, įvertinama prokuroro kvalifikacija, darbo stažas, specializacija, patirtis vadovaujant sudėtingiems tyrimams ir kitos esminės aplinkybės . “
kanceliarijos Teisės departamentas
4
straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad prokurorui, kuriam suteiktas specialus statusas, netaikomos kai kurios šio Įstatymo normos, be kita ko keičiamo įstatymo 34, 36, 391 straipsnio 2 dalies, 40–42 straipsnių nuostatos, susijusios su prokuroro karjera, perkėlimu į kitas pareigas, tarnybine atsakomybe, tarnybinėmis nuobaudomis ir jų skyrimu. Svarstytina, ar atitinkama absoliutaus pobūdžio nuostata, neleidžianti prokuroro, kuriam suteiktas specialus statusas, perkelti į kitas pareigas, dalyvauti jam atrankoje, patraukti jį tarnybinėn atsakomybėn už jokius pažeidimus, yra proporcinga siekiamam tikslui pasiekti. Nepritarti Pažymėtina, kad prokurorui taikomi apribojimai ir suteikiamos garantijos tik tuo laikotarpiu, kuriam jam suteikiamas specialus statusas.
Be to, jos nėra absoliučios, t. y. specialus statusas gali būti panaikintas ir anksčiau laiko (prokuroro prašymu, taip pat kai yra pagrįstas pagrindas manyti, kad prokuroras padarė veiką, turinčią tarnybinio nusižengimo požymių ir pan.). Tik generalinis prokuroras turi diskrecijos teisę priimti sprendimą dėl specialaus statuso panaikinimo. 5. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2017-09-185 6,2
straipsnio 6 dalyje nustatoma, jog
„Specialus statusas panaikinamas prokuroro, kuriam jis suteiktas, prašymu
arba paaiškėjus aplinkybėms, dėl kurių prokurorui suteiktas specialus statusas turi būti panaikintas, arba kai specialus statusas tampa nebereikalingas.“ Svarstytina, ar įstatymo lygmeniu neturėtų būti detalizuotos aplinkybės, dėl kurių prokurorui suteiktas statusas turi būti panaikintas, taip pat atvejai, „kai specialusis statusas tampa nebereikalingas“. Be to, atsižvelgiant į keičiamo įstatymo 161 straipsnio 2 dalies antrojo sakinio nuostatą, jog „Specialus statusas gali būti suteikiamas tik Generalinės prokuratūros prokurorui jo sutikimu “, svarstytina, ar neturėtų būti patikslinta vieno iš įstatymo 161 straipsnio 6 dalyje nustatytų specialaus prokuroro statuso panaikinimo pagrindų – prokuroro prašymo
Įstatymo lygmeniu detaliau reglamentuoti klausimus, susijusius su specialaus statuso prokurorui suteikimu, panaikinimu, tam tikrų apribojimų ir garantijų taikymu, netikslinga. Išsamesnės nuostatos, detalizuojančios įstatyme įtvirtintų bendrų nuostatų įgyvendinimo tvarką, turėtų būti įtvirtintos atskirame teisės akte, kuris skirtas minėtiems santykiams konkretizuoti, t. y. generalinio prokuroro patvirtintoje tvarkoje.
Siūlymas pakeisti įstatymo 161 straipsnio 6 dalyje vartojamą žodį „prašymu“ žodžiu „pareiškimu“ esminės teisinės reikšmėms reguliuojamiems santykiams neturi. 6. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2017-09-18 5,6
intereso pažeidimai yra tarpusavyje susiję, siūlytina tikslinti ir tarpusavyje derinti keičiamo įstatymo161 ir 19 straipsnių nuostatas, apibrėžiančias juridinius asmenis, nes antraip gali kilti korupcinio pobūdžio nusikalstamų veikų ir viešojo intereso pažeidimų tyrimo, kai veika sutampa, praktinio taikymo problemų. Pritarti Įstatymo projekto 5 ir 6 straipsniuose tiksliau apibrėžiami juridiniai asmenys. Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 5 straipsniu įstatymą papildančio 161 straipsnio pavadinimą ir 1 dalį ir išdėstyti taip: „161 straipsnis. Korupcinio pobūdžio nusikalstamų veikų, kurių padarymu įtariami valstybės ar savivaldybės institucijų, įstaigų ar įmonių vadovai (jų pavaduotojai) ar asmenys, turintys imunitetą nuo patraukimo baudžiamojon atsakomybėn, ikiteisminio tyrimo ir valstybinio kaltinimo ypatumai
pobūdžio nusikalstamų veikų, kurių padarymu įtariamas valstybės ar savivaldybės institucijos, įstaigos ar įmonės vadovas (jo pavaduotojas) ar asmuo, turintis imunitetą nuo patraukimo baudžiamojon atsakomybėn , ikiteisminį tyrimą ir jam vadovauti bei palaikyti valstybinį kaltinimą tokiose baudžiamosiose bylose, gali būti suteikiamas specialus statusas. “ 7.
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2017-09-186 Taip pat siūlytina tikslinti keičiamo įstatymo 19 straipsnio 2 dalį, kadangi Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymas tokios sąvokos kaip ,,institucijos steigėjas“ nebenumato (vartojama sąvoka ,,savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija“). Pritarti Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 6 straipsniu keičiamą 19 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „
pažeidimą, kuriuo pažeidžiamos asmens, visuomenės, valstybės teisės ir teisėti interesai, ir toks pažeidimas laikytinas viešojo intereso pažeidimu, o valstybės ar savivaldybių institucijos , įstaigos ar įmonės , kurių veiklos srityse buvo padarytas teisės aktų pažeidimas, nesiėmė priemonių jam pašalinti , arba kai tokios kompetentingos institucijos nėra. 2. Prokuroras, pareiškęs ieškinį, prašymą, pareiškimą teismui ir turėdamas pagrindą manyti, kad valstybės ar savivaldybių institucijos , įstaigos ar įmonės netinkamai vykdė pareigas, apie tai informuoja institucijos steigėją savininko teises ir pareigas įgyvendinančią instituciją ir
(ar) imasi kitų šio Įstatymo nustatytų priemonių. 3.
pažeidimo, turi įgaliojimus:
juridinių ir fizinių asmenų pateikti dokumentus ir informaciją;
2) reikalauti iš valstybės ar savivaldybių institucijų, įstaigų ar įmonių atlikti patikrinimus, auditą, pateikti išvadas;
3) kviesti asmenis ir gauti jų paaiškinimus;
4) gauti iš teismo išnagrinėtą bylą;
5) reikalauti iš valstybės ar savivaldybių institucijų, įstaigų ar įmonių vadovų paskirti specialistus padėti prokurorui nustatyti galimus viešojo intereso pažeidimus ir jį ginti. 4. Prokurorų tyrimo dėl galimo viešojo intereso pažeidimo proceso tvarką nustato generalinis prokuroras. 3. 5.
aktų reikalavimai, gindami viešąjį interesą, turi įgaliojimus:
1) kreiptis į teismą su ieškiniu, pareiškimu, prašymu, įstoti į bylą trečiuoju asmeniu, pareiškiančiu savarankiškus reikalavimus dėl ginčo dalyko ;
juridinių ir fizinių asmenų pateikti dokumentus ir informaciją;3
2) nutarimu reikalauti iš valstybės ar savivaldybių institucijų , įstaigų ar įmonių jų veiklos srityse spręsti dėl priemonių teisės pažeidimams pašalinti taikymo ir per 20 darbo dienų nuo reikalavimo gavimo dienos informuoti prokuratūrą apie priimtą sprendimą, taip pat per 20 darbo dienų nuo sprendimo priėmimo dienos pateikti prokuratūrai informaciją apie jo vykdymo rezultatus;
auditą, pateikti išvadas;
5) kviesti asmenis ir gauti jų paaiškinimus;
pagal prokuroro ieškinį, pareiškimą ar prašymą, civilinis ieškinys, prokuroro pareikštas baudžiamojoje byloje, ir apskųsti tose bylose priimtus teismo sprendimus, nutartis, nutarimus;73 ) priimti nutarimus dėl fizinių asmenų iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų įstatymų nustatytais atvejais nutarimu sankcionuoti fizinių asmenų iškeldinimą ;84 ) nutarimu įspėti valstybės pareigūną, valstybės tarnautoją ar jiems prilygintą asmenį, kad nedarytų teisės pažeidimų;95 ) nutarimu reikalauti atlikti valstybės pareigūno, valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens veiklos tarnybinį patikrinimą ir pasiūlyti patraukti juos drausminėn ar tarnybinėn atsakomybėn;
nusižengimo teisenai pradėti ir administracinio nusižengimo protokolui surašyti, kai ikiteisminis tyrimas nutraukiamas, tačiau yra duomenų apie asmens padarytą administracinį nusižengimą;
11) gauti iš teismo išnagrinėtą bylą;
12) reikalauti iš valstybės ar savivaldybių institucijų, įstaigų vadovų paskirti specialistus padėti prokurorui nustatyti galimus viešojo intereso pažeidimus ir jį ginti .
Prokurorai, turėdami pagrindą manyti, kad yra pažeisti teisės aktų reikalavimai, gindami viešąjį interesą, turi įgaliojimus:
1) kreiptis į teismą su ieškiniu, pareiškimu, prašymu, įstoti į bylą trečiuoju asmeniu, pareiškiančiu savarankiškus reikalavimus dėl ginčo dalyko ;
juridinių ir fizinių asmenų pateikti dokumentus ir informaciją;3
2) nutarimu reikalauti iš valstybės ar savivaldybių institucijų , įstaigų ar įmonių jų veiklos srityse spręsti dėl priemonių teisės pažeidimams pašalinti taikymo ir per 20 darbo dienų nuo reikalavimo gavimo dienos informuoti prokuratūrą apie priimtą sprendimą, taip pat per 20 darbo dienų nuo sprendimo priėmimo dienos pateikti prokuratūrai informaciją apie jo vykdymo rezultatus;
auditą, pateikti išvadas;
5) kviesti asmenis ir gauti jų paaiškinimus;
pagal prokuroro ieškinį, pareiškimą ar prašymą, civilinis ieškinys, prokuroro pareikštas baudžiamojoje byloje, ir apskųsti tose bylose priimtus teismo sprendimus, nutartis, nutarimus;73 ) priimti nutarimus dėl fizinių asmenų iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų įstatymų nustatytais atvejais nutarimu sankcionuoti fizinių asmenų iškeldinimą ;84 ) nutarimu įspėti valstybės pareigūną, valstybės tarnautoją ar jiems prilygintą asmenį, kad nedarytų teisės pažeidimų;95 ) nutarimu reikalauti atlikti valstybės pareigūno, valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens veiklos tarnybinį patikrinimą ir pasiūlyti patraukti juos drausminėn ar tarnybinėn atsakomybėn;
nusižengimo teisenai pradėti ir administracinio nusižengimo protokolui surašyti, kai ikiteisminis tyrimas nutraukiamas, tačiau yra duomenų apie asmens padarytą administracinį nusižengimą;
11) gauti iš teismo išnagrinėtą bylą;
12) reikalauti iš valstybės ar savivaldybių institucijų, įstaigų vadovų paskirti specialistus padėti prokurorui nustatyti galimus viešojo intereso pažeidimus ir jį ginti . 4.
nutarimą atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones. Skundas dėl prokuroro nutarimų nutarimo atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones paduodamas aukštesniajam prokurorui per 30 kalendorinių dienų nuo nutarimo nuorašo kopijos gavimo dienos. Aukštesniojo prokuroro nutarimas, kuriuo atmestas skundas dėl prokuroro nutarimo atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones, gali būti skundžiamas bendrosios kompetencijos teismui per 30 kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos gavimo dienos. 5.Prokurorai Baudžiamojo proceso kodekso nustatytais atvejais gali nutarimu reikalauti pradėti baudžiamąjį procesą. 6.Valstybinį kaltinimą baudžiamosiose bylose teisme palaikantys prokurorai, gindami viešąjį interesą, privalo pareikšti civilinį ieškinį, jeigu šis nepareikštas, kai dėl nusikalstamos veikos padaryta žalos valstybei arba asmeniui, kuris dėl nepilnametystės, ligos, priklausomybės nuo kaltinamojo ar dėl kitų priežasčių negali teisme ginti savo teisių ar teisėtų interesų. 7. Duomenys, surinkti prokuratūroje dėl galimo viešojo intereso pažeidimo, prokuroro procesiniai sprendimai su tyrimu nesusijusiems asmenims gali būti teikiami tik prokuroro sprendimu. “
Teisės departamentas
6
tikslintini „30 dienų“ terminai, juos atitinkami susiejant su kalendorinėmis ar darbo dienomis. Pritarti Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 6 straipsniu keičiamą 19 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „
6Prokuroras, nenustatęs viešojo intereso pažeidimo,
priima nutarimą atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones. Skundas dėl prokuroro nutarimų nutarimo atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones paduodamas aukštesniajam prokurorui per 30 kalendorinių dienų nuo nutarimo nuorašo kopijos gavimo dienos.
Aukštesniojo prokuroro nutarimas, kuriuo atmestas skundas dėl prokuroro nutarimo atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones, gali būti skundžiamas bendrosios kompetencijos teismui per 30 kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos gavimo dienos. “
kanceliarijos Teisės departamentas
7
reikalauti iš valstybės ar savivaldybių institucijų jų veiklos srityse spręsti dėl priemonių teisės pažeidimams pašalinti taikymo, įspėti valstybės pareigūną, valstybės tarnautoją ar jiems prilygintą asmenį, kad nedarytų teisės pažeidimų, ir reikalauti atlikti valstybės pareigūno, valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens veiklos tarnybinį patikrinimą teismui neskundžiami .“ Keltina prielaida, kad atitinkama nuostata gali pažeisti minimų asmenų teises ginti savo pažeistas teises teisme. Teisė kreiptis į teismą yra absoliuti ir negali būti ribojama arba paneigta. Be to, atsižvelgtina į galiojančio įstatymo 3 straipsnio 4 dalį: „Prokuroro veiksmai ir sprendimai įstatymų nustatyta tvarka gali būti skundžiami aukštesniajam prokurorui ir teismui.“ Pritarti Įstatymo projekto 6 straipsniu keičiamoje 19 straipsnio 7 dalyje buvo reglamentuotos išimtys dėl bendrosios prokurorų sprendimų apskundimo tvarkos, numatytos Prokuratūros įstatymo 3 straipsnio 4 dalyje, netaikymo. Pritarus pateiktam siūlymui, ši dalis laikytina pertekline, nes skundžiant sprendimus bus vadovaujamasi bendromis nuostatomis. Patobulintame projekte atsisakyta įstatymo projekto 6 straipsniu keičiamo 19 straipsnio 7 dalies: 7.
Prokuroro nutarimai reikalauti iš valstybės ar savivaldybių institucijų jų veiklos srityse spręsti dėl priemonių teisės pažeidimams pašalinti taikymo, įspėti valstybės pareigūną, valstybės tarnautoją ar jiems prilygintą asmenį, kad nedarytų teisės pažeidimų, ir reikalauti atlikti valstybės pareigūno, valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens veiklos tarnybinį patikrinimą teismui neskundžiami. 10. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2017-09-18
straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Valstybės tarnybos įstatymas prokurorams netaikomas, todėl, siekiant teisinio reguliavimo nuoseklumo, šią normą reikėtų papildyti ir nustatyti išimtį, kuri numatytų, kad Valstybės tarnybos įstatymas prokurorams netaikomas, išskyrus Prokuratūros įstatyme nustatytas išimtis (žiūr.: keičiamo įstatymo 49 straipsnio 5 dalį). Pritarti Atsižvelgiant į pastabą, pakeisti įstatymo projekto pavadinimą, įrašant 24, taip pat papildyti projektą nauju 7 straipsniu, kuriuo pakeičiama Prokuratūros įstatymo 24 straipsnio 1 dalis, kitus projekto straipsnius atitinkamai pernumeruoti. Pasiūlymas:
Pakeisti Prokuratūros įstatymo 24 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
straipsnio pakeitimas Pakeisti 24 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: ,,1. Prokurorų tarnybos sąlygas ir tvarką nustato šis ir kiti įstatymai. Prokurorams netaikomas Valstybės tarnybos įstatymas , išskyrus šiame įstatyme nustatytas išimtis. Darbo santykius reglamentuojantys teisės aktai prokurorams taikomi tiek, kiek jų statuso ir socialinių garantijų nereglamentuoja šis įstatymas. “
kanceliarijos Teisės departamentas
siūloma nustatyti, kad asmuo yra nepriekaištingos reputacijos, jeigu jis nebuvo atleistas iš tarnybos ar darbo už šiurkštų drausmės pažeidimą.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nei galiojančiame Valstybės tarnybos įstatyme, nei priimtame Darbo kodekse nėra vartojama sąvoka „drausmės pažeidimai“. Valstybės tarnybos įstatyme vartojama „tarnybinio nusižengimo“ sąvoka, o Darbo kodekse – formuluotė „darbo pareigų pažeidimas“. Pritarti Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 8 straipsniu keičiamo 25 straipsnio 3 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „
2) nebuvo atleistas iš tarnybos už tarnybinį nusižengimą ar darbo už darbo pareigų pažeidimą arba nuo jo atleidimo yra praėję penkeri metai ir jo elgesys atitinka Prokurorų etikos kodekso nuostatas; “
kanceliarijos Teisės departamentas 2017-09-18 9,21
įstatymo 27 straipsnio 2 dalyje, be kita ko, siūloma nustatyti, kad „ duomenys apie prokuroro <...> tarnybinį nusižengimą, prokuroro vardą žeminantį poelgį, kitą Prokurorų etikos kodekso pažeidimą , už kurį turėtų būti skirta tarnybinė nuobauda <...> kaupiami ir tvarkomi personalo informacinėje sistemoje ir Generalinėje prokuratūroje saugomoje asmens byloje generalinio prokuroro nustatyta tvarka.“ Ši nuostata tarpusavyje susijusi su keičiamo įstatymo 41 straipsnio 4 ir 6 dalių normomis. Atsižvelgiant į tai, keičiamo įstatymo 41 straipsnio 4 dalyje reikėtų reguliuoti ne atleidžiamo, o atleisto iš tarnybos prokuroro šioje dalyje nurodytų veikų tyrimą. Šiame kontekste tikslintina ir keičiamo įstatymo 41 straipsnio 4 dalies formuluotė
„sprendimas dėl <...> tarnybinės nuobaudos
skyrimo priimamas“, nes pagal įstatymo projekte siūlomą teisinį reguliavimą, sprendimas turėtų būti priimtas dėl tarnybinės nuobaudos, kuri turėtų būti jam skirta .
Palikus nepatikslintą keičiamo įstatymo 41 straipsnio 4 dalies formuluotę, normas galima būtų interpretuoti taip, kad prokuroras, atsistatydinęs savo prašymu, jau po atleidimo turėtų būti atleistas iš prokuroro pareigų dar kartą ir kitu pagrindu – kai jam paskirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš tarnybos. Pritarti Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 21 straipsniu keičiamą 41 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „
pažeidimo, tarnybinio nusižengimo, prokuroro vardą žeminančio poelgio, taip pat kito Prokurorų etikos kodekso pažeidimo nagrinėjamas ir sprendimas dėl tarnybinio pažeidimo padarymo pripažinimo ir tarnybinės nuobaudos, kuri turėtų būti skirta, priimamas ir tuo atveju, kai prokuroras atleidžiamas iš tarnybos.
12Keičiamo įstatymo 28 straipsnio 2 dalį, kurioje nustatyti laikotarpiai,
sudarantys tarnybos prokuroru stažą, reikėtų tikslinti. Pagal keičiamo įstatymo 25 straipsnio 1 dalį, asmuo gali būti priimamas į tarnybą prokuratūroje, jeigu turi aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą ir yra įgijęs teisės bakalauro ir teisės magistro ar teisininko profesinį kvalifikacinį laipsnį, turi trejų metų teisinio darbo stažą . Teisinio darbo stažas skaičiuojamas nuo tada, kai asmuo įgijo šiame straipsnyje nurodytą teisinį išsilavinimą ir pradėjo dirbti darbą, nurodytą Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintame teisinių pareigybių sąraše .
Keičiamo įstatymo 28 straipsnio 2 dalies 4 punkto formuluotė „įskaityti tikslinių atostogų laikotarpiai“ suponuoja išvadą, kad priimant asmenį į tarnybą prokuratūroje, stažu būtų laikomas ir tikslinių (pavyzdžiui, vaiko priežiūros) atostogų laikas, jeigu šių atostogų metu asmuo buvo įgijęs šiame straipsnyje nurodytą teisinį išsilavinimą. Atsižvelgiant į tai, keičiamo įstatymo 28 straipsnio 2 dalies nuostatos, reguliuojančios stažą, skaičiuojamą priimant asmenį į tarnybą prokuratūroje, tikslintinos atsižvelgiant į keičiamo įstatymo 25 straipsnio 1 dalies nuostatas. Pritarti iš dalies Prokuratūros įstatymo
į tarnybos prokuroru stažą skaičiuojamą ne vien tik priimant asmenį į tarnybą prokuratūroje, bet ir nustatant stažuotės ir prokuroro karjeros tvarką. Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 10 straipsniu keičiamo 28 straipsnio 2 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip: „4) įskaityti prokurorų tikslinių atostogų laikotarpiai, prokuroro stažuotės, prokuroro kvalifikacijos kėlimo, prokuroro delegavimo į tarptautines, Europos Sąjungos institucijas ar užsienio valstybių institucijas, p rokuroro dalyvavimo Europos Sąjungos, tarptautinių organizacijų, užsienio valstybių finansuojamuose paramos teikimo arba Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo ir paramos demokratijai projektuose, prokuroro nepagrįsto nušalinimo nuo pareigų laikotarpiai .“
kanceliarijos Teisės departamentas
3
15Keičiamo įstatymo 28 straipsnio 3 dalį, kurioje nustatyti laikotarpiai,
sudarantys tarnybos prokuroru stažą, skaičiuojamą nustatant prokurorų atostogų trukmę, reikėtų tikslinti.
Pirma, keičiamo įstatymo 28 straipsnio 3 dalies 1 punkte teikiama nuoroda į šio straipsnio 2 dalyje nurodytą asmens darbo stažą apimtų platesnį laikotarpį nei laikas einant prokuroro pareigas. Ši nuostata nedera ir su keičiamo įstatymo 28 straipsnio 1 dalimi, kurioje nustatyta, kad asmens, paskirto į prokuroro pareigas iki 1990 m. kovo 11 d., tarnybos pradžia laikoma jo paskyrimo į prokuroro pareigas diena. Antra , įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad siekiama pašalinti esamus keičiamo įstatymo, Darbo kodekso ir Valstybės tarnybos įstatymo normų, reguliuojančių atostogų teisinius santykius, tarpusavio prieštaravimus ir spragas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal Valstybės tarnybos įstatymo 42 straipsnį, kasmetinių papildomų atostogų trukmė apskaičiuojama įvertinus tarnybos stažą, kurį sudaro Lietuvos valstybei ištarnautų nuo 1990 m. kovo 11 d. einant valstybės tarnautojo pareigas, įskaitant šio Įstatymo 4 straipsnio 3 ir 4 dalyse, 5 dalies 1–4 punktuose nurodytas pareigas (išskyrus savivaldybės tarybos narius, kurie nebuvo meru ir mero pavaduotoju), metų skaičius. Trečia , įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodytas siekis kurti „tilto“ tarp teisėjo ir prokuroro sistemą, todėl atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 97 straipsnį, t eisėjo darbo stažas skaičiuojamas nuo asmens paskyrimo į bet kurio teismo teisėjo pareigas dienos. Į teisėjo darbo stažą atostogų trukmei nustatyti įskaitomas darbo Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo teisėju, prokuroru, prokuroro pavaduotoju, prokuratūros tardytoju, ikiteisminio tyrimo pareigūnu (tardytoju), valstybiniu arbitru stažas, darbo valstybės tarnyboje stažas, taip pat asmenų, turinčių teisės krypties socialinių mokslų daktaro ar habilituoto daktaro laipsnį, pedagoginis darbo stažas.
Ketvirta , atkreiptinas dėmesys į tai, kad tiek iki 2017 m. liepos 1 d. galiojusioje, tiek galiojančioje Darbo kodekso redakcijoje (Darbo kodekso 127 straipsnis) į darbo metus, už kuriuos suteikiamos kasmetinės atostogos, vaiko priežiūros atostogos nėra įskaitomos, todėl svarstytina, ar neturėtų būti su Darbo kodeksu derinamas Valstybės tarnybos įstatymas ir Prokuratūros įstatymas. Pritarti Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 10 straipsniu keičiamo 28 straipsnio 2 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip: „4) įskaityti prokurorų tikslinių atostogų laikotarpiai, prokuroro stažuotės, prokuroro kvalifikacijos kėlimo, prokuroro delegavimo į tarptautines, Europos Sąjungos institucijas ar užsienio valstybių institucijas, p rokuroro dalyvavimo Europos Sąjungos, tarptautinių organizacijų, užsienio valstybių finansuojamuose paramos teikimo arba Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo ir paramos demokratijai projektuose, prokuroro nepagrįsto nušalinimo nuo pareigų laikotarpiai.“ Pakeisti įstatymo projekto 10 straipsniu keičiamo 28 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Tarnybos prokuroru stažą, skaičiuojamą nustatant prokurorų
papildomų atostogų trukmę, sudaro:
1) šio straipsnio 2 dalyje nurodytas a smens darbo stažas ( išskyrus vaiko priežiūros atostogas) ;
2) įskaitytas kitas asmens teisinio darbo stažas, įgijus išsilavinimą, nurodytą šio Įstatymo 25 straipsnio 1 dalyje.
Siekiant teisinio reguliavimo koncentruotumo, siūlytina atsisakyti keičiamo įstatymo 28 straipsnio 7 dalies kaip perteklinės, kadangi kokie laikotarpiai įskaitomi į tarnybos prokuroru stažą jau yra nustatyti keičiamo įstatymo 28 straipsnio 2 dalyje (joje numatyta, kad prokuroro nepagrįsto nušalinimo nuo pareigų laikotarpis įskaitomas į tarnybos prokuroru stažą). Analogiško turinio pastaba teiktina dėl keičiamo įstatymo 377 straipsnio 4 dalies, 43 straipsnio 6 dalies, 50 straipsnio 11 dalies. Pritarti Pasiūlymas:
Patobulintame projekte atsisakyta įstatymo projekto 10 straipsniu keičiamo 28 straipsnio 7 dalies:
„7. Laikotarpis, kurį prokuroras buvo nušalintas nuo pareigų, į tarnybos
prokuroru stažą neįskaitomas, išskyrus atvejus, kai pripažįstama, kad prokuroras buvo nušalintas nepagrįstai, ar nepasitvirtinus aplinkybėms, lėmusioms nušalinimą.“ Patobulintame projekte taip pat atsisakyta įstatymo projekto 18 straipsniu įstatymą papildančio 377 straipsnio 4 dalies:
„4. Prokuroro dalyvavimo tarptautiniuose bendradarbiavimo ir paramos demokratijai
projektuose laikotarpis įskaitomas į tarnybos prokuroru stažą. “ Pakeisti įstatymo projekto 23 straipsniu keičiamo 43 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „6. Prokuroras, nuo pareigų nušalintas nepagrįstai ar nepasitvirtinus aplinkybėms, lėmusioms nušalinimą, grąžinamas į eitas pareigas ir per 10 darbo dienų nuo grąžinimo į pareigas jam išmokamas darbo užmokestis už laikotarpį, kurį jis buvo nušalintas nuo pareigų, taip pat delspinigiai už šią sumą, apskaičiuoti Vyriausybės nustatyta tvarka. Delspinigiai nemokami, jeigu prokurorui žala atlyginta kitų įstatymų nustatyta tvarka. Laikotarpis, kurį prokuroras buvo nepagrįstai nušalintas nuo pareigų, įskaitomas į tarnybos prokuroru stažą. “ Patobulintame projekte atsisakyta įstatymo projekto 29 straipsniu keičiamo 50 straipsnio 11 dalies:. „ 11.
„
atsisakyti keičiamo įstatymo 31 straipsnio 6 dalies arba joje pateiktas nuorodas tikslinti. Pritarti Pasiūlymas: Pripažinti netekusia galios Prokuratūros įstatymo 31 straipsnio 6 dalį:
„6. Prokuroro stažuotės laikas įskaitomas į šio Įstatymo 28
straipsnio 2 ir 3 dalyse numatytą tarnybos prokuroru stažą.“
kanceliarijos Teisės departamentas
2
įstatymo 33 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad „prokuroro tarnyba, po stažuotės įvertinta teigiamai, vėliau vertinama kas penkeri metai eilinio tarnybos vertinimo metu, išskyrus generalinio prokuroro nustatytus atvejus , kai prokuroras tam tikrą laiką neatliko savo funkcijų”. Svarstytina, ar šie atvejai, t.y. laikotarpiai, kai prokuroras neatliko savo funkcjų, neturėtų būti nustatyti keičiamame įstatyme. Be to, iš siūlomų pakeitimų neaišku, kokios taisyklės turėtų būti taikomos esant minėtiems generalinio prokuroro nustatytiems atvejams, kai prokuroras tam tikrą laiką neatliko savo funkcijų. Nepritarti Įstatymo lygmeniu detaliau reglamentuoti a tvejus, kuomet prokuroro, kuris ilgesnį laiką neatliko savo funkcijų (buvo išėjęs ilgalaikių vaiko priežiūros atostogų, deleguotas į tarptautines institucijas), tarnybos vertinimas galės būti atliekamas ne kas penkeri metai, o atsižvelgiant į faktinį laiką, kurį jis atliko savo funkcijas , netikslinga. Išsamesnės nuostatos, detalizuojančios įstatyme įtvirtintų bendrų nuostatų įgyvendinimo tvarką, turėtų būti įtvirtintos atskirame teisės akte, kuris skirtas minėtiems santykiams konkretizuoti, t. y. generalinio prokuroro patvirtintoje tvarkoje (Prokurorų atestacijos komisijos nuostatus, patvirtintus Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2011 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr.
I-345 (2016 m. spalio 28 d. įsakymo Nr. I-279 redakcija). 18. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
5 1,2
dalies 1 ir 2 punktai, kadangi neaišku, kokiais kriterijais remiantis Atestacijos komisija, įvertinusi prokuroro tarnybą labai gerai, vienu atveju galėtų siūlyti taikyti skatinimo priemones, o kitu atveju– ne. Pritarti iš dalies Dabar galiojantis reglamentavimas lemia tai, jog pasitaiko atvejų, kai atestuojamas prokuroras būna neseniai paskatintas už tuos pačius nuopelnus ir jį įvertinus labai gerai Atestacijos komisija priversta siūlyti jį skatinti pakartotinai, nors pagal galiojančią skatinimo tvarką prokurorai gali būti skatinami ne dažniau kaip kartą per metus. Siekiant išsamesnio ir aiškesnio teisinio reglamentavimo, siūlytina kriterijus, kuriais remiantis Atestacijos komisija siūlo taikyti ar netaikyti skatinimo priemones, išsamiau apibrėžti generalinio prokuroro patvirtintoje tvarkoje (Prokurorų atestacijos komisijos nuostatus, patvirtintus Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2011 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. I-345 (2016 m. spalio 28 d. įsakymo Nr. I-279 redakcija). Įstatymo lygmeniu detalizuoti šiuos kriterijus netikslinga, kadangi išsamesnės nuostatos, detalizuojančios įstatyme įtvirtintų bendrų nuostatų įgyvendinimo tvarką, turėtų būti įtvirtintos atskirame teisės akte, skirtame minėtiems santykiams
Keičiamo įstatymo 33 straipsnio 5 dalies 2 punkte vietoj nuorodos į 39 straipsnio 1 dalies 1-4 punktus siūlytina teikti nuorodą į 39 straipsnio 1 dalį, kadangi ji apima visas šiuose punktuose nustatytas skatinimo priemones. Pritarti Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 14 straipsniu keičiamo 33 straipsnio 5 dalies 1 ir 2 punktus, juos apjungti ir išdėstyti taip:
„ 1) prokuroro tarnybą vertinti labai gerai ir pasiūlyti prokurorą paskatinti šio Įstatymo 39 straipsnyje nustatyta tvarka ir taikyti arba netaikyti šio Įstatymo 39 straipsnio 1 dalyje nustatytas skatinimo priemones ;
2) prokuroro tarnybą vertinti labai gerai ir taikyti šio Įstatymo 39 straipsnio 1 dalies 1–4 punktuose nustatytas skatinimo priemones;
13Svarstytina, ar prokuroro stažuotės ir karjera neturėtų būti siejamos tik su tuo laikotarpiu, kai asmuo ėjo prokuroro pareigas (pavyzdžiui, keičiamo įstatymo 36 straipsnio 2 dalies 1 punkte siūloma nustatyti, kad į lygiavertes pareigas prokuroras, kuris neina vyriausiojo prokuroro (jo pavaduotojo) pareigų, gali būti perkeltas jo prašymu, kai praėjo ne mažiau kaip treji metai nuo paskyrimo į prokuroro pareigas <...>). Pritarti Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 16 straipsniu keičiamo 36 straipsnio 2 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
„2. Į lygiavertes pareigas prokuroras, kuris neina vyriausiojo prokuroro (jo pavaduotojo) pareigų, gali būti perkeltas:
1) jo prašymu ar sutikimu , kai praėjo ne mažiau kaip treji metai nuo paskyrimo į prokuroro pareigas jis yra ištarnavęs ne mažiau kaip trejus metus ir į šias pareigas nėra pretenduojančių kitų prokurorų;“
21Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2017-09-18 17,
27 4, 3 20.
Siūlytina keičiamo įstatymo 377 straipsnio 2 dalyje braukti žodžius ,,kurios neįskaičiuojamos į šio Įstatymo 49 straipsnio 3 dalyje nurodytą prokuroro darbo užmokestį“ kaip perteklinius, kadangi iš ko susideda prokuroro darbo užmokestis jau yra numatyta keičiamo įstatymo 49 straipsnio 3 dalyje. Pritarti Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 17 straipsniu įstatymą papildančio 377 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: “
lėšų pagal paramos teikimo projektų sutartyse nustatytas sąlygas ir įkainius gali būti mokamos vienkartinės ar periodinės išmokos , kurios neįskaičiuojamos į šio Įstatymo 49 straipsnio 3 dalyje nurodytą prokuroro darbo užmokestį .“
kanceliarijos Teisės departamentas 2017-09-1817 4,5
straipsnio 4 (jeigu šios dalies nebus atsisakyta) ir 5 dalyse rašytini pilni nurodytų projektų pavadinimai arba teiktina nuoroda į šio straipsnio 1 dalį. Pritarti Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 17 straipsniu įstatymą papildančio 377 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: “5. Prokuroro paskyrimo dalyvauti šio straipsnio 1 dalyje nurodytuose tarptautiniuose bendradarbiavimo ir paramos demokratijai projektuose tvarką nustato generalinis prokuroras.“
kanceliarijos Teisės departamentas
4
tarnybinės nuobaudos – perkėlimo į žemesnes pareigas galiojimo laikui, prokuroras į aukštesnes pareigas skiriamas bendra šio Įstatymo nustatyta tvarka.“ Nepaisant to, kad šiuo metu galioja iš esmės analogiška taisyklė, šis teisinis reguliavimas svarstytinas. Tarnybinė nuobauda – perkėlimas į žemesnes pareigas, yra terminuota, todėl pasibaigus jos taikymo terminui, turėtų būti atkurta buvusi prokuroro teisinė padėtis.
Pagal keičiamo įstatymo
de jure pasibaigtų, de facto galėtų tęstis, nes taisyklė, kad pasibaigus tarnybinės nuobaudos – perkėlimo į žemesnes pareigas galiojimo laikui, prokuroras į aukštesnes pareigas skiriamas bendra šio Įstatymo nustatyta tvarka, reikštų, kad jis, norėdamas užimti eitas pareigas, turėtų dalyvauti atrankoje. Negana to, pagal keičiamo įstatymo 26 straipsnio 8 dalį, Atrankos komisijos išvados generalinio prokuroro nesaisto, o tai reiškia, kad terminuotai į žemesnes pareigas perkelto prokuroro, pasibaigus tarnybinės nuobaudos taikymo terminui, teisė grįžti į eitas pareigas būtų paneigta. Nepritarti Atkreipiamas dėmesys, kad keičiamo įstatymo 42 straipsnio 4 dalies pakeitimas iš esmės susijęs tik su projekte numatytais siūlymais dėl prokurorų darbo užmokesčio reglamentavimo pakeitimo, o būtent -siūlymais panaikinti kvalifikacinius rangus. Šiuo metu galiojantis teisinis reglamentavimas, susijęs su tarnybinių nuobaudų galiojimu, aiškus ir pakankamas, todėl jį tobulinti nėra būtinybės. Prokuratūros įstatymo 42 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendra norma, apibrėžianti tarnybinių nuobaudų galiojimo laikotarpį, o šio straipsnio 4 dalyje įtvirtinta speciali norma , numatanti, kad pasibaigus vienos griežčiausių tarnybinių nuobaudų – perkėlimo į žemesnes pareigas, galiojimo laikui prokuroras į aukštesnes pareigas skiriamas bendra tvarka. Prokuratūros įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatyta, kad prokuroras atleidžiamas iš tarnybos kai nesutinka būti perkeltas į žemesnes pareigas dėl tarnybinės nuobaudos paskyrimo.
T. y. paskyrus prokurorui tarnybinę nuobaudą - perkėlimą į žemesnes pareigas, prokuroras raštu sutinka eiti konkrečias žemesnes pareigas (dažniausiai jam pateikiamas esamas laisvų žemesnių pareigų sąrašas visoje Lietuvos Respublikos prokuratūroje). Manytina, kad sutikimas turi būti vertinamas kaip nuolatinis, o ne terminuotas. 24. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2017-09-18 28,17 1, 2, 5, 6,
straipsnio 1 dalies norma, kad „Prokurorų darbo užmokestį ir jo apskaičiavimo tvarką nustato šis straipsnis“ yra netiksli ir perteklinė. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad prokurorų darbo užmokestis taip pat reguliuojamas šio įstatymo 161 straipsnio 5 dalyje, 377 straipsnyje, jam apskaičiuoti taikomas specialiuoju įstatymu nustatomas bazinis dydis, o Lietuvos valstybei ištarnautų metų apskaičiavimą nustato Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas. Antra, šio straipsnio 2 dalyje siūlytina atsisakyti nuostatų, kurios apibrėžia pareiginės algos bazinio dydžio nustatymo tvarką, nes jos nėra šio įstatymo reguliavimo dalyku. Trečia, reikėtų tikslinti keičiamo įstatymo 49 straipsnio 2 dalies formuluotę „taikomas darbo užmokesčio ir pareiginės algos bazinis dydis“, nes neaišku apie kokį darbo užmokesčio dydį čia kalbama. Ketvirta, keičiamo įstatymo 49 straipsnio 5 ir 6 dalyse vietoje formuluotės
„ištarnautus metus“, „ištarnautus valstybei metus“ įrašytina formuluotė
„ištarnautus Lietuvos valstybei metus“. Pritarti
Pasiūlymas: Atsisakyti įstatymo projekto 28 straipsniu keičiamo 49 straipsnio 1 dalies:
apskaičiavimo tvarką nustato šis straipsnis.
Atsižvelgus į papildomo komiteto pateiktą 7 pastabą, teikiamas Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 28 straipsniu keičiamo 49 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Prokurorų darbo užmokesčiui apskaičiuoti taikomas darbo užmokesčio ir pareiginės algos bazinis dydis (toliau – bazinis dydis), kurį ateinantiems metams Vyriausybės teikimu, įvertinus prokurorams atstovaujančių organizacijų pasiūlymus, praėjusių metų vidutinę metinę infliaciją (skaičiuojant nacionalinį vartotojų kainų indeksą) ir kitų vidutinio darbo užmokesčio viešajame sektoriuje dydžiui ir kitimui poveikį turinčių veiksnių įtaką , vadovaudamasis Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo nuostatomis tvirtina Seimas iki Seimo pavasario sesijos pabaigos . Tvirtinamas naujas bazinis dydis negali būti mažesnis už esamą bazinį dydį, išskyrus atvejus, kai iš esmės pablogėja valstybės ekonominė ir finansinė būklė.“ Pakeisti įstatymo projekto 28 straipsniu keičiamo 49 straipsnio 4 ir 5 dalis (buvusias 5, 6 dalis) ir jas išdėstyti taip: „
5. 4. Prokurorams mokamas priedas už ištarnautus Lietuvos valstybei metus nuo 1990 m. kovo 11 d. einant pareigas, nurodytas Valstybės tarnybos įstatymo 4 straipsnio 1–4 dalyse ir 5 dalies 1–4 punktuose (išskyrus savivaldybės tarybos narius, kurie nebuvo merais ir mero pavaduotojais). Į ištarnautus Lietuvos valstybei metus įskaitomi laikotarpiai, nurodyti minėto įstatymo 42 straipsnio 1 dalyje, apskaičiuoti Vyriausybės nustatyta tvarka. 6 . 5. Priedą už ištarnautus Lietuvos valstybei metus sudaro 3 procentai prokuroro pareiginės algos už kiekvienus trejus metus, tačiau priedo dydis neturi viršyti 30 procentų pareiginės algos.“
Keičiamo įstatymo 50 straipsnio 6 dalies 7 punkte numatytos tikslinės kvalifikacijos kėlimo atostogos, o šio straipsnio 9 dalyje reguliuojama šių atostogų suteikimo tvarka. Tačiau neaiškus šių normų ir keičiamo įstatymo 32 straipsnio 2 (tiek galiojančios, tiek siūlomos keisti), 3 ir 4 dalių normų tarpusavio santykis. Pritarti Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 12 straipsniu keičiančio 32 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Prokuroras, prokuratūros siuntimu mokęsis kėlęs kvalifikaciją ilgiau kaip tris mėnesius ir per vienerius metus nuo mokymosi kvalifikacijos kėlimo pabaigos atleistas iš tarnybos prokuratūroje pagal šio Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 1–6, 9, 10, 14 punktus, 2 dalies 1 ir 3 punktus, privalo atlyginti dėl jo mokymosi kvalifikacijos kėlimo prokuratūros turėtas išlaidas už paskutinius dvejus metus.“ Pakeisti Prokuratūros įstatymo 32 straipsnio 6, 7 dalis ir jas išdėstyti taip:
“
6Prokurorų siuntimo mokytis ir jų mokymosi mokymo ir kvalifikacijos kėlimo išlaidų apmokėjimo tvarką nustato generalinis prokuroras. 7. Prokurorų mokymą ir kvalifikacijos kėlimą finansuoja valstybė. Prokuratūros išlaidų sąmatoje prokurorų mokymui ir kvalifikacijos kėlimui turi b ūti numatytos lėšos, sudarančios ne mažiau kaip 1 procentą ir ne daugiau kaip 3 procentus prokurorų darbo užmokesčiui skirtų asignavimų.“ Pakeisti įstatymo projekto 29 straipsniu keičiamo 50 straipsnio 6, 8, 9 dalis ir jas išdėstyti taip:
„6. Prokurorui gali būti suteikiamos šios tikslinės atostogos:
1) nėštumo ir gimdymo;
2) tėvystės;
3) vaikui prižiūrėti;
4) mokymosi; 5 4) kūrybinės; 6 5) nemokamos; 7 6) kvalifikacijos kėlimo; 8 6) dėl gyvenamosios vietos pakeitimo.“. <...> „8. Nėštumo ir gimdymo atostogos, tėvystės atostogos, atostogos vaikui prižiūrėti, mokymosi , kūrybinės atostogos suteikiamos Darbo kodekso nustatyta tvarka. 9.
ištarnavęs dvejus metus, vieną kartą per penkerius metus generalinis prokuroras gali suteikti ne ilgesnes kaip vienerių metų kvalifikacijos kėlimo kūrybines atostogas. Kvalifikacijos kėlimo Kūrybinių atostogų metu prokurorui paliekamos eitos pareigos, tačiau darbo užmokestis jam nemokamas.“
kanceliarijos Teisės departamentas 2017-09-18 30,31
priedas, tačiau jo pakeitimas neatsispindi įstatymo projekto pavadinime . Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal Teisės aktų rengimo rekomendacijų, patvirtintų teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298, 49 punktą, jeigu įstatymas turi kelis priedus, paskutinis dėstomas tas priedas, kuriame nurodomi įgyvendinami Europos Sąjungos teisės aktai. Todėl atsižvelgiant į tai, turi būti tikslinamas įstatymo projekto pavadinimas, projekto 1 straipsnyje pateikta nuoroda į 1 priedą (turi būti nuoroda į 2 priedą ), 30 straipsnis (įstatymas turi būti pildomas nauju 1 priedu) bei atitinkamai patikslinamas projekto 31 straipsnis Pritarti Pasiūlymas:
Patikslinti įstatymo projekto pavadinimą: „
24 , 25, 27, 28, 29, 31, 32, 33, 36, 375, 39, 40, 41, 42, 43, 44, 45, 46, 47, 49, 50,
1
21
Pakeisti įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo 1 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Šio
šio Įstatymo12 p riede.“
nauju 12 priedu: „Lietuvos
21 priedas.“
12 priedas“. 27.
kanceliarijos Teisės departamentas
26atkreipiame dėmesį,
kad pagal Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4 straipsnio 2 dalį, be kitų asmenų, visų rūšių socialiniu draudimu draudžiami Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatyme nurodyti asmenys. Atsižvelgiant į įstatymo projekte siūlomus pakeitimus, įsigaliojus šiam teisiniam reguliavimui, prokurorai nebūtų socialiniu draudimu draudžiami asmenys. Įstatymo projekto aiškinamajame rašte toks siūlomų pakeitimų tikslas nėra nurodytas, todėl siekiant teisinio reguliavimo nuoseklumo, kartu su šiuo įstatymo projektu turėtų būti teikiamas Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas. Pritarti Parengtas naujas lydimasis projektas pagal TD pastabą:
Pasiūlymas: Pakeisti Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2.
Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatyme, Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimų įstatyme , Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatyme ir Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme nurodyti valstybės politikai, teisėjai, valstybės pareigūnai, valstybės tarnautojai (išskyrus valstybės tarnautojus, nurodytus šio straipsnio 3 ir 4 dalyse), Lietuvos Respublikos asmenų delegavimo į tarptautines ir Europos Sąjungos institucijas ar užsienio valstybių institucijas įstatyme nurodyti asmenys, kuriems darbo užmokestį ir nuo jo socialinio draudimo įmokas moka asmenį delegavusi Lietuvos Respublikos deleguojančioji institucija (toliau – deleguoti asmenys), gaunantys darbo užmokestį Lietuvos Respublikos Seimo (toliau – Seimas), Seimo Pirmininko, Respublikos Prezidento ar Ministro Pirmininko skiriami į pareigas asmenys draudžiami pensijų, ligos, motinystės, nedarbo, nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialiniu draudimu.“ Pakeisti 10 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „
3) apdraustajam asmeniui apskaičiuotą darbo užmokestį, nustatytą Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatyme ir , Teisėjų atlyginimų įstatyme ir Prokuratūros įstatyme ;“
partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 11
Puidokas 2017-04-27 N Siekiant teisėkūros ekonomiškumo siūlau kartu su šiuo projektu patikslinti ir prievartos bei šaunamojo ginklo naudojimo sąlygas bei tvarką : “Projekto lyginamasis variantas
2017 m. Nr.
Nr. Vilnius
Pakeisti Dešimtojo skirsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
“
Pakeisti 55 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „
prokurorų asmens apsaugos priemonės
specialiosios asmens apsaugos priemonės prokuratūroje tvarkomi, saugomi ir išduodami generalinio prokuroro įsakymu nustatyta tvarka. 2. Prokuroras turi teisę saugoti ir nešioti tarnybinį šaunamąjį ginklą, šaudmenis ir specialiąsias asmens apsaugos priemones pagal generalinio prokuroro išduotą leidimą. Prokurorui stažuotės metu tarnybinis šaunamasis ginklas ir šaudmenys neišduodami. 3. Prokuroras, panaudodamas šaunamąjį ginklą, šaudmenis ir specialiąsias asmens apsaugos priemones, turi siekti išvengti sunkių padarinių žmogaus gyvybei ir sveikatai ar asmenų turtui. Panaudojęs šaunamąjį ginklą, šaudmenis ir specialiąsias asmens apsaugos priemones, prokuroras turi:
1) imtis priemonių, kad nukentėjusiam asmeniui būtų suteikta neatidėliotina medicinos pagalba;
2) organizuoti įvykio vietos ir veikos tyrimui svarbių daiktų apsaugą;
3) apie tai pranešti teritorinei policijos įstaigai ir teritorinės prokuratūros vadovui. 4. Prokurorui draudžiama šaunamąjį ginklą, šaudmenis ir specialiąsias asmens apsaugos priemones:
1) nešioti neblaiviam, apsvaigusiam nuo narkotinių, psichotropinių ar toksinių medžiagų;
2) palikti saugoti nepritaikytose vietose;
3) perduoti kitiems asmenims ar sudaryti sąlygas kitiems asmenims jais pasinaudoti;
4) perdirbti. 5. Neteisėtai panaudojęs šaunamąjį ginklą, šaudmenis ar specialiąsias asmens apsaugos priemones arba jas praradęs, prokuroras atsako įstatymų nustatyta tvarka. 55 straipsnis. Prievartos naudojimo sąlygos 1.
Psichinė, fizinė prievarta, specialiosios priemonės šiame įstatyme suprantami taip, kaip jie apibrėžti Lietuvos Respublikos policijos įstatyme. 2. Prokuroras turi teisę panaudoti fizinę ir psichinę prievartą tik tarnybinio būtinumo atvejais ir tik tiek, kiek to reikia tarnybinėms pareigoms įvykdyti. Prokuroras naudoti psichinę ir fizinę prievartą privalo adekvačiai esamoms aplinkybėms ir proporcingai esamam pavojui, atsižvelgdamas į konkrečią situaciją, teisės pažeidimo pobūdį, intensyvumą ir individualias pažeidėjo savybes. Fizinė prievarta naudojama tik tada, kai psichinė prievarta buvo neveiksminga arba kai bet koks delsimas kelia pavojų Prokuroro ar kito asmens gyvybei ar sveikatai. 3. Psichinę prievartą Prokuroras turi teisę panaudoti šio straipsnio 4 dalyje arba šio įstatymo 56 straipsnio 2 dalyje nurodytais atvejais. 4. Fizinę prievartą Prokuroras turi teisę panaudoti šiais atvejais:
1) saugodamasis ar siekdamas apsaugoti kitus asmenis nuo gresiančio pavojaus gyvybei ar sveikatai;
2) atremdamas kėsinimąsi į šaunamąjį ginklą, specialiąsias priemones, ryšio priemones ir siekdamas šiuos objektus susigrąžinti;
3) atremdamas statinių (įskaitant patalpas), transporto priemonių ar kito turto, teritorijų užpuolimus arba šiuos užimtus objektus išlaisvindamas;
4) patekdamas į teritorijas, patalpas ar transporto priemones per kratą ar poėmį arba kai turimais duomenimis jose gali būti laikomi įkaitai arba slėptis asmenys, galimai padarę nusikalstamas veikas;
5) stabdydamas transporto priemonę, laivą ar orlaivį (tarnybinio būtinumo atvejais);
priemonę panaudoti šaunamąjį ginklą, iššaudamas į specialiųjų priemonių specifikaciją įtrauktus užtaisus, kurių keliamas poveikis sukurtas nesukelti tiesioginio pavojaus nei asmens, prieš kurį naudojamas šaunamasis ginklas, nei kitų asmenų gyvybei. 6.
kitų asmenų gyvybei ar sveikatai, specialiąsias priemones (išskyrus antrankius, asmenų sulaikymo, surišimo ar tramdymo priemones ar įrankius) naudoti draudžiama:
1) prieš asmenis, jei akivaizdu arba Prokurorui žinoma, kad jie neįgalūs;
2) prieš asmenis, jei Prokurorui yra žinoma, kad jie turi neliečiamybės teisę;
3) prieš moteris, jei akivaizdu arba Prokurorui žinoma, kad jos nėščios;
4) prieš nepilnamečius asmenis, jei jų išvaizda atitinka amžių. 7. Prokuroras, panaudojęs psichinę ar fizinę prievartą ir taip sukėlęs pavojų asmens gyvybei ar sveikatai, turi suteikti asmeniui reikalingą neatidėliotiną medicinos ar kitą būtinąją pagalbą ir imtis kitų reikalingų priemonių pavojingiems savo veiksmų padariniams pašalinti. Apie Prokuroro panaudotą psichinę ar fizinę prievartą, jei tai lėmė asmens mirtį arba gyvybei pavojingą sveikatos sutrikdymą, nedelsiant pranešama aukštesniam prokurorui. 8. Prokurorai turi būti specialiai parengti ir reguliariai tikrinami, ar jie sugeba veikti situacijomis, susijusiomis su psichinės ar fizinės prievartos panaudojimu. Prokurorų parengimo ir tikrinimo tvarką nustato Vyriausybė. 9. Prokuroras turi teisę turėti specialiąsias priemones pagal generalinio prokuroro išduotą leidimą. Specialiųjų priemonių specifikaciją ir panaudojimo tvarką nustato Vyriausybė. 3 straipsnis. 55 straipsnio pakeitimas ir įgyvendinimas Pakeisti 56 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „56 straipsnis. Šaunamojo ginklo naudojimo tvarka panaudojimas 1.
Prokuroras gali panaudoti šaunamąjį ginklą tik tais atvejais, kai visi kiti galimi akivaizdūs būdai ir priemonės jau panaudoti arba dėl užpuolimo pobūdžio jų panaudoti nėra galimybės:
1) gindamasis arba gindamas kitą asmenį nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo gyvybei ar sveikatai užpuolimo;
2) sulaikydamas asmenį, įtariamą padariusį nusikalstamą veiką ir aktyviais veiksmais vengiantį sulaikymo;
3) sulaikydamas suimtą (sulaikytą) asmenį, bandantį bėgti ar pabėgusį konvojavimo metu;
4) gindamas žmogų nuo puolančio gyvūno. 2. Prokuroras turi teisę šaunamąjį ginklą išimti iš dėklo, parengti naudoti, taip pat iššauti į orą, jeigu pagrįstai mano, kad ginklą gali tekti panaudoti prieš žmogų ar gyvūną arba būtina duoti pavojaus signalą. 1. Generaliniam prokurorui išdavus leidimą, jo nustatyta tvarka Prokuroras turi teisę saugoti ir nešioti tarnybinį šaunamąjį ginklą. Šaunamasis ginklas gali būti panaudoti tik išimtiniais atvejais, kai tai neišvengiamai būtina ir kai psichinė ar fizinė prievarta buvo neveiksminga arba kyla neišvengiamas pavojus asmens gyvybei ar sveikatai. 2. Prokuroras turi teisę panaudoti šaunamąjį ginklą prieš asmenis:
1) gindamasis ar gindamas kitą asmenį nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo gyvybei ar sveikatai nusikalstamo kėsinimosi;
2) sulaikydamas nusikalstamą veiką galimai padariusį asmenį, jeigu kyla neišvengiamas pavojus Prokuroro ar kito asmens gyvybei ar sveikatai;
3) sulaikydamas transporto priemonę vairuojantį asmenį, kuris savo veiksmais kelia neišvengiamą pavojų Prokuroro arba kito asmens gyvybei. 3. Prokuroras, nekeldamas tiesioginio pavojaus asmens gyvybei, turi teisę panaudoti šaunamąjį ginklą prieš gyvūną, laivą, orlaivį arba transporto priemonę, jei kyla neišvengiamas pavojus Prokuroro arba kitų asmenų gyvybei ar sveikatai. 4.
4Ketindamas naudoti šaunamąjį ginklą ar sprogmenis,
Prokuroras privalo įspėti apie šį ketinimą, suteikdamas asmeniui galimybę įvykdyti teisėtus reikalavimus, išskyrus atvejus, kai delsimas kelia neišvengiamą pavojų Prokuroro arba kito asmens gyvybei ar sveikatai arba kai toks įspėjimas yra neįmanomas. 5. Prokuroras, nekeldamas pavojaus įstatymų saugomoms vertybėms, turi teisę iššauti iš šaunamojo ginklo, kai būtina duoti pavojaus signalą ar išsikviesti pagalbą. 6. Kai nėra neišvengiamo pavojaus Prokuroro arba kitų asmenų gyvybei ar sveikatai, naudoti šaunamąjį ginklą ar sprogmenis draudžiama:
1) žmonių susibūrimo vietose, jeigu dėl to gali nukentėti pašaliniai asmenys;
2) patalpose, kuriose yra sprogstamųjų medžiagų, lengvai užsidegančių medžiagų, galinčių sukelti pavojų asmens gyvybei ir sveikatai ar visuomenės saugumui. 7. Prokuroras, panaudojęs šaunamąjį ginklą ar sprogmenis ir taip sukėlęs pavojų asmens gyvybei ar sveikatai, turi suteikti asmeniui reikalingą neatidėliotiną medicinos ar kitą būtinąją pagalbą ir imtis kitų reikalingų priemonių pavojingiems savo veiksmų padariniams pašalinti. Apie Prokuroro panaudotą šaunamąjį ginklą, jei tai lėmė asmens mirtį arba sveikatos sutrikdymą, nedelsiant pranešama aukštesniam prokurorui. 8. Prokurorai turi būti specialiai parengti ir reguliariai tikrinami, ar jie sugeba veikti situacijomis, susijusiomis su šaunamojo ginklo naudojimu. Prokurorų parengimo ir tikrinimo tvarką nustato Vyriausybė.“
įgyvendinimas
1Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį,
įsigalioja 2018 m. sausio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir generalinis prokuroras iki šio įstatymo įsigaliojimo, priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą . Respublikos Prezidentas“.
Respublikos Prezidentas“. Nepritarti Pateiktas ne pasiūlymas projektui XIIIP-1080, o siūlomas naujas Prokuratūros įstatymo 55, 56 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas, Vyriausybė nesiūlo keisti autoriaus nurodytų įstatymo straipsnių . Projekto autorius pagal Konstitucijos 68 str. nėra įstatymų leidybos iniciatyvos teisę turintis subjektas, todėl pakeitimams nepritarta. 2. Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento asociacija,
IR
Pasiūlymai teikiami dėl klausimų, susijusių su Lietuvos prokuratūros organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo padaliniais. Siūlytina pritarti Projektui, atsižvelgiant į pataisymus, kurie pateikiami žemiau . Pritarti
projektas XIIIP-1080(2), įvertinus visas pateiktas pastabas. 22
prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento asociacija,
2Pritartina Seimo kanceliarijos Teisės departamento,
Lietuvos Aukščiausiojo teismo ir Lietuvos teisės instituto pateiktoms išvadoms dėl nenaikinimo prokurorams nuosprendžių vykdymo kontrolės funkcijos , kadangi nuosprendžių vykdymo kontrolės funkcija ypatingai reikalinga baudžiamosiose bylose su organizuotu nusikalstamumu siejamais nusikaltimais tam, kad tinkamai užtikrinti bausmės neišvengiamumo ir tinkamo bausmės įgyvendinimo principus bei nukentėjusiųjų interesus. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijoje niekam nėra nustatyta pareiga kontroliuoti nuosprendžio vykdymą.
Baudžiamąjį procesą sudaro ikiteisminio tyrimo, teisminio nagrinėjimo ir nuosprendžio vykdymo stadijos. Prokuratūra yra ta valstybės instituciją, kuri kartu su teismais turėtų užtikrinti teisėtumo ir teisingumo kontrolę visos baudžiamojo proceso eigos metu. Jei norima prokuratūrą susieti su teismais darant „vieningą tiltą“, tai nereikėtų išskirti šių institucijų funkcijų baudžiamajame procese. Pritarti iš dalies Sutiktina, kad prokuratūra savo prigimtimi kaip institucija, plačiąja prasme prižiūri Baudžiamojo proceso visas stadijas, tačiau šiuo metu nustatytas nuosprendžių vykdymo stadijos teisinis reguliavimas nėra tikslus, todėl yra patobulintas – teikiamas Komiteto patobulintas įstatymo projektas XIIIP-1080(2) Siekiant tinkamo įsiteisėjusio teismo sprendimo įgyvendinimo, nuosprendžių pateikimo vykdyti kontrolės funkcijos įgyvendinimas ir toliau pagal kompetenciją paliekamas vykdyti prokuratūrai. Daugiau pateiktų argumentų žr. prie Teisės departamento 1 pastabos. 2
prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento asociacijos,
specialus statusas, institutą šiandien dienai griežtai susieti su Seimo
nuostatomis, kadangi iš esmės tokio prokuroro institutas turėtų būti išsamiau reglamentuotas, numatant jo veiklos sritis ne tik korupcijos prevencijos srityje ir užtikrinant jo nepriklausomumo, procesinių įgaliojimų, socialinių garantijų, atsakomybės, imuniteto bei kitų klausimų įgyvendinimą. Pažymėtina, kad Vyriausybės programoje įtvirtinta norma, jog: „politinės ir teisėjų korupcijos byloms tirti“ ypatingojo prokuroro funkcijas gali atlikti: „pertvarkytas Kovos su organizuotu nusikalstamumu ir korupcija departamentas“.
Pagal Projekto 5 straipsnyje pateiktą apibrėžimą šiandien dienai iš esmės visos korupcinio pobūdžio bylos, kurios tiriamos ar kontroliuojamos Lietuvos prokuratūros organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo padaliniuose, patenka į Įstatymo 161 straipsnio 1 dalyje pateiktą specialaus statuso prokuroro apibrėžimą, todėl kyla klausimas, kam kurti naują institutą prokuratūroje, kai iki šios dienos pilnai šias funkcijas įgyvendino ir įgyvendina Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento, o atskirais atvejais ir Apygardų prokuratūrų specializuoto skyrių, buvusių Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyrių, prokurorai, vadovaujant šių padalinių vyriausiausiems prokurorams. Atsižvelgiant į Vyriausybės programą, pakanka tiksliau apibrėžti nusikalstamas korupcinio pobūdžio veikas, kurias tiriantiems ar kurių tyrimą kontroliuojantiems ir organizuojantiems Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokurorams galėtų būti suteikiamas specialusis statusas, tuo pačiu suteikiant papildomas socialines, procesines ir kitas saugumo garantijas, sumažinančias tokio prokuroro pažeidžiamumą. Taip pat tikslinga apsaugant generalinį prokurorą ir jo pavaduotojus nuo politinio spaudimo dėl konkrečių baudžiamųjų bylų, panaikinti jų, kaip aukštesniųjų prokurorų statusą specialaus statuso prokuroro atžvilgiu. Siūlytina Projekto 5 straipsnį dėl Įstatymo papildymo 161 straipsniu išdėstyti taip: „161 straipsnis. Specialaus statuso prokuroras 1.
Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokurorui, kuriam pavedama atlikti, organizuoti korupcinio pobūdžio nusikalstamų veikų, kurių padarymu įtariami Respublikos Prezidentas, Seimo narys, Ministras Pirmininkas ar ministras, politinės partijos vadovas ar kolegialaus valdymo organo narys, savivaldybės meras, teisėjas, ikiteisminį tyrimą ir jam vadovauti bei palaikyti valstybinį kaltinimą tokiose baudžiamosiose bylose, gali būti suteikiamas specialus statusas. 2. Sprendimą dėl specialaus statuso prokurorui suteikimo ir panaikinimo priima generalinis prokuroras. Specialus statusas gali būti suteikiamas tik esant prokuroro sutikimui. Sprendžiant dėl specialaus statuso suteikimo, įvertinama prokuroro kvalifikacija, darbo stažas, specializacija, patirtis vadovaujant sudėtingiems tyrimams ir kitos esminės aplinkybės. 3. Prokuroras, kuriam suteiktas specialus statusas, turi tuos pačius įgaliojimus kaip ir kiti prokurorai, tačiau tokiam prokurorui vykdant proceso įstatymus aukštesnysis prokuroras yra tik Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vyriausiasis prokuroras arba jo pavaduotojas, einantis vyriausiojo prokuroro pareigas. 5. Prokurorui, kuriam suteiktas specialus statusas, netaikomos šio Įstatymo 32 straipsnio 4 dalies, 34, 36, 37–377 straipsnių nuostatos. 6. Prokurorui, kuriam suteiktas specialus statusas, ir praėjus ne mažiau kaip penkiems metams po specialaus statuso panaikinimo, šio Įstatymo 391 straipsnio 2 dalies, 40–42 straipsnių nuostatos taikomos tik esant Etikos komisijos išvadai ir Kolegijos pritarimui. 7. Prokuroro, kuriam buvo suteiktas specialus statusas, tarnybos vertinimas gali būti atliekamas praėjus ne mažiau kaip penkiems metams po specialaus statuso panaikinimo. 8. Prokurorui, kuriam suteiktas specialus statusas, už jo funkcijų atlikimą gali būti skiriama priemoka.
Priemokos dydį, neviršijant dydžio nurodyto šio Įstatymo 49 straipsnio 7 dalyje, ir mokėjimo terminą nustato generalinis prokuroras suteikdamas prokurorui specialų statusą. 9. Specialus statusas panaikinamas prokuroro, kuriam jis suteiktas, prašymu arba paaiškėjus aplinkybėms, dėl kurių prokurorui suteiktas specialus statusas turi būti panaikintas, arba kai specialus statusas tampa nebereikalingas. 10. Specialaus statuso prokurorui suteikimo ir panaikinimo tvarką nustato generalinis prokuroras.“ Arba, neakcentuojant aukštesniojo prokuroro instituto ir nemažinant aukštesniųjų prokurorų skaičiaus, siūlytina Projekto 5 straipsnį dėl Įstatymo papildymo 161 straipsniu išdėstyti taip: „161 straipsnis. Specialaus statuso prokuroras
departamento prokurorui, kuriam pavedama atlikti, organizuoti korupcinio pobūdžio nusikalstamų veikų, kurių padarymu įtariami Respublikos Prezidentas, Seimo narys, Ministras Pirmininkas ar ministras, politinės partijos vadovas ar kolegialaus valdymo organo narys, savivaldybės meras, teisėjas, ikiteisminį tyrimą ir jam vadovauti bei palaikyti valstybinį kaltinimą tokiose baudžiamosiose bylose, gali būti suteikiamas specialus statusas. 2. Sprendimą dėl specialaus statuso prokurorui suteikimo ir panaikinimo priima generalinis prokuroras. Specialus statusas gali būti suteikiamas tik esant prokuroro sutikimui. Sprendžiant dėl specialaus statuso suteikimo, įvertinama prokuroro kvalifikacija, darbo stažas, specializacija, patirtis vadovaujant sudėtingiems tyrimams ir kitos esminės aplinkybės. 4. Prokurorui, kuriam suteiktas specialus statusas, netaikomos šio Įstatymo 32 straipsnio 4 dalies, 34, 36, 37–377 straipsnių nuostatos. 5.
praėjus ne mažiau kaip penkiems metams po specialaus statuso panaikinimo, šio Įstatymo 391 straipsnio 2 dalies, 40–42 straipsnių nuostatos taikomos tik esant Etikos komisijos išvadai ir Kolegijos pritarimui. 6. Prokuroro, kuriam buvo suteiktas specialus statusas, tarnybos vertinimas gali būti atliekamas praėjus ne mažiau kaip penkiems metams po specialaus statuso panaikinimo. 7. Prokurorui, kuriam suteiktas specialus statusas, už jo funkcijų atlikimą gali būti skiriama priemoka. Priemokos dydį, neviršijant dydžio nurodyto šio Įstatymo 49 straipsnio 7 dalyje, ir mokėjimo terminą nustato generalinis prokuroras suteikdamas prokurorui specialų statusą. 8. Specialus statusas panaikinamas prokuroro, kuriam jis suteiktas, prašymu arba paaiškėjus aplinkybėms, dėl kurių prokurorui suteiktas specialus statusas turi būti panaikintas, arba kai specialus statusas tampa nebereikalingas. 9. Specialaus statuso prokurorui suteikimo ir panaikinimo tvarką nustato generalinis prokuroras.“ Pritarti iš dalies Prokurorų asociacijos atstovų antrasis siūlymas artimas rengėjų pateikto projekto esmei. Atkreiptinas dėmesys, kad įstatymo projektą pateikė Lietuvos Respublikos Vyriausybė, todėl įstatymo projekto nuostatos buvo derintos su Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016-2020 m. programa, nors programoje nėra įsakmiai nurodyta, kad tik Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamentas galėtų vykdyti specialaus prokuroro pareigas. Vyriausybės programos
prokuroro statusą politinės ir teisėjų korupcijos byloms tirti. Manome, kad tokias funkcijas gali atlikti pertvarkytas Kovos su organizuotu nusikalstamumu ir korupcija departamentas.“ Vyriausybė, teikdama projektą, pasirinko platesnę galimybę – esant poreikiui suteikti ir kitų Generalinės prokuratūros departamentų prokurorams specialų statusą.
Priemoka numatyta įstatymo projekte, todėl specialų statusą turintis prokuroras turės galimybę gauti priemoką. Atsižvelgiant į visas pateiktas pastabas, teikiamas Komiteto patobulintas įstatymo projektas XIIIP-1080(2). 5. Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento asociacijos,
nustatyti naujus pareiginių algų koeficientus prokurorams, nes po 2011 m. gruodžio 21 d. valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo priedėlio pakeitimo prokuratūros vadovų sprendimu iš esmės buvo panaikinti apygardų prokuratūrose Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriai, padarant juos, kaip ir kitus skyrius, specializuotais skyriais, nustatant prokurorams tokį patį pareiginių algų koeficientą . Be to, po 2012 m. prokuratūros vadovų sprendimų iš esmės visiems prokurorams, nepriklausomai nuo jų darbo stažo ir patirties bei kvalifikacijos, suteikti vyriausiųjų justicijos patarėjų rangai. Ši prokurorų kvalifikacinių rangų sistema, kuri lėmė ne tik didesnį atlyginimą, bet ir motyvavimą kelti kvalifikaciją, prarado savo esmę, todėl, siekiant suvienodinti teisėjų ir prokurorų atlyginimų sistemas, tikslinga nustatyti naują apmokėjimo tvarką. Siūlytina patikslinti Projekto 30 (dabar 31) straipsnį dėl Įstatymo papildymo 2 (dabar 1) priedu, kadangi Įstatymo priede turėtų būti nurodyti ne ONKT prokurorai, nes tokių pareigybių nėra, o ONKT departamento (Generalinėje prokuratūroje) ir atitinkamai ONKT skyriaus (Apygardų prokuratūrose) prokurorai.
Esant galimybei spręsti Lietuvos prokuratūros ONKT padalinių prokurorų Projekte siūlomo pareiginių algų koeficiento skirtumo nuo kitų padalinių prokurorų padidinimą, atsižvelgiant į tai, kad iki 2011 m. valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo priedėlio ir kitų pakeitimų ONKT padalinių prokurorų realiai išmokamos pareiginės algos skirtumas buvo didesnis kaip 0,5 koeficiento, siekiant motyvuoti prokurorus dirbti ONKT padaliniuose. Pritarti iš dalies Įvertinus visas pastabas, teikiamas Komiteto patobulintas įstatymo projektas XIIIP-1080(2), pritarta darbo užmokesčio nustatymui atskirame Prokuratūros įstatyme. Rengėjai pritarė 1 priede pareigybių patikslinimui: -ONKT departamento prokuroras (Generalinėje prokuratūroje ) ir
prokuroras (apygardos prokuratūroje). 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017-10-24 2, 3, 4 Teikiame šias pastabas dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 342, 346, 348, 3652 , 3654 straipsnių, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 59, 119 straipsnių pakeitimo, Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 2, 9, 16, 19, 49 straipsnių pakeitimo ir papildymo 2 priedu įstatymų projektų:
inkamas įsiteisėjusio teismo sprendimo įgyvendinimas yra tiek pat svarbus baudžiamojo proceso paskirčiai įgyvendinti (BPK 1 straipsnis), kaip ir operatyviai bei išsamiai atliktas ikiteisminis tyrimas, taip pat bylos nagrinėjimas teisme.
Ne mažiau svarbu yra tai, kad veiksmingas nuosprendžio vykdymas užtikrina ir paskirtos bausmės ar baudžiamojo poveikio priemonės realų įgyvendinamumą, taigi ir bausmei keliamų tikslų pasiekimą. Pritartina siūlomiems BPK ir BVK pakeitimams, jei būtų sureguliuotas nuosprendžio vykdymo klausimas. Šiuo metu BPK ir BVK nenumato kito nei prokuroras subjekto, atsakingo už nuosprendžio vykdymo kontrolę. Nors aiškinamajame rašte nurodoma, kad daugelyje Europos Sąjungos valstybių narių nuosprendžių kontrolę atlieka teismai ir kitos kompetentingos valstybės institucijos, tačiau siūlomais pakeitimais šis klausimas paliktas neišspręstas. Pritarti iš dalies
punkto pastabų
alstybės, kaip visos visuomenės organizacijos, paskirtis <...> – užtikrinti žmogaus teises ir laisves, garantuoti viešąjį interesą (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimas) . Baudžiamojo proceso paskirtis taip pat yra tiesiogiai susijusi ir su žmogaus ir piliečio teisių bei laisvių, visuomenės ir valstybės interesų gynimu (BPK 1 straipsnio 1 dalis). Svarstytina, ar siūlomi Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio pakeitimai, kuriais atsisakoma 3 dalies 6, 10 punktų, taip pat 19 straipsnio 5, 6 dalių užtikrintų šių konstitucinių garantijų įgyvendinimą, atitiktų baudžiamojo proceso paskirtį ir pan. Antai, BPK 167 straipsnyje nurodyta, kada ikiteisminis tyrimas privalo būti pradėtas prokuroro reikalavimu, tačiau iš Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio siūloma išbraukti 5 dalį, numatančią, kad prokurorai BPK nustatytais atvejais gali nutarimu reikalauti pradėti baudžiamąjį procesą.
Iš siūlomų Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 3 straipsnio
gynimu nebelaikomas tyrimo medžiagos perdavimas įgaliotai institucijai administracinio nusižengimo teisenai pradėti ir administracinio nusižengimo protokolui surašyti (kai ikiteisminis tyrimas nutrauktas, tačiau yra duomenų apie asmens padarytą administracinį nusižengimą). Tokiu būdu paliekamas iki galo neišspręstas asmens atsakomybės klausimas, taigi neužtikrinamas ir tinkamas įstatymo įtvirtintų vertybių gynimas . Taip pat neaišku, kodėl siūloma panaikinti Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 3 dalies 6 punktą, nes pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 50 straipsnį prokuroras, valstybės ir savivaldybių institucijos bei kiti asmenys, pareiškę ieškinį viešajam interesui apginti, turi visas ieškovo procesines teises ir pareigas, išskyrus atvejus, kai kiti įstatymai nustato kitaip. Taip pat svarstytina, ar su viešojo intereso gynimo nuostatomis yra suderinami ir kiti siūlymai, pavyzdžiui, atsisakyti Prokuratūros įstatymo
ritarti Prokuratūros įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje reglamentuota, kad ikiteisminio tyrimo organizavimas, valstybinio kaltinimo palaikymas ir viešojo intereso gynimas – savarankiškos funkcijos. Prokuratūros įstatymo 19 straipsnis yra speciali norma, skirta viešojo intereso gynimui civilinės ir administracinės teisės priemonėmis, todėl šio straipsnio išbrauktos nuostatos, kurios susijusios su ikiteisminiu tyrimu, valstybinio kaltinimo palaikymu bei kurios yra numatytos kituose įstatymuose. Prokuratūros įstatymo 19 str. 3 d.
ieškinį, skųsti sprendimus) - perteklinė norma, nes tokios teisės numatytos CPK, ABTĮ. Tada reikėtų išrašyti visas teises iš procesinių įstatymų. Prokuratūros įstatymo 19 str. 3 d. 10 p. - kalbama apie veiksmus po ikiteisminio tyrimo nutraukimo, o Prokuratūros įstatymo 19 str. yra speciali norma, nesusijusi su ikiteisminiu tyrimu. BPK
Prokuratūros įstatymo 19 str. 5 d. numatytas reglamentavimas neatitiko BPK - BPK yra numatyta kaip pradedamas ikiteisminis tyrimas, nutarimo nėra. Buvusi nuostata iš viso ydinga – iš ko prokuroras reikalaus pradėti baudžiamąjį procesą? Jis pats tai gali padaryti rezoliucija. Be to, pagal Kompetencijos nuostatus dėl IT pradėjimo vadovaujantis BPK 167 str. 2 d. sprendžia ne VIGS prokurorai. Prokuratūros įstatymo 19 str. 6 d. dubliuoja BPK 117 str. 3. Lietuvos
aukštesniojo prokuroro nutarimo, kuriuo atmestas skundas dėl prokuroro nutarimo atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones, apskundimo galimybės teismui tikslingumas. Pritarus šiems pakeitimams, teismas galėtų įpareigoti prokurorą inicijuoti bylą dėl viešojo intereso gynimo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi vieningos praktikos dėl to, kad „teismas, nagrinėdamas skundą dėl prokuroro veiksmų atsisakant ginti viešąjį interesą, patikrina, ar prokuroras, gavęs skundą dėl viešojo intereso pažeidimo, rinko įrodymus, juos analizavo ir vertino bei motyvavo savo išvadą. Įstatyme nenustatyta ir teismas negali pažeisti prokuroro diskrecijos teisės priimti sprendimus pagal jam paskirtų klausimų kompetenciją ir neturi teisės nurodyti prokurorui, kokį sprendimą šis privalo priimti (žr.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-75-916/2016, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje). Aiškinamajame rašte nurodoma, kad siūlomu pakeitimu siekiama išvengti teisinio reguliavimo neapibrėžtumo, tačiau siūloma formuluotė aiškumo nesuteikia, nes pakeitime neatsispindi teismų pripažinta ribota teismo patikros galimybė, o teismo įpareigojimas prokurorui ginti viešąjį interesą, kaip minėta, nesuderinamas su prokuroro diskrecija, kuri kildinama iš jo, kaip nepriklausomo, specifinius valdingus įgaliojimus turinčio valstybės pareigūno įgaliojimų. Todėl manytina, kad tikslingiau būtų iš vis atsisakyti aukštesniojo prokuroro nutarimo, kuriuo atmestas skundas dėl prokuroro nutarimo atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones, apskundimo galimybės teismui, paliekant tik aukštesniojo prokuroro patikrinimą dėl tokio prokuroro nutarimo, kuri yra pakankama. Šiame kontekste pažymėtina, kad, jei viešojo intereso pažeidimas kartu reiškia ir konkretaus asmens teisių pažeidimą, toks asmuo gali ginti savo teises kaip suinteresuotas asmuo priemonėmis, suteiktomis įstatymu pažeistų subjektinių teisių gynybai (pvz., kreipdamasis į teismą su prašymu apginti pažeistą jo teisę). Nep ritarti Nors dabar galiojančiame Prokuratūros įstatyme nėra tiesiogiai įtvirtintos galimybės skųsti teismui aukštesniojo prokuroro nutarimą palikti galioti prokuroro nutarimą atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones, tačiau asmenys, vadovaudamiesi Prokuratūros įstatymo 15 str. 6 d. bei teisės kreiptis į teismą principu, šiuos nutarimus skundžia teismams.
Nesant teisinio aiškumo, skundai dėl aukštesniojo prokuroro nutarimo teismui paduodami praėjus net ir keleriems metams nuo nutarimo priėmimo. Teismai tokius skundus nagrinėja. LAT nutartyje byloje Nr. e3K-3-75-916/2016 konstatavo, kad asmuo, pateikęs informaciją dėl galimai pažeisto viešojo intereso ir nesutinkantis su aukštesniojo prokuroro nutarimu, kuriuo paliktas galioti prokuroro nutarimas atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones, gali skųsti šį aukštesniojo prokuroro nutarimą teismui. Pažymėtina, kad Seimui teiktas Prokuratūros įstatymo 15 str. 6 d. pakeitimas, numatant, kad nutarimai atsisakyti ginti viešąjį interesą neskundžiami, buvo atmestas (Projektas XIIP-3554, atmestas 2015-09-21). 4. Lietuvos
7
4Prokuratūros įstatymo 19 straipsnį siūloma papildyti 7 dalimi, numatančia,
kad prokuroro nutarimai reikalauti iš valstybės ar savivaldybių institucijų jų veiklos srityse spręsti dėl priemonių teisės pažeidimams pašalinti taikymo, įspėti valstybės pareigūną, valstybės tarnautoją ar jiems prilygintą asmenį, kad nedarytų teisės pažeidimų, ir reikalauti atlikti valstybės pareigūno, valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens veiklos tarnybinį patikrinimą teismui neskundžiami. Pažymėtina, kad pagal konstitucinę jurisprudenciją asmens teisių ir laisvių teisminio gynimo garantija – esminis asmens teisių ir laisvių konstitucinio instituto elementas. Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta garantija yra procesinio pobūdžio, ji reiškia, kad asmeniui turi būti užtikrintas teisminis jo teisių ir laisvių gynimas. Teisė kreiptis į teismą yra absoliuti (Konstitucinio Teismo 2000 m. birželio 30 d. nutarimas).
Konstitucinis Teismas taip pat yra pažymėjęs, kad negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuriuo būtų paneigta asmens, manančio, kad jo teisės ar laisvės pažeidžiamos, teisė ginti savo teises ar laisves teisme (Konstitucinio Teismo 2002 m. liepos 2 d. nutarimas). Taigi svarstytina, ar siūlomos Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 7 dalies nuostatos atitinka šiuos konstitucinius reikalavimus. Pritarti Įstatymo projekto
buvo reglamentuotos išimtys dėl bendrosios prokurorų sprendimų apskundimo tvarkos, numatytos Prokuratūros įstatymo 3 straipsnio 4 dalyje, netaikymo. Pritarus pateiktam siūlymui, ši dalis laikytina pertekline, nes skundžiant sprendimus bus vadovaujamasi bendromis nuostatomis. Pasiūlymas: Atsisakyti įstatymo projekto 6 straipsniu keičiamo 19 straipsnio 7 dalies:
institucijų jų veiklos srityse spręsti dėl priemonių teisės pažeidimams pašalinti taikymo, įspėti valstybės pareigūną, valstybės tarnautoją ar jiems prilygintą asmenį, kad nedarytų teisės pažeidimų, ir reikalauti atlikti valstybės pareigūno, valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens veiklos tarnybinį patikrinimą teismui neskundžiami. 5. Lietuvos
šis klausimas turi būti sprendžiamas kompleksiškai, atsižvelgiant į esamą teisėjų atlyginimo reguliavimą, siekiant įvertinti konstitucinius teisėjų bei prokurorų skirtumus ir jų atliekamų funkcijų specifiką. Atsižvelgti
apeliacinis teismas 2017-10-23 * Informuojame, kad Lietuvos apeliacinis teismas neturi pastabų ir (ar) pasiūlymų dėl įstatymų projektų Nr. XIIIP-1080-1083. Atsižvelgti
teismas, 2017-10-20 * Susipažinę su įstatymų projektais Nr.
XIIP-1080-1083, informuojame, kad siūlomi įstatymų pakeitimai iš esmės nekeičia teisinio reguliavimo nuostatų, susijusių su administracinių teismų veikla, todėl pastabų neturime. Atsižvelgti
teisės institutas, 2017-10-25 2, 3, 4 DĖL
Šioje išvadoje pagal kompetenciją pateikiame savo nuomonę dėl įstatymų projektų Nr. XIIIP-1080-1083 nuostatų, susijusių su prokurorams priskirtos nuosprendžių vykdymo kontrolės funkcijos atsisakymo. Teikiamu Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) pataisų projektu siekiama atsisakyti prokurorams priskirtos nuosprendžių vykdymo kontrolės funkcijos. Įstatymų projektų aiškinamajame rašte toks siekis argumentuojamas dviem esminiais argumentais:
funkcijos prokurorui nenumato Lietuvos Respublikos Konstitucija;
numatytos nuosprendžio kontrolės funkcijos tapatinamos su bausmės vykdymo ir bausmes vykdančių institucijų ir jų veiklos kontrole, t. y. dubliuojasi su už bausmių vykdymą atsakingų institucijų funkcijomis. Norėtume akcentuoti, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucija) 118 straipsnyje inter alia nustatyta, kad prokuroras įstatymo nustatytais atvejais gina asmens, visuomenės ir valstybės teises bei teisėtus interesus. Manome, kad prokuroro dalyvavimas kontroliuojant bausmių vykdymą turėtų būti aiškinamas būtent šios Konstitucijoje įtvirtintos funkcijos kontekste. Atkreiptinas dėmesys, kad toks prokuroro vaidmuo bausmių vykdymo stadijoje yra suprantamas ir tarptautiniuose dokumentuose. Pavyzdžiui, 2000 m. spalio 6 d.
Europos Tarybos Ministrų kabineto priimtoje rekomendacijoje Rec (2000)19 „Prokuratūros vaidmuo kriminalinės justicijos sistemoje“ prokuratūra suprantama kaip „institucija, veikianti visuomenės vardu ir ginanti visuotinius interesus“. Šioje rekomendacijoje teismų sprendimų priežiūra įvardyta kaip viena iš prokurorui priskirtinų funkcijų. Jungtinių tautų organizacijos Narkotikų ir nusikalstamumo biuro ir Tarptautinės prokurorų asociacijos parengtose gairėse apie prokurorų statusą ir vaidmenį pabrėžiama, kad prokurorai turi užtikrinti, kad įkalinimo sąlygos nebūtų žeminančios ir nehumaniškos, kad būtų saugomos įkalintų asmenų teisės. Kiekvieno tokio pažeidimo atveju prokurorai turi reaguoti ir reikalauti laikytis įstatymų bei pagal kompetenciją inicijuoti ar paskatinti drausminės ar baudžiamosios atsakomybės taikymo procesus atsakingų subjektų atžvilgiu. Taip pat šiame dokumente pabrėžiamas prokuroro vaidmuo apsaugant visuomenės interesus lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos procese:
„prokurorai privalo užtikrinti, kad būtų apsaugoti visuomenės
interesai bei įvertinti ar asmuo turi realių galimybių integruotis į visuomenę“.
Europos Tarybos Ministrų Komitetas prokuroro vaidmens ir funkcijų stiprinimą įvairiose valstybėse pateikia kaip teigiamus pavyzdžius gerinant žmogaus teisių apsaugą įkalinimo įstaigose (pvz., bausmių vykdymo priežiūros funkcijos prokuratūrai numatymą (Armėnijoje), specialaus prokuratūros padalinio žmogaus teisių priežiūrai įkalinimo įstaigose įsteigimą (Slovėnijoje)). [1] Prokuroro vaidmuo ir jo stiprinimas užtikrinant įkalintų asmenų teisių apsaugą ypač aktualus Lietuvoje, kur tiek Europos Žmogaus teisių teismas, tiek Europos Tarybos komitetas prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą nuolat fiksuoja žmogaus teisių pažeidimus. [2] Atsižvelgiant į tai, manytina, kad prokuroro dalyvavimas bausmių vykdymo stadijoje yra pagrįstas tiek vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucija, tiek tarptautinių dokumentų nuostatomis. Neneigdami poreikio optimizuoti prokuratūros funkcijas, vis dėlto manome, kad nuosprendžių kontrolės funkcijos atsisakymas pateiktuose įstatymo projektuose yra skubotas ir nepakankamai argumentuotas. Pavyzdžiui, visuomenės ir žmogaus teisių užtikrinimo požiūriu, aiškinamajame rašte nėra įvardijama ir pagrindžiama, kokie subjektai ir kaip pakeis prokuratūrą vykdant nuosprendžių kontrolę, ar išorinė bausmių vykdymo kontrolė bus pakankama, ar tokiu būdu nebus sudarytos sąlygos žmogaus teisių apsaugos bausmių vykdymo stadijoje silpninimui, ar nebus pažeisti visuomenės interesai. Manytina, kad šie klausimai, prieš priimant projektuose numatytus pakeitimus turėtų būti išsamiai ir argumentuotai atsakyti. Pritarti iš dalies Argumentai pateikti prie Teisės departamento 2 punkto pastabų 5.
Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Valstybės valdymo ir savivaldybės komitetas, 2017-10-18
:
1Pritarti iniciatorių pateiktam Įstatymo projektui Nr. XIIIP-1080 bei Komiteto išvadoms ir siūlyti pagrindiniam komitetui įstatymo
projektą tobulinti atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, kurioms pritarė Komitetas, ir Komiteto pateiktas pastabas bei pasiūlymus; Pritarti Teikiamas komiteto patobulintas įstatymo projektas XIIIP-1080(2). 2. Valstybės valdymo ir savivaldybės komitetas,
projekto nuostatas dėl darbo užmokesčio sistemos prokurorams keitimo, išklausyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės poziciją, dėl numatomo valstybės tarnautojų, valstybės pareigūnų ir kitų viešojo sektoriaus darbuotojų darbo užmokesčio. Pritarti Kadangi įstatymo projektą pateikė Vyriausybė, pagal Seimo statuto reikalavimus į Komiteto posėdį kviečiami Vyriausybės (Finansų ministerijos ir Teisingumo ministerijos) atstovai. 3. Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, 2017-10-18
)1 Argumentai : Įvertinę tai, jog valstybės ar savivaldybės institucijose, įstaigose ar organizacijose vadovų pavaduotojams gali būti suteikta diskrecija savarankiškai priimti sprendimus tam tikrose įstaigos veiklos sričiai priskirtose srityse, siūlome šią pareigybę įtraukti ir galimų įtariamųjų subjektų ratą. Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 5 straipsniu keičiamo 161 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Prokurorui, kuriam pavedama atlikti, organizuoti korupcinio pobūdžio nusikalstamų veikų, kurių padarymu įtariamas valstybės ar savivaldybės institucijos, įstaigos ar organizacijos vadovas (jo pavaduotojas) ar asmuo, turintis imunitetą nuo patraukimo baudžiamojon atsakomybėn , ikiteisminį tyrimą ir jam vadovauti bei palaikyti valstybinį kaltinimą tokiose baudžiamosiose bylose, gali būti suteikiamas specialus statusas. “ Pritarti Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 5 straipsniu įstatymą papildančio 161 straipsnio pavadinimą ir 1 dalį ir juos išdėstyti taip: „161 straipsnis. Korupcinio pobūdžio nusikalstamų veikų, kurių padarymu įtariami valstybės ar savivaldybės institucijų, įstaigų ar įmonių vadovai (jų pavaduotojai) ar asmenys, turintys imunitetą nuo patraukimo baudžiamojon atsakomybėn, ikiteisminio tyrimo ir valstybinio kaltinimo ypatumai
nusikalstamų veikų, kurių padarymu įtariamas valstybės ar savivaldybės institucijos, įstaigos ar organizacijos vadovas (jo pavaduotojas) ar asmuo, turintis imunitetą nuo patraukimo baudžiamojon atsakomybėn , ikiteisminį tyrimą ir jam vadovauti bei palaikyti valstybinį kaltinimą tokiose baudžiamosiose bylose, gali būti suteikiamas specialus statusas. “
valdymo ir savivaldybių komitetas, 2017-10-18
)
Komitetui pritarus Teisės departamento 3 pastabai, dėl korupcinio pobūdžio veikų didelės žalos kriterijaus, ir 5 pastabai, dėl specialaus prokuroro statuso suteikimo ir panaikinimo kriterijų nustatymo įstatyme, siūlome šiuos kriterijus sieti su galima didele žala viešiesiems interesams ar galimu poveikiu tyrimui. Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 5 straipsniu keičiamo 161 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „ 2.
Sprendimą dėl specialaus statuso prokurorui suteikimo ir panaikinimo priima generalinis prokuroras, kai dėl šio straipsnio 1 dalyje nurodytų nusikalstamų veikų kyla didelės žalos viešiesiems interesams atsiradimo tikimybė ar galimas poveikis tyrimui. Specialus statusas gali būti suteikiamas tik Generalinės prokuratūros prokurorui jo sutikimu. Sprendžiant dėl specialaus statuso suteikimo, įvertinama prokuroro kvalifikacija, darbo stažas, specializacija, patirtis vadovaujant sudėtingiems tyrimams ir kitos esminės aplinkybės. “ Pritarti Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 5 straipsniu įstatymą papildančio 161 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „
suteikimo ir panaikinimo priima generalinis prokuroras, kai dėl šio straipsnio 1 dalyje nurodytų nusikalstamų veikų kyla didelės žalos viešiesiems interesams atsiradimo tikimybė ar galimas poveikis tyrimui. Specialus statusas gali būti suteikiamas tik Generalinės prokuratūros prokurorui jo sutikimu. Sprendžiant dėl specialaus statuso suteikimo, įvertinama prokuroro kvalifikacija, darbo stažas, specializacija, patirtis vadovaujant sudėtingiems tyrimams ir kitos esminės aplinkybės. “
valdymo ir savivaldybių komitetas, 2017-10-186
Argumentai: Įvertinus tai, jog proceso taisyklės turėtų būti nustatomos proceso įstatymuose, o poįstatyminiuose teisės aktuose reglamentuojami procedūriniai klausimai ar nustatomos tvarkos, siūlome atitinkamai tikslinti įstatymo projektą. Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 6 straipsniu keičiamo 19 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Prokurorų tyrimo dėl galimo viešojo intereso pažeidimo proceso tvarką nustato generalinis prokuroras.“ Pritarti Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 6 straipsniu keičiamo 19 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „ 4.
Prokurorų tyrimo dėl galimo viešojo intereso pažeidimo tvarką nustato generalinis prokuroras .“
valdymo ir savivaldybių komitetas,
2 Argumentai: Darbo kodekse, Valstybės tarnybos įstatyme ir galiojančiame Prokuratūros įstatyme, tikslinės vaiko priežiūros atostogos neįskaitomos į darbo metus, už kuriuos yra suteikiamos kasmetinės atostogos. Pagal Valstybės tarnybos įstatymo 42 straipsnį, tikslinės vaiko priežiūros atostogos yra įskaitomos tik į tarnybos Lietuvos valstybei stažą, už kurį valstybės tarnautojams yra suteikiamos kasmetinės papildomos atostogos. Patikslinus įstatymo projektą pagal Teisės departamento 9 pastabą, siūlome prokurorams taikomą teisinį reguliavimą dėl stažo atostogoms, suvienodinti su taikomu valstybės tarnautojams. Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 9 straipsnio ( naujai pernumeravus -10 str.) 2 dalyje keičiamo įstatymo 28 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Tarnybos prokuroru stažą, skaičiuojamą nustatant prokurorų atostogų trukmę,
sudaro:
1) šio straipsnio 2 dalyje nurodytas asmens darbo stažas, išskyrus nemokamų atostogų ir atostogų vaikui prižiūrėti laikotarpius ;
2) įskaitytas kitas asmens teisinio darbo stažas, įgijus išsilavinimą, nurodytą šio Įstatymo 25 straipsnio 1 dalyje.“ Pritarti iš dalies Prokuratūros įstatymo
nustato tarnybos prokurorų stažą, kuriuo vadovaujantis nustatoma papildomų atostogų už tarnybos prokuroru stažą trukmė , tačiau nereglamentuoja papildomų atostogų už tarnybos prokuroru stažą suteikimo tvarkos .
Pagal Valstybės tarnybos įstatymo 42 straipsnį, tikslinės vaiko priežiūros atostogos ir nemokamos atostogos yra įskaitomos į tarnybos Lietuvos valstybei stažą, už kurį valstybės tarnautojams yra suteikiamos kasmetinės papildomos atostogos. Valstybės tarnautojams suteikiamos iki 3 mėnesių nemokamos atostogos, prokurorams – iki 1 mėnesio. Todėl, siekiant analogijos su Valstybės tarnybos įstatymu, į tarnybos prokuroru stažą, už kurį suteikiamos papildomos atostogos, turėtų būti įtrauktos nemokamos 1 mėnesio atostogos, kaip tai yra dabar. Šiuo metu prokuroro atostogų vaikui prižiūrėti laikotarpis nėra įtrauktas į tarnybos prokuroru stažą, vadovaujantis kuriuo nustatoma papildomų atostogų už tarnybos prokuroru stažą trukmė. Projekto 10 str. 2 dalis (keičiama 28 str. 3 d) išdėstoma taip:
„3. Tarnybos prokuroru stažą, skaičiuojamą nustatant prokurorų
papildomų atostogų trukmę, sudaro:
1) šio straipsnio 2 dalyje nurodytas asmens darbo stažas (išskyrus vaiko priežiūros atostogas) ;
2) įskaitytas kitas asmens teisinio darbo stažas , įgijus išsilavinimą, nurodytą šio Įstatymo 25 straipsnio 1 dalyje .“ 7.
Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, 2017-10-1828
Argumentai: Konstitucinio Teismo 2004-05-13, 2006-01-16, 2011-04-07, 2016-06-27 doktrinoje yra konstatuota, jog „pagal Konstituciją prokuroras yra specifinius valdingus įgaliojimus turintis valstybės pareigūnas , ir kad jo funkcijos yra kitokios, nei teisingumo vykdymas; pagal Konstituciją prokuroras nevykdo teisingumo, teisingumas nėra vykdomas ikiteisminio tyrimo etape. Pagal Konstituciją, niekas kitas, išskyrus prokurorą, negali organizuoti ikiteisminio tyrimo ir jam vadovauti, iš Konstitucijos 118 str. 1 dalies prokurorams kyla pareiga organizuoti ikiteisminį tyrimą ir jam vadovauti taip, kad būtų surinkta objektyvi, išsami informacija apie nusikalstamą veika ir asmenį, įtariamą padarius šią veiką, kuri inter alia sudarytų teisines prielaidas teismui baudžiamojoje byloje nustatyti tiesą ir priimti teisingą sprendimą dėl asmens, kaltinamo padarius nusikalstamą veiką kaltumo.“ Prokuratūra – tai centralizuota, specifinius valdingus įgaliojimus turinti valstybės institucija, ji nepriskiriama Konstitucijos 5 straipsnio 1 dalyje nurodytoms valstybės valdžią vykdančioms institucijoms. Ji nėra teisminės valdžios sudedamoji dalis“. Teismai, kartu su Seimu, Respublikos Prezidentu ir Vyriausybe, vykdo valstybinę valdžią, todėl jų statusas yra ypatingas. Siūlomas nustatyti naujas bazinis dydis prokurorams, nors faktiškai jis bus toks pats, kaip ir taikomas politikams, pareigūnams ir valstybės tarnautojams (teisėjų pavyzdys, kuomet nuo 2008 metų įstatyme nustatytas atskiras bazinis dydis, kuris faktiškai yra toks pat kaip bendras bazinis dydis).
Taip pat sudaromos galimos prielaidos institucijoms (Seimui ir Prokuratūrai), turėti papildomus kišimosi viena į kitos veiklą įrankius, pavyzdžiui, spręsti dėl atskiro bazinio dydžio didinimo ar nedidinimo. Atsižvelgiant į tai, kad iš Konstitucijos išplaukia, jog prokuroras yra pareigūnas, siūlome nenustatyti atskiro bazinio dydžio prokuratūros įstatyme, o taikyti politikams, pareigūnams ir valstybės tarnautojams taikomą bazinį dydį. Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 27 straipsniu keičiamo įstatymo 49 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Prokurorų darbo užmokesčiui apskaičiuoti taikomas
darbo užmokesčio ir pareiginės algos bazinis dydis (toliau – bazinis dydis), kurį ateinantiems metams Vyriausybės teikimu, įvertinus prokurorams atstovaujančių organizacijų pasiūlymus, praėjusių metų vidutinę metinę infliaciją (skaičiuojant nacionalinį vartotojų kainų indeksą) ir kitų vidutinio darbo užmokesčio viešajame sektoriuje dydžiui ir kitimui poveikį turinčių veiksnių įtaką , vadovaudamasis Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo nuostatomis tvirtina Seimas iki Seimo pavasario sesijos pabaigos . Tvirtinamas naujas bazinis dydis negali būti mažesnis už esamą bazinį dydį, išskyrus atvejus, kai iš esmės pablogėja valstybės ekonominė ir finansinė būklė. “ Pritarti Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 28 straipsniu keičiamo 49 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „2 1.
Prokurorų darbo užmokesčiui apskaičiuoti taikomas darbo užmokesčio ir pareiginės algos bazinis dydis (toliau – bazinis dydis), kurį ateinantiems metams Vyriausybės teikimu, įvertinus prokurorams atstovaujančių organizacijų pasiūlymus, praėjusių metų vidutinę metinę infliaciją (skaičiuojant nacionalinį vartotojų kainų indeksą) ir kitų vidutinio darbo užmokesčio viešajame sektoriuje dydžiui ir kitimui poveikį turinčių veiksnių įtaką, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo nuostatomis tvirtina Seimas iki Seimo pavasario sesijos pabaigos. Tvirtinamas naujas bazinis dydis negali būti mažesnis už esamą bazinį dydį, išskyrus atvejus, kai iš esmės pablogėja valstybės ekonominė ir finansinė būkl ė. “
valdymo ir savivaldybių komitetas, 2017-10-1829
Siekiant suvienodinti prokurorams numatytas atostogas su Darbo kodekse nustatytomis atostogų taisyklėmis, bei atsižvelgiant į prokurorų darbo specifiką, siūlome aritmetiškai versti kalendorines dienas į darbo dienas. Taip pat siūlome užtikrinti teisę į pailgintas 25 darbo dienų kasmetines atostogas turinčių prokurorų teisę gauti ir papildomas atostogas už viršvalandinį darbą, ar darbą poilsio bei švenčių dienomis (sistemiškai su Darbo kodekso 144 straipsnio 5 dalimi). Taip pat siūlome atsisakyti perteklinių nuostatų, nes šio straipsnio
(pernumeravus -29 str.) 2 dalies 4 punkte. Siūlome atsisakyti nebevartojamos formuluotės „nenormuota darbo diena“ ir numatyti, kad papildomos atostogos gali būti suteikiamos dirbant viršvalandžius, poilsio ir švenčių dienomis.
Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 28 straipsniu (pernumeravus-29 str.) keičiamą įstatymo 50 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „
suteikiamos 20 darbo dienų kasmetinės atostogos. Prokurorui, vienam auginančiam vaiką iki keturiolikos metų arba neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų, taip pat prokurorui, kuris pripažintas neįgaliuoju, suteikiamos 25 darbo dienų kasmetinės atostogos. 2. Prokurorui, turinčiam daugiau kaip penkerių metų tarnybos prokuroru stažą, už kiekvienus paskesnius tarnybos prokuroru metus suteikiama 1 darbo diena papildomų atostogų, tačiau bendra kasmetinių atostogų ir papildomų atostogų už tarnybos prokuroru stažą trukmė negali būti ilgesnė kaip4030 darbo dienų . , o prokurorui vienam auginančiam vaiką iki keturiolikos metų arba neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų, taip pat prokurorui, kuris pripažintas neįgaliuoju - negali būti ilgesnė kaip 35 darbo dienos. 3. Prokurorams kasmetinės atostogos suteikiamos šio Įstatymo ir Darbo kodekso nustatyta tvarka. 4. Prokurorui už nenormuotą darbo dieną dirbant viršvalandinį darbą, poilsio ir švenčių dienomis ir dėl generalinio prokuroro ar jo pavaduotojo įsakymu pavestų funkcijų, nurodytų Baudžiamojo proceso kodekse ir kituose įstatymuose, atlikimą poilsio ar švenčių dienomis kompensuojama suteikiant iki1410 darbo dienų papildomų atostogų. Papildomos atostogos suteikiamos generalinio prokuroro nustatyta tvarka. 5. Tarnybinio būtinumo atvejais atšaukti prokurorą jo sutikimu iš kasmetinių ir papildomų atostogų gali generalinis prokuroras (jo pavaduotojas). Nepanaudotos atostogos prokurorui suteikiamos kitu laiku Darbo kodekso nustatyta tvarka. 6.
šios tikslinės atostogos:
1) nėštumo ir gimdymo;
2) tėvystės;
3) vaikui prižiūrėti;
4) mokymosi;
5) kūrybinės;
6) nemokamos;
7) kvalifikacijos kėlimo;
8) dėl gyvenamosios vietos pakeitimo. 7. Prokuroro prašymu dėl šeiminių ar kitų svarbių priežasčių per vienerius metus gali būti suteikiamos ne ilgesnės kaip vieno mėnesio nemokamos atostogos. 8. Nėštumo ir gimdymo atostogos, tėvystės atostogos, atostogos vaikui prižiūrėti, mokymosi, kūrybinės atostogos suteikiamos Darbo kodekso nustatyta tvarka. 9. Prokurorui, kuris po pirmo teigiamo tarnybos įvertinimo yra ištarnavęs dvejus metus, vieną kartą per penkerius metus generalinis prokuroras gali suteikti ne ilgesnes kaip vienerių metų kvalifikacijos kėlimo atostogas. Kvalifikacijos kėlimo atostogų metu prokurorui paliekamos eitos pareigos, tačiau darbo užmokestis jam nemokamas. 10. Prokurorui, keičiančiam gyvenamąją vietą dėl perkėlimo į kitas pareigas kitoje vietovėje, skiriama iki 5 darbo dienų persikėlimo atostogų ir už šį laikotarpį mokamas darbo užmokestis. Jei prokuroras perkeltas į kitas pareigas dėl tarnybinio būtinumo, jo ir jo šeimos turėtos persikėlimo išlaidos kompensuojamos Vyriausybės nustatyta tvarka. 11. Tikslinių atostogų laikotarpiai įskaitomi į tarnybos prokuroro stažą. 12. 11. Generaliniam prokurorui atostogas suteikia Respublikos Prezidentas.“ Pritarti iš dalies Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 29 straipsniu keičiamo 50 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Prokurorams Prokurorui už nenormuotą darbo dieną dirbant viršvalandinį darbą, poilsio ir švenčių dienomis ir dėl generalinio prokuroro ar jo pavaduotojo įsakymu pavestų funkcijų, numatytų nurodytų Baudžiamojo proceso kodekse ir kituose įstatymuose, atlikimą poilsio ar švenčių dienomis kompensuojama suteikiant iki1410 kalendorinių darbo dienų kasmetinių papildomų mokamų atostogų.
Papildomos kasmetinės atostogos suteikiamos generalinio prokuroro nustatyta tvarka.“ Atsižvelgus į Teisės departamento 16 pastabą, atsisakyti įstatymo projekto 28 straipsniu keičiamo 50 straipsnio 11 dalies:. 11. Tikslinių atostogų laikotarpiai įskaitomi į tarnybos prokuroro stažą. 2009 m. Konsultacinės Europos teisėjų tarybos ir Konsultacinės Europos prokurorų tarybos pasirašytoje Bordo deklaracijoje „Teisėjai ir prokurorai demokratinėje visuomenėje“ įtvirtinta nuostata, kad viena kitą papildančių teisėjų ir prokurorų funkcijų vykdymas yra esminė sąžiningo, nešališko ir veiksmingo teisingumo administravimo sąlyga ir kad teisėjų, ypač prokurorų, statuso nepriklausomumas laiduojamas lygiavertiškumo užtikrinimu. Siekiant sukurti pagrindą vadinamajam teisėjų ir prokurorų „tiltui“, turėtų būti užtikrintos kiek įmanoma vienodesnės teisėjų ir prokurorų socialinės garantijos. Atitinkamai šio straipsnio 2 dalyje, atsižvelgus į Teismų įstatymo 98 straipsnio 1 dalies nuostatas, siūloma numatyti ne ilgesnes kaip 40 darbo dienų atostogas visiems prokurorams. 9. Socialinių reikalų ir darbo komitetas
: iš esmės pritarti pateiktam įstatymo projektui ir siūlyti pagrindiniam Teisės ir teisėtvarkos komitetui jį tobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pateiktas pastabas ir pasiūlymus. Pritarti Teikiamas komiteto patobulintas įstatymo projektas XIIIP-1080(2). 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: 7.1. Sprendimas: pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui XIIIP-1080(2), komiteto išvadoms ir pasiūlymui. 7.2. Pasiūlymai:
Eil. Nr.
Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę str. str. d. p. 1. Teisės ir teisėtvarkos komitetas 2017-12-0633 Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad įsigaliojus įstatymui reikės priimti šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus, komitetas pritarė rengėjų siūlymui numatyti vėlesnę įstatymo įsigaliojimo ir įgyvendinimo datą:
Pasiūlymas:
„ 33 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
1Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2018 m.
sausio liepos 1 d. 2. Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras iki 2017 m. gruodžio 31 2018 m. birželio 30 d . priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. “ Pritarti
8Balsavimo rezultatai:
už – 9 , prieš – nėra, susilaikė – 1. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Agnė Širinskienė, Julius Sabatauskas, Stasys Šedbaras, Vitalijus Gailius, Rimas Andrikis, Petras Valiūnas. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas XIIIP-1080(2), jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė Komiteto biuro patarėja Dalia Latvelienė [1] Ž r.: Europos Tarybos Ministrų komiteto ataskaitą „Europos Žmogaus teisių teismo vykdoma nuosprendžių ir sprendimų vykdymo priežiūra“(2015), p. 46, 138. Prieiga internetu: https://rm.coe.int/168062fe2d [2] Pavyzdž iui, Europos komiteto prie š kankinimą ir kitokį ž iaur ų, než moni šką ar ž eminant į elgesį ir baudim ą atstovai nuo 1990 m. Lietuvoje lankėsi 5 kartus.
Lietuvoje lankėsi 5 kartus. Po kiekvieno vizito (iš skyrus 5- ąjį vizitą, kurio ataskaita dar nepaskelbta) buvo pateiktos panaš ios i š vados: da žni smurto tarp nuteistųjų atvejai (paž eminimo, žalojimo ir pan.), perpildytos laisvė s at ėmimo į staigos, ma žas gyvenamosios vietos plotas, prastos kalinimo są lygos (sanitarin ės sąlygos ir pan.), mažas nuteistųjų užimtumas. Tų pačių pažeidimų pasikartojimas indikuoja, kad blogos į kalinimo s ą lygos problemos i šlieka aktuali problema (ž r.: Nikartas S. Teis ė nebūti kankinamam ir nepatirti žiauraus, než moni š ko ar žeminančio elgesio ar nebūti taip baudžiamam: probleminiai kalinimo sąlygų užtikrinimo aspektai. Mokslo studija. Teisė s institutas, 2013; Nikartas S. Teis ė nebūti kankinamam ir nepatirti žiauraus, než moni š ko ar žeminančio elgesio ar nebūti taip baudžiamam: į kalinimo s ąlygų kontekstas. Knygos skyrius monografijoje Aktualiausios žmogaus teisių užtikrinimo Lietuvoje 2008-2013 m. problemos: teisinis tyrimas. Monografija, Lietuvos teisė s institutas, Vilnius, 2014).