P rojekto lyginamasis variantas LIETUVOS RESPUBLIKOS ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo nr. IX-110 10 ir 22 straipsnių pakeitimo įstatymas 2017 m. d. Nr. Vilnius 1 straipsnis. 10 straipsnio pakeitimas Pakeisti 10 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „
3Turinčiam teisę gauti ligos išmoką šio įstatymo 8 straipsnyje nustatyta tvarka motinai (tėvui), įmotei (įtėviui), senelei (seneliui) ar globėjui , prižiūrinčiam vaiką, kurio priežiūrai suteiktos nėštumo ir gimdymo ar vaiko priežiūros atostogos kitam asmeniui, motinai (tėvui), įmotei (įtėviui), senelei (seneliui) ar globėjui , kuris dėl savo ar kito vaiko (globojamo vaiko) iki 3 metų, kurio priežiūrai jam suteiktos vaiko priežiūros atostogos, ligos ar traumos negali šio vaiko prižiūrėti, išmoka iš Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų pradedama mokėti nuo pirmosios vaiko priežiūros dienos ir mokama ne ilgiau kaip 14 kalendorinių dienų. Bendras ligos išmokos mokėjimo terminas negali būti ilgesnis kaip 90 kalendorinių dienų per kalendorinius metus.”
2 straipsnis. 22 straipsnio pakeitimas Pakeisti 22 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Teisę gauti vaiko priežiūros išmoką turi vienas iš tėvų (įtėvių), senelių ar globėjas, kuris:
1) yra apdraustas motinystės socialiniu draudimu, išskyrus atvejus, numatytus šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse;
2) įstatymų nustatyta tvarka išleistas vaiko priežiūros atostogų, išskyrus pirmaisiais vaiko auginimo metais, kai vaiko priežiūros atostogos nutraukiamos dėl grįžimo į darbą ar tarnybą, ar antraisiais vaiko auginimo metais, taip pat atvejus, kai apdraustasis asmuo pagal šio įstatymo 5 straipsnio 4 dalį prilyginamas asmeniui, išleistam vaiko priežiūros atostogų, ir atvejus, numatytus šio straipsnio 4 ir 5 dalyse;
3) iki pirmosios vaiko priežiūros atostogų dienos turi ne trumpesnį kaip 12 mėnesių per paskutinius 24 mėnesius motinystės socialinio draudimo stažą.” Pakeisti 22 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4.
Vienam iš tėvų (įtėvių), senelių ar globėjui, gaunančiam vaiko priežiūros išmoką , kuriam pasibaigė darbo sutartis arba kuris buvo atleistas iš tarnybos, vaiko priežiūros išmoka mokama šio įstatymo 23 ir 24 straipsniuose nustatyta tvarka. Ši nuostata taip pat taikoma skiriant vaiko priežiūros išmoką , jeigu teisė ją gauti atsirado prieš tai gimusio, globojamo ar įvaikinto vaiko auginimo iki 3 metų laikotarpiu.” Pakeisti 22 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Vienam iš tėvų (įtėvių), senelių ar globėjui, turinčiam šio straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytą motinystės socialinio draudimo stažą, kuriam pasibaigė darbo sutartis arba kuris buvo atleistas iš tarnybos ir dėl to negavo vaiko priežiūros atostogų, vaiko priežiūros išmoka mokama šio įstatymo 23 ir 24 straipsniuose nustatyta tvarka. Ši nuostata taip pat taikoma skiriant vaiko priežiūros išmoką , jeigu teisė ją gauti atsirado prieš tai gimusio, globojamo ar įvaikinto vaiko auginimo iki 3 metų laikotarpiu.“ Pakeisti 22 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6.
Vienam iš tėvų (įtėvių), senelių ar globėjų, gaunančiam pajamas iš sporto ar atlikėjo veiklos arba pagal autorines sutartis, kuris nėra apdraustas motinystės socialiniu draudimu, vaiko priežiūros išmoka mokama šio įstatymo 23 ir 24 straipsniuose nustatyta tvarka, jeigu jam buvo mokėta motinystės ar tėvystės išmoka ir jis turi šio straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytą motinystės socialinio draudimo stažą.“
įsigaliojimas, taikymas ir įgyvendinimas Šis įstatymas įsigalioja 2018 m. sausio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo narys Monika Navickienė
P rojekto lyginamasis variantas (2) LIETUVOS RESPUBLIKOS ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo nr. IX-110 22 ir 10 straipsnių pakeitimo įstatymas 2017 m. d. Nr. Vilnius 1 straipsnis. 10 straipsnio pakeitimas Pakeisti 10 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „
3Turinčiam teisę gauti ligos išmoką šio įstatymo 8 straipsnyje nustatyta tvarka motinai (t ėvui), įmotei (įtėviui) , ar globėjui, senelei (seneliui), prižiūrinčiam vaiką, kurio priežiūrai suteiktos nėštumo ir gimdymo ar vaiko priežiūros atostogos kitam asmeniui ( motinai (tėvui), įmotei (įtėviui) , ar globėjui, senelei (seneliui) ), kuris dėl savo ar kito vaiko (globojamo vaiko) iki 3 metų, kurio priežiūrai jam suteiktos vaiko priežiūros atostogos, ligos ar traumos negali šio vaiko prižiūrėti, išmoka iš Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų pradedama mokėti nuo pirmosios vaiko priežiūros dienos ir mokama ne ilgiau kaip 14 kalendorinių dienų. Bendras ligos išmokos mokėjimo terminas negali būti ilgesnis kaip 90 kalendorinių dienų per kalendorinius metus.
“
1Pakeisti 22 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„ 1 .
Teisę gauti vaiko priežiūros išmoką turi vienas iš tėvų (įtėvių) , ar globėjas ar vienas iš senelių , kuris: 1 ) yra apdraustas motinystės socialiniu draudimu, išskyrus atvejus, numatytus šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse; 2 ) įstatymų nustatyta tvarka išleistas vaiko priežiūros atostogų, išskyrus pirmaisiais vaiko auginimo metais (iki vaikui sueis vieni metai), kai vaiko priežiūros atostogos nutraukiamos dėl grįžimo į darbą ar tarnybą, ar antraisiais vaiko auginimo metais (iki vaikui sueis 2 metai), taip pat atvejus, kai apdraustasis asmuo pagal šio įstatymo 5 straipsnio 4 dalį prilyginamas asmeniui, išleistam vaiko priežiūros atostogų, ir atvejus, numatytus šio straipsnio 4 ir 5 dalyse ; 3 ) iki pirmosios vaiko priežiūros atostogų dienos turi ne trumpesnį kaip 12 mėnesių per paskutinius 24 mėnesius motinystės socialinio draudimo stažą.”
2Pakeisti 22 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„
4Vienam iš tėvų (įtėvių) , ar globėjui, vienam iš senelių , gaunančiam vaiko priežiūros išmoką , kuriam pasibaigė darbo sutartis arba kuris buvo atleistas iš tarnybos, vaiko priežiūros išmoka mokama šio įstatymo 23 ir 24 straipsniuose nustatyta tvarka. Ši nuostata taip pat taikoma skiriant vaiko priežiūros išmoką , jeigu teisė ją gauti atsirado prieš tai gimusio, globojamo ar įvaikinto vaiko auginimo iki 3 metų laikotarpiu.”
3Pakeisti 22 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„
5Vienam iš tėvų (įtėvių) , ar globėjui, vienam iš senelių , turinčiam šio straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytą motinystės socialinio draudimo stažą, kuriam pasibaigė darbo sutartis arba kuris buvo atleistas iš tarnybos ir dėl to negavo vaiko priežiūros atostogų, vaiko priežiūros išmoka mokama šio įstatymo 23 ir 24 straipsniuose nustatyta tvarka. Ši nuostata taip pat taikoma skiriant vaiko priežiūros išmoką , jeigu teisė ją gauti atsirado prieš tai gimusio, globojamo ar įvaikinto vaiko auginimo iki 3 metų laikotarpiu.“
straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2018 m. sausio 2 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliotos institucijos iki 2017 m. gruodžio 31 d. priima įstatymo įgyvendinimui reikalingus teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo narys Monika Navickienė
P rojekto Nr. XIIIP-1068(2) lyginamasis variantas LIETUVOS RESPUBLIKOS ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo nr. IX-110 10 ir 22 straipsnių pakeitimo įstatymas 2017 m. d. Nr. Vilnius 1 straipsnis. 10 straipsnio pakeitimas Pakeisti 10 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „
3Turinčiam teisę gauti ligos išmoką šio įstatymo 8 straipsnyje nustatyta tvarka motinai (t ėvui), įmotei (įtėviui) ar globėjui, ar senelei (seneliui), prižiūrinčiam vaiką, kurio priežiūrai suteiktos nėštumo ir gimdymo ar vaiko priežiūros atostogos kitam asmeniui ( motinai (tėvui), įmotei (įtėviui) ar globėjui, ar senelei (seneliui) , kuris dėl savo ar kito vaiko (globojamo vaiko) iki 3 metų, kurio priežiūrai jam suteiktos vaiko priežiūros atostogos, ligos ar traumos negali šio vaiko prižiūrėti, išmoka iš Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų pradedama mokėti nuo pirmosios vaiko priežiūros dienos ir mokama ne ilgiau kaip 14 kalendorinių dienų. Bendras ligos išmokos mokėjimo terminas negali būti ilgesnis kaip 90 kalendorinių dienų per kalendorinius metus.
“ 2 straipsnis. 22 straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 22 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
,,1.
Teisę gauti vaiko priežiūros išmoką turi vienas iš tėvų (įtėvių) ar globėjas, ar vienas iš vaiko senelių ( jeigu jis atitinka šios dalies sąlygas ir tik tuo atveju, jeigu teisę gauti vaiko priežiūros išmoką tam pačiam vaikui prižiūrėti turi bent vienas iš vaiko tėvų (įtėvių), kuris:
1) yra apdraustas motinystės socialiniu draudimu, išskyrus atvejus, numatytus šio straipsnio 5, 6 ir 7 dalyse;
2) įstatymų nustatyta tvarka išleistas vaiko priežiūros atostogų, išskyrus pirmaisiais vaiko auginimo metais (iki vaikui sueis vieni metai), kai vaiko priežiūros atostogos nutraukiamos dėl grįžimo į darbą ar tarnybą, ar antraisiais vaiko auginimo metais (iki vaikui sueis 2 metai), taip pat atvejus, kai apdraustasis asmuo pagal šio įstatymo
atostogų, ir atvejus, numatytus šio straipsnio 5 ir 6 dalyse;
3) iki pirmosios vaiko priežiūros atostogų dienos turi ne trumpesnį kaip 12 mėnesių per paskutinius 24 mėnesius motinystės socialinio draudimo stažą, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytą atvejį. “
straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: ,,5. Vienam iš tėvų (įtėvių) ar globėjui, ar vienam iš senelių, gaunančiam vaiko priežiūros išmoką , kuriam pasibaigė darbo sutartis arba kuris buvo atleistas iš tarnybos, vaiko priežiūros išmoka mokama šio įstatymo 23 ir 24 straipsniuose nustatyta tvarka. Ši nuostata taip pat taikoma skiriant vaiko priežiūros išmoką , jeigu teisė ją gauti atsirado prieš tai gimusio, globojamo ar įvaikinto vaiko auginimo iki 3 metų laikotarpiu.“
straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: ,,6.
Vienam iš tėvų (įtėvių) ar globėjui, ar vienam iš senelių, turinčiam šio straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytą motinystės socialinio draudimo stažą, kuriam pasibaigė darbo sutartis arba kuris buvo atleistas iš tarnybos ir dėl to negavo vaiko priežiūros atostogų, vaiko priežiūros išmoka mokama šio įstatymo 23 ir 24 straipsniuose nustatyta tvarka. Ši nuostata taip pat taikoma skiriant vaiko priežiūros išmoką , jeigu teisė ją gauti atsirado prieš tai gimusio, globojamo ar įvaikinto vaiko auginimo iki 3 metų laikotarpiu.“
įsigaliojimas ir įgyvendinimas
straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2018 m. balandžio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija iki 2018 m. kovo 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinimuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Socialinių reikalų ir darbo komiteto vardu komiteto pirmininkė Rimantė Šalaševičiūtė
DĖL
Į
projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai: Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-110 22 ir 10 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą paskatinusios priežastys susijusios su neigiama valstybės demografijos tendencija, kai visuomenei sparčiai senėjant gimstamumo lygis auga nepakankamai. Kaip rodo daugelis studijų, vien piniginės paramos instrumentai nėra efektyviausi sprendžiant demografinių problemų iššūkius. Poveikį turi tie valstybės politikos instrumentai, kurie skatindami bendrystę ir partnerystę šeimoje ir visuomenės bei valstybės partnerystę su šeima, sprendžia svarbų iššūkį jaunai šeimai - kaip jaunai motinai ir tėčiui suderinti mažo vaiko priežiūros atsakomybę su profesinės karjeros iššūkiais. Šio projekto tikslas - suteikti jaunoms šeimoms galimybę pasirinkti sau tinkamą vaiko priežiūros principą ir esant poreikiui, neprarasti profesinių įgūdžių bei greičiau sugrįžti į darbo rinką. Šiuo įstatymo pakeitimu siūlomas principas – iki vaikui sukaks 2 metai vienu metu suteikti vaiko priežiūros atostogas ne tik motinai, tėvui, įmotei, įtėviui arba globėjams, bet ir vienam iš dirbančių vaiko senelių. Ligos išmokas sergančiam šeimos nariui slaugyti arba vaikui suteikti ne tik motinai, tėvui, įmotei, įtėviui, bet ir vienam iš dirbančių vaiko senelių arba globėjui. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:
Įstatymo projekto iniciatorė ir rengėja - Seimo narė Monika Navickienė. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai: Pagal šiuo metu galiojančio Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą 22 straipsnį, teisė gauti vaiko priežiūros išmoką turi vienas iš tėvų (įtėvių) ar globėjas.
Pagal šio įstatymo
vaikui turi vienas iš tėvų (įtėvių). 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama: Įstatymo projektu siūloma išplėsti teisę gauti vaiko priežiūros išmokas nuo vieno iš tėvų (įtėvių) ir globėjų, iki vieno iš tėvų (įtėvių), senelių ar globėjų. Suteiktus teisę vaiko priežiūros išmokas gauti vienam iš senelių, suteiksime šeimoms galimybę pasirinkti vaiko priežiūros instrumentus, skatinsime neprarasti profesinių įgūdžių, greičiau sugrįžti į darbo rinką bei plėsime partnerystę tarp šeimos narių. Įstatymo projektu siūloma išplėsti teisę gauti ligos išmoką sergančiam šeimos nariui slaugyti arba vaikui nuo vieno iš tėvų (įtėvių), iki vieno iš tėvų (įtėvių), senelių ar globėjų. Siūloma, kad teikiamas Įstatymo projektas įsigaliotų 2018 m. sausio 1 d. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:
Neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai: Įstatymas įtakos kriminologinei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai: Įstatymo projektas turės teigiamos įtakos. 8.
inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios: Priėmus įstatymo projektą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministras ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras per įstatyme nustatytą laikotarpį turės priimti įstatymą įgyvendinančius teisės aktus. 9. A r įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:
Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus: Įstatymo projektas neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos sąjungos dokumentus. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti:
Įstatymo įgyvendinimui lydimųjų teisės aktų nereikės. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais): Valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų neprireiks įstatymui įgyvendinti. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados:
Negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis: Vaiko priežiūros išmoka. 15. Kiti , iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai: Nėra. Teikia Seimo narys Monika Navickienė
DĖL
Į
projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai: Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-110 22 ir 10 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą paskatinusios priežastys susijusios su neigiama valstybės demografijos tendencija, kai visuomenei sparčiai senėjant gimstamumo lygis auga nepakankamai. Kaip rodo daugelis studijų, vien piniginės paramos instrumentai nėra efektyviausi sprendžiant demografinių problemų iššūkius. Poveikį turi tie valstybės politikos instrumentai, kurie skatindami bendrystę ir partnerystę šeimoje ir visuomenės bei valstybės partnerystę su šeima, sprendžia svarbų iššūkį jaunai šeimai - kaip jaunai motinai ir tėčiui suderinti mažo vaiko priežiūros atsakomybę su profesinės karjeros iššūkiais. Šio projekto tikslas - suteikti jaunoms šeimoms galimybę pasirinkti sau tinkamą vaiko priežiūros principą ir esant poreikiui, neprarasti profesinių įgūdžių bei greičiau sugrįžti į darbo rinką. Šiuo įstatymo pakeitimu siūlomas principas – iki vaikui sukaks 2 metai vienu metu suteikti vaiko priežiūros atostogas ne tik motinai, tėvui, įmotei, įtėviui arba globėjams, bet ir vienam iš vaiko senelių, kurie yra apdrausti Ligos ir (ar) motinystės socialiniu draudimu. Ligos išmokas sergančiam šeimos nariui slaugyti arba vaikui suteikti ne tik motinai, tėvui, įmotei, įtėviui, globėjui bet ir vienam iš vaiko senelių. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:
Įstatymo projekto iniciatorė ir rengėja - Seimo narė Monika Navickienė. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai: Pagal šiuo metu galiojančio Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą 22 straipsnį, teisė gauti vaiko priežiūros išmoką turi vienas iš tėvų (įtėvių) ar globėjas.
Pagal šio įstatymo
vaikui turi vienas iš tėvų (įtėvių), globėjas. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama: Įstatymo projektu siūloma išplėsti teisę gauti vaiko priežiūros išmokas nuo vieno iš tėvų (įtėvių) ir globėjų, iki vieno iš tėvų (įtėvių), globėjų ar vieno iš senelių. Suteiktus teisę vaiko priežiūros išmokas gauti vienam iš senelių, suteiksime šeimoms galimybę pasirinkti vaiko priežiūros instrumentus, skatinsime neprarasti profesinių įgūdžių, greičiau sugrįžti į darbo rinką bei plėsime partnerystę tarp šeimos narių. Įstatymo projektu siūloma išplėsti teisę gauti ligos išmoką sergančiam šeimos nariui slaugyti arba vaikui nuo vieno iš tėvų (įtėvių), globėjų, iki vieno iš tėvų (įtėvių), globėjų, vieno iš senelių. Siūloma, kad teikiamas Įstatymo projektas, išskyrus 3 straipsnio 2 dalį, įsigaliotų 2018 m. sausio 2 d. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:
Neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai: Įstatymas įtakos kriminologinei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai: Įstatymo projektas turės teigiamos įtakos. 8.
inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios: Priėmus įstatymo projektą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministras ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras per įstatyme nustatytą laikotarpį turės priimti įstatymą įgyvendinančius teisės aktus. 9. A r įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:
Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus: Įstatymo projektas neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos sąjungos dokumentus. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti:
Įstatymo įgyvendinimui lydimųjų teisės aktų nereikės. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais): Valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų neprireiks įstatymui įgyvendinti. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados:
Negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis: Vaiko priežiūros išmoka. 15. Kiti , iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai: Nėra. Teikia Seimo narys Monika Navickienė
Išvada
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected] . Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2017-09- Nr. Į 2017-09-04 Nr. S-2017-7784 Lietuvos Respublikos Seimui dėl lietuvos respublikos LIGOS IR MOTINYSTĖS SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO NR. IX-110 10 IR 22 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO projekto Nr. XIIIP-1068 A TITIKTIES EUROPOS SĄJUNGOS TEISEI Įvertinę Lietuvos Respublikos Seimo 2017 m. rugsėjo 4 d. raštu Nr. S-2017-7784 pateiktą derinti Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-110 10 ir 22 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-1068, informuojame, kad išvados dėl šio projekto neteiksime, nes yra užregistruotas naujas projekto variantas. Generalinio direktoriaus pavaduotojas Karolis Dieninis Karolina Mickutė, tel. 8 706 63 686, el. p. [email protected]
Vilnius
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS LIGOS IR MOTINYSTĖS SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO NR. IX-110 10 IR 22 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas bei pasiūlymus:
projekto lyginamajame variante neatitinka įstatymo aktualios redakcijos teksto ir netiksliai atspindi siūlomus pakeitimus. Šiuo metu galiojančioje redakcijoje formuluotė „kitam asmeniui“ yra paaiškinta skliausteliuose ir apima motiną (tėvą), įmotę (įtėvį) ir globėją. Įstatymo projekte ne skliausteliuose dėstoma formuluotė išplečia nurodytų asmenų ratą, o tekstas „kitam asmeniui“ gali būti suprantamas kaip nurodantis čia neįvardintus bet kokius asmenis, todėl pakeitimų dėstymą reikėtų tikslinti. 2. Įstatymo projekto 2 straipsniu siūloma pakeisti Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-110 22 straipsnio 1 dalį. Pakeitimai įsigaliotų 2018 m. sausio 1 d. Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos Seimas
ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-110 5, 20, 22, 23 ir 24 straipsnių pakeitimo įstatymą Nr. XIII-245, kuriuo taip pat keičiama 22 straipsnio 1 dalis. Šis įstatymas įsigalioja 2018 m. sausio 1 d. Atsižvelgiant į tai bei siekiant išvengti situacijos, kada tuo pat metu įsigaliotų tų pačių santykių skirtingą teisinį reguliavimą įtvirtinantys įstatymai, norint įtvirtinti keičiamo įstatymo 22 straipsnio 1 dalies pakeitimus, kurie įsigaliotų 2018 m. sausio 1 d., reikėtų keisti jau priimtą, bet dar neįsigaliojusį įstatymą Nr. XIII-245. 3.
pakeitimo reikėtų atsisakyti, nes šioje dalyje reguliuojama teisė į vaiko priežiūros išmoką asmeniui, kuriam buvo mokėta motinystės ar tėvystės išmoka. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad seneliai neturi teisės į motinystės ar tėvystės išmoką, todėl šios dalies normos jiems netaikomos. 4. Siekiant teisinio reguliavimo nuoseklumo, įstatymo projekte papildymą „senelei (seneliui)“ siūlytina dėstyti po įstatyme jau numatyto „globėjo“, nes tėvai, įtėviai ir globėjai yra vaiko atstovai pagal įstatymą ar pavedimą, kuriems ex officio nustatytos tam tikros su vaiko gimimu ir priežiūra susijusios teisės ir pareigos. Tuo tarpu vaiką ir senelius sieja tik giminystės ryšiai (išskyrus atvejį, jeigu jie būtų paskirti vaiko globėjais), todėl atsižvelgiant į nurodytų asmenų teisinį statusą, jų dėstymas tekste tikslintinas. 5. Įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad įstatymo įgyvendinimui reikės priimti įgyvendinamuosius teisės aktus. Atsižvelgiant į tai, įstatymo projekto 3 straipsnis pildytinas 2 dalimi, kurioje būtų numatyta, kad Vyriausybė ar jos įgaliotos institucijos iki 2017 m. gruodžio 31 d. priima įstatymo įgyvendinimui reikalingus teisės aktus. Ši dalis turėtų įsigalioti anksčiau nei kitos įstatymo nuostatos. Kartu siūlytina įstatymo projekto 3 straipsnio pavadinime išbraukti žodį „taikymas“, nes įstatymo nuostatų taikymo ypatumai šiame straipsnyje nenustatomi. Privatinės teisės skyriaus vedėja, pavaduojanti departamento direktorių Daina Petrauskaitė J. Andriuškevičiūtė, tel. (8 5) 239 6159, el. p. [email protected] J. Raškauskaitė, tel. (8 5) 239 6842, el. p. [email protected]
Išvada
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected] . Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2017-09- Nr. Į 2017-09-08 Nr. S-2017-7932 Lietuvos Respublikos Seimui dėl lietuvos respublikos LIGOS IR MOTINYSTĖS SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO NR. IX-110 10 IR 22 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO projekto Nr. XIIIP-1068(2) A TITIKTIES EUROPOS SĄJUNGOS TEISEI Įvertinę Lietuvos Respublikos Seimo 2017 m. rugsėjo 8 d. raštu Nr. S-2017-7932 pateiktą derinti Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-110 10 ir 22 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-1068(2), informuojame, kad pastabų ir pasiūlymų dėl šio projekto turinio atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Generalinio direktoriaus pavaduotojas Karolis Dieninis Karolina Mickutė, tel. 8 706 63 686, el. p. [email protected]
Vilnius
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS LIGOS IR MOTINYSTĖS SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO NR. IX-110 10 IR 22 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO 2017-09-07 Nr. XIIIP-1068(2) Vilnius Įstatymo projektas atitinka Konstitucijos, įstatymų, teisėkūros principų ir teisės technikos taisyklių reikalavimus. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Andriuškevičiūtė, tel. (8 5) 239 6159, el. p. [email protected] J. Raškauskaitė, tel. (8 5) 239 6842, el. p. [email protected]
Socialinių reikalų ir darbo komitetas
2017-12-20
dalyvavo: R. Šalaševičiūtė – Komiteto pirmininkė, R. Baškienė, R. J. Dagys, A. Dumbrava, M. Navickienė, A. Norkienė, J. Rimkus, A. Sysas, T. Tomilinas, J. Varkalys, G. Vasiliauskas; Komiteto biuras: vedėja E. Bulotaitė, patarėjos: D. Aleksejūnienė, I. Kuodienė, R. Molienė; kviestieji asmenys: R. Guobaitė-Kirslienė – Respublikos Prezidentės patarėja, E. Radišauskienė – socialinės apsaugos ir darbo viceministrė, V. Kalinauskas – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Socialinio draudimo skyriaus vedėjas, A. Zedelytė-Kaminskė – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Darbo rinkos skyriaus patarėja, M. Sinkevičius – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos direktorius. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2017-09-07 Įstatymo projektas atitinka Konstitucijos, įstatymų, teisėkūros principų ir teisės technikos taisyklių reikalavimus. Atsižvelgti
prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, 2017-09-13 Įvertinę Lietuvos Respublikos Seimo 2017 m. rugsėjo 8 d. raštu Nr. S-2017-7932 pateiktą derinti Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-110 10 ir 22 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-1068(2), informuojame, kad pastabų ir pasiūlymų dėl šio projekto turinio atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Atsižvelgti
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4.
pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos Respublikos Vyriausybė (2017 m. lapkričio
* Nepritarti Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo Nr. X-110 10 ir 22 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-1068(2) (toliau – Projektas) dėl šių priežasčių:
1. 2017 m. liepos 1 d. įsigaliojęs Lietuvos Respublikos darbo kodeksas (toliau – Darbo kodeksas) iš esmės pakeitė darbo santykių reglamentavimą, siekiant gerinti asmenų darbinius ir šeiminius įsipareigojimus. D arbo kodekso 28 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatyta, kad darbdavys privalo imtis priemonių padėti darbuotojui vykdyti jo šeiminius įsipareigojimus. Darbo kodekse nustatytais atvejais pateikti darbuotojų prašymai, susiję su šeiminių įsipareigojimų vykdymu, turi būti darbdavio apsvarstyti ir į juos motyvuotai atsakyta raštu. Darbo ir šeimos darnos principas, nustatytas Darbo kodekso 28 straipsnio 3 dalyje, įgyvendinamas per Darbo kodekso nuostatas, reglamentuojančias teisę į nemokamą laisvą laiką asmeniniams poreikiams tenkinti, ne visą darbo laiką, nuotolinį darbą, darbo laiko režimus (išskiriami net 5 skirtingi galimi darbo laiko režimai), darbo sutarčių rūšių įvairovę. Atsižvelgiant į tai, pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą jau yra sudarytos tinkamos sąlygos derinti darbo ir šeiminius įsipareigojimus, todėl senelei (seneliui) mokėti vaiko priežiūros išmoką ar ligos išmoką sveiko vaiko iki 3 metų priežiūrai ir dėl to keisti Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą yra netikslinga. 2 .
2. Projektu būtų išplėstas asmenų, turinčių teisę gauti vaiko priežiūros išmoką, ratas ir tam reikėtų papildomų Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto lėšų, kurios siektų apie 43 mln. eurų per metus. Skaičiuojama, kad vaiko priežiūros išmokų gavėjų, kurie įgytų teisę į šias išmokas, skaičius padidėtų apie 20 proc. Atsižvelgiant į tai, kad būtina vykdyti atsakingą infliacijos nedidinančią anticiklinę fiskalinę politiką, neprisiimti naujų įsipareigojimų, nėra finansinių galimybių skirti Projektui įgyvendinti reikalingų lėšų iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto, nes ligos ir motinystės socialinio draudimo rūšis yra nuolat deficitinė, o 2016 metais ligos ir motinystės socialinio draudimo balansas buvo neigiamas – trūko beveik 132 mln. eurų, net neįvertinus Valstybinio socialinio draudimo fondo veiklos sąnaudų. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 2018 metų rodiklių patvirtinimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-1218 nuostatas, prognozuojama, kad motinystės socialiniam draudimui 2018 metais trūks daugiau kaip 32 mln. eurų, 2019 metais – daugiau kaip 36 mln. eurų, o 2020 metais – daugiau kaip 40 mln. eurų. 3 . Atsižvelgiant į šio nutarimo 1 ir 2 punktuose išdėstytus argumentus, nurodančius, kad senelei (seneliui) mokėti vaiko priežiūros išmoką, prižiūrint sveiką vaiką iki 3 metų, yra netikslinga, nepritartina, kad papildomai reikia keisti ir Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 10 straipsnio 3 dalį, suteikiant teisę senelei (seneliui) gauti ligos išmoką sveiko vaiko iki 3 metų priežiūrai.
Pažymėtina, kad ligos išmokos turi būti skiriamos ir mokamos tik apdraustajam asmeniui susirgus ar dėl jo šeimos nario slaugymo ligos atveju (ar prevenciškai užkertant kelią ligoms, pvz., infekcijų plitimo laikotarpiais), tačiau Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 10 straipsnio 3 dalies nuostatose įtvirtinta išimtinė teisė vienam iš tėvų, įtėvių ar globėjų gauti ligos išmoką, prižiūrint sveiką vaiką iki 3 metų, kai kitas, kuriam yra suteiktos nėštumo ir gimdymo ar vaiko priežiūros atostogos, negali šio vaiko prižiūrėti, nes susirgo ar patyrė traumą arba privalo prižiūrėti kitą sergantį vaiką iki 3 metų, ir tampa per sudėtinga kitam iš tėvų, įtėvių ar globėjų teisės aktų nustatyta tvarka gauti vaiko priežiūros atostogas (nes Darbo kodekso 134 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad darbuotojas, ketinantis pasinaudoti atostogomis vaikui prižiūrėti, iki vaikui sukanka 3 metai, apie tai raštu privalo įspėti darbdavį ne vėliau kaip prieš 14 kalendorinių dienų). Primintina, kad, vadovaujantis nuo
motinystės socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-110 10 straipsnio pakeitimo įstatymo Nr.
nuostatomis, yra sudarytos tinkamos sąlygos gauti ligos išmoką senelei (seneliui), slaugančiai (-iam) sergantį iki 14 metų vaiką, slaugančiai (-iam) stacionare ar (ir) medicininės reabilitacijos ir sanatorinio gydymo įstaigoje sergantį iki 7 metų vaiką, taip pat slaugančiai (-iam) stacionare, ambulatoriškai ar (ir) medicininės reabilitacijos ir sanatorinio gydymo įstaigoje vaiką iki 18 metų, sergantį sunkiomis ligomis, kurių sąrašą tvirtina sveikatos apsaugos ministras ir socialinės apsaugos ir darbo ministras, t. y. ligos išmoka senelei (seneliui) skiriama, kai slaugomas sergantis, o ne sveikas vaikas. Nepritarti Komitete pritarta įstatymo projekto iniciatoriaus siūlymams dėl įstatymo atitinkamų straipsnių pakeitimo. Įvertinus Vyriausybės išvadą, įstatymo projektas komitete taip pat patobulintas. 2. Seimo narė M. Navickienė,
1 N Argumentai: Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės išvadą, siūloma kompromisinė formuluotė, kuri apribotų ministerijos projektuojamą išmokos gavėjų skaičiaus, o tuo pačiu ir biudžeto lėšų poreikio augimą. Pasiūlymas: Papildyti projekto 2 straipsnį 2 dalimi ir jį išdėstyti taip: „1. Teisę gauti vaiko priežiūros išmoką taip pat turi vienas iš vaiko senelių, jeigu jis atitinka šio straipsnio 1 dalies sąlygas ir tik tuo atveju, jeigu teisę gauti vaiko priežiūros išmoką tam pačiam vaikui prižiūrėti turi bent vienas iš vaiko tėvų (įtėvių) ar globėjas.“ Pritarti iš dalies Komitetas siūlo patikslinti Seimo narės M. Navickienės pasiūlymą, atsisakant tekste žodžių ,,ar globėjas“, ir įstatymo projekto 2 straipsnio 1 dalį, kuriuo keičiama 22 straipsnio 1 dalis, išdėstyti taip: ,,1. Pakeisti 22 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: ,,1.
Teisę gauti vaiko priežiūros išmoką turi vienas iš tėvų (įtėvių) ar globėjas, ar vienas iš vaiko senelių ( jeigu jis atitinka šios dalies sąlygas ir tik tuo atveju, jeigu teisę gauti vaiko priežiūros išmoką tam pačiam vaikui prižiūrėti turi bent vienas iš vaiko tėvų (įtėvių), kuris:1 ) yra apdraustas motinystės socialiniu draudimu, išskyrus atvejus, numatytus šio straipsnio 5, 6 ir 7 dalyse;2 ) įstatymų nustatyta tvarka išleistas vaiko priežiūros atostogų, išskyrus pirmaisiais vaiko auginimo metais (iki vaikui sueis vieni metai), kai vaiko priežiūros atostogos nutraukiamos dėl grįžimo į darbą ar tarnybą, ar antraisiais vaiko auginimo metais (iki vaikui sueis 2 metai), taip pat atvejus, kai apdraustasis asmuo pagal šio įstatymo 5 straipsnio 4 dalį prilyginamas asmeniui, išleistam vaiko priežiūros atostogų, ir atvejus, numatytus šio straipsnio 5 ir 6 dalyse;3 ) iki pirmosios vaiko priežiūros atostogų dienos turi ne trumpesnį kaip 12 mėnesių per paskutinius 24 mėnesius motinystės socialinio draudimo stažą, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytą atvejį.“
6Seimo paskirtų papildomų komitetų pasiūlymai:
nepaskirta. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
: pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. 7.2. Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Socialinių reikalų ir darbo komitetas, 2017-12-202
Argumentai : komitete pritarta Seimo narės M. Navickienės pasiūlymui, todėl tikslintina įstatymo projekto 2 straipsnio 1 dalis, kuriuo keičiama 22 straipsnio 1 dalis. Pasiūlymas: ,,1.
Pasiūlymas: ,,1. Teisę gauti vaiko priežiūros išmoką turi vienas iš tėvų (įtėvių) ar globėjas, ar vienas iš vaiko senelių ( jeigu jis atitinka šios dalies sąlygas ir tik tuo atveju, jeigu teisę gauti vaiko priežiūros išmoką tam pačiam vaikui prižiūrėti turi bent vienas iš vaiko tėvų (įtėvių), kuris:1 ) yra apdraustas motinystės socialiniu draudimu, išskyrus atvejus, numatytus šio straipsnio 5, 6 ir 7 dalyse;2 ) įstatymų nustatyta tvarka išleistas vaiko priežiūros atostogų, išskyrus pirmaisiais vaiko auginimo metais (iki vaikui sueis vieni metai), kai vaiko priežiūros atostogos nutraukiamos dėl grįžimo į darbą ar tarnybą, ar antraisiais vaiko auginimo metais (iki vaikui sueis 2 metai), taip pat atvejus, kai apdraustasis asmuo pagal šio įstatymo 5 straipsnio 4 dalį prilyginamas asmeniui, išleistam vaiko priežiūros atostogų, ir atvejus, numatytus šio straipsnio 5 ir 6 dalyse;3 ) iki pirmosios vaiko priežiūros atostogų dienos turi ne trumpesnį kaip 12 mėnesių per paskutinius 24 mėnesius motinystės socialinio draudimo stažą, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytą atvejį.“
ir darbo komitetas, 2017-12-203 Argumentai : būtina patikslinti įstatymo įsigaliojimo datą. Pasiūlymas : įstatymo projekto 3 straipsnį siūloma išdėstyti taip: ,,
įsigaliojimas ir įgyvendinimas
1Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2018 m.
sausio2 balandžio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliotos institucijos iki
. 2018 m. kovo 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.“
8Balsavimo rezultatai:
už – 9, prieš – 1, susilaikė – 1. 9. Komiteto paskirtas pranešėjas: Rimantė Šalaševičiūtė. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nepareikšta. PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas, jo lyginamasis variantas.
Komiteto pirmininkė Rimantė Šalaševičiūtė Komiteto biuro patarėja D. Jonėnienė (biuro vedėja E. Bulotaitė)