lyginamasis variantas
straipsnio pakeitimas Pakeisti 43 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Teismas, paskyręs bausmę juridiniam asmeniui, gali nutarti paskelbti šį nuosprendį per visuomenės informavimo priemones. Nuosprendis, kuriuo teismas juridiniam asmeniui paskiria bausmę už šio kodekso XXXIII skyriuje numatytą nusikalstamą veiką, privalo būti paskelbtas per visuomenės informavimo priemones.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 47 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „47 straipsnis. Bauda
bausmė, teismo skiriama šio kodekso specialiojoje dalyje numatytais atvejais. 2. Bauda skaičiuojama minimalaus gyvenimo lygio (MGL) dydžiais. Minimali bauda yra vieno MGL dydžio. 3. Nustatoma bauda:
1) už baudžiamąjį nusižengimą – nuo 15 iki 150 500 MGL dydžio;
2) už nesunkų nusikaltimą – nuo 50 iki 500 1 000 MGL dydžio;
3) už apysunkį nusikaltimą
4) už sunkų nusikaltimą – nuo 150 iki 1 500 3 000 MGL dydžio;
5) už neatsargų nusikaltimą
Kai bauda skiriama vadovaujantis šioje dalyje nustatytomis taisyklėmis, galutinis teismo paskirtos baudos dydis už šio kodekso XXXIII skyriuje numatytas nusikalstamas veikas gali viršyti šio straipsnio 3 ir 4 dalyse numatytus maksimalius baudų dydžius, tačiau negali būti mažesnis nei šio straipsnio 3 ir 4 dalyse numatyti minimalūs baudų dydžiai. 67. Jeigu asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas, vadovaudamasis šio kodekso 65 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais. 78. Jeigu asmuo vengia savu noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti, teismas gali pakeisti baudą areštu. Keisdamas baudą areštu, teismas vadovaujasi šio kodekso 65 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis.“
straipsnio pakeitimas
2 dalį 8 punktu: „8) nusikalstama veika padarytą žalą.“
nauja 3 dalimi: „3. Skirdamas baudą, teismas atsižvelgia į kaltininko turtinę padėtį.“
dalį laikyti 4 dalimi. 4 straipsnis. 62 straipsnio pakeitimas Pakeisti 62 straipsnio 3 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) paskirti mažesnę bausmę, negu nustatyta šio kodekso 47 straipsnio 3, 4 ir 6 dalyse, 56 straipsnyje ir 90 straipsnio 3 dalyje, arba“. 5 straipsnis. 63 straipsnio pakeitimas
išdėstyti taip:
„4. Kai bausmės iš dalies sudedamos, prie griežčiausios
bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, iš dalies pridedamos švelnesnės bausmės, nurodant kiekvienos pridedamos dalies parinkimo motyvus. Pridedamos bausmės dalis negali būti mažesnė nei minimalus tos bausmės rūšies dydis, išskyrus atvejus, kai pridedamos neatliktos bausmės dalis už šį dydį yra mažesnė.“
išdėstyti taip: „7.
Kai bausmė skiriama vadovaujantis šio straipsnio 1 dalimi, galutinė subendrinta bausmė negali viršyti dvidešimties metų laisvės atėmimo, o jeigu skiriama kitos rūšies bausmė, išskyrus baudą,
1Pakeisti 64 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Kai bausmės iš dalies sudedamos, prie nauju
nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedama neatliktos bausmės dalis. Jeigu neatliktos bausmės dalis yra didesnė, tai prie jos pridedama nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės dalis. Pridedamos bausmės dalis negali būti mažesnė nei minimalus tos bausmės rūšies dydis, išskyrus atvejus, kai pridedamos neatliktos bausmės dalis už šį dydį yra mažesnė.“
2Pakeisti 64 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Kai bausmė skiriama vadovaujantis šio straipsnio 1 dalimi, subendrinta bausmė negali viršyti dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo, o jeigu skiriama kitos rūšies bausmė, išskyrus baudą, – šio kodekso nustatyto tos rūšies bausmės maksimalaus dydžio.“
pakeitimas Pakeisti 68¹ straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Viešosios teisės gali būti atimtos nuo
vienerių iki penkerių metų. Už šio kodekso XXXIII skyriuje numatytus apysunkius ir sunkius nusikaltimus viešosios teisės gali būti atimtos nuo trejų iki septynerių metų. Teismas, skirdamas viešųjų teisių atėmimą, nurodo, kokia teisė atimama, ir konkretų šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą. Šis terminas skaičiuojamas metais, mėnesiais ir dienomis.“
pakeitimas Pakeisti 68² straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Teisė dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti
tam tikra veikla gali būti atimama nuo vienerių iki penkerių metų. Už šio kodekso XXXIII skyriuje numatytus apysunkius ir sunkius nusikaltimus teisė dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla gali būti atimta nuo trejų iki septynerių metų.
Teismas, skirdamas teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimą, nurodo šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą. Šis terminas skaičiuojamas metais, mėnesiais ir dienomis.“
Pakeisti 71 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „71 straipsnis. Įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą Teismas gali paskirti nuo 5 iki 25 125 MGL dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Įmoka turi būti sumokėta per teismo nustatytą terminą, kuris negali būti ilgesnis nei dveji metai.“
Pakeisti 75 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 90 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Bauda gali būti skiriama tik dirbančiam ar savo turto turinčiam nepilnamečiui. Nepilnamečiui gali būti skiriama nuo 5 iki 50 250 MGL dydžio bauda.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 226 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Tas, kas padarė šio straipsnio 1 dalyje numatytus veiksmus, tiesiogiai arba netiesiogiai pats ar per tarpininką pasiūlęs, pažadėjęs ar susitaręs duoti arba davęs didesnės negu 250 MGL vertės kyšį, baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki septynerių metų.“
227 straipsnio pakeitimas Pakeisti 227 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Tas, kas padarė šio straipsnio 1 ar 2 dalyje numatytus veiksmus, tiesiogiai arba netiesiogiai pats ar per tarpininką pasiūlęs, pažadėjęs ar susitaręs duoti arba davęs didesnės negu 250 MGL vertės kyšį, baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki septynerių metų.“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą Respublikos Prezidentas
lyginamasis variantas (2)
straipsnio pakeitimas Pakeisti 43 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Teismas, paskyręs bausmę juridiniam asmeniui, gali nutarti paskelbti šį nuosprendį per visuomenės informavimo priemones. Nuosprendis, kuriuo teismas juridiniam asmeniui paskiria bausmę už šio kodekso XXXIII skyriuje numatytus nusikaltimus, privalo būti paskelbtas per visuomenės informavimo priemones.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 47 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „47 straipsnis. Bauda
bausmė, teismo skiriama šio kodekso specialiojoje dalyje numatytais atvejais. 2. Bauda skaičiuojama minimalaus gyvenimo lygio (MGL) dydžiais. Minimali bauda yra vieno MGL dydžio. 3. Nustatoma bauda:
1) už baudžiamąjį nusižengimą – nuo 15 iki 150 500 MGL dydžio;
2) už nesunkų nusikaltimą – nuo 50 iki 500 2 000 MGL dydžio;
3) už apysunkį nusikaltimą
4) už sunkų nusikaltimą – nuo 150 iki 1 500 6 000 MGL dydžio;
5) už neatsargų nusikaltimą
kaltininko gautos ar siektos gauti turtinės naudos sau ar kitam asmeniui dydis. Kai yra keli baudos dydžio apskaičiavimo kriterijai, skiriamos baudos dydis apskaičiuojamas pagal tą, kurio vertė išreikšta pinigais yra didžiausia.
Kai bauda skiriama vadovaujantis šioje dalyje nustatytomis taisyklėmis, galutinė teismo paskirta bauda už šio kodekso XXXIII skyriuje numatytas nusikalstamas veikas gali viršyti šio straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodytus maksimalius baudos dydžius, tačiau negali būti mažesnė negu šio straipsnio 3 ir 4 dalyse numatyti minimalūs baudos dydžiai. 67. Jeigu asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas, vadovaudamasis šio kodekso 65 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais. 78. Jeigu asmuo vengia savu noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti, teismas gali pakeisti baudą areštu. Keisdamas baudą areštu, teismas vadovaujasi šio kodekso 65 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis.“
straipsnio pakeitimas Papildyti 54 straipsnio 2 dalį 8 punktu: „8) nusikalstama veika padarytą žalą.“
pakeitimas Pakeisti 62 straipsnio 3 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) paskirti mažesnę bausmę, negu nustatyta šio kodekso 47 straipsnio 3, 4 ir 6 dalyse, 56 straipsnyje ir 90 straipsnio 3 dalyje, arba“. 5 straipsnis. 63 straipsnio pakeitimas
išdėstyti taip:
„4. Kai bausmės iš dalies sudedamos, prie
griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, iš dalies pridedamos švelnesnės bausmės ir nurodomi kiekvienos iš pridedamų bausmės dalių parinkimo motyvai. Pridedamos bausmės dalis negali būti mažesnė negu minimalus tos bausmės rūšies dydis, išskyrus atvejus, kai pridedama neatliktos bausmės dalis yra mažesnė už šį dydį.“
išdėstyti taip: „7.
Kai bausmė skiriama vadovaujantis šio straipsnio 1 dalimi, galutinė subendrinta bausmė negali viršyti dvidešimties metų laisvės atėmimo, o jeigu skiriama kitos rūšies bausmė, išskyrus baudą,
1Pakeisti 64 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Kai bausmės iš dalies sudedamos, prie nauju
nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedama neatliktos bausmės dalis. Jeigu neatliktos bausmės dalis yra didesnė, tai prie jos pridedama nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės dalis. Pridedama bausmės dalis negali būti mažesnė negu minimalus tos bausmės rūšies dydis, išskyrus atvejus, kai pridedama neatliktos bausmės dalis yra mažesnė už šį dydį.“
2Pakeisti 64 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Kai bausmė skiriama vadovaujantis šio straipsnio 1 dalimi, subendrinta bausmė negali viršyti dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo, o jeigu skiriama kitos rūšies bausmė, išskyrus baudą, – šio kodekso nustatyto tos rūšies bausmės maksimalaus dydžio.“
pakeitimas Pakeisti 68¹ straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Viešosios teisės gali būti atimtos nuo
vienerių iki penkerių metų. Už šio kodekso XXXIII skyriuje numatytus apysunkius ir sunkius nusikaltimus viešosios teisės gali būti atimtos nuo trejų iki septynerių metų. Teismas, skirdamas viešųjų teisių atėmimą, nurodo, kokia teisė atimama, ir konkretų šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą. Šis terminas skaičiuojamas metais, mėnesiais ir dienomis.“
pakeitimas Pakeisti 68² straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Teisė dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti
tam tikra veikla gali būti atimama nuo vienerių iki penkerių metų. Už šio kodekso XXXIII skyriuje numatytus apysunkius ir sunkius nusikaltimus teisė dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla gali būti atimta nuo trejų iki septynerių metų.
Teismas, skirdamas teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimą, nurodo šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą. Šis terminas skaičiuojamas metais, mėnesiais ir dienomis.“
Pakeisti 71 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„71 straipsnis. Įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų
asmenų fondą Teismas gali paskirti nuo 5 iki 25 125 MGL dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Įmoka turi būti sumokėta per teismo nustatytą terminą. Šis terminas negali būti ilgesnis negu treji metai.“
Pakeisti 75 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 90 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Bauda gali būti skiriama tik dirbančiam ar savo turto turinčiam nepilnamečiui. Nepilnamečiui gali būti skiriama nuo 5 iki 50 MGL dydžio bauda.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 226 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Tas, kas padarė šio straipsnio 1 dalyje numatytus veiksmus, tiesiogiai arba netiesiogiai pats ar per tarpininką pasiūlęs, pažadėjęs ar susitaręs duoti arba davęs didesnės negu 250 MGL vertės kyšį, baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki septynerių metų.“
227 straipsnio pakeitimas Pakeisti 227 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Tas, kas padarė šio straipsnio 1 ar 2 dalyje numatytus veiksmus, tiesiogiai arba netiesiogiai pats ar per tarpininką pasiūlęs, pažadėjęs ar susitaręs duoti arba davęs didesnės negu 250 MGL vertės kyšį, baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki septynerių metų.“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą Respublikos Prezidentas
projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – Konstitucinis Teismas) savo jurisprudencijoje yra pažymėjęs, kad, vadovaujantis konstituciniais teisingumo ir teisinės valstybės principais, įstatymuose už įstatymų pažeidimus nustatomos baudos turi būti tokio dydžio, koks yra būtinas siekiant teisėto ir visuotinai svarbaus tikslo – užtikrinti įstatymų laikymąsi, nustatytų pareigų vykdymą (Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d. nutarimas). Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas prigimtinio teisingumo principas suponuoja tai, kad baudžiamajame įstatyme nustatytos bausmės turi būti teisingos. Teisingumo ir teisinės valstybės konstituciniai principai suponuoja, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus (Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2001 m. spalio 2 d., 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2008 m. sausio 21 d. nutarimai). Bausmės ir jų dydžiai baudžiamajame įstatyme turi būti diferencijuojami atsižvelgiant į nusikalstamų veikų pavojingumą (Konstitucinio Teismo 2003 m. birželio 10 d. nutarimas). Konstitucinis Teismas taip pat ne kartą akcentavo, kad teisinėje valstybėje negali būti nepaisoma bendrojo teisės principo, kad niekas negali turėti naudos iš savo padaryto teisės pažeidimo (Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 14 d., 2008 m. kovo 15 d. nutarimai). Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 41 straipsnio 1 dalyje bausmė apibrėžiama kaip valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui.
Bausmė turi būti tokia, kad ja būtų galima įgyvendinti bausmės paskirtį, t. y. sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. BK 47 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad minimali bauda yra vos 1 MGL dydžio (šiuo metu 37,66 Eur). Baudos minimalus dydis nekinta priklausomai nuo nusikalstamos veikos rūšies ar jos pavojingumo, nuo kaltininko turtinės padėties ar kitų aplinkybių. Tai reiškia, kad, nepaisant to, ar padarytas baudžiamasis nusižengimas ar sunkus nusikaltimas, visais atvejais galimos paskirti baudos dydis skaičiuojamas nuo 1 MGL, t. y. net ir už sunkų nusikaltimą formaliai visada galima paskirti pačią mažiausią galimą baudą arba jos minimumui artimą dydį. Juridiniam asmeniui taikomos baudos bausmės minimalus dydis taip pat yra 1 MGL. Statistiniai duomenys rodo, kad baudžiamajame įstatyme numatyta teorinė galimybė paskirti pačią mažiausią galimą baudą praktikoje virto taisykle. Teismų skiriamų baudų dydžiai daugeliu atvejų yra artimi baudos minimumui ir dažniausiai net nesiekia baudos už atitinkamą nusikalstamą veiką vidurkio. Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba (toliau – STT), atlikusi teismų paskirtų baudų už korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas analizę (bylų, kuriose ikiteisminį tyrimą atliko STT), nustatė, kad 2017 metais (I pusmetis), pavyzdžiui, už sunkius korupcinio pobūdžio nusikaltimus paskirtų baudų vidurkis buvo 86,6 MGL (3290,8 Eur), t. y. vos 6 proc. nuo galimos paskirti maksimalios baudos (1 500 MGL – apie 57 000 Eur).
STT analizė parodė, kad kuo sunkesnė nusikalstama veika, tuo paskirtos baudos procentinė dalis mažesnė. STT duomenimis, panaši statistika, susijusi su baudų, skiriamų už korupcines nusikalstamas veikas, dydžiais, fiksuota ir ankstesniais metais. Pavyzdžiui,
(apie 4 559 Eur) – vos 8 proc. nuo galimos paskirti maksimalios baudos (didžiausia paskirta bauda už sunkius korupcinius nusikaltimus buvo 15 064 Eur, o tai nesiekė net trečdalio galimos paskirti maksimalios baudos). Apysunkių korupcinių nusikaltimų atveju paskirtos baudos vidurkis toks pats kaip ir sunkių korupcinių nusikaltimų atveju (tai sudaro 12 proc. galimos paskirti maksimalios baudos). Už nesunkius korupcinius nusikaltimus paskirtos baudos vidurkis buvo 51 MGL (apie 1 915 Eur) – vos 10 proc. galimos paskirti maksimalios baudos (didžiausia paskirta bauda už nesunkius korupcinius nusikaltimus buvo 5 649 Eur, o tai sudarė vos trečdalį galimo paskirti baudos maksimumo). Nacionalinės teismų administracijos pateikti statistiniai duomenys apie 2016–2017 m. (2017 m. duomenys apima laikotarpį nuo sausio 1 d. iki birželio 30 d.) pirmąja instancija išnagrinėtas baudžiamąsias bylas taip pat rodo, kad teismų paskirtų baudų vidurkiai yra neadekvatūs padarytų nusikalstamų veikų pavojingumui ne tik korupcinėse, bet ir kitose nusikalstamose veikose.
Pavyzdžiui, už neteisėtą asmens būsto neliečiamumo pažeidimą (BK 165 str.) paskirtos baudos vidurkis 2016 m. – 941,50 Eur (5 proc. galimos paskirti maksimalios baudos), 2017 m. – 750,97 Eur (4 proc. galimos paskirti maksimalios baudos), už neteisėtą prisijungimą prie informacinės sistemos (BK 198¹ str.) 2016 m. – 1213,22 Eur (6 proc. galimos paskirti maksimalios baudos), 2017 m. – 813,46 Eur (4 proc. galimos paskirti maksimalios baudos), už neteisėtą juridinio asmens veiklą (BK 203 str.) 2016 m. – 8187,5 Eur (43 proc. galimos paskirti maksimalios baudos),
netikros elektroninės mokėjimo priemonės gaminimą, tikros elektroninės mokėjimo priemonės klastojimą ar neteisėtą disponavimą elektronine mokėjimo priemone arba jos duomenimis (BK 214 str.) 2016 m. – 887,83 Eur (2 proc. galimos paskirti maksimalios baudos), 2017 m. – 1224,59 Eur (3 proc. galimos paskirti maksimalios baudos), už nusikalstamu būdu įgytų pinigų ar turto legalizavimą (BK 216 str.) 2016 m. – 5586,23 Eur (10 proc. galimos paskirti maksimalios baudos), 2017 m. – 1657,04 Eur (3 proc. galimos paskirti maksimalios baudos), už apgaulingą apskaitos tvarkymą (BK 222 str.) 2016 m. – 2925,65 Eur (8 proc. galimos paskirti maksimalios baudos), 2017 m. – 2802,68 Eur (7 proc. galimos paskirti maksimalios baudos) ir pan. Pažymėtina, kad Lietuva yra viena iš nedaugelio valstybių, nediferencijuojančių minimalaus baudos dydžio priklausomai nuo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo.
Užsienio valstybių baudžiamieji įstatymai, nors ir pasižymi labai skirtingu baudos bausmės teisiniu reguliavimu, numato skirtingą baudos ribą už pačius pavojingiausius ir mažiau pavojingus nusikaltimus. Vienose valstybėse baudos dydis siejamas su minimaliu pragyvenimo lygiu ar darbo užmokesčio dydžiu (pavyzdžiui, Latvijoje, Bulgarijoje, Ukrainoje), kitose šalyse įtvirtintas baudos institutas, pagrįstas dienpinigių sistema (pavyzdžiui, Kroatijoje, Ispanijoje, Austrijoje, Vokietijoje, Lenkijoje). Panašiai kaip Lietuvoje, baudos institutas reglamentuojamas Latvijoje, Ukrainoje, Bulgarijoje. Pavyzdžiui, pagal Latvijos baudžiamąjį įstatymą už baudžiamąjį pažeidimą numatyta minimali bauda – 3 minimalūs mėnesiniai atlyginimai (MMA) (1 110 Eur), už nesunkų nusikaltimą – 5 MMA (1 850 Eur), už sunkų nusikaltimą – 10 MMA (3 700 Eur). Ukrainos Baudžiamajame kodekse nurodyta, kad kiekvienu konkrečiu atveju baudos dydį parenka teismas, tačiau priklausomai nuo nusikalstamos veikos sunkumo ir kaltininko turtinės padėties bauda negali būti mažesnė nei 30 ir ne didesnė nei
atsižvelgiant į nusikalstamą padariusio asmens pajamas ir turtą), Kroatijoje minimali bauda gali svyruoti nuo 80 iki 39 500 Eur, Ispanijoje nuo 20 iki 4 000 Eur, Austrijoje nuo 8 iki 10 000 Eur, Vokietijoje nuo 5 iki 150 000 Eur, Lenkijoje nuo 23 iki 4 500 Eur ir pan. Su nusikalstamos veikos pavojingumo mastu ir kitomis nusikalstamą veiką apibūdinančiomis aplinkybėmis baudžiamajame įstatyme siejami tik viršutiniai baudos dydžiai, bet ne apatinė (minimali) baudos riba.
Vis dėlto, nors baudžiamasis įstatymas sudaro galimybes fiziniams asmenims paskirti keliasdešimties tūkstančių eurų dydžio baudas už nusikalstamas veikas (pavyzdžiui, už apysunkį nusikaltimą – iki 1 000 MGL dydžio (apie 38 000 Eur), už sunkų nusikaltimą – iki 1 500 MGL dydžio (apie 57 000 Eur) baudą ir pan.), teismų praktikoje, kaip matyti iš pateiktų statistinių duomenų, skiriamos baudos yra akivaizdžiai per menkos, neatspindi tikrojo nusikalstamos veikos pavojingumo, daromos žalos tiek asmeniui, tiek valstybei, neužtikrina bausmės paskirties. Kalbant apie baudų vidurkius už konkrečių nusikalstamų veikų rūšis (t. y. pagal konkrečius BK skyrius), mažų ir nusikalstamų veikų pavojingumo neatitinkančių baudų dydžių problema išlieka tendencinga. Pavyzdžiui, baudų už nusikaltimus ir baudžiamuosius nusižengimus finansų sistemai vidurkis 2016 m. – 1670,63 Eur, 2017 m. – 2052,89 Eur, už nusikaltimus ir baudžiamuosius nusižengimus nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams 2016 m. – 1199,92 Eur, 2017 m. – 1463,61 Eur, už nusikaltimus ir baudžiamuosius nusižengimus teisingumui 2016 m. – 588,75 Eur, 2017 m. – 967,75 Eur, už nusikaltimus ir baudžiamuosius nusižengimus valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams 2016 m. – 1143,09 Eur, 2017 m. – 1506,20 Eur ir pan. Kaip minėta, didžiausia galima bauda fiziniam asmeniui, pavyzdžiui, už padarytą sunkų nusikaltimą – 1 500 MGL dydžio (apie 57 000 Eur). Tačiau užsienio valstybių baudžiamuosiuose įstatymuose numatyti žymiai didesni baudų dydžiai. Pavyzdžiui, Prancūzijos baudžiamajame įstatyme numatyta galimybė paskirti ir
kodekse už pačius pavojingiausius nusikaltimus numatyta galima maksimali bauda
Atsižvelgiant į baudų skyrimo tendencijas praktikoje ir siekiant užtikrinti veiksmingą baudos bausmės poveikį, būtina kelti ne tik apatinę, bet ir viršutinę baudos ribą fiziniams asmenims. Būtent tokie pakeitimai sudarytų sąlygas adekvačių baudų skyrimui, nes, padidinus tiek apatinę, tiek viršutinę baudos ribas, padidės ir baudos vidurkis (mediana), nuo kurio skaičiuojamas galutinis skiriamos baudos dydis. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad praktikoje iš korupcinių nusikaltimų atsirandanti neteisėta turtinė nauda, šiais nusikaltimais padaryta turtinė žala ar nustatytas nusikalstamas veikos dalykas (pavyzdžiui, kyšis) gali siekti šimtus tūkstančių ar net milijonus eurų (ypač tais atvejais, kai vykdoma nusikalstama veikla yra sisteminga), todėl tokiais atvejais net ir maksimali baudžiamajame įstatyme nustatyta bauda neatrodo proporcinga. Lietuvą vertinusių Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (toliau – EBPO) ekspertų nuomone, nacionaliniame baudžiamajame įstatyme numatytos maksimalios baudos yra per mažos ir daugeliu atvejų gali būti neproporcingos, pavyzdžiui, kyšio dydžiui ar iš nusikalstamos veikos gautai neteisėtai naudai. Būtent dėl šios priežasties baudų už korupcinius nusikaltimus dydžius tikslinga sieti su korupcinių nusikalstamų veikų dalyku, kaltininko padaryta turtine žala arba kaltininko gauta ar siekta gauti turtine nauda sau ar kitam asmeniui. Toks baudos apskaičiavimo mechanizmas ne tik geriausiai atspindėtų skiriamos baudos už korupcines nusikalstamas veikas proporcingumą minėtų nusikalstamų veikų pavojingumui, bet ir taip pat būtų efektyvi ir adekvati atgrasymo priemonė.
Pažymėtina, kad užsienio valstybių baudžiamieji įstatymai numato, jog skiriamos baudos dydis tiesiogiai priklauso nuo, pavyzdžiui, korupcinės ar finansinės nusikalstamos veikos dalyko dydžio, konkrečia nusikalstama veika padarytos žalos ir pan. Daugelio valstybių įstatymams būdinga tai, kad baudos bausmei už nusikalstamas veikas, susijusias su neteisėtos turtinės naudos siekimu ar turtinės žalos padarymu, skiriamas kitoks vaidmuo negu „įprastinių“ nusikalstamų veikų atžvilgiu, t. y. tų nusikalstamų veikų, kurios paprastai nesusijusios su kaltininko siekiu neteisėtai praturtėti. Šiame kontekste užsienio šalims būdingas vieningas požiūris – kovoje su savanaudiškais nusikaltimais plačiąja prasme viena svarbiausių priemonių laikoma nusikalstamos veikos pavojingumą atitinkanti baudos bausmė. Tiesioginės baudos ir nusikalstama veika padarytos žalos arba nusikalstamos veikos dalyko vertės sąsajos numatytos Italijoje. Austrijoje piniginės baudos, pavyzdžiui, už finansinio pobūdžio nusikaltimus gali būti apskaičiuojamos nustačius tam tikrą procentinę vertę nuo nusikalstama veika padarytos žalos dydžio. Griežta ir specifinė nuostata, susijusi su baudos paskyrimu, numatyta Estijos baudžiamajame įstatyme. Pagal Estijos baudžiamojo kodekso 53 straipsnį, jei teismas nuteisia asmenį dėl nusikalstamos veikos padarymo ir paskiria už tai ilgesnę nei 3 metų laisvės atėmimo bausmę arba laisvės atėmimą iki gyvos galvos, tuo pačiu teismas gali paskirti ir papildomą bausmę – piniginę, kuri lygi viso kaltininko turimo turto vertei. Kalbant apie finansinius ir korupcijos nusikaltimus Vokietijoje, pavyzdžiui, mokesčių nuslėpimo ir vengimo atvejais bausmė taip pat nustatoma atsižvelgiant į padarytos žalos dydį.
Slovėnijos teisinis reguliavimas ypatingas tuo, kad nusikaltimų, kuriais siekiama naudos, atvejais bauda gali būti paskirta net ir tada, kai konkretaus straipsnio sankcijoje ji nėra numatyta. Danijoje galioja taisyklė, kad už stambius finansinius nusikaltimus bauda gali būti taikoma tik išimtiniais atvejais, tačiau akcentuojama tai, kad baudos paskyrimas siejamas būtent su padaryta finansine žala. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad, pavyzdžiui, nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojusiame Administracinių nusižengimų kodekse (toliau – ANK) baudų dydžiai už administracinius nusižengimus nustatomi remiantis kitais principais nei baudžiamajame įstatyme (tas pats pasakytina ir apie prieš tai galiojusį Administracinių teisės pažeidimų kodeksą). ANK 25 straipsnyje įtvirtinta bendra taisyklė, kad asmeniui gali būti skiriama ne mažesnė negu 10 ir ne didesnė negu 6 000 Eur bauda, o kiekvieno administracinio nusižengimo sankcijoje numatytas konkretus baudos dydis, numatant minimalią ir maksimalią ribas. Minimalaus baudos dydžio nustatymas leidžia užtikrinti, kad pažeidėjui nebus paskirta per maža ir padaryto nusižengimo pavojingumo neatitinkanti bauda. Pavyzdžiui, ANK 190 straipsnyje, reglamentuojančiame administracinę atsakomybę už neteisėtą informacijos apie mokesčių mokėtoją paskleidimą, numatyta bauda nuo 300 iki 1
str.) numatyta bauda nuo 600 iki 1 400 Eur, už pinigų nurašymo ir išdavimo iš mokėtojų sąskaitų tvarkos pažeidimą (ANK 207 str.) numatyta bauda nuo 1 400 iki 3 000 Eur.
ANK 208 straipsnyje, reglamentuojančiame administracinę atsakomybę už kontrabandą, numatyta, kad už prekių, pinigų, meno vertybių ar kitų privalomų pateikti muitinei daiktų gabenimą per Lietuvos Respublikos valstybės sieną nepateikiant jų muitinės kontrolei arba kitaip išvengiant muitinės kontrolės, kai jų viršija 50 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių (toliau – BBND), bet neviršija 250 BBND, gresia bauda nuo 2 700 iki 6 000 Eur. Tuo tarpu baudžiamajame įstatyme numatyta, kad, pavyzdžiui, už kontrabandą (sunkų nusikaltimą), nors viršutinė riba yra kur kas didesnė (1 500 MGL – apie 57
skaičiuojama nuo 1 MGL. Pažymėtina, kad netgi už smulkią vagystę, sukčiavimą, turto pasisavinimą ar iššvaistymą, t. y. veikas, kurios savo pobūdžiu nesiekia nusikalstamos veikos lygio, ANK numato minimalią baudą nuo 90 Eur, kuri yra didesnė nei BK numatytas baudos bausmės minimumas. Visa tai rodo, kad pagal ANK, net ir paskyrus numatytos baudos minimumą, užtikrinama, kad baudos dydis nebūtų per mažas, kai tuo tarpu pagal galiojantį baudžiamąjį įstatymą už nusikalstamas veikas (nepaisant jų pavojingumo) yra galimybė paskirti 1 MGL (šiuo metu 37,66 Eur) ar artimą šiam dydžiui baudą, kuri dažnai gali būti net mažesnė už numatytą ANK. Teikiamos baudžiamojo įstatymo pataisos, susijusios su adekvačių baudų už nusikalstamas veikas nustatymu, ypač aktualios ir Lietuvos stojimo į EBPO kontekste.
Lietuvos siekis tapti EBPO nare
Respublikos Vyriausybės (toliau – Vyriausybė) programos uždavinių. Viena iš sąlygų, keliamų valstybėms siekiant narystės EBPO, iš Konvencijos dėl kovos su užsienio šalių pareigūnų papirkinėjimu tarptautiniuose verslo sandoriuose (toliau – Konvencija) išplaukiančių įsipareigojimų užtikrinimas. Konvencijos įgyvendinimo Lietuvoje I etapo ataskaitoje atkreiptas dėmesys į baudų, įtvirtintų baudžiamajame įstatyme, dydžių problemą. Tai vienas pagrindinių galiojančio teisinio reguliavimo trūkumų, kuris, jo nepašalinus, gali tapti kliūtimi Lietuvai stojant į EBPO. Dar 2016 m. birželio mėnesį vykusiame išsamiame Lietuvos vertinime buvo konstatuota, kad nors daugeliu aspektų Lietuva atitinka prisijungimo prie Konvencijos kriterijus, tačiau jos teisinė bazė dar nėra pakankama, ypač kiek tai susiję su baudų dydžių baudžiamajame įstatyme nustatymu. Š. m. liepos mėnesį Lietuvoje vykusio vertinimo vizito metu EBPO ekspertai taip pat pakartojo, kad už korupcinius nusikaltimus numatytos finansinės sankcijos yra akivaizdžiai per mažos, o teismų praktikoje pastoviai skiriami baudos minimumui artimi dydžiai.
Taigi parengtu Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 43, 47, 54, 62, 63, 64, 68¹, 68², 71, 75, 90, 226 ir 227 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu (toliau – Įstatymo projektas) taip pat siekiama užtikrinti iš Konvencijos išplaukiančius įsipareigojimus, kuriuos, įvertinus EBPO ekspertų išvadas, Lietuva privalo įgyvendinti, t. y. suderinti Lietuvos Respublikos baudžiamojo įstatymo nuostatas su Konvencijos reikalavimais ir Darbo grupės pateiktomis rekomendacijomis, susijusiomis su adekvačių baudų, atitinkančių bausmės paskirtį, proporcingų padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui, padarytai žalai, nustatymu baudžiamajame įstatyme. Siekiant įstojimo į EBPO Vyriausybės programoje nustatytais terminais, identifikuotas baudžiamojo įstatymo problemas būtina spręsti kuo skubiau. Įstatymo projektu siūlomos nuostatos dėl baudos dydžių didinimo ir baudos dydžių tiesioginių sąsajų su korupcinių nusikalstamų veikų dalyku, šiomis nusikalstamomis veikomis padaryta turtine žala ir pan. atitinka ir Vyriausybės programos, kuriai pritarta Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. gruodžio 13 d. nutarimu Nr. XIII-82, nuostatas
Taigi pateikti statistiniai duomenys rodo, kad teismų skiriamų baudų dydžiai neatspindi realaus nusikalstamų veikų pavojingumo, neatitinka nusikalstamu verslu užsiimančių asmenų pajamų ir jų gaunamo pelno, neatgraso nuo nusikalstamų veikų darymo ateityje, neužtikrina atsakomybės neišvengiamumo principo įgyvendinimo, nes nusikalstamas veikas padariusiems asmenims leidžiama „atsipirkti“ menkomis baudomis. Į per mažų baudų problemą, kaip minėta, dėmesį atkreipė ir EBPO ekspertai, šio klausimo sprendimas – ir vienas svarbiausių Vyriausybės programoje. Dėl šių priežasčių parengtas Įstatymo projektas, kuriuo siekiama įgyvendinti EBPO rekomendacijas, susijusias su adekvačių baudų, atitinkančių bausmės paskirtį, proporcingų padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui ir padarytai žalai, nustatymu, taip užtikrinant sėkmingą Lietuvos stojimo į EBPO procesą. Įstatymo projektu siūloma numatyti didesnius minimalius baudos dydžius, kurie lygiai taip pat, kaip ir didinami maksimalūs baudų dydžiai, būtų tiesiogiai susieti su nusikalstamų veikų rūšimi ir jų pavojingumu. Manytina, kad siūlomi baudų dydžiai geriau atspindėtų padaryto pažeidimo esmę, efektyvų ir adekvatų padarytam pažeidimui paskirtos baudos dydį, nubaudimo per se principo įgyvendinimą, atitiktų bausmės paskirtį, būtų adekvatūs ir proporcingi padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui, daromai žalai. Įstatymo projektu siekiama užtikrinti, kad už nusikalstamas veikas, ypač korupcines, skiriama pernelyg švelni bausmė netaptų viena iš priežasčių, skatinančių daryti gerokai didesnes pajamas užtikrinančias nusikalstamas veikas. Efektyviai išnaudojus baudos potencialą, ši bausmė taptų veiksminga priemone kovoje su nusikalstamomis veikomis, ypač korupcinėmis.
Be jau minėtų baudų dydžių klausimo sprendimo ir pasiūlymo baudos bausmę už korupcines nusikalstamas veikas sieti su korupcinių nusikalstamų veikų dalyku, kaltininko padaryta turtine žala arba kaltininko gauta ar siekta gauti turtine nauda sau ar kitam asmeniui, Įstatymo projektu siūlomos ir kitos kompleksinės priemonės, padėsiančios užtikrinti veiksmingesnę kovą su korupcija. Įstatymo projektu siūloma numatyti, jog nuosprendis, kuriuo bausmė už korupcines nusikalstamas veikas paskiriama juridiniam asmeniui, privalėtų būti paskelbtas per visuomenės informavimo priemones. Pagal galiojantį teisinį reguliavimą, šiuo metu teismui palikta diskrecija nuspręsti, ar nuosprendis, kuriuo paskiriama bausmė juridiniam asmeniui, turėtų būti paskelbtas per visuomenės informavimo priemones. Siūloma antikorupcinė priemonė atitinka ir Vyriausybės programos nuostatas, nurodančias, jog su korupcija ir piktnaudžiavimu tarnybine padėtimi reikalinga kovoti viešumu (programos 294.4 punktas). Įstatymo projektu siūloma įtvirtinti naują nuostatą, vadovaujantis kuria, už padarytą apysunkį ar sunkų korupcinį nusikaltimą viešosios teisės ir teisė dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla būtų atimamos ne nuo 1 iki 5 metų (kaip numatyta dabar), o nuo 3 iki 7 metų. Tai aktualu dėl to, jog šios dvi baudžiamojo poveikio priemonės yra aktualiausios korupcinių nusikalstamų veikų kontekste. Veiksmingas jų taikymas padėtų užkardyti tolesnį nusikalstamų veikų darymą ateityje, be to, užkirstų kelią susikompromitavusiems asmenims eiti aukštas pareigas valstybės tarnyboje. Ši Įstatymo projektu siūloma priemonė atitinka ir Vyriausybės programą, kurioje užsibrėžtas tikslas nustatyti ilgesnius draudimo eiti bet kokias viešai renkamas pareigas terminus už korupcines nusikalstamas veikas nuteistiems asmenims.
Galiojančio BK 63 straipsnyje numatytos bausmės skyrimo už kelias nusikalstamas veikas skyrimo taisyklės, o BK 64 straipsnis reglamentuoja bausmės skyrimo, kai, neatlikus bausmės padaryta nauja nusikalstama veika, tvarką. Jeigu padarytos kelios nusikalstamos veikos, teismas paskiria bausmę už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, o po to paskiria galutinę subendrintą bausmę. Baudžiamajame įstatyme numatyta taisyklė, jog subendrinant bausmes, paskirtas už kelias nusikalstamas veikas, galutinė paskirta bausmė negali viršyti dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo, o jeigu skiriama kitos rūšies bausmė (taip pat ir bauda), – baudžiamajame įstatyme nustatyto tos rūšies bausmės maksimalaus dydžio. Ši nuostata leidžia asmenims, nuteistiems, pavyzdžiui, baudos bausme už kelias nusikalstamas veikas, išvengti adekvataus nubaudimo poveikio. Jeigu už kelis sunkius nusikaltimus asmeniui paskirtų baudų suma sudarytų, pavyzdžiui, 80 000 Eur, galutinis paskirtos baudos dydis negalėtų viršyti 57 000 Eur, nes būtent toks baudžiamajame įstatyme numatytas baudos už sunkų nusikaltimą maksimalus dydis. Atsižvelgiant į tai, Įstatymo projektu siūloma atsisakyti taisyklės, neleidžiančios viršyti nustatyto baudos bausmės maksimalaus dydžio, kai keliais nuosprendžiais paskirtos baudos yra subendrinamos. Draudimas viršyti maksimalų baudos dydį negaliotų ir tais atvejais, kai bauda būtų skiriama už vieną korupcinę nusikalstamą veiką. Pažymėtina ir tai, kad, skirdamas galutinę subendrintą bausmę, teismas gali bausmes apimti arba visiškai ar iš dalies jas sudėti.
Kai bausmės iš dalies sudedamos, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, iš dalies pridedamos švelnesnės bausmės, tačiau įstatymas detaliau nepaaiškina, kokia bausmės dalis turi būti pridedama, taip pat neįpareigoja teisėjo pateikti motyvus dėl konkrečios pridedamos bausmės dalies. Iš teismų praktikos matyti, kad teismai dažniausiai prideda tik labai mažą dalį paskirtų švelnesnių bausmių, ir tokie sprendimai nėra motyvuojami. Manytina, kad teismo sprendime turėtų būti aiškiai išdėstomi kiekvienos pridedamos paskirtos bausmės dalies dydis ir nurodomi tokio parinkimo motyvai. Pavyzdžiui, teismo nuosprendyje baudžiamojoje byloje Nr. 1-13-635/2017 pateikiamas toks vienam asmeniui už 19 padarytų korupcinio pobūdžio nusikalstamų veikų (9 sunkūs nusikaltimai, 6 apysunkiai nusikaltimai,
bausmės argumentavimas: „Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4,
būdu su bausmėmis, paskirtomis už nusikaltimus, o šias bausmes tarpusavyje dalinio sudėjimo būdu ir galutinę bausmę paskirti 400 MGL (15 064 EUR) baudą.“ Griežčiausia paskirta bausmė siekė 170 MGL (6 402 Eur), tačiau neaišku, kokiu būdu buvo paskirta likusi 230 MGL (8 661 Eur) suma. Taip pat pažymėtina, kad iki subendrinimo už atskiras nusikalstamas veikas paskirtų baudų suma sudarė 88 124,40 Eur, t. y. realiai paskirta subendrinta bauda sudarė vos 17 proc. šios sumos. Atsižvelgiant į tai, Įstatymo projektu siūloma įpareigoti teismą pateikti kiekvienos pridedamos dalies parinkimo motyvus, kai baudos bendrinamos iš dalies jas sudedant.
Įstatymo projektu taip pat siūloma nustatyti, kad teismo pridedamos bausmės dalies dydis neturi būti mažesnis nei tos bausmės minimalus dydis, išskyrus atvejus, kai pridedamos neatliktos bausmės dalis už šį dydį yra mažesnė. BK 54 straipsnio 2 dalyje išvardintos aplinkybės, į kurias teismas atsižvelgia skirdamas bausmę. Pastebėtina, kad šiame sąraše nėra numatyta nusikalstama veika padarytos žalos ir kaltininko turtinės padėties kaip aplinkybių, kurias imperatyviai būtina įvertinti skiriant bausmę. Teismas, skirdamas bausmę už vienodas nusikalstamas veikas, gali paskirti vienodo dydžio baudas tiek pasiturinčiam, tiek pajamų neturinčiam asmeniui. Asmenims, kurių finansinė padėtis yra skirtinga, paskirtos baudos bausmės turi skirtingą baudžiamąjį poveikį – turintis pakankamai išteklių asmuo gali sumokėti paskirtą baudą ir nenukentėti finansiškai (turint omenyje, kad praktikoje paprastai skiriami minimalūs baudų dydžiai), o asmuo, neturintis pakankamai pajamų, net ir sumokėjęs santykinai nedidelę baudą patirs didesnį nubaudimo poveikį. Akivaizdu, kad baudos efektyvumas skirsis dėl skirtingos asmenų turtinės padėties, todėl bauda turi būti skiriama atsižvelgiant į kaltininko turtinę padėtį. Pažymėtina, kad užsienio valstybių įstatymuose aiškiai įtvirtinta taisyklė, kad skiriant bausmę (baudos taip pat) už padarytą nusikalstamą veiką turi būti įvertintos kaltininko pajamos, jo realios galimybės sumokėti baudą, kitos materialinės aplinkybės.
Kaltininko turtinės padėties įvertinimas skiriant bausmę numatytas Lenkijoje, Vengrijoje (įvertinama ne tik finansinė situacija ir pajamos, bet ir kasdieniai nusikalstamos veikos vykdytojo poreikiai), Jungtinėje Karalystėje, Ispanijoje (vertinami kaltininko skoliniai įsipareigojimai, išlaikomi asmenys), Austrijoje (įvertinamos nusikaltėlio individualios gyvenimo sąlygos ir jo ekonominis pajėgumas bylos nagrinėjimo pirmos instancijos teisme metu), Danijoje, Suomijoje, Lenkijoje, Estijoje ir kt. Manytina, kad taisyklė, įpareigojanti įvertinti kaltininko nusikalstama veika padarytą žalą ir jo turtinę padėtį, padės užtikrinti proporcingos ir adekvačios baudos bausmės paskyrimą asmeniui, t. y. kaltininko materialinės padėties vertinimas leis įgyvendinti pagrindinius bausmės principus – atgrasymo, nubaudimo ir teisingumo, o teismą įpareigos motyvuoti skiriamos baudos dydį.
Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje nurodyta, kad pagal Konstituciją, įstatymų leidėjas negali nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kad teismas, pagal įstatymą priimantis sprendimą dėl piniginės baudos už teisės pažeidimą skyrimo, apskritai negalėtų, atsižvelgdamas į pažeidimo pobūdį, pavojingumą (sunkumą), mastą, kitus požymius, atsakomybę lengvinančias ir kitas aplinkybes (dėl kurių atitinkama piniginė bauda teisės pažeidėjui būtų akivaizdžiai per didelė, nes neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui, ir dėl to neteisinga) ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo kriterijais, individualizuoti įstatyme įtvirtintos išties didelės piniginės baudos, t. y. <...> skirti mažesnės piniginės baudos nei įstatyme įtvirtinta minimali piniginė bauda (sankcijos žemutinė riba) arba griežtai apibrėžto dydžio piniginė bauda (Konstitucinio Teismo 2005 m. lapkričio 3 d. nutarimas). Konstituciniai teisingumo ir teisinės valstybės principai reiškia ir tai, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp teisės pažeidimų ir už šiuos pažeidimus nustatytų nuobaudų turi būti teisinga pusiausvyra (proporcija). Be to, įstatymų leidėjas, nustatydamas tokią sankciją už teisės pažeidimą, kartu turi įstatymu nustatyti ir tokį teisinį reguliavimą, pagal kurį teismas ar kita institucija, skirdama nuobaudą už teisės pažeidimą, turi turėti galimybę atsižvelgti į visas bylos aplinkybes ir paskirti švelnesnę negu įstatymo numatytoji nuobaudą (Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d. nutarimas).
Atsižvelgiant į tai, Įstatymo projektu keičiamas BK 62 straipsnis, reglamentuojantis švelnesnės, negu įstatymo numatyta, bausmės skyrimą, t. y. numatoma galimybė teismui paskirti mažesnę bausmę negu nustatyta Įstatymo projektu keičiamo BK 47 straipsnio 3, 4 ir 6 dalyse, taip pat BK 90 straipsnio 3 dalyje. Atsižvelgiant į Įstatymo projektu teikiamus pasiūlymus, sistemiškai tikslinamos ir kitos baudžiamojo įstatymo nuostatos. Nustatomas 5 MGL (190 Eur) minimalus baudos dydis ir penkiskart padidinamas maksimalus baudos dydis (iki 250 MGL – 9 500 Eur) nepilnamečiui asmeniui. Taip pat penkiskart didinamas ir maksimalus baudžiamojo poveikio priemonės – įmokos į nukentėjusių asmenų fondą – maksimalus dydis (iki 125 MGL
Manytina, kad paskirta bausmė už pačius pavojingiausius nusikaltimus turi būti veiksminga ir efektyvi, t. y. laisvės atėmimo bausmė už sunkius nusikaltimus turi būti realiai vykdoma, o ne atidedama. Todėl teikiamu Įstatymo projektu siūloma panaikinti galimybę atidėti laisvės atėmimo bausmės, paskirtos už sunkius nusikaltimus, vykdymą. BK 226 straipsnio 3 dalyje ir 227 straipsnio 3 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už kvalifikuotą asmens papirkimą ar prekybą poveikiu, kai pasiūlytas, pažadėtas, susitartas duoti ar duotas kyšis viršija 250 MGL dydžio sumą. Baudžiamasis įstatymas numato tik vieną bausmės rūšį – laisvės atėmimą iki septynerių metų. Pažymėtina, kad š. m. liepos mėnesį Lietuvoje vykusio vertinimo vizito metu EBPO ekspertai viena iš reikšmingiausių pastabų Lietuvai nurodė tai, kad už kvalifikuotą papirkimą kaip alternatyva įkalinimui turėtų būti numatyta – veiksminga turtinė sankcija. Tik tokiu būdu bausmė už papirkimą būtų proporcinga, veiksminga ir atgrasinanti. Tik įvertinus tai, kad siūlomomis pataisomis baudos bausmės dydžiai didinami iš esmės, teikiamu Įstatymo projektu, įvertinus EBPO ekspertų pastabas, greta laisvės atėmimo bausmės siūloma numatyti baudos bausmės alternatyvą už BK 226 straipsnio 3 dalyje ir 227 straipsnio 3 dalyje numatytas nusikalstamas veikas. Bausmės paskirtis nusikalstamas veikas padariusiam asmeniui gali būti įgyvendinama tik paskyrus teisingą, adekvačią padarytos nusikalstamos veikos sunkumui bausmę, kuri pakankamai paveiktų asmenį ir dėl jos švelnumo neskatintų naujų nusikaltimų darymo. Priešingu atveju, nebūtų užtikrintas efektyvus valstybės ir visuomenės gynimas nuo nusikalstamų kėsinimųsi, ypač korupcijos užkardymas.
Siekiant įgyvendinti EBPO ekspertų Lietuvai pateiktas pastabas dėl adekvačių baudų, kurios būtų veiksminga nubaudimo ir atgrasymo priemonė, nustatymo, taip pat siekiant veiksmingesnės kovos su korupcija, Įstatymo projektu siūlomos kompleksinės priemonės, kurios, tikimasi, ne tik pasitarnaus sėkmingam Lietuvos stojimo į EBPO procesui, bet taip pat užtikrins efektyvų baudos bausmės poveikį, padės įgyvendinti teisingumo principą. Įstatymo projektu siūloma:
pavojingumo, t. y. atsisakyti šiuo metu nustatytos minimalios 1 MGL (šiuo metu 37,66 Eur) dydžio baudos, kurią teismas gali paskirti už visas nusikalstamas veikas, nepaisant jų pavojingumo, taip pat padidinti baudžiamajame įstatyme nustatytus maksimalius baudų dydžius, taip užtikrinant galimybę už pavojingas, didelę žalą padariusias nusikalstamas veikas paskirti adekvačią ir padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą atitinkančią baudą. Atsižvelgiant į šiuos pakeitimus, atitinkamai didinami ir baudų dydžiai nepilnamečiams asmenims, taip pat sistemiškai keliamas ir įmokos į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą dydis. 2) nustatyti papildomas teisines priemones siekiant veiksmingesnės kovos su korupcija, t. y.:
nusikaltimus, kurios dydis tiesiogiai priklausytų (t. y. negalėtų būti mažesnis) nuo nustatyto korupcinės nusikalstamos veikos dalyko, kaltininko padarytos turtinės žalos arba kaltininko gautos ar siektos gauti turtinės naudos sau ar kitam asmeniui dydžio;
dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimo – terminus, jeigu padarytas apysunkis ar sunkus korupcinis nusikaltimas.
Būtent šių baudžiamojo poveikio priemonių skyrimas gali sėkmingai prisidėti užkardant korupcinių nusikalstamų veikų darymą;
nusikalstamų veikų paskelbimą per visuomenės informavimo priemones;
sunkius nusikaltimus. Ši priemonė ypač svarbi korupciniuose nusikaltimuose, už kurių padarymą teismų praktikoje reali laisvės atėmimo bausmė beveik neskiriama, o tai padeda kaltininkams išsisukti nuo atsakomybės;
straipsnio 3 dalyje numatytas nusikalstamas veikas. Įstatymo projektu taip pat siūloma numatyti teismų pareigą skiriant baudą įvertinti tiek turtinę kaltininko padėtį, tiek nusikalstama veika padarytą žalą. Be to, siūloma nustatyti ir taisyklę, kad bendrinant bausmes dalinio sudėjimo būdu pridedamos bausmės dalis neturi būti mažesnė nei tos bausmės rūšies minimumas, be to, teismas privalėtų motyvuoti pridedamos bausmės dalies dydį.
Tikimasi, kad, Įstatymo projektu suderinus baudžiamojo įstatymo nuostatas su EBPO pateiktomis rekomendacijomis Lietuvai, bus užtikrintas sėkmingas Lietuvos stojimo į EBPO procesas, taip pat adekvačių ir nusikalstamų veikų pavojingumą atitinkančių baudų taikymas nusikalstamas veikas, ypač korupcines, padariusiems asmenims, kova su korupcija bus veiksmingesnė, o siūlomos kompleksinės antikorupcinės priemonės atgrasys nuo tolesnių nusikalstamų veikų darymo. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai ir rengėjai Įstatymo projektą parengė Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos Teisės grupė. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai BK 43 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, paskyręs bausmę juridiniam asmeniui, gali nutarti paskelbti šį nuosprendį per visuomenės informavimo priemones. Pagal šiuo metu galiojančią BK 47 straipsnio redakciją, bauda skaičiuojama minimalaus gyvenimo lygio (MGL) dydžiais. Minimali bauda yra 1 MGL dydžio, t. y. tiek fiziniam asmeniui, tiek juridiniam asmeniui skiriamos baudos minimumas yra 1 MGL (šiuo metu 37,66 Eur). Tai reiškia, kad nepriklausomai nuo nusikalstamos veikos rūšies, jos pavojingumo, sukeliamų padarinių ir kitų svarbių aplinkybių skiriamos baudos dydis visais atvejais skaičiuojamas nuo galimo jos minimumo. BK 47 straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatyti maksimalūs baudų dydžiai (už baudžiamąjį nusižengimą numatyta iki 150 MGL (apie 5 600 Eur) dydžio bauda, už nesunkų nusikaltimą – iki 500 MGL (apie 19 000 Eur) dydžio bauda, už apysunkį nusikaltimą – iki 1 000 MGL (apie 38 000 Eur) dydžio bauda, už sunkų nusikaltimą – iki 1 500 MGL (apie 57
dydžio bauda.
Juridiniam asmeniui nustatoma iki 50 000 MGL (apie 1 900 000 Eur) dydžio bauda. Manytina, kad teisinio reguliavimo nuostatos, numatančios tą patį baudos minimumą, pavyzdžiui, tiek nesunkių, tiek sunkių nusikaltimų atveju, neleidžia tinkamai įvertinti padarytos nusikalstamos veikos, neužtikrina adekvačios ir proporcingos padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui baudos paskyrimo. BK 54 straipsnio 2 dalyje reglamentuojamos aplinkybės, į kurias teismas atsižvelgia skirdamas bausmę (pavyzdžiui, padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnis, kaltės forma ir rūšis, padarytos nusikalstamos veikos motyvai ir tikslai, nusikalstamos veikos stadija ir kt.). Tačiau skiriant bausmę nėra nurodyta, jog teismas taip pat atsižvelgia tiek į nusikalstama veiką padarytą žalą, tiek į kaltininko turtinę padėtį. BK 62 straipsnis reglamentuoja švelnesnės, negu įstatymo numatyta, bausmės skyrimo tvarką. Teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, už kiekvieną nusikalstamą veiką gali paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, jeigu nusikalstamą veiką padaręs asmuo pats savo noru atvyko ar pranešė apie šią veiką, prisipažino ją padaręs ir nuoširdžiai gailisi, ir (ar) padėjo ikiteisminiam tyrimui bei teismui išaiškinti nusikalstamą veiką, ir visiškai ar iš dalies atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą.
Teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, gali už kiekvieną nusikalstamą veiką paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę ir tuo atveju, kai yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jeigu ji buvo padaryta, ir yra bent viena aplinkybė, numatyta BK 62 straipsnio 2 dalyje (pavyzdžiui, kaltininkas išlaiko asmenis, kurie serga sunkia liga ar yra neįgalūs ir nėra kam juos prižiūrėti, arba kaltininko kaip bendrininko vaidmuo darant nusikalstamą veiką buvo antraeilis ir kt.). Esant šioms sąlygoms, teismas gali paskirti mažesnę bausmę, negu straipsnio sankcijoje už padarytą nusikalstamą veiką numatyta mažiausia bausmė, arba paskirti mažesnę bausmę, negu nustatyta šio kodekso 56 straipsnyje, arba paskirti švelnesnę bausmės rūšį, negu numatyta straipsnio sankcijoje už padarytą nusikalstamą veiką. BK 63 straipsnyje numatytos bausmės skyrimo už kelias nusikalstamas veikas skyrimo taisyklės. Jeigu padarytos kelios nusikalstamos veikos, teismas paskiria bausmę už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, po to paskiria galutinę subendrintą bausmę. Skirdamas galutinę subendrintą bausmę, teismas gali bausmes apimti arba visiškai ar iš dalies jas sudėti. Kai bausmės iš dalies sudedamos, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, iš dalies pridedamos švelnesnės bausmės, tačiau įstatymas neįpareigoja teisėjo pateikti motyvus dėl konkrečios pridedamos bausmės dalies, įstatymas taip pat nedetalizuoja, kokia bausmės dalis turi būti pridėta.
Be to, šio straipsnio 7 dalyje numatyta, kad galutinė subendrinta bausmė negali viršyti dvidešimties metų laisvės atėmimo, o jeigu skiriama kitos rūšies bausmė, – šio kodekso nustatyto tos rūšies bausmės maksimalaus dydžio. Taigi numatytos skiriamos bausmės (subendrintos) „lubos“. Ta pati taisyklė numatyta ir BK 64 straipsnyje, reglamentuojančiame bausmės skyrimo, kai neatlikus bausmės padaryta nauja nusikalstama veika, tvarką. BK 68¹ straipsnyje reglamentuojama viešųjų teisių atėmimo tvarka. Viešųjų teisių atėmimas yra teisės būti išrinktam ar paskirtam į valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų, įmonių ar nevalstybinių organizacijų renkamas ar skiriamas pareigas atėmimas. Viešosios teisės gali būti atimtos nuo vienerių iki penkerių metų. BK 68² straipsnyje reglamentuojama kita baudžiamojo poveikio priemonė – teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimas. Šią priemonę teismas skiria tais atvejais, kai asmuo nusikalstamą veiką padaro darbinės ar profesinės veiklos srityje arba kai teismas, atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, padaro išvadą, kad asmeniui negalima palikti teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla. Teisė dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla gali būti atimama nuo vienerių iki penkerių metų. BK 71 straipsnyje nurodyta, kad teismas gali paskirti nuo 5 iki 25 MGL dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, kuri turi būti sumokėta per teismo nustatytą terminą, o BK 90 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad nepilnamečiui gali būti skiriama iki 50 MGL (apie 1 900 Eur) dydžio bauda.
BK 75 straipsnyje numatyta, jog asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. BK 226 straipsnio 3 dalyje ir 227 straipsnio 3 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už kvalifikuotą asmens papirkimą ar prekybą poveikiu, kai pasiūlytas, pažadėtas, susitartas duoti ar duotas kyšis viršija 250 MGL dydžio sumą. Už minėtas nusikalstamas veikas baudžiamajame įstatyme numatyta tik viena bausmės rūšis – laisvės atėmimas iki septynerių metų. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Teikiamu Įstatymo projektu siūloma diferencijuoti minimalius baudų dydžius priklausomai nuo nusikalstamos veikos pavojingumo. Atsižvelgiant į tai, keičiamos BK 47 ir 90 straipsnių nuostatos. Nepriklausomai nuo nusikalstamų veikų rūšies ir jų pavojingumo, pagal galiojančio teisinio reguliavimo nuostatas skiriamų baudų dydis visais atvejais skaičiuojamas nuo 1 MGL (šiuo metu 37,66 Eur). Įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad minimali bauda už baudžiamąjį nusižengimą būtų skaičiuojama nuo
apysunkį nusikaltimą – nuo 100 MGL (apie 3 800 Eur), už sunkų nusikaltimą – nuo 150 MGL (apie 5 700 Eur), už neatsargų nusikaltimą – nuo 22 MGL (apie 836 Eur), juridiniam asmeniui – nuo 200 MGL (apie 7 600 Eur), o nepilnamečiui – nuo 5 MGL (apie 190 Eur).
Įstatymo projektu taip pat didinami ir maksimalūs baudų dydžiai, įtvirtinti baudžiamajame įstatyme. Siūloma nustatyti, kad maksimali bauda už baudžiamąjį nusižengimą būtų 500 MGL (apie 19 000 Eur), už nesunkų nusikaltimą
Eur), už sunkų nusikaltimą – 3 000 MGL (apie 114 000 Eur), už neatsargų nusikaltimą – 750 MGL (apie 28 500 Eur), o nepilnamečiui – 250 MGL (apie 9 500 Eur). Įstatymo projektu siūloma nustatyti naują baudos skyrimo taisyklę už korupcines nusikalstamas veikas, t. y. numatyti, kad baudos dydis už korupcines nusikalstamas veikas negalėtų būti mažesnis nei nustatytas nusikalstamos veikos dalyko, kaltininko padarytos turtinės žalos arba kaltininko gautos ar siektos gauti turtinės naudos sau ar kitam asmeniui dydis. Esant keliems baudos dydžio apskaičiavimo kriterijams, skiriamos baudos dydis būtų skaičiuojamas nuo to, kurio vertė pinigine išraiška yra didžiausia. Skiriant baudą pagal šią specialią taisyklę, galutinis teismo paskirtos baudos dydis galėtų viršyti BK 47 straipsnio 3 ir 4 dalyse numatytus maksimalius baudų dydžius, tačiau negalėtų būti mažesnis nei šio straipsnio 3 ir 4 dalyse numatyti minimalūs baudų dydžiai. BK 43 straipsnio pakeitimais siūloma numatyti, kad nuosprendis, kuriuo teismas juridiniam asmeniui paskiria bausmę už korupcinius nusikaltimus, privalėtų būti paskelbtas per visuomenės informavimo priemones. Tai viena iš priemonių su korupcija kovoti viešumu, taip pat numatyta ir Vyriausybės programoje.
Teikiamu Įstatymo projektu siūloma papildyti BK 54 straipsnio 2 dalį nauju 8 punktu, pagal kurį skirdamas bausmę teismas turėtų atsižvelgti ir į nusikalstama veika padarytą žalą. Taip pat BK 54 straipsnis pildomas nauja 3 dalimi, pagal kurią, teismas, skirdamas baudą, turės įvertinti ir kaltininko turtinę padėtį. Šis pakeitimas įpareigos teismą tinkamai motyvuoti ir įvertinti situacijas, kad asmeniui, kuris niekur nedirba ir neturi jokių lėšų, nebūtų skiriama pernelyg didelė baudos bausmė (kiltų baudos išieškojimo problema arba tikimybė, kad bauda bus pakeista į viešųjų darbų ar arešto bausmę), taip pat išvengti tų situacijų, kai dideles turtines pajamas turinčiam asmeniui paskiriama per menka bausmė, nepadedanti įgyvendinti nei nubaudimo principo, nei atgrasymo nuo nusikalstamų veikų darymo ateityje. Įstatymo projektu taip pat keičiamas BK 62 straipsnis, reglamentuojantis švelnesnės, negu įstatymo numatyta, bausmės skyrimą. Atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo jurisprudenciją, kurioje nurodyta, jog įstatymų leidėjas, nustatydamas ne tik viršutinę, bet ir apatinę bausmės ribas, kartu turi numatyti ir galimybę skirti švelnesnę, nei įstatymo nustatyta, bausmę, tikslinamas BK 62 straipsnio 3 dalies 2 punktas, nustatant, kad, esant visoms BK 62 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytoms sąlygoms, teismas gali paskirti mažesnę bausmę ne tik negu nustatyta BK 56 straipsnyje, bet taip pat ir BK 47 straipsnio 3, 4 ir 6 dalyse bei 90 straipsnio 3 dalyje. BK 63 straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti, kad, teismas, bendrindamas bausmes iš dalies jas sudedant, nurodytų kiekvienos pridedamos dalies parinkimo motyvus. Taip pat siūloma nustatyti taisyklę, kad bendrinant bausmes dalinio sudėjimo būdu pridedamos bausmės dalis neturi būti mažesnė nei tos bausmės rūšies minimumas, išskyrus atvejus, kai neatlikta bausmės dalis yra mažesnė nei šis dydis.
BK 63 ir 64 straipsniai atitinkamai pildomi nuostatomis, pagal kurias subendrinant baudos bausmes, nebūtų taikomas šios bausmės maksimalaus dydžio limitas, t. y. jeigu skiriamos baudos, pavyzdžiui, už kelis apysunkius nusikaltimus, galutinis baudos dydis galėtų viršyti baudžiamajame įstatyme siūlomą nustatyti baudos už apysunkius nusikaltimus maksimalų dydį – 2000 MGL (apie 76 000 Eur). BK 68¹ ir 68² straipsnių pakeitimais siūloma įtvirtinti naują taisyklę, vadovaujantis kuria, už padarytą apysunkį ar sunkų korupcinį nusikaltimą viešosios teisės ir teisė dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla (dvi aktualiausios korupciniams nusikaltimams baudžiamojo poveikio priemonės) būtų atimamos ne nuo
maksimali įmokos į nukentėjusių nuo nusikalstamų veikų fondą suma – iki 125 MGL (apie 4 750 Eur). BK 90 straipsnio pakeitimais numatoma minimali baudos, skirtinos nepilnamečiams, suma (5 MGL – apie 190 Eur) ir galiojantis maksimalus baudos dydis padidinamas penkis kartus (250 MGL – apie 9 500 Eur). Siekiant, kad laisvės atėmimo bausmė, paskirta už sunkius nusikaltimus, būtų adekvati ar atgrasanti baudžiamojo poveikio priemonė, Įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad laisvės atėmimo bausmės vykdymo nebūtų galima atidėti, kai padaryti nusikaltimai yra sunkūs. Atsižvelgiant į tai, kad teikiamu Įstatymo projektu baudos bausmės dydžiai didinami iš esmės, siūloma greta laisvės atėmimo bausmės numatyti baudos bausmės alternatyvą už BK 226 straipsnio 3 dalyje ir 227 straipsnio 3 dalyje numatytas nusikalstamas veikas.
Tikimasi, kad baudžiamajame įstatyme diferencijavus minimalius baudų dydžius priklausomai nuo nusikalstamos veikos pavojingumo, nustačius didesnę maksimalių baudų už nusikalstamas veikas ribą, taip pat įtvirtinus kovą su korupcija stiprinančias teisines priemones (pavyzdžiui, baudos dydį už korupcines nusikalstamas veikas siejant su šių nusikalstamų veikų dalyku, jais padaryta turtine žala ar iš šių nusikalstamų veikų gauta nauda, pailginus kai kurių baudžiamojo poveikio priemonių taikymo terminus, atsisakius draudimo viršyti baudos maksimalią ribą, kai baudos už korupcinius nusikaltimus yra bendrinamos) baudos bausmė taps viena veiksmingiausių bausmių, padedanti įgyvendinti bausmės per se paskirtį, ji bus adekvati padarytų nusikalstamų veikų pavojingumui, taip pat efektyvi atgrasymo priemonė. Įstatymo projekto nuostatų priėmimas taip pat padės užtikrinti sėkmingą Lietuvos stojimo į EBPO procesą, prisidės prie Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymų projektus toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus Įstatymo projektą neigiamų pasekmių nenumatoma. Priešingai, priėmus Įstatymo projektą bus užtikrintas baudžiamosios atsakomybės neišvengiamumo ir teisingumo principai, bus sudarytos sąlygos paskirti proporcingas ir nusikalstamų veikų pavojingumą atitinkančias adekvačias baudas.
Įstatymo projektas įgyvendins ir EBPO ekspertų Lietuvai pateiktas rekomendacijas, užtikrinsiančias sėkmingą Lietuvos stojimą į EBPO, taip pat Lietuvos Vyriausybės programos nuostatas dėl teisinių reguliavimo priemonių kovoje su korupcija. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Numatoma, kad Įstatymo projektas turės teigiamos įtakos kriminogeninei situacijai, nes užtikrins galimybę taikyti efektyvias valstybės poveikio priemones nusikalstamas veikas darantiems asmenims, t. y. nustatys tokius baudų už nusikalstamas veikas dydžius, kurie ne tik atgrasytų nuo nusikalstamų veikų darymo, bet ir, tikėtina, sumažintų jų skaičių. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymo įgyvendinimas turėtų didelę teigiamą įtaką verslo sąlygoms ir plėtrai, kadangi didesni baudų dydžiai dažniausiai būtų taikomi turtinių, ekonominių, finansinių ir korupcinių nusikalstamų veikų padarymo atvejais, o būtent šios nusikalstamos veikos ir daro didžiausią žalą tiek legaliai veikiantiems verslo subjektams, tiek valstybės ekonomikai plačiąja prasme. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus Įstatymo projektą, kitų teisės aktų priimti, keisti ar pripažinti negaliojančiais nereikės. 9.
įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas, o Įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir yra suderintas su Europos Sąjungos teisės aktais. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, kas ir kada juos turėtų priimti Įstatymui įgyvendinti nereikės įgyvendinamųjų teisės aktų. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Įstatymui įgyvendinti papildomų biudžeto lėšų nereikės, šio projekto priėmimas sukurtų prielaidas biudžeto pajamoms padidinti iš surenkamų baudų ir sutaupyti biudžeto lėšų mažinant laisvės atėmimo vietose esančių asmenų skaičių. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Įstatymo projekto rengimo metu gauti Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir Specialiųjų tyrimų tarnybos vertinimai ir pasiūlymai. 14.
žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam Projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc: bausmė, bauda, MGL. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai. Nėra. Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
teikiamu Baudžiamojo kodekso (toliau – BK, kodeksas, baudžiamasis įstatymas) pataisų projektu bandoma spręsti galimai netinkamai susiformavusio teisės taikymo (teismų praktikos) problemas bausmių skyrimo srityje. Projekto rengėjai aiškinamajame rašte nurodo (past. – cituojama, kalba neredaguota):
„<...> nors baudžiamasis įstatymas sudaro galimybes (past. –
čia ir toliau pabraukta mūsų) fiziniams asmenims paskirti keliasdešimties tūkstančių eurų dydžio baudas už nusikalstamas veikas (pavyzdžiui, už apysunkį nusikaltimą – iki 1 000 MGL dydžio (apie 38 000 Eur), už sunkų nusikaltimą – iki 1 500 MGL dydžio (apie 57 000 Eur) baudą ir pan.), teismų praktikoje, kaip matyti iš pateiktų statistinių duomenų, skiriamos baudos yra akivaizdžiai per menkos, neatspindi tikrojo nusikalstamos veikos pavojingumo, daromos žalos tiek asmeniui, tiek valstybei, neužtikrina bausmės paskirties.“ Pastebėtina, kad vadovaujantis Teismų įstatymo 23 straipsnio 2 dalimi, vienodos bendrosios kompetencijos teismų praktikos aiškinant ir taikant įstatymus ir kitus teisės aktus formavimas yra priskiriamas ne įstatymų leidėjo, o Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) kompetencijai. 2. Teikiamu projektu siekiama sistemiškai pakeisti baudos bausmės dydžio ir jos skyrimo teisinį reglamentavimą. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad šiuo aspektu teikiamas projektas nėra išsamus. Pabrėžtina, kad baudžiamajame įstatyme ir toliau paliekama blanketinė nuoroda į kituose teisės aktuose panaikintą dydį –
„minimalaus gyvenimo lygį“ (toliau – MGL).
Atkreiptinas dėmesys, kad MGL nuo
(toliau – BBND)[1]. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos išmokų atskaitos rodiklių ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio nustatymo įstatymo (Žin., 2008, Nr. 83-3294; Nr. 149-6013) 4 straipsnyje nustatyta, jog „1. Kituose teisės aktuose vartojamas rodiklis „minimalusis gyvenimo lygis“ arba „MGL“ yra tapatus ir lygus bazinei socialinei išmokai, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus atvejus. 2. Teisės aktuose, reglamentuojančiuose nusikalstamų veikų ir administracinių teisės pažeidimų[2] kvalifikavimą bei bausmių ir nuobaudų dydžių apibrėžimą ir apskaičiavimą, vartojamas rodiklis „minimalusis gyvenimo lygis“ arba „MGL“ yra tapatus ir lygus baziniam bausmių ir nuobaudų dydžiui.“ Atsižvelgiant į išdėstytą ir sistemiškai peržiūrint baudos bausmės reglamentavimą, rekomenduotina apsvarstyti MGL dydžio keitimą į BBND viso BK mastu. Atitinkamomis pataisomis BK taip pat būtų suderintas su naujuoju ANK, kuriame vartojamas ne minimalaus gyvenimo lygio, o bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio terminas. 3. Teikiamas projektas yra susijęs su baudžiamosios politikos griežtinimu, BK 47 straipsnio 2 dalyje ženkliai pakeliant baudų (minimalios ir maksimalios ribos) dydžius fiziniams asmenims, šio straipsnio 3 dalyje – juridiniams asmenims, BK 90 straipsnio 3 dalyje atitinkamai pakeliant baudų dydžius nepilnamečiams, o BK 71 straipsnyje penkis kartus padidinant baudžiamojo poveikio priemonės – įmokos į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą – dydį ir kt. Šiame kontekste būtina atkreipti dėmesį į tai, jog nuo 2018 m. sausio 1 d. įsigalioja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. spalio 14 d. nutarimo Nr. 1031 „Dėl bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio patvirtinimo“ (Žin., 2008, Nr. 121-4608; TAR, 2014-09-11, Nr.
2014-12127; 2017-09-05, Nr. 2017-14215) nauja redakcija, kuria BBND dydis pakeliamas nuo 37,66 euro iki 50 eurų. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad, pritarus teikiamam projektui, baudos bausmės dydžiai bus esmingai padidinti dviejomis radikaliomis reformomis per itin trumpą laikotarpį. Dėl tos priežasties ginčytinas teikiamo projekto proporcingumas. 4. Teikiamo projekto 1 straipsniu keičiama BK 43 straipsnio 2 dalis papildoma antruoju sakiniu: „Nuosprendis, kuriuo teismas juridiniam asmeniui paskiria bausmę už šio kodekso XXXIII skyriuje numatytą nusikalstamą veiką, privalo būti paskelbtas per visuomenės informavimo priemones.“ Teikiamai pataisai nepritartina dėl sistemiškumo stokos ir priemonės kazuistinio pobūdžio, taip pat dėl teismo diskrecijos ribojimo. Akcentuotina, kad imperatyvas dėl nuosprendžio juridiniam asmeniui paskelbimo per visuomenės informavimo priemones projekte yra susietas tik su vienu BK specialiosios dalies skyriumi – BK XXXIII skyriumi („Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams“), nors juridinis asmuo gali atsakyti ir už kitų (past. – taip pat ir daug pavojingesnių) nusikalstamų veikų padarymą. Atkreiptinas dėmesys, kad BK specialioji dalis atspindi kodekso saugomų teisinių vertybių hierarchiją. BK specialiosios dalies skyriai pradedami konstruoti nuo pačių pavojingiausių, pažeidžiančių esmines žmogaus teises ir laisves nusikalstamų veikų (nusikaltimai žmoniškumui ir karo nusikaltimai; nusikaltimai Lietuvos valstybės nepriklausomybei, teritorijos vientisumui ir konstitucinei santvarkai; nusikaltimai žmogaus gyvybei ir kt.). Nusikalstamų veikų valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams skyrius yra įtvirtintas BK specialiosios dalies viduryje.
Pabrėžtina, jog, išskiriant vieną nusikalstamų veikų (be to, ne pačių pavojingiausių) rūšį atskiros poveikio priemonės taikymo kontekste, gali būti ne tik pažeidžiama BK sistema, bet ir nusikalstamų veikų tarpusavio hierarchija. Antra vertus, pastebėtina, kad baudžiamosios teisės teorijoje viešas nuosprendžio paskelbimas dažnai prilyginamas savarankiškai bausmės juridiniam asmeniui rūšiai (past. – viename iš 2000 m. BK projekto variantų šią poveikio priemonę taip pat buvo siūloma prilyginti bausmei). Šiame kontekste akcentuotina, jog dėl šios priemonės taikymo turėtų kiekvienu atveju spręsti teismas, atsižvelgdamas į daugelį bylos aplinkybių. BK 43 straipsnio komentare pažymima: „Juridinio asmens dalykinė reputacija yra viena iš asmeninių neturtinių juridinio asmens teisių, kuri ginama įstatymų nustatyta tvarka. Teismui nutarus paskelbti apie juridinio asmens padarytą nusikalstamą veiką per visuomenės informavimo priemones, atsiranda reali galimybė, kad bus sumenkinta juridinio asmens reputacija, nes apie neteisėtą jo veiką sužinos neapibrėžtas asmenų ratas. Dėl šios priežasties spręsdamas, ar pasinaudoti tokia teise, teismas turi įvertinti visas baudžiamosios bylos aplinkybes, taip pat atsižvelgti, kokį poveikį padarys paskirta juridiniam asmeniui bausmė, baudžiamojo poveikio priemonė ir pan. Apie juridinio asmens padarytą nusikalstamą veiką patartina paskelbti per visuomenės informavimo priemones tik tada, kai siekiama tam tikrų prevencinių tikslų, t. y. kai juridinio asmens veiklos pobūdis arba rezultatai reikšmingi visuomenei <...> arba egzistuoja reali tikimybė, kad juridinis asmuo gali pakartotinai nusikalsti ir pan., todėl tikslinga informuoti visuomenę apie
„polinkį“ daryti nusikalstamas veikas“[3]. 5.
keičiama BK 47 straipsnio 2 dalis, pripažįstant netekusiu galios jos antrąjį sakinį – „Minimali bauda yra vieno MGL dydžio“. Vertinant šią pataisą kartu su projekto 4 straipsniu teikiamu 62 straipsnio 3 dalies 2 punkto pakeitimu, tampa neaišku, kokia minimali baudos bausmė gali būti paskirta teismo nuosprendžiu (pavyzdžiui, ar po šių pataisų, vadovaujantis BK 62 straipsnio 3 dalies 2 punktu, teismo nuosprendžiu bus galima paskirti 0,5 MGL dydžio baudą?). Kita vertus, manytina, kad vieno MGL dydžio minimalios teismo pakirtos baudos dydžio taisyklė turėtų būti įvertinta ir su kitomis BK normomis: 1) bausmės dydžio skaičiavimo nuo jos vidurkio taisykle (BK 61 straipsnio 2 dalis); 2) bausmės sudėjimo ir keitimo taisyklėmis (BK 65 straipsnis), kur „atskaitos taškas“ yra vieno MGL dydžio bauda. 6. Teikiamo projekto 2 straipsniu keičiamo BK 47 straipsnio 3 dalyje siekiama pakelti baudų už atskiras nusikalstamų veikų rūšis dydžius (tiek apatines, tiek viršutines jų ribas). Dėl atitinkamo pasiūlymo teiktinos šios pastabos:
bausmės ribos gali sudaryti teisines prielaidas bausmės tikslams pasiekti[4]. Šiame kontekste pakartotinas pastebėjimas, kad žemesnių nei bausmės vidurkis baudų skyrimą lemia ne baudžiamojo įstatymo trūkumai (netobulumai), o susiformavusi teismų praktika bausmių skyrimo srityje. 6.2. Pakeliant baudų dydžius kodekso lygmeniu, nėra sprendžiama jų išieškojimo problematika. 6.3. Projekto aiškinamajame rašte nėra pateikta argumentų, kokiais skaičiavimais remiantis, projekte nustatytos baudų už atskiras nusikaltimų rūšis didinimo proporcijos. Pavyzdžiui, maksimalus baudos dydis už nesunkų, apysunkį ir sunkų nusikaltimus padidintas du kartus; už baudžiamąjį nusižengimą ir neatsargų nusikaltimą – virš trijų kartų; nepilnamečiams – net penkis kartus; o juridiniam asmeniui maksimali baudos riba išlaikoma nepakitusi.
Analogiškos pastabos dėl pagrįstumo teiktinos ir dėl baudų už atskiras nusikalstamų veikų rūšis minimalių dydžių parinkimo. 6.4. Vis dėlto nusprendus įtvirtinti skirtingus minimalių baudų dydžius už atskiras nusikalstamų veikų rūšis, rekomenduotina jas suapvalinti bent iki dešimčių (past. – BK 47 straipsnio 3 dalies 1 ir 5 punktai), siekiant išvengti bausmės skyrimo aritmetinių sunkumų. Atkreiptinas dėmesys į BK 61 straipsnio 3 dalies taisyklę – „Nustatant įstatyme numatytos bausmės vidurkį, sudedamas minimalus ir maksimalus straipsnio sankcijoje numatytas bausmės dydis ir gautas rezultatas padalijamas pusiau.“
dalyje numatytas baudų sumas, taip pat nuo 2018 m. sausio 1 d. kylant BBND (MGL) dydžiui iki 50 eurų, būtina spręsti su tuo tiesiogiai susijusias BK 42 straipsnio („Bausmių rūšys“) ir 65 straipsnio („Bausmių sudėjimo ir keitimo taisyklės“) sistemines spragas ir peržiūrėti bausmių tarpusavio hierarchiją. Atkreiptinas dėmesys, kad BK VII skyriuje ir jo 42 straipsnio 1 ir 2 dalyse įtvirtinta bausmių sistema už nusikaltimus ir baudžiamuosius nusižengimus. Bausmės kodekse dėstomos nuo švelniausių iki griežčiausių. Atitinkamai formuojama ir BK specialiosios dalies straipsnių sankcijų struktūra. Be to, skirdamas bausmę, teismas pirmiausia turi apsvarstyti švelnesnės bausmės skyrimo galimybę. Remiantis esama sistema, baudos bausmė pagal griežtumą lenkia tik viešuosius darbus ir yra traktuojama kaip švelnesnė bausmės rūšis ne tik už laisvės atėmimą iki gyvos galvos ar terminuotą laisvės atėmimą, bet ir už areštą bei laisvės apribojimą.
Kita vertus, analizuojant pakitusį baudos dydį santykyje su BK 65 straipsniu, akivaizdu, jog bausmių sistema ir jos keitimo taisyklės tampa išbalansuotos. BK
bauda prilyginama vienai laisvės apribojimo dienai. Maksimali laisvės apribojimo bausmė, remiantis BK 48 straipsnio 2 dalimi – dveji metai (past.
straipsnio 1 dalies 2 punkto a papunktyje nustatyta, jog viena arešto para prilyginama dviejų MGL dydžio baudai. Maksimali arešto bausmė, remiantis BK 49 straipsnio 3 dalimi – 90 parų (past. – atitinka vos 180 MGL baudą). Pabrėžtina, kad pagal projektu siūlomą reguliavimą maksimalus arešto bausmės dydis praktiškai prilyginamas minimaliam baudos už apysunkį nusikaltimą (past.
santykiui, būtų sunkiai įgyvendinama. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, jog kartu su teikiamomis pataisomis yra būtina peržiūrėti bausmių rūšių tarpusavio hierarchiją arba iš esmės koreguoti bausmių keitimo proporcijas. 7.
BK 47 straipsnis papildomas nauja 6 dalimi: „Už šio kodekso XXXIII skyriuje numatytas nusikalstamas veikas skiriamos baudos dydis negali būti mažesnis nei nustatytas nusikalstamos veikos dalyko, kaltininko padarytos turtinės žalos arba kaltininko gautos ar siektos gauti turtinės naudos sau ar kitam asmeniui dydis. Esant keliems baudos dydžio apskaičiavimo kriterijams, skiriamos baudos dydis skaičiuojamas nuo to, kurio vertė pinigine išraiška yra didžiausia. Kai bauda skiriama vadovaujantis šioje dalyje nustatytomis taisyklėmis, galutinis teismo paskirtos baudos dydis už šio kodekso XXXIII skyriuje numatytas nusikalstamas veikas gali viršyti šio straipsnio 3 ir 4 dalyse numatytus maksimalius baudų dydžius, tačiau negali būti mažesnis nei šio straipsnio 3 ir
atsitinkamos pastabos:
straipsnio dalių, atsižvelgiant į tai, jog kituose įstatymuose ar jų įgyvendinamuose teisės aktuose gali būti tiesioginių nuorodų į pernumeruojamas BK 47 straipsnio dalis. Atsižvelgiant į tai, naująją nuostatą siūlytina dėstyti ne 47 straipsnio naujoje 6 dalyje, o 8 dalyje. 7.2. Kita vertus, atkreiptinas dėmesys, kad siūloma nuostata yra tiesiogiai susijusi ne su bendrosiomis bausmių nuostatomis, o su bausmės skyrimo taisyklėmis. Pažymėtina, kad bausmės skyrimo taisyklės yra ir turi būti reglamentuojamas ne BK VII („Bausmė“), o BK VIII skyriuje („Bausmės skyrimas“). 7.3. Nepritartina, kad specialiosios bausmių skyrimo taisyklės yra išskiriamos tik dėl vieno konkretaus BK XXXIII skyriaus („Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams“) nusikalstamų veikų. Tokiu būdu išbalansuojama BK sistema, o BK XXXIII skyrius traktuojamas kaip svarbesnis už kitus.
Be to, pastebėtina, jo BK 47 straipsnyje nustatomos bausmių (baudų) skyrimo taisyklės nėra privilegijuojančio pobūdžio, o priešingai – sunkina nuteistojo asmens padėtį. BK 47 straipsnio 6 dalies pirmuoju sakiniu siūloma įtvirtinti idėją, jog skiriamų baudų už nusikalstamas veikas valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams dydžiai gali būti ir gerokai didesni nei maksimalūs baudų dydžiai, įtvirtinti BK 47 straipsnio 3 dalyje: „Už šio kodekso XXXIII skyriuje numatytas nusikalstamas veikas skiriamos baudos dydis negali būti mažesnis nei nustatytas nusikalstamos veikos dalyko, kaltininko padarytos turtinės žalos arba kaltininko gautos ar siektos gauti turtinės naudos sau ar kitam asmeniui dydis.“ Tokiu būdu BK XXXIII skyriaus kontekste baudos bausmė pagal hierarchiją galimai taptų pačia griežčiausia bausme, lenkiančia net terminuoto laisvės atėmimo bausmę[6]. Atsižvelgiant į BK 65 straipsnio taisykles, baudos bausmė galėtų viršyti ne tik maksimalų už korupcinius nusikaltimus galimą paskirti terminuoto laisvės atėmimo bausmės terminą (past. – 8 metai[7] prilygtų 5840 MGL baudos dydžiui), bet ir bendrąjį maksimalų terminuoto laisvės atėmimo bausmės terminą (past.
Bauda už sunkų nusikaltimą, remiantis projektu keičiamo BK 47 straipsnio 3 dalies 4 punktu, gali būti nuo 150 iki 3000 MGL, o vadovaujantis projektu keičiamo BK 47 straipsnio 6 dalies pirmu sakiniu, negali būti mažesnė nei nustatytas nusikalstamos veikos dalyko, kaltininko padarytos turtinės žalos arba kaltininko gautos ar siektos gauti turtinės naudos sau ar kitam asmeniui dydis. Atitinkama pastaba teiktina ne tik dėl BK XXXIII skyriaus, bet ir dėl kitų sudėčių, kuriose numatyti santykinai menkaverčiai veiką kaip sunkų nusikaltimą kvalifikuojantys didelės žalos ar didelės vertės požymiai (pavyzdžiui, žiūrėti BK 199 straipsnio („Kontrabanda“) 1 dalį). 7.5. Projektu keičiamos BK 47 straipsnio 6 dalies antrajame sakinyje nustatoma, jog „Esant keliems baudos dydžio apskaičiavimo kriterijams, skiriamos baudos dydis skaičiuojamas nuo to, kurio vertė pinigine išraiška yra didžiausia.“ Pastebėtina, kad atitinkama nuostata ne tik stokoja aiškumo, bet galimai pažeidžia vieną iš esminių baudžiamosios teisės principų – in dubio pro reo („visos abejonės kaltinamojo naudai“). 7.6.
sakinyje nustatoma: „Kai bauda skiriama vadovaujantis šioje dalyje nustatytomis taisyklėmis, galutinis teismo paskirtos baudos dydis už šio kodekso XXXIII skyriuje numatytas nusikalstamas veikas gali viršyti šio straipsnio 3 ir 4 dalyse numatytus maksimalius baudų dydžius, tačiau negali būti mažesnis nei šio straipsnio 3 ir 4 dalyse numatyti minimalūs baudų dydžiai.“ Analogiškai prieš tai teiktai pastabai, kritikuotina, jog teikiamomis pataisomis ignoruojamas baudžiamosios teisės humaniškumo principas, t. y. siūlomomis pataisomis leidžiama viršyti maksimalų baudos dydį, tačiau neleidžiama paskirti mažesnės baudos nei kodekse nustatyta minimali bauda. Kita vertus, pabrėžtina, jog nėra aiškus šios nuostatos santykis su projekto 4 straipsniu teikiama BK 62 straipsnio 3 dalies 2 punkto pataisa. 8. Teikiamo projekto 3 straipsnio
papildomi nauju pagrindu (8 punktas) – teismas, skirdamas bausmę, taip pat turės atsižvelgti į nusikalstama veika padarytą žalą. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad šis požymis yra perteklinis, nes jį apima pirmasis bausmės skyrimo pagrindas (BK 54 straipsnio 2 dalies 1 punktas) – „padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnis“. LAT ne vienoje byloje yra išaiškinęs, jog „<...> vertindamas nusikaltimo pavojingumo laipsnį – teismas atsižvelgia į kėsinimosi dalyko vertingumą, nusikaltimo padarymo būdą, laiką, vietą, panaudotus įrankius ar priemones, padarytos žalos dydį ir mastą, bendrininkavimo formą, nusikaltimo tikslus ir motyvus.“[8]
BK 54 straipsnio 3 dalies dėl galimų blanketinių nuorodų į šią dalį kituose teisės aktuose, taip pat dėl šiuo klausimu itin gausios teismų jurisprudencijos. 10.
atsižvelgia į kaltininko turtinę padėtį.“ Taip šiuo pakeitimu sukuriama specializuota atskiros bausmės rūšies – baudos – skyrimo taisyklė. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad atitinkama nuostata iš dalies dubliuojasi su BK 59 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatyta viena iš atsakomybę lengvinančių aplinkybių – „nusikalstama veika padaryta dėl labai sunkios turtinės arba beviltiškos kaltininko padėties“; taip pat BK 54 straipsnio 2 dalies 5 punktu – kaltininko asmenybe – kaip vienu iš bausmės skyrimo pagrindų. 11. Teikiamo projekto 6 straipsnio
skyrybos ženklo „o jeigu skiriama kitos rūšies bausmė,“ įrašant žodžius „išskyrus baudą“) yra netikslus, vertinant jį santykyje su projektu papildoma nauja BK 47 straipsnio 6 dalimi, pagal kurią atitinkama baudos skyrimo išimtis (t. y. nesilaikant tos bausmės rūšies maksimalaus dydžio) yra siejama tik su BK XXXIII skyriaus nusikalstamomis veikomis. 12. Teikiamo projekto 7 straipsniu keičiama BK 68¹ straipsnio 3 dalis papildoma nauju antruoju sakiniu:
„Už šio kodekso XXXIII skyriuje numatytus apysunkius ir sunkius nusikaltimus
viešosios teisės gali būti atimtos nuo trejų iki septynerių metų.“ Nepritartina, kad specialiosios (griežtesnės) baudžiamojo poveikio priemonės taisyklės siejamos tik su vieno BK XXXIII skyriaus apysunkiais ir sunkiais nusikaltimais. Šios poveikio priemonės skyrimo esmė yra ne specialaus nusikaltimo padarymas, o kai nusikalstama veika padaryta piktnaudžiaujant viešosiomis teisėmis (BK 68¹ straipsnio 2 dalis). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad minimalaus termino nuo vienerių ik trejų metų padidinimas riboja teismo diskreciją tinkamai inidividualizuoti nuteistajam baudžiamosios atsakomybės priemones.
Be to, atsižvelgiant į tai, jog projektu išlaikoma teisėjo diskrecija (past. – BK 68¹ straipsnio 3 dalis: „<...> gali būti atimtos <...>“; BK 67 straipsnio 3 dalis: <...> viešųjų teisių atėmimas, teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimas <...> gali būti skiriami kartu su bausme“) nuteistajam paskirti arba apskritai neskirti viešųjų teisių atėmimo baudžiamojo poveikio priemonės, nėra suprantama, kodėl nustatomas toks ilgas minimalus atitinkamos priemonės terminas. 13. Analogiška pastaba teiktina ir dėl projekto 8 straipsniu teikiamo BK 68² straipsnio („Teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimas“) 2 dalies pakeitimo. 14. Teikiamo projekto 9 straipsniu keičiamame BK 71 straipsnyje įmokos į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą dydžio viršutinė riba pakeliama net penkis kartus (t. y. nuo 25 iki 125 MGL). Teigtina, kad tokiam radikaliam šios poveikio priemonės didinimui trūksta pagrįstumo. Be to, abejotinas šio pakeitimo proporcingumas. Atkreiptinas dėmesys, kad šiomis pataisomis tam tikrais atvejais teismui gali būti sudarytos prielaidos paskirti didesnę baudžiamojo poveikio priemonę[9] („įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą“) nei būtų paskirta baudos bausmė. 15. Teikiamo projekto 10 straipsniu siūloma keisti BK 75 straipsnio 1 dalį, atstatant iki 2015 m. kovo 24 d. galiojusį teisinį reguliavimą (TAR, 2015, Nr. 2015-04087), pagal kurį bausmės vykdymo atidėjimas nebuvo galimas už sunkius tyčinius nusikaltimus. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad šiuo aspektu teikiamas projektas yra analogiškas Seime 2017 m. gegužės 16 d. registruotam BK 75 straipsnio pakeitimo projektui Reg. Nr. XIIIP-708, kuriam Teisės departamentas 2017 m. gegužės 23 d. yra pateikęs išvadą[10].
Taip pat pastebėtina, kad dėl šio projekto Seimo valdyba yra paprašiusi Vyriausybės išvados. 16. Teikiamo projekto 11 straipsniu keičiama BK 90 straipsnio 3 dalis, penkis kartus pakeliant nepilnamečiui galimos paskirti baudos dydį. Atsižvelgiant į šios išvados 3 ir 6.3. pastabas, ginčytinas teikiamos pataisos pagrįstumas ir proporcingumas. 17. Teikiamo projekto 12 ir 13 straipsniais keičiamos BK 226 („Prekyba poveikiu“) ir 227 („Papirkimas“) straipsnių 3-ios dalys, nustatant alternatyvią baudos bausmę jų sankcijose. Dėl šių pataisų teiktinos atitinkamos pastabos:
baudžiamosios politikos griežtinimą, projekto 12 ir 13 straipsniais baudžiamoji atsakomybė už stambaus masto korupcinius nusikaltimus yra švelninama. Atsižvelgiant į tai, teigtina, jog teikiamam projektui trūksta nuoseklumo. 17.2. Atkreiptinas dėmesys, kad bauda sunkių nusikaltimų sankcijose baudžiamajame įstatyme nustatoma tik išimtiniais atvejais. 17.3. Svarstytina, ar pagrįstai baudos bausmė nustatoma tik BK 226 straipsnio 3 dalyje ir 227 straipsnio 3 dalyje, bet neįtvirtinama BK
sankcijose. Tokiu būdu aktyvioji korupcijos forma (papirkimas ar tarpininko papirkimas) kodekso kontekste traktuojama kaip privilegijuota korupcijos forma, lyginant ją su pasyviąja korupcijos forma (kyšininkavimas ar tarpininko kyšininkavimas). Departamento direktorius Andrius Kabišaitis P. Veršekys, tel. (8 5) 239 6353, el. p. [email protected] S. Zamara, tel. (85) 239 6895, el. p. [email protected] [1] Žr.:
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. spalio 14 d. nutarimą Nr. 1031 „Dėl bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio patvirtinimo“ (Žin., 2008, Nr. 121-4608, TAR, 2014-09-11, Nr. 2014-12127; 2017-09-05, Nr.
2014-12127; 2017-09-05, Nr. 2017-14215). [2] Past. – „administracinių teisės pažeidimų“ terminas šiame įstatyme (kaip ir kituose teisės aktuose) turėtų būti pakeistas „administracinių nusižengimų“ terminu. [3] ŠVEDAS, Gintaras. et al. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso komentaras. Bendroji dalis. Vilnius: „Teisinės informacijos centras“, 2004, p. 272. [4] Taip pat žr.: ŠVEDAS, Gintaras; et al. Baudžiamojo kodekso bendrosios dalies vientisumo ir naujovių (su)derinimo iššūkiai. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2017, p. 172. [5] Past. – t. y. tie nusikaltimai, kurių sankcijose paprastai būna numatyta laisvės apribojimo bausmė. [6] Past. –šiame skyriuje nėra numatyta nei labai sunkaus nusikaltimo sudėties, nei atitinkamai laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės. [7] Žr. BK 225 straipsnio 3 dalies ir 226 straipsnio 4 dalies sankcijas. [8] Žr. pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2015 m. sausio 27 d. nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 2K-147-677/2015. [9] Past. – kuri tik padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. [10] https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAK/09df6cf03fb411e7b8e5a254f4e1c3a7?positionInSearchResults=1&searchModelUUID=42b371f8-bad4-436c-80b2-c052f0e711e3
Išvada
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2017-09- Nr. Į 2017-09-04 Nr. S-2017-7784 Lietuvos Respublikos Seimui dėl lietuvos respublikos
68(2), 71, 75, 90, 226 IR 227 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO projekto Nr. XIIIP-1066
Įvertinę Lietuvos Respublikos Seimo 2017 m. rugsėjo 4 d. raštu Nr. S-2017-7784 pateiktą derinti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 43, 47, 54, 62, 63, 64, 68(1), 68(2), 71, 75, 90, 226 ir 227 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-1066, informuojame, kad pastabų ir pasiūlymų dėl šio projekto turinio atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Generalinio direktoriaus pavaduotojas Karolis Dieninis Karolina Mickutė, tel. 8 706 63 686, el. p. [email protected]
Vilnius Atsižvelgiant į tai, kad teikiamas projektas iš esmės nesiskiria nuo jo pirmojo varianto (Reg. Nr. XIIIP-1066), o į Teisės departamento 2017 m. rugsėjo 13 d. išvadą projektui Reg. Nr. XIIIP-1066 nebuvo atsižvelgta, laikomės minimoje išvadoje išdėstytų pastabų. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis P. Veršekys, tel. (8 5) 239 6353, el. p. [email protected] S. Zamara, tel. (85) 239 6895, el. p. [email protected]
nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas
DĖL Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 43, 47, 54, 62, 63, 64, 68(1), 68(2), 71, 75, 90, 226 ir 227 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto nr. xiiip-1066 2017 m. rugsėjo 15 d. Nr. 104-P-56
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
Komiteto pirmininkas Vytautas Bakas, nariai: Virgilijus Alekna, Arvydas Anušauskas, Dainius Gaižauskas, Laurynas Kasčiūnas, Michal Mackevič, Petras Nevulis, Komiteto biuro vedėjas Vitalij Dmitrijev, patarėjai: Mantas Lapinskas, Evaldas Sinkevičius, Rasa Šidlauskaitė. Kviestieji asmenys: Lietuvos Respublikos prezidentės vyriausioji patarėja Rasa Svetikaitė ir patarėjas Tautvydas Žėkas, Teisingumo viceministras Paulius Griciūnas, Teisingumo ministerijos Administracinės ir baudžiamosios justicijos departamento Baudžiamosios justicijos skyriaus vedėjas Darius Mickevičius ir patarėjas Jevgenijus Kuzma, Generalinio prokuroro pavaduotojas Darius Karčinskas, Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos Administravimo valdybos viršininko pavaduoja Rūta Kaziliūnaitė,
„Transparency International“ Lietuvos skyriaus projektų koordinatorius Paulius
Murauskas. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai): Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1 Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2017-09-13 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
BK, kodeksas, baudžiamasis įstatymas) pataisų projektu bandoma spręsti galimai netinkamai susiformavusio teisės taikymo (teismų praktikos) problemas bausmių skyrimo srityje.
Projekto rengėjai aiškinamajame rašte nurodo (past.
baudą ir pan.), teismų praktikoje, kaip matyti iš pateiktų statistinių duomenų, skiriamos baudos yra akivaizdžiai per menkos, neatspindi tikrojo nusikalstamos veikos pavojingumo, daromos žalos tiek asmeniui, tiek valstybei, neužtikrina bausmės paskirties.“ Pastebėtina, kad vadovaujantis Teismų įstatymo 23 straipsnio 2 dalimi, vienodos bendrosios kompetencijos teismų praktikos aiškinant ir taikant įstatymus ir kitus teisės aktus formavimas yra priskiriamas ne įstatymų leidėjo, o Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) kompetencijai. Nepritarti Argumentai:
Pastaba teikiama ne dėl įstatymo projekto turinio, bet dėl aiškinamajame rašte dėstomų faktinių aplinkybių, nulėmusių poreikį parengti įstatymo projektą. Atkreiptinas dėmesys, kad teismų praktikos formavimasis priklauso nuo teisės normų, reguliuojančių teisinius santykius, turinio. Šiuo metu baudžiamajame įstatyme nustatyti baudų dydžiai (pvz., minimali 1 MGL (38 eurai) bauda ne tik leidžia, bet ir įpareigoja teismus, vadovaujantis bausmių skyrimo principais skirti baudas, kuriomis nepasiekiami bausmės tikslai, nes jos neatgraso nuo nusikalstamų veikų darymo ir sudaro visas prielaidas įsigalėti nebaudžiamumui.
Be to, tai, kad Lietuva neužtikrina adekvačių bausmių už korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas, konstatavo Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (toliau – EBPO) ekspertai. Būtent baudžiamojo įstatymo trūkumus, susijusius su baudų reglamentavimu, jie įvardino kaip vieną pagrindinių problemų, galinčių sukliudyti Lietuvai įstoti į EBPO 2018 metais. EBPO ekspertai atkreipė dėmesį į tai, kad teismų praktika nesikeičia taip greitai (ypač kai teisinio reguliavimo priemonės leidžia jei nesikeisti), dėl šios priežasties būtinos BK pataisos, sprendžiančios tarptautinių ekspertų identifikuotas problemas. Nacionalinio saugumo strategijoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Seimo 2017 m. sausio 17 d. nutarimu Nr. XIII-202, korupcijos reiškinio paplitimas šalies viešajame sektoriuje, ekonomikoje ir versle, įvardijamas kaip viena iš grėsmių nacionaliniam saugumui, galinti kenkti teisėtiems asmenų ir valstybės interesams, kompromituoti įstatymo viršenybės principą, mažinti piliečių tikėjimą demokratijos vertybėmis, demokratinėmis valdžios institucijomis ir mažinti valstybės patrauklumą užsienio investuotojams, todėl būtina nedelsiant imtis priemonių, kad ši grėsmė būtų kiek įmanoma sumažinta. 2 Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
dydžio ir jos skyrimo teisinį reglamentavimą. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad šiuo aspektu teikiamas projektas nėra išsamus. Pabrėžtina, kad baudžiamajame įstatyme ir toliau paliekama blanketinė nuoroda į kituose teisės aktuose panaikintą dydį – „minimalaus gyvenimo lygį“ (toliau – MGL).
Atkreiptinas dėmesys, kad MGL nuo 2008 m. rugpjūčio 1 d. buvo pakeistas į
„bazinį bausmių ir nuobaudų dydį“ (toliau – BBND) . Lietuvos Respublikos
socialinės apsaugos išmokų atskaitos rodiklių ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio nustatymo įstatymo (Žin., 2008, Nr. 83-3294; Nr. 149-6013) 4 straipsnyje nustatyta, jog „1. Kituose teisės aktuose vartojamas rodiklis
„minimalusis gyvenimo lygis“ arba „MGL“ yra tapatus ir lygus bazinei
socialinei išmokai, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus atvejus. 2. Teisės aktuose, reglamentuojančiuose nusikalstamų veikų ir administracinių teisės pažeidimų kvalifikavimą bei bausmių ir nuobaudų dydžių apibrėžimą ir apskaičiavimą, vartojamas rodiklis „minimalusis gyvenimo lygis“ arba „MGL“ yra tapatus ir lygus baziniam bausmių ir nuobaudų dydžiui.“ Atsižvelgiant į išdėstytą ir sistemiškai peržiūrint baudos bausmės reglamentavimą, rekomenduotina apsvarstyti MGL dydžio keitimą į BBND viso BK mastu. Atitinkamomis pataisomis BK taip pat būtų suderintas su naujuoju ANK, kuriame vartojamas ne minimalaus gyvenimo lygio, o bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio terminas. Nepritarti Argumentai:
Pastaba nėra susijusi su teikiamo įstatymo projekto turiniu. Ja siūloma išspręsti techninį klausimą ir vietoj „MGL“ visame BK įrašyti „BBND“.
Kaip nurodo pastabos autoriai, Socialinės apsaugos išmokų atskaitos rodiklių ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio nustatymo įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog teisės aktuose, reglamentuojančiuose nusikalstamų veikų ir administracinių teisės pažeidimų kvalifikavimą bei bausmių ir nuobaudų dydžių apibrėžimą ir apskaičiavimą, vartojamas rodiklis „minimalusis gyvenimo lygis“ arba „MGL“ yra tapatus ir lygus baziniam bausmių ir nuobaudų dydžiui.“ Taigi MGL ir BBND santykio problema yra išspręsta, todėl MGL sąvoka baudžiamajame įstatyme niekaip netrukdo pasiekti įstatymo projektu užsibrėžtų tikslų. 3 Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
politikos griežtinimu, BK 47 straipsnio 2 dalyje ženkliai pakeliant baudų (minimalios ir maksimalios ribos) dydžius fiziniams asmenims, šio straipsnio
pakeliant baudų dydžius nepilnamečiams, o BK 71 straipsnyje penkis kartus padidinant baudžiamojo poveikio priemonės – įmokos į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą – dydį ir kt. Šiame kontekste būtina atkreipti dėmesį į tai, jog nuo 2018 m. sausio 1 d. įsigalioja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. spalio 14 d. nutarimo Nr. 1031 „Dėl bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio patvirtinimo“ (Žin., 2008, Nr. 121-4608; TAR, 2014-09-11, Nr. 2014-12127; 2017-09-05, Nr. 2017-14215) nauja redakcija, kuria BBND dydis pakeliamas nuo 37,66 euro iki 50 eurų. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad, pritarus teikiamam projektui, baudos bausmės dydžiai bus esmingai padidinti dvejomis radikaliomis reformomis per itin trumpą laikotarpį. Dėl tos priežasties ginčytinas teikiamo projekto proporcingumas. Nepritarti Argumentai:
Pastabų rengėjų minimo Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo ir įstatymo projekto tikslai yra visiškai skirtingi.
Nutarimu siekiama iš dalies indeksuoti BBND dydį, kuris nesikeitė nuo 2007 m. LRV nutarimo pakeitimai siejami su vartotojų kainų indekso pokyčiais per pastaruosius 10 metų. Minimas LRV nutarimas nežymiai pakeis BBND, atsižvelgiant į pasikeitusias aplinkybes, todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad numatomas pokytis yra radikalus. Įstatymo projekto tikslas – iš esmės sureguliuoti baudų dydžius. Šis pakeitimas būtinas ne tik siekiant narystės EBPO, bet ir stiprinant kovą su korupcija. Nusikalstamas veikas darantys asmenys nesulaukia adekvataus jų veiksmų įvertinimo, skiriamos minimalios baudos neatgraso nuo nusikalstamų veikų, o įsigalėjęs nebaudžiamumas ne tik didina visuomenės nusivylimą valstybe, bet ir diskredituoja teisingumą. Siekiant to išvengti, nepakanka nežymių teisės aktų korekcijų (kurios atliktos LRV nutarimu), o yra būtini esminiai baudžiamojo įstatymo pakeitimai. 4 Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
asmeniui paskiria bausmę už šio kodekso XXXIII skyriuje numatytą nusikalstamą veiką, privalo būti paskelbtas per visuomenės informavimo priemones.“ Teikiamai pataisai nepritartina dėl sistemiškumo stokos ir priemonės kazuistinio pobūdžio, taip pat dėl teismo diskrecijos ribojimo. Akcentuotina, kad imperatyvas dėl nuosprendžio juridiniam asmeniui paskelbimo per visuomenės informavimo priemones projekte yra susietas tik su vienu BK specialiosios dalies skyriumi – BK XXXIII skyriumi („Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams“), nors juridinis asmuo gali atsakyti ir už kitų (past. – taip pat ir daug pavojingesnių) nusikalstamų veikų padarymą.
Atkreiptinas dėmesys, kad BK specialioji dalis atspindi kodekso saugomų teisinių vertybių hierarchiją. BK specialiosios dalies skyriai pradedami konstruoti nuo pačių pavojingiausių, pažeidžiančių esmines žmogaus teises ir laisves nusikalstamų veikų (nusikaltimai žmoniškumui ir karo nusikaltimai; nusikaltimai Lietuvos valstybės nepriklausomybei, teritorijos vientisumui ir konstitucinei santvarkai; nusikaltimai žmogaus gyvybei ir kt.). Nusikalstamų veikų valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams skyrius yra įtvirtintas BK specialiosios dalies viduryje. Pabrėžtina, jog, išskiriant vieną nusikalstamų veikų (be to, ne pačių pavojingiausių) rūšį atskiros poveikio priemonės taikymo kontekste, gali būti ne tik pažeidžiama BK sistema, bet ir nusikalstamų veikų tarpusavio hierarchija. Antra vertus, pastebėtina, kad baudžiamosios teisės teorijoje viešas nuosprendžio paskelbimas dažnai prilyginamas savarankiškai bausmės juridiniam asmeniui rūšiai (past. – viename iš 2000 m. BK projekto variantų šią poveikio priemonę taip pat buvo siūloma prilyginti bausmei). Šiame kontekste akcentuotina, jog dėl šios priemonės taikymo turėtų kiekvienu atveju spręsti teismas, atsižvelgdamas į daugelį bylos aplinkybių. BK 43 straipsnio komentare pažymima: „Juridinio asmens dalykinė reputacija yra viena iš asmeninių neturtinių juridinio asmens teisių, kuri ginama įstatymų nustatyta tvarka.
Teismui nutarus paskelbti apie juridinio asmens padarytą nusikalstamą veiką per visuomenės informavimo priemones, atsiranda reali galimybė, kad bus sumenkinta juridinio asmens reputacija, nes apie neteisėtą jo veiką sužinos neapibrėžtas asmenų ratas. Dėl šios priežasties spręsdamas, ar pasinaudoti tokia teise, teismas turi įvertinti visas baudžiamosios bylos aplinkybes, taip pat atsižvelgti, kokį poveikį padarys paskirta juridiniam asmeniui bausmė, baudžiamojo poveikio priemonė ir pan. Apie juridinio asmens padarytą nusikalstamą veiką patartina paskelbti per visuomenės informavimo priemones tik tada, kai siekiama tam tikrų prevencinių tikslų, t. y. kai juridinio asmens veiklos pobūdis arba rezultatai reikšmingi visuomenei <...> arba egzistuoja reali tikimybė, kad juridinis asmuo gali pakartotinai nusikalsti ir pan., todėl tikslinga informuoti visuomenę apie „polinkį“ daryti nusikalstamas veikas“ . Nepritarti Argumentai:
Veiksminga kova su korupcija yra vienas reikšmingiausių LRV programoje nurodytų valstybės baudžiamosios politikos prioritetų. Įstatymo projektas skirtas veiksmingai kovai su korupcija ir dėl šios priežasties jame numatomos priemonės daugeliu atvejų orientuotos būtent į BK XXXIII skyriuje nurodytas nusikalstamas veikas. Šiuo aspektu pabrėžtina, kad viešumas (ir pažeidėjų viešinimas) yra viena veiksmingiausių kovos su korupcija priemonių, kuri papildomai, atsižvelgiant į korupcinių nusikaltimų pobūdį, šiame kontekste turi ir didelį prevencinį poveikį. Didesnio viešumo kovoje su korupcija poreikis akcentuojamas ir LRV programoje (programos 294.4 punktas), nurodant, kad su korupcija ir piktnaudžiavimu tarnybine padėtimi būtina kuo aktyviau ir veiksmingiau kovoti viešumu.
BK 1 straipsnyje įtvirtinta jo paskirtis: baudžiamosios teisės priemonėmis ginti žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus nuo nusikalstamų veikų. Tai suponuoja valstybės teisę ir pareigą imtis veiksmingų priemonių, kurios leistų iš tiesų apginti žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus nuo nusikalstamų veikų. Nusikalstamas veikas padariusių juridinių asmenų reputaciją griauna ne informacijos paviešinimas apie jų padarytas korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas, bet jie patys, vykdydami nusikalstamas veikas. Valstybės baudžiamąja politika neturėti būti siekiama apsaugoti už korupcinius nusikaltimus nuteistų juridinių asmenų dalykinės reputacijos, nes abejotina, ar apskritai korupcinius nusikaltimus darantis juridinis asmuo gali tikėtis turėti dalykinę ar nepriekaištingą reputaciją. Priešingai, apie korupcinio pobūdžio nusikaltimo padarymą, įskaitant kaltininką, būtina nedelsiant informuoti visuomenę ir kitus sąžiningai veikiančius juridinius asmenis, nes tai atitinka viešąjį interesą. Dėl šių priežasčių, nuosprendžių, kuriais skiriamos bausmės už korupcinius nusikaltimus nuteistiems juridiniams asmenims, privalomas paskelbimas per visuomenės informavimo priemones būtų itin veiksminga, efektyvi ir reikšmingą prevencinį poveikį turinti priemonė kovoje su korupcija. 5 Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
yra vieno MGL dydžio“.
Vertinant šią pataisą kartu su projekto 4 straipsniu teikiamu 62 straipsnio 3 dalies 2 punkto pakeitimu, tampa neaišku, kokia minimali baudos bausmė gali būti paskirta teismo nuosprendžiu (pavyzdžiui, ar po šių pataisų, vadovaujantis BK 62 straipsnio 3 dalies 2 punktu, teismo nuosprendžiu bus galima paskirti 0,5 MGL dydžio baudą?). Kita vertus, manytina, kad vieno MGL dydžio minimalios teismo paskirtos baudos dydžio taisyklė turėtų būti įvertinta ir su kitomis BK normomis: 1) bausmės dydžio skaičiavimo nuo jos vidurkio taisykle (BK 61 straipsnio 2 dalis); 2) bausmės sudėjimo ir keitimo taisyklėmis (BK 65 straipsnis), kur „atskaitos taškas“ yra vieno MGL dydžio bauda. Nepritarti Argumentai:
Įstatymo projektu siūloma nustatyti minimalius baudų dydžius, diferencijuojant juos priklausomai nuo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo, t. y. atsisakyti šiuo metu nustatytos minimalios 1 MGL dydžio (37,66 EUR) baudos, kuri gali būti paskirta už visas nusikalstamas veikas (net už sunkius nusikaltimus), nepaisant jų pavojingumo.
BK 62 straipsnio pakeitimais yra atsižvelgiama į Konstitucinio Teismo jurisprudenciją, pagal kurią įstatymų leidėjas negali nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kad teismas, pagal įstatymą priimantis sprendimą dėl piniginės baudos už teisės pažeidimą skyrimo, apskritai negalėtų, atsižvelgdamas į pažeidimo pobūdį, pavojingumą (sunkumą), mastą, kitus požymius, atsakomybę lengvinančias ir kitas aplinkybes (dėl kurių atitinkama piniginė bauda teisės pažeidėjui būtų akivaizdžiai per didelė, nes neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui, ir dėl to neteisinga) ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo kriterijais, individualizuoti įstatyme įtvirtintos išties didelės piniginės baudos, t. y. <...> skirti mažesnės piniginės baudos nei įstatyme įtvirtinta minimali piniginė bauda (sankcijos žemutinė riba) arba griežtai apibrėžto dydžio piniginė bauda (Konstitucinio Teismo 2005 m. lapkričio 3 d. nutarimas). Nei Konstitucinis Teismas, nei įstatymų leidėjas nenurodo, kokia bauda minėtais atvejais turėtų būti skiriama. Tai paliekama teismo diskrecijai – svarbu tai, kad įstatymu būtų numatyta galimybė paskirti baudą, mažesnę nei įstatymo nustatytas baudos minimumas. 1 MGL dydžio baudos, kaip galimo minimumo, atsisakymas nereiškia, kad šis dydis negali būti atskaitos tašku sprendžiant kitus klausimus. Įstatymo projektu teikiami pasiūlymai nėra niekaip susiję su BK 61 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta bausmės skaičiavimo nuo jos vidurkio taisykle.
Šiai taisyklei pritaikyti svarbu sudėti baudos minimumą ir maksimumą, o teikiamos BK pataisos šios galimybės nepanaikina (tiesiog nustatomi kitokie minimalūs ir maksimalūs baudų dydžiai), todėl baudos vidurkio apskaičiavimui jokių kliūčių nesudaroma. 6 Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
(tiek apatines, tiek viršutines jų ribas). Dėl atitinkamo pasiūlymo teiktinos šios pastabos:
maksimalios baudos bausmės ribos gali sudaryti teisines prielaidas bausmės tikslams pasiekti. Šiame kontekste pakartotinas pastebėjimas, kad žemesnių nei bausmės vidurkis baudų skyrimą lemia ne baudžiamojo įstatymo trūkumai (netobulumai), o susiformavusi teismų praktika bausmių skyrimo srityje. Nepritarti Argumentai:
Atkreiptinas dėmesys, kad teismų praktikos formavimasis priklauso nuo teisės normų, reguliuojančių teisinius santykius, turinio. Išsamūs argumentai išdėstyti prie 1 Teisės departamento pastabos. 7 Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2017-09-132
sprendžiama jų išieškojimo problematika. Nepritarti Argumentai: BK projektu, be kita ko, siūloma įtvirtinti pareigą teismui, kad skiriant baudą būtų įvertinta turtinė kaltininko padėtis. Teismas, prieš skirdamas baudą, turės įsitikinti, ar kaltininkas bus pajėgus ją sumokėti. Tokia praktika paplitusi ir daugelyje užsienio valstybių. Be to, bauda – tik viena iš alternatyvių bausmių. Jei jau bausmės skyrimo momentu aišku, kad kaltininkas negalės sumokėti jam paskirtos baudos, turi būti sprendžiamas alternatyvių bausmių klausimas (pvz., laisvės atėmimo (realaus) ir pan.).
Abejonės dėl baudos išieškojimo galimybių negali būti priežastimi kliudančia nustatyti adekvačias baudas už pavojingas nusikalstamas veikas. 8 Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2017-09-132
argumentų, kokiais skaičiavimais remiantis, projekte nustatytos baudų už atskiras nusikaltimų rūšis didinimo proporcijos. Pavyzdžiui, maksimalus baudos dydis už nesunkų, apysunkį ir sunkų nusikaltimus padidintas du kartus; už baudžiamąjį nusižengimą ir neatsargų nusikaltimą – virš trijų kartų; nepilnamečiams – net penkis kartus; o juridiniam asmeniui maksimali baudos riba išlaikoma nepakitusi. Analogiškos pastabos dėl pagrįstumo teiktinos ir dėl baudų už atskiras nusikalstamų veikų rūšis minimalių dydžių parinkimo. Nepritarti Argumentai:
Siekiant sistemiškumo ir nuoseklumo baudžiamajame įstatyme, siūloma apatinė baudos riba – 10 proc. nuo dabar galiojančios baudos viršutinės ribos (išskyrus dėl juridinio asmens). Teikiamu BK projektu viršutinę baudos ribą (išskyrus dėl juridinio asmens) siūloma padidinti 2 arba 3 kartus (2 kartus siūloma didinti baudos viršutinę ribą už nesunkius, apysunkius ir sunkius nusikaltimus, o 3 kartus – už baudžiamuosius nusižengimus ir neatsargius nusikaltimus), taip užtikrinant, kad galutinis rezultatas būtų 10 kartų didesnė bauda už visas nusikalstamas veikas lyginant su iki 2011 m. galiojusia BK redakcija (skirtingi viršutinės baudos ribos kėlimo dydžiai susiję su tuo, kad iki šiol nevienodai buvo didinamos baudos už skirtingas nusikalstamas veikas).
Kadangi skaičiuojant nuo 2011 m. baudos maksimalus dydis išaugtų 10 kartų, atitinkamai siūloma, kad baudžiamojo poveikio priemonės – įmokos į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą – viršutinė riba būtų didinama ne drastiškai, o per pus mažiau, t. y. 5 kartus (ta pačia logika vadovaujamasi ir nustatant baudos dydį nepilnamečiams asmenims). Juridiniam asmeniui šiuo metu nustatyta bauda yra atgrasanti – iki 2 mln. eurų, todėl juridiniam asmeniui nustatomas tik minimalus dydis, viršutinės ribos nekeliant. 9 Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2017-09-132
minimalių baudų dydžius už atskiras nusikalstamų veikų rūšis, rekomenduotina jas suapvalinti bent iki dešimčių (past. – BK 47 straipsnio 3 dalies 1 ir 5 punktai), siekiant išvengti bausmės skyrimo aritmetinių sunkumų. Atkreiptinas dėmesys į BK 61 straipsnio 3 dalies taisyklę – „Nustatant įstatyme numatytos bausmės vidurkį, sudedamas minimalus ir maksimalus straipsnio sankcijoje numatytas bausmės dydis ir gautas rezultatas padalijamas pusiau.“ Nepritarti Argumentai:
Pastaba techninio pobūdžio, neesminė ir neturinti reikšmės siekiant įstatymo projektu numatytų tikslų. 10 Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2017-09-132 6.5.
Pabrėžtina, kad iš esmės padidinus BK 47 straipsnio 3 dalyje numatytas baudų sumas, taip pat nuo 2018 m. sausio 1 d. kylant BBND (MGL) dydžiui iki 50 eurų, būtina spręsti su tuo tiesiogiai susijusias BK 42 straipsnio („Bausmių rūšys“) ir 65 straipsnio („Bausmių sudėjimo ir keitimo taisyklės“) sistemines spragas ir peržiūrėti bausmių tarpusavio hierarchiją. Atkreiptinas dėmesys, kad BK VII skyriuje ir jo
ir baudžiamuosius nusižengimus. Bausmės kodekse dėstomos nuo švelniausių iki griežčiausių. Atitinkamai formuojama ir BK specialiosios dalies straipsnių sankcijų struktūra. Be to, skirdamas bausmę, teismas pirmiausia turi apsvarstyti švelnesnės bausmės skyrimo galimybę. Remiantis esama sistema, baudos bausmė pagal griežtumą lenkia tik viešuosius darbus ir yra traktuojama kaip švelnesnė bausmės rūšis ne tik už laisvės atėmimą iki gyvos galvos ar terminuotą laisvės atėmimą, bet ir už areštą bei laisvės apribojimą. Kita vertus, analizuojant pakitusį baudos dydį santykyje su BK 65 straipsniu, akivaizdu, jog bausmių sistema ir jos keitimo taisyklės tampa išbalansuotos. BK 65 straipsnio 1 dalies 3 punkto b papunktyje nustatyta, jog vieno MGL dydžio bauda prilyginama vienai laisvės apribojimo dienai. Maksimali laisvės apribojimo bausmė, remiantis BK 48 straipsnio 2 dalimi – dveji metai (past. – atitinka 730 MGL baudą). Projektu teikiama maksimali bauda už apysunkį nusikaltimą yra 2000 MGL, už nesunkų –
nustatyta, jog viena arešto para prilyginama dviejų MGL dydžio baudai. Maksimali arešto bausmė, remiantis BK 49 straipsnio 3 dalimi – 90 parų (past. – atitinka vos 180 MGL baudą).
Pabrėžtina, kad pagal projektu siūlomą reguliavimą maksimalus arešto bausmės dydis praktiškai prilyginamas minimaliam baudos už apysunkį nusikaltimą (past. – kurių sankcijose gali būti numatyta arešto bausmė) dydžiui. Atkreiptinas dėmesys ir į galiojančios redakcijos BK
nėra galimybių ją išieškoti, teismas gali pakeisti baudą areštu. Keisdamas baudą areštu, teismas vadovaujasi šio kodekso 65 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis“), kuri, esant tokiam baudos ir arešto santykiui, būtų sunkiai įgyvendinama. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, jog kartu su teikiamomis pataisomis yra būtina peržiūrėti bausmių rūšių tarpusavio hierarchiją arba iš esmės koreguoti bausmių keitimo proporcijas. Nepritarti Argumentai:
Pirma, teikiamas BK projektas niekaip nesusijęs su bausmių hierarchijos išbalansavimu. Baudos dydžio klausimo sprendimas nereiškia, kad baudos bausmė prilygsta ar tampa griežtesne bausme nei, pavyzdžiui, terminuoto laisvės atėmimo bausmė. Piniginė sankcija, kuri bus paskirta atsižvelgus į turtinę asmens padėtį, niekada griežtumu neprilygs toms bausmės, kuriomis fiziškai ribojama asmens laisvė. Atkreiptinas dėmesys į užsienio valstybių patirtį, kuriose numatyti baudų dydžiai atskirais atvejais kur kas didesni, be to, kai kurių valstybių baudžiamieji įstatymai baudos bausmę leidžia skirti net kartu su laisvės atėmimo bausme. Antra, dėl bausmių keitimo taisyklių, atkreiptinas dėmesys į tai, kad pastabos autorių įvardinta problema nėra susijusi su teikiamu BK projektu. Įvardintos bausmių konvertavimo problemos galimos ir pagal galiojantį teisinį reguliavimą. Norint spręsti šią problemą, reikalingos konceptualios diskusijos, moksliniai paskaičiavimai, studijos ir pan. Jokiu būdu negalima teigti, kad būtent teikiamas BK projektas sukuria šią problemą.
Keliami klausimai, susiję su bausmių keitimo taisyklėmis, yra už šio įstatymo projekto ribų. Įvardintos galimos bausmių keitimo taisyklės nesusiję nei su BK projektu siūlomais minimaliais baudų dydžiais, nei su antikorupcinių priemonių paketu. 11 Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
papildomas nauja 6 dalimi: „Už šio kodekso XXXIII skyriuje numatytas nusikalstamas veikas skiriamos baudos dydis negali būti mažesnis nei nustatytas nusikalstamos veikos dalyko, kaltininko padarytos turtinės žalos arba kaltininko gautos ar siektos gauti turtinės naudos sau ar kitam asmeniui dydis. Esant keliems baudos dydžio apskaičiavimo kriterijams, skiriamos baudos dydis skaičiuojamas nuo to, kurio vertė pinigine išraiška yra didžiausia. Kai bauda skiriama vadovaujantis šioje dalyje nustatytomis taisyklėmis, galutinis teismo paskirtos baudos dydis už šio kodekso XXXIII skyriuje numatytas nusikalstamas veikas gali viršyti šio straipsnio 3 ir 4 dalyse numatytus maksimalius baudų dydžius, tačiau negali būti mažesnis nei šio straipsnio 3 ir 4 dalyse numatyti minimalūs baudų dydžiai.“ Dėl šios pataisos teiktinos atsitinkamos pastabos:
dalies 47 straipsnio dalių, atsižvelgiant į tai, jog kituose įstatymuose ar jų įgyvendinamuose teisės aktuose gali būti tiesioginių nuorodų į pernumeruojamas BK 47 straipsnio dalis. Atsižvelgiant į tai, naująją nuostatą siūlytina dėstyti ne 47 straipsnio naujoje 6 dalyje, o 8 dalyje. Nepritarti Argumentai:
Įstatymo projektas atitinka juridinės technikos reikalavimus. Pastaboje nenurodytas konkretus teisės aktas, kuriame būtų įtvirtinta nuoroda į BK 47 straipsnio 6 ir 7 dalis. 12 Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2017-09-132 7.2.
Kita vertus, atkreiptinas dėmesys, kad siūloma nuostata yra tiesiogiai susijusi ne su bendrosiomis bausmių nuostatomis, o su bausmės skyrimo taisyklėmis. Pažymėtina, kad bausmės skyrimo taisyklės yra ir turi būti reglamentuojamas ne BK VII („Bausmė“), o BK VIII skyriuje („Bausmės skyrimas“). Nepritarti Argumentai:
Aptariama nuostata yra ne kas kita kaip specialioji norma BK 47 straipsnio 3 dalies atžvilgiu, nes nustato maksimalius baudos dydžius tam tikrais specifiniais atvejais, o bausmės dydžių (ribų) nustatymas yra būdingas būtent BK VII skyriui („Bausmė“). Tačiau, siekiant išvengti painiavos su bausmių skyrimo taisyklėmis, žodžius „skiriama vadovaujantis šioje dalyje nustatytomis taisyklėmis“ galima pakeisti žodžiais „nustatoma pagal šią dalį“ ar pan. Kita vertus, aptariamos nuostatos perkėlimas į VIII skyrių („Bausmės skyrimas“) nesutrukdytų pasiekti BK projekto tikslų. 13 Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2017-09-132
taisyklės yra išskiriamos tik dėl vieno konkretaus BK XXXIII skyriaus („Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams“) nusikalstamų veikų. Tokiu būdu išbalansuojama BK sistema, o BK XXXIII skyrius traktuojamas kaip svarbesnis už kitus. Be to, pastebėtina, jo BK 47 straipsnyje nustatomos bausmių (baudų) skyrimo taisyklės nėra privilegijuojančio pobūdžio, o priešingai – sunkina nuteistojo asmens padėtį.
BK 47 straipsnio 6 dalies pirmuoju sakiniu siūloma įtvirtinti idėją, jog skiriamų baudų už nusikalstamas veikas valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams dydžiai gali būti ir gerokai didesni nei maksimalūs baudų dydžiai, įtvirtinti BK 47 straipsnio
skiriamos baudos dydis negali būti mažesnis nei nustatytas nusikalstamos veikos dalyko, kaltininko padarytos turtinės žalos arba kaltininko gautos ar siektos gauti turtinės naudos sau ar kitam asmeniui dydis.“ Tokiu būdu BK XXXIII skyriaus kontekste baudos bausmė pagal hierarchiją galimai taptų pačia griežčiausia bausme, lenkiančia net terminuoto laisvės atėmimo bausmę. Atsižvelgiant į BK 65 straipsnio taisykles, baudos bausmė galėtų viršyti ne tik maksimalų už korupcinius nusikaltimus galimą paskirti terminuoto laisvės atėmimo bausmės terminą (past. – 8 metai prilygtų 5840 MGL baudos dydžiui), bet ir bendrąjį maksimalų terminuoto laisvės atėmimo bausmės terminą (past. –
Argumentai: Pažymėtina, kad absoliučia dauguma atvejų atsakomybės už atskiras nusikaltimų ar kitokių teisės pažeidimų rūšis pobūdis, sankcijų sistema ir sankcijų dydis yra laikomas valstybių nacionalinės teisės reglamentavimo dalyku, taip yra net ir tais atvejais, kai tarptautiniai susitarimai ir (ar) ES dokumentai reikalauja nustatyti atsakomybę (baudžiamąją ar alternatyvią) už tam tikrus visuotinai pripažintu pavojingumu pasižyminčius pažeidimus. Tačiau korupciniai nusikaltimai šiuo požiūriu išsiskiria iš kitų nusikalstamų veikų rūšių – šioje srityje besispecializuojančios tarptautinės organizacijos išsamiai vertina ne tik kriminalizavimo apimtį bei praktinį sankcijų pritaikomumą, bet ir jų dydį.
Tai būdinga Jungtinių tautų, GRECO ir ypač EBPO veiklai. Be to, dėl sankcijų, taikomų kitų rūšių nusikalstamas veikas padariusiems asmenims, Lietuvos teisinė sistema nėra gavusi tokių kritinių pastabų, kaip dėl atsakomybės už korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas realizavimo formų. Šiuo požiūriu nusikalstamos veikos valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams yra išskirtos iš kitų nusikalstamų veikų, todėl ir išskirtiniai sprendimai jų atžvilgiu yra pateisinami. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad už kitas nusikalstamų veikų rūšis, kurios savo pavojingumu prilygsta arba lenkia nusikalstamas veikas valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams (pavyzdžiui, pavojingiausi nusikaltimai asmeniui), finansinio pobūdžio sankcijos nėra tinkamiausia poveikio priemonė. Dėl šios priežasties finansinio poveikio priemonių stiprinimas tais atvejais, kai jos yra viena iš tinkamiausių poveikio priemonių, nereiškia kitų rūšių nusikalstamų veikų pavojingumo menkinimo. Kita vertus, korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos kai kuriais aspektais yra giminingos daliai nusikalstamų veikų ekonomikai, verslo tvarkai, finansų sistemai ar nuosavybei. Dėl šios priežasties neatmestina, kad, pritarus siūlomiems pakeitimams, ilgainiui paaiškėtų, jog tikslinga tuo pačiu ar panašiu principu apibrėžti ir baudas asmenims, padariusiems BK XXVIII, XXXI, XXXII skyriuose numatytas nusikalstamas veikas. Negalima manipuliuoti matematiniais skaičiavimais keičiant terminuoto laisvės atėmimo bausmę į baudą ir atvirkščiai, nes to neleidžia daryti ir pats baudžiamasis įstatymas. Formaliu matematiniu požiūriu pateikti skaičiavimai yra abejotini vertybiniu požiūriu.
Nors bauda dažnai aptarinėjama kaip alternatyva laisvės atėmimui, vis dėlto realus laisvės atėmimas (ypač – ilgalaikis) yra susijęs su asmeninio neturinio pobūdžio suvaržymais ir praradimais, todėl vien mechaniniu prilyginimu grindžiamas teiginys, kad, pritarus siūlymams, bauda taptų griežtesne bausme nei ilgalaikis terminuotas laisvės atėmimas ir tuo sugriautų egzistuojančią bausmių sistemą, nėra pagrįstas. Pažymėtina ir tai, kad EBPO ekspertai kaip vieną iš esminių Lietuvos sankcijų sistemos trūkumų ne kartą įvardijo tai, kad bauda gali būti ženkliai mažesnė už kyšio dalyką arba iš nusikalstamos veikos gautą turtinę naudą, o tokia – mažesnė nei kyšio dalykas ar gauta nauda – bauda laikoma neproporcinga. Dėl šios priežasties baudos prilyginimas šiems dydžiams laikytinas tinkamu ir proporcingu sprendimu. Šiuo atveju svarbiausias ne maksimalus dydis, o principinis santykio tarp neteisėtos naudos ir poveikio priemonės įtvirtinimas. 14 Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2017-09-132
3, 4 ir 6 dalyse numatytas baudas už nusikalstamas veikas valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams, jos galimai nekoreliuos su šias veikas kvalifikuojančiu dalyko požymiu – didele kyšio verte – 250 MGL (kuri, palyginus su baudų dydžiais, yra sąlyginai menka). Kitaip sakant, didelė kyšio vertė kyšininkavimo (BK 225 straipsnis), prekybos poveikiu (BK 226 straipsnis) ir papirkimo (BK 227 straipsnis) sudėtyse nulemia atitinkamų veikų kvalifikavimą kaip sunkaus nusikaltimo (past. – maksimali bausmė iki septynerių arba aštuonerių metų laisvės atėmimo).
Bauda už sunkų nusikaltimą, remiantis projektu keičiamo BK 47 straipsnio 3 dalies 4 punktu, gali būti nuo 150 iki 3000 MGL, o vadovaujantis projektu keičiamo BK 47 straipsnio
veikos dalyko, kaltininko padarytos turtinės žalos arba kaltininko gautos ar siektos gauti turtinės naudos sau ar kitam asmeniui dydis. Atitinkama pastaba teiktina ne tik dėl BK XXXIII skyriaus, bet ir dėl kitų sudėčių, kuriose numatyti santykinai menkaverčiai veiką kaip sunkų nusikaltimą kvalifikuojantys didelės žalos ar didelės vertės požymiai (pavyzdžiui, žiūrėti BK 199 straipsnio („Kontrabanda“) 1 dalį). Nepritarti Argumentai:
Siūlomos naujos BK 47 straipsnio 6 dalies nuostatos būtų specialioji norma BK 47 straipsnio 3 ir 4 dalių atžvilgiu, o jų tarpusavio santykis sprendžiamas pagal bendrąsias normų konkurencijos taisykles. Pavyzdžiui, jei šias nuostatas taikytume asmeniui, paėmusiam 500 MGL dydžio kyšį, tai pagal siūlomą BK 47 straipsnio 3 dalies 4 punktą, jam bauda galėtų būti skiriama nuo 150 iki 3000 MGL, tačiau kaip specialią normą pritaikius siūlomą naują 6 dalį, tokiam asmeniui baudos ribos galės būti nuo 500 iki 3000 MGL, t. y. diskrecija nustatant baudos dydį bus mažesnė. Jei tokią veiką padaręs asmuo gaus turtinės naudos, siekiančios 5000 MGL, tai pagal 47 straipsnio 3 dalį, jam bauda galėtų būti nuo 150 iki 3000 MGL, tačiau jam kaip specialią normą pritaikius BK 47 straipsnio 6 dalį, bauda turės būti ne mažiau kaip 5000 MGL. 15 Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2017-09-132 7.5.
Projektu keičiamos BK 47 straipsnio 6 dalies antrajame sakinyje nustatoma, jog „Esant keliems baudos dydžio apskaičiavimo kriterijams, skiriamos baudos dydis skaičiuojamas nuo to, kurio vertė pinigine išraiška yra didžiausia.“ Pastebėtina, kad atitinkama nuostata ne tik stokoja aiškumo, bet galimai pažeidžia vieną iš esminių baudžiamosios teisės principų – in dubio pro reo („visos abejonės kaltinamojo naudai“). Nepritarti Argumentai:
Principu „visos abejonės kaltinamojo naudai“ vadovaujamasi sprendžiant dėl asmens kaltės, o ne dėl kaltu pripažinto asmens bausmės dydžio. Šis principas visų pirma yra procesinis, todėl tuo atveju, kai byloje yra aiškiai nustatytas tiek kyšio dalykas, tiek ir iš nusikalstamos veikos gauta turtinė nauda ir yra sprendžiama dėl to, kurį iš šių dydžių laikyti kriterijumi baudos dydžiui nustatyti, jis apskritai nebūtų taikomas, nes tiesiog nėra jokių abejonių (tuo atveju, jei, pavyzdžiui, byloje liktų nepaneigtų abejonių dėl to, koks buvo kyšio dydis arba kokia nauda gauta iš nusikalstamos veikos, tai ši abejonė, kaip ir bet kokia kita abejonė ir toliau būtų vertinama kaltinamojo naudai). Kaip analogija paminėtini atvejai, kai yra kelios kvalifikuotos nusikalstamos veikos sudėtys ir kaltininko veika atitinka kelias iš jų – tokiu atveju taikoma labiau kvalifikuota sudėtis, ir tai laikoma ne principo „visos abejonės kaltinamojo naudai“ pažeidimu, o visuotinai priimtina veikų kvalifikavimo taisykle. 16 Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2017-09-132 7.6.
Projektu keičiamos BK 47 straipsnio 6 dalies trečiajame sakinyje nustatoma: „Kai bauda skiriama vadovaujantis šioje dalyje nustatytomis taisyklėmis, galutinis teismo paskirtos baudos dydis už šio kodekso XXXIII skyriuje numatytas nusikalstamas veikas gali viršyti šio straipsnio 3 ir 4 dalyse numatytus maksimalius baudų dydžius, tačiau negali būti mažesnis nei šio straipsnio 3 ir 4 dalyse numatyti minimalūs baudų dydžiai.“ Analogiškai prieš tai teiktai pastabai, kritikuotina, jog teikiamomis pataisomis ignoruojamas baudžiamosios teisės humaniškumo principas, t. y. siūlomomis pataisomis leidžiama viršyti maksimalų baudos dydį, tačiau neleidžiama paskirti mažesnės baudos nei kodekse nustatyta minimali bauda. Kita vertus, pabrėžtina, jog nėra aiškus šios nuostatos santykis su projekto 4 straipsniu teikiama BK 62 straipsnio 3 dalies 2 punkto pataisa. Nepritarti Argumentai:
Nemanytina, kad santykis tarp siūlomos BK 47 straipsnio 6 dalies ir 62 straipsnio 3 dalies 2 punkto yra probleminis, nes pastarajame punkte pakankamai aiškiai pasakyta, kad, esant 62 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytoms aplinkybėms, švelnesnė negu įstatymo nustatyta bausmė (aptariamu atveju tai būtų per BK 47 straipsnio 6 dalyje nurodytus dydžius išreikšta riba) gali būti skiriama. Be to, itin išskirtiniais atvejais, būtų galimybė pritaikyti ir BK 54 straipsnio 3 dalį, todėl, esant tam pakankamam pagrindui, teismui vis tiek išliktų galimybė nenusižengti humanizmo principui. 17 Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
1
bausmės skyrimo pagrindai (BK 54 straipsnio 2 dalis) papildomi nauju pagrindu (8 punktas) – teismas, skirdamas bausmę, taip pat turės atsižvelgti į nusikalstama veika padarytą žalą.
Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad šis požymis yra perteklinis, nes jį apima pirmasis bausmės skyrimo pagrindas (BK
pavojingumo laipsnis“. LAT ne vienoje byloje yra išaiškinęs, jog „<...> vertindamas nusikaltimo pavojingumo laipsnį – teismas atsižvelgia į kėsinimosi dalyko vertingumą, nusikaltimo padarymo būdą, laiką, vietą, panaudotus įrankius ar priemones, padarytos žalos dydį ir mastą, bendrininkavimo formą, nusikaltimo tikslus ir motyvus.“ Nepritarti Argumentai:
Nusikaltimo pavojingumo laipsniui įvertinti teismas gali atsižvelgti į kėsinimosi dalyko vertingumą, nusikaltimo padarymo būdą, panaudotus įrankius, bendrininkavimo formą ir pan. Tai nereiškia, kad pavojingumo laipsniui nustatyti numatytas baigtinis tam tikrų aplinkybių, kurios ir atspindi nusikalstamos veikos pavojingumą, sąrašas. Galimos situacijos, kai dėl nusikalstamos veikos pavojingumo nekils abejonių net nenustačius ir padarytos žalos masto ar kitų aplinkybių. Todėl baudžiamajame įstatyme aiškiai įtvirtinus nuostatą dėl padarytos žalos įvertinimo bus aišku, kad ši aplinkybė visais atvejais turės būti nustatyta ir tinkamai įvertinta. Tai ypač aktualu BK projekto 2 straipsniu keičiamo 47 straipsnio (papildymas
Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
dėl galimų blanketinių nuorodų į šią dalį kituose teisės aktuose, taip pat dėl šiuo klausimu itin gausios teismų jurisprudencijos.
Nepritarti Argumentai: Kelti abejones dėl galimų blanketinių nuorodų į keičiamo 54 straipsnio 3 dalį nėra pagrįsta, tačiau techniškai siūlomą nuostatą dėl turtinės padėties įvertinimo galima įrašyti ir kitoje (arba naujoje) BK 54 straipsnio dalyje. 19 Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2
papildomas nauja 3 dalimi – „Skirdamas baudą, teismas atsižvelgia į kaltininko turtinę padėtį.“ Taip šiuo pakeitimu sukuriama specializuota atskiros bausmės rūšies – baudos – skyrimo taisyklė. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad atitinkama nuostata iš dalies dubliuojasi su BK 59 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatyta viena iš atsakomybę lengvinančių aplinkybių –
„nusikalstama veika padaryta dėl labai sunkios turtinės arba beviltiškos
kaltininko padėties“; taip pat BK 54 straipsnio 2 dalies 5 punktu – kaltininko asmenybe – kaip vienu iš bausmės skyrimo pagrindų. Nepritarti Argumentai: BK 54 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatyta viena iš atsakomybę lengvinančių aplinkybių – „nusikalstama veika padaryta dėl labai sunkios turtinės arba beviltiškos kaltininko padėties“ – parodo, dėl kokių tikslų buvo padaryta nusikalstama veika (subjektyvusis nusikalstamos veikos sudėties požymis). Tuo tarpu kaltininko turtinė padėtis pagal teikiamą BK projektą vertinama visai kitoje baudžiamojo proceso stadijoje – skiriant bausmę.
Daugeliu atvejų nusikaltimai nebus padaryti dėl labai sunkios turtinės arba beviltiškos padėties, o turtinę padėtį bus būtina įvertinti visais atvejais, nes būtent toks įpareigojimas leis užtikrinti, kad teismas tinkamai motyvuos ir įvertins situacijas, kad asmeniui, kuris niekur nedirba ir neturi jokių lėšų, nebūtų skiriama pernelyg didelė baudos bausmė (kiltų baudos išieškojimo problema arba tikimybė, kad bauda bus pakeista į viešųjų darbų ar arešto bausmę), taip pat išvengti tų situacijų, kai dideles turtines pajamas turinčiam asmeniui paskiriama per menka bausmė, nepadedanti įgyvendinti nei nubaudimo principo, nei atgrasymo nuo nusikalstamų veikų darymo ateityje. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad daugelio užsienio valstybių įstatymuose aiškiai įtvirtinta taisyklė, kad skiriant bausmę (baudos taip pat) už padarytą nusikalstamą veiką turi būti įvertintos kaltininko pajamos, jo realios galimybės sumokėti baudą, kitos materialinės aplinkybės. Kaltininko turtinės padėties įvertinimas skiriant bausmę numatytas Lenkijoje, Vengrijoje (įvertinama ne tik finansinė situacija ir pajamos, bet ir kasdieniai nusikalstamos veikos vykdytojo poreikiai), Jungtinėje Karalystėje, Ispanijoje (vertinami kaltininko skoliniai įsipareigojimai, išlaikomi asmenys), Austrijoje (įvertinamos nusikaltėlio individualios gyvenimo sąlygos ir jo ekonominis pajėgumas bylos nagrinėjimo pirmos instancijos teisme metu), Danijoje, Suomijoje, Lenkijoje, Estijoje ir kt. Būtent taisyklė, įpareigojanti įvertinti kaltininko nusikalstama veika padarytą žalą ir jo turtinę padėtį, padės užtikrinti proporcingos ir adekvačios baudos bausmės paskyrimą asmeniui, t. y. kaltininko materialinės padėties vertinimas leis įgyvendinti pagrindinius bausmės principus – atgrasymo, nubaudimo ir teisingumo, o teismą įpareigos motyvuoti skiriamos baudos dydį.
20 Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2
keičiama BK 64 straipsnio 4 dalis, pakeitimas (po žodžių ir skyrybos ženklo
„o jeigu skiriama kitos rūšies bausmė,“ įrašant žodžius „išskyrus baudą“) yra
netikslus, vertinant jį santykyje su projektu papildoma nauja BK 47 straipsnio 6 dalimi, pagal kurią atitinkama baudos skyrimo išimtis (t. y. nesilaikant tos bausmės rūšies maksimalaus dydžio) yra siejama tik su BK XXXIII skyriaus nusikalstamomis veikomis. Nepritarti Argumentai: BK 47 straipsnio 6 dalyje numatoma speciali taisyklė, kuri būtų taikoma nustatant baudos dydį už BK XXXIII skyriuje numatytas nusikalstamas veikas (korupcines). Siūloma, jog baudos dydis negalėtų būti mažesnis nei nustatytas nusikalstamos veikos dalyko, kaltininko padarytos turtinės žalos arba kaltininko gautos ar siektos gauti turtinės naudos sau ar kitam asmeniui dydis. Ši nuostata taikoma, kai bauda skiriama už pavienę korupcinę nusikalstamą veiką. Tuo tarpu BK 64 straipsnyje reglamentuojamos bausmės skyrimo situacijos, kai neatlikus bausmės padaryta nauja nusikalstama veika. Taigi ši nuostata bus taikoma ne tik kai bus bendrinami nuosprendžiai už kelias korupcines nusikalstamas veikas, bet taip pat ir tais atvejais, kai bus padarytos bet kurios kitos nusikalstamos veikos. BK 47 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad skiriant baudą BK 47 straipsnio 3 ir 4 dalyse numatyti maksimalūs baudų dydžiai gali būti viršijami.
Jei skiriant baudą už pavienę korupcinę nusikalstamą veiką galima viršyti nustatytą baudos maksimalų dydį, būtų nelogiška, jei subendrinant baudas už korupcines nusikalstamas veikas atsirastų kokie nors baudų viršutinės ribos limitai. 21 Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
numatytus apysunkius ir sunkius nusikaltimus viešosios teisės gali būti atimtos nuo trejų iki septynerių metų.“ Nepritartina, kad specialiosios (griežtesnės) baudžiamojo poveikio priemonės taisyklės siejamos tik su vieno BK XXXIII skyriaus apysunkiais ir sunkiais nusikaltimais. Šios poveikio priemonės skyrimo esmė yra ne specialaus nusikaltimo padarymas, o kai nusikalstama veika padaryta piktnaudžiaujant viešosiomis teisėmis (BK 681 straipsnio 2 dalis). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad minimalaus termino nuo vienerių ik trejų metų padidinimas riboja teismo diskreciją tinkamai inidividualizuoti nuteistajam baudžiamosios atsakomybės priemones. Be to, atsižvelgiant į tai, jog projektu išlaikoma teisėjo diskrecija (past.
tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimas <...> gali būti skiriami kartu su bausme“) nuteistajam paskirti arba apskritai neskirti viešųjų teisių atėmimo baudžiamojo poveikio priemonės, nėra suprantama, kodėl nustatomas toks ilgas minimalus atitinkamos priemonės terminas. Nepritarti Argumentai:
Veiksminga kova su korupcija yra vienas reikšmingiausių Vyriausybės programoje nurodytų valstybės baudžiamosios politikos prioritetų.
Atsižvelgiant į tai, kad BK projekte nurodytos priemonės skirtos ir veiksmingai kovai su korupcija, dėl šios priežasties BK projektu siūlomos priemonės daugeliu atvejų orientuotos būtent į BK XXXIII skyriuje nurodytas nusikalstamas veikas. Pažymėtina, kad BK projektu šios baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo pagrindo ir nėra siekiama pakeisti, t. y. vadovaujantis BK 68¹ straipsnio 2 dalimi, viešųjų teisių atėmimas visada turi būti skiriamas tais atvejais, kai nusikalstama veika padaryta piktnaudžiaujant viešosiomis teisėmis. Todėl nesvarbu, koks nusikaltimas yra padaromas (korupcinis ar ne), esant BK 68¹ straipsnio 2 dalyje nurodytam šios priemonės skyrimo pagrindui, teismas turi (nėra teismo diskrecijos neskirti priemonės) skirti viešųjų teisių atėmimą (BK 68¹ straipsnio 2 dalis – „Viešųjų teisių atėmimą teismas skiria tais atvejais, kai nusikalstama veika padaryta piktnaudžiaujant viešosiomis teisėmis.“). Jeigu BK 68¹ straipsnio 2 dalyje nurodyto pagrindo nėra ir teisėmis, darant nusikaltimą, nebuvo piktnaudžiauta vien dėl to, kad buvo padarytas apysunkis ar sunkus korupcinis nusikaltimas, šios priemonės nebus galima skirti. Tuo tarpu BK projektu numatomas ilgesnis šios priemonės skyrimo terminas, jeigu buvo padarytas apysunkis arba sunkus korupcinis nusikaltimas. Ši baudžiamojo poveikio priemonė yra viena aktualiausių (kartu su teisės dirbti tam tikrą darbą ar užsiimti tam tikra veikla atėmimu) korupcinių nusikalstamų veikų kontekste, kadangi piktnaudžiavimai viešosiomis teisėmis, darant korupcinius sunkius nusikaltimus, yra itin šiurkštūs ir dažni. Todėl veiksmingas šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymas padėtų užkardyti tolesnį korupcinių nusikaltimų darymą ateityje, be to, veiksmingai užkirstų kelią susikompromitavusiems asmenims užimti aukštas pareigas valstybės tarnyboje.
Tokio pobūdžio kovos su korupcija priemonių (nustatant ilgesnius draudimo užimti bet kokias viešai renkamas pareigas terminus už korupcines nusikalstamas veikas nuteistiems asmenims) griežtinimas numatytas ir Vyriausybės programoje (288.2. punktas), nustatant valstybės baudžiamosios politikos prioritetus. 22 Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
teikiamo BK 682 straipsnio („Teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimas“) 2 dalies pakeitimo. Nepritarti Argumentai: Analogiški nepritarimo argumentai kaip ir dėl Teisės departamento 12 pastabos. 23 Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
įmokos į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą dydžio viršutinė riba pakeliama net penkis kartus (t. y. nuo 25 iki 125 MGL). Teigtina, kad tokiam radikaliam šios poveikio priemonės didinimui trūksta pagrįstumo. Be to, abejotinas šio pakeitimo proporcingumas. Atkreiptinas dėmesys, kad šiomis pataisomis tam tikrais atvejais teismui gali būti sudarytos prielaidos paskirti didesnę baudžiamojo poveikio priemonę („įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą“) nei būtų paskirta baudos bausmė.
Nepritarti Argumentai: Teikiamu BK projektu viršutinę baudos ribą (išskyrus dėl juridinio asmens) siūloma padidinti 2 arba 3 kartus (2 kartus siūloma didinti baudos viršutinę ribą už nesunkius, apysunkius ir sunkius nusikaltimus, o 3 kartus – už baudžiamuosius nusižengimus ir neatsargius nusikaltimus), taip užtikrinant, kad galutinis rezultatas būtų 10 kartų didesnė bauda už visas nusikalstamas veikas lyginant su iki 2011 m. galiojusia BK redakcija. Kadangi skaičiuojant nuo 2011 m. baudos maksimalus dydis išaugtų 10 kartų, atitinkamai siūloma, kad baudžiamojo poveikio priemonės – įmokos į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą – viršutinė riba būtų didinama ne drastiškai, o perpus mažiau, t. y. 5 kartus. Taip užtikrinamas baudžiamojo įstatymo sistemiškumas ir nuoseklumas. Pastaba dėl to, jog teikiamu pasiūlymu sudaromos prielaidos paskirti didesnę baudžiamojo poveikio priemonę nei būtų paskirta baudos bausmė, yra neaktuali, nes tokia situacija yra galima ir pagal galiojantį baudžiamąjį įstatymą, t. y. įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą šiandien gali siekti nuo 5 iki 25 MGL, o bauda gali būti kur kas mažesnė, t. y. vos 1 MGL. Taigi teoriškai baudžiamojo poveikio priemonė (kuri tik turi įgyvendinti bausmės paskirti) gali būti net 25 kartus didesnė nei pati bausmė – bauda. 24 Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
BK 75 straipsnio 1 dalį, atstatant iki 2015 m. kovo 24 d. galiojusį teisinį reguliavimą (TAR, 2015, Nr. 2015-04087), pagal kurį bausmės vykdymo atidėjimas nebuvo galimas už sunkius tyčinius nusikaltimus.
Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad šiuo aspektu teikiamas projektas yra analogiškas Seime 2017 m. gegužės 16 d. registruotam BK 75 straipsnio pakeitimo projektui Reg. Nr. XIIIP-708, kuriam Teisės departamentas 2017 m. gegužės 23 d. yra pateikęs išvadą . Taip pat pastebėtina, kad dėl šio projekto Seimo valdyba yra paprašiusi Vyriausybės išvados. Nepritarti Argumentai:
Pirma, siekis spręsti įkalinimo įstaigų perpildymo klausimą negali būti savitikslis, t. y. mažinti kalinių skaičių pasirenkant tokias priemones, kurios lemia nebaudžiamumą ir reiškia tai, kad asmenims net už vienus pavojingiausių nusikalstamų veikų (už sunkius nusikaltimus) praktiškai visada pavyksta išvengti baudžiamosios atsakomybės, nėra pateisinama. Pažymėtina, kad STT duomenimis, per 2016 m. už korupcinius nusikaltimus nei karto nebuvo pritaikyta reali laisvės atėmimo bausmė – visais atvejais bausmės vykdymas buvo atidėtas arba paskirta menkavertė bauda, kuri neturi nieko bendro su realiu nubaudimo principo įgyvendinimu ar veiksmingu atgrasymu. Antra, baimė, jog BK projektu teikiamais BK 75 straipsnio pakeitimais ribojama teismo diskrecija tinkamai individualizuoti bausmę kaltininkui, nėra niekuo pagrįsta. Sunkūs nusikaltimai ne veltui yra apibūdinami kaip tyčiniai nusikaltimai, už kuriuos baudžiamajame įstatyme numatyta didžiausia bausmė viršija 6 metus laisvės atėmimo, bet neviršija 10 metų laisvės atėmimo. Tai rodo, kad tokie nusikaltimai yra itin pavojingi, jais daroma didžiulė žala tiek asmeniui, tiek valstybei, todėl laisvės atėmimo bausmė už sunkius nusikaltimus turi būti realiai vykdoma, o ne, kaip taisyklė, atidedama. 25 Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
3 dalis, penkis kartus pakeliant nepilnamečiui galimos paskirti baudos dydį.
Atsižvelgiant į šios išvados 3 ir 6.3. pastabas, ginčytinas teikiamos pataisos pagrįstumas ir proporcingumas. Nepritarti Argumentai:
nesunkius, apysunkius ir sunkius nusikaltimus padidintos 5 kartus. 2016 m. įsigaliojo kitos BK 47 straipsnio pataisos, kuriomis baudos už baudžiamuosius nusižengimus ir neatsargius nusikaltimus padidintos 3 kartus. Taigi baudos baudžiamajame įstatyme buvo didinamos nenuosekliai. Atsižvelgiant į tai, siekiant sistemiškumo ir nuoseklumo baudžiamajame įstatyme, teikiamu BK projektu viršutinę baudos ribą (išskyrus dėl juridinio asmens) siūloma padidinti 2 arba 3 kartus (2 kartus siūloma didinti baudos viršutinę ribą už nesunkius, apysunkius ir sunkius nusikaltimus, o 3 kartus – už baudžiamuosius nusižengimus ir neatsargius nusikaltimus), taip užtikrinant, kad galutinis rezultatas būtų 10 kartų didesnė bauda už visas nusikalstamas veikas lyginant su iki 2011 m. galiojusia BK redakcija. Kadangi skaičiuojant nuo 2011 m. baudos maksimalus dydis išaugtų 10 kartų, atitinkamai siūloma, kad nepilnamečiams tokie baudų dydžiai didėtų tik 5 kartus, nes viršutinė baudos riba nepilnamečiams nebuvo keičiama nuo pat BK įsigaliojimo 2003 m. 26 Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
keičiamos BK 226 („Prekyba poveikiu“) ir 227 („Papirkimas“) straipsnių 3-ios dalys, nustatant alternatyvią baudos bausmę jų sankcijose. Dėl šių pataisų teiktinos atitinkamos pastabos:
baudžiamosios politikos griežtinimą, projekto 12 ir 13 straipsniais baudžiamoji atsakomybė už stambaus masto korupcinius nusikaltimus yra švelninama. Atsižvelgiant į tai, teigtina, jog teikiamam projektui trūksta nuoseklumo. 17.2.
nusikaltimų sankcijose baudžiamajame įstatyme nustatoma tik išimtiniais atvejais. 17.3. Svarstytina, ar pagrįstai baudos bausmė nustatoma tik BK 226 straipsnio 3 dalyje ir 227 straipsnio 3 dalyje, bet neįtvirtinama BK 225 straipsnio („Kyšininkavimas) 3 dalies bei 226 straipsnio
tarpininko papirkimas) kodekso kontekste traktuojama kaip privilegijuota korupcijos forma, lyginant ją su pasyviąja korupcijos forma (kyšininkavimas ar tarpininko kyšininkavimas). Nepritarti Argumentai: BK projektu siekiama veiksmingos baudžiamosios atsakomybės už korupcinius nusikaltimus. Užsienio šalių patirtis rodo, kad viena efektyviausių priemonių yra būtent griežtos finansinės sankcijos ir (ar) turto konfiskavimas su papildomais teisių užsiimti tam tikra veikla ribojimais. Atsižvelgiant į tai, galimybės skirti didelę baudą numatymas už kvalifikuotą papirkimą būtų logiškas ir pamatuotas žingsnis, kurį, kartu su baudų didinimu, rekomenduoja ir EBPO ekspertai. Pažymėtina, kad nenumačius baudos alternatyvos, teismas nebūtinai visais atvejais skirtų laisvės atėmimo bausmę, kadangi baudžiamasis įstatymas numato galimybių (pvz., BK 54 str. 3 d., 62 str.) paskirti kitokią sankciją, nei numatyta BK specialiosios dalies straipsnyje, kuri gali būti ne tokia veiksminga ir atgrasinanti, kaip baudos bausmė. Negalima sutikti, kad sunkių nusikaltimų atvejais baudos bausmė BK numatyta tik išimtiniais atvejais. Šiuo metu baudos bausmės alternatyva numatyta BK 176 str., 199 str., 199¹ str., 199²str., 200 str., 216 str., 225 str. 2 d., 228 str. 2 dalyje dėl sunkių nusikaltimų. Pažymėtina, kad BK 226 str. 3 d. ir 227 str. 3 d. sankcija (laisvės atėmimas iki 7 metų) neturėtų būti lyginamos su žymiai griežtesne BK 225 str. 3 d. ar 226 str. 4 d. sankcija (laisvės atėmimas nuo 2 iki 8 metų). Priešingai, teikiamais pakeitimais sankcijos suvienodinamos su BK 225 str. 2 d. ir 228 str.
2 d. ir 228 str. 2 d. numatyta sankcija (bauda arba laisvės atėmimas iki 7 metų). Papirkimas ir kyšio priėmimas nėra tapatūs nusikaltimai, todėl jie negali būti laikomi vienas kito kvalifikuota ar privilegijuota norma. 27 Europos teisės departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, 2017-09-13 Įvertinę Lietuvos Respublikos Seimo 2017 m. rugsėjo
baudžiamojo kodekso 43, 47, 54, 62, 63, 64, 68(1), 68(2), 71, 75, 90, 226 ir
pastabų ir pasiūlymų dėl šio projekto turinio atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Pritarti
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta
6Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
pagrindiniam komitetui pritarti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 43, 47, 54, 62, 63, 64, 68(1), 68(2), 71, 75, 90, 226 ir 227 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-1066. 6.2. Pasiūlymai: nėra. 7. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Vytautas Bakas. Komiteto pirmininkas Vytautas Bakas Komiteto biuro patarėja Rasa Šidlauskaitė
TEISĖS IR TEISĖTVARKOS komitetas
2017-09-27 Nr. 102-P-37 Vilnius Komiteto posėdyje dalyvavo: Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas, komiteto pirmininko pavaduotojas Stasys Šedbaras, nariai: Rimas Andrikis, Irena Degutienė, Česlav Olševski, Lauras Stacevičius, Rimantė Šalaševičiūtė, Petras Valiūnas, komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, patarėjai: Dalia Latvelienė, padėjėja Modesta Banytė. Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Vytautas Bakas, nariai: Virgilijus Alekna, Arvydas Anušauskas, Dainius Gaižauskas, Jonas Jarutis, Rasa Juknevičienė, Laurynas Kasčiūnas, Michal Mackevič, Juozas Olekas, Audrys Šimas. Komiteto biuro vedėjas Vitalij Dmitrijev, patarėjas Evaldas Sinkevičius, padėjėja Vilma Lukoševičiūtė. Institucijų atstovai: Respublikos Prezidentės vyriausioji patarėja Rasa Svetikaitė, patarėjas Tautvydas Žėkas, Teisingumo ministerijos Administracinės ir baudžiamosios justicijos departamento direktorė Simona Mesonienė, šio departamento Baudžiamosios justicijos skyriaus vedėjas Darius Mickevičius, patarėjas Jevgenijus Kuzma, Generalinio prokuroro pavaduotojas Darius Karčinskas, Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus pavaduotojas Egidijus Radzevičius, Administravimo valdybos viršininko pavaduoja Rūta Kaziliūnaitė, Lietuvos Respublikos Seimo Teisės departamento direktorius Andrius Kabišaitis ir Viešosios teisės skyriaus patarėjas Paulius Veršekys. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
projektas Nr.
Įstatymo projektas Nr. XIIIP-1066 svarstomas bendrame Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (pagrindinio komiteto) ir Teisės ir teisėtvarkos komiteto (kaip papildomo komiteto) posėdyje. 1. Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2017-09-13 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
dėmesys, kad teikiamu Baudžiamojo kodekso (toliau – BK, kodeksas, baudžiamasis įstatymas) pataisų projektu bandoma spręsti galimai netinkamai susiformavusio teisės taikymo (teismų praktikos) problemas bausmių skyrimo srityje. Projekto rengėjai aiškinamajame rašte nurodo (past. – cituojama, kalba neredaguota): „<...> nors baudžiamasis įstatymas sudaro galimybes (past. – čia ir toliau pabraukta mūsų) fiziniams asmenims paskirti keliasdešimties tūkstančių eurų dydžio baudas už nusikalstamas veikas (pavyzdžiui, už apysunkį nusikaltimą – iki 1 000 MGL dydžio (apie 38 000 Eur), už sunkų nusikaltimą – iki 1 500 MGL dydžio (apie 57 000 Eur) baudą ir pan.), teismų praktikoje, kaip matyti iš pateiktų statistinių duomenų, skiriamos baudos yra akivaizdžiai per menkos, neatspindi tikrojo nusikalstamos veikos pavojingumo, daromos žalos tiek asmeniui, tiek valstybei, neužtikrina bausmės paskirties.“ Pastebėtina, kad vadovaujantis Teismų įstatymo 23 straipsnio 2 dalimi, vienodos bendrosios kompetencijos teismų praktikos aiškinant ir taikant įstatymus ir kitus teisės aktus formavimas yra priskiriamas ne įstatymų leidėjo, o Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) kompetencijai. Nepritarti Argumentai. Pastaba teikiama ne dėl įstatymo projekto turinio, bet dėl aiškinamajame rašte dėstomų faktinių aplinkybių, nulėmusių poreikį parengti įstatymo projektą. Pažymėtina, kad teismų praktikos formavimasis priklauso nuo teisės normų, reguliuojančių teisinius santykius, turinio.
Šiuo metu baudžiamajame įstatyme nustatyti baudų dydžiai (pavyzdžiui, minimali 1 MGL (38 eurai)) sudaro visas galimybes teismams, formaliai laikantis įstatymo raidės, skirti tokio dydžio baudas, kurios yra neadekvačios padarytų nusikalstamų veikų pavojingumui, neatgraso ir sudaro prielaidas nebaudžiamumui įsigalėti. Be to, tai, kad Lietuva neužtikrina adekvačių bausmių už korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas, konstatavo Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (toliau – EBPO) ekspertai. Būtent baudžiamojo įstatymo trūkumus, susijusius su baudų reglamentavimu, jie įvardino kaip vieną pagrindinių problemų, galinčių sukliudyti Lietuvai įstoti į EBPO 2018 metais. EBPO ekspertai atkreipė dėmesį į tai, kad teismų praktika nesikeičia taip greitai (ypač kai teisinio reguliavimo priemonės leidžia jai nesikeisti), dėl šios priežasties būtinos Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) pataisos, sprendžiančios tarptautinių ekspertų identifikuotas problemas. Pastebėtina ir tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau – LAT) nagrinėja bylas tik teisės taikymo aspektu. Tačiau pagal LAT formuojamą teismų praktiką, baudų dydžių klausimai nėra pripažįstami teisės klausimais, todėl teismų praktikos formavimasis kita linkme (t. y. baudų griežtėjimo/adekvačių baudų skyrimo) sunkiai tikėtinas. Nacionalinio saugumo strategijoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Seimo 2017 m. sausio 17 d. nutarimu Nr.
XIII-202, korupcijos reiškinio paplitimas šalies viešajame sektoriuje, ekonomikoje ir versle, įvardijamas kaip viena iš grėsmių nacionaliniam saugumui, galinti kenkti teisėtiems asmenų ir valstybės interesams, kompromituoti įstatymo viršenybės principą, mažinti piliečių tikėjimą demokratijos vertybėmis, demokratinėmis valdžios institucijomis ir mažinti valstybės patrauklumą užsienio investuotojams, todėl būtina nedelsiant imtis priemonių, kad ši grėsmė būtų kiek įmanoma sumažinta. 2. Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
projektu siekiama sistemiškai pakeisti baudos bausmės dydžio ir jos skyrimo teisinį reglamentavimą. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad šiuo aspektu teikiamas projektas nėra išsamus. Pabrėžtina, kad baudžiamajame įstatyme ir toliau paliekama blanketinė nuoroda į kituose teisės aktuose panaikintą dydį
Atitinkamomis pataisomis BK taip pat būtų suderintas su naujuoju ANK, kuriame vartojamas ne minimalaus gyvenimo lygio, o bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio terminas. Nepritarti Argumentai. Pastaba nėra susijusi su teikiamo įstatymo projekto turiniu. Ja siūloma išspręsti techninį klausimą ir vietoj „MGL“ visame BK įrašyti „BBND“. Kaip nurodo pastabos autoriai, Socialinės apsaugos išmokų atskaitos rodiklių ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio nustatymo įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog teisės aktuose, reglamentuojančiuose nusikalstamų veikų ir administracinių teisės pažeidimų kvalifikavimą bei bausmių ir nuobaudų dydžių apibrėžimą ir apskaičiavimą, vartojamas rodiklis „minimalusis gyvenimo lygis“ arba „MGL“ yra tapatus ir lygus baziniam bausmių ir nuobaudų dydžiui.“ Taigi MGL ir BBND santykio problema yra išspręsta, todėl MGL sąvoka baudžiamajame įstatyme niekaip netrukdo pasiekti BK projektu užsibrėžtų tikslų. Pažymėtina ir tai, kad paprastai įstatymų projektai teikiami siekiant išspręsti konkrečią problemą, kurios mastas ir pobūdis nusakomas įstatymų projektų aiškinamuosiuose raštuose. Šio įstatymo projekto tikslas aiškiai įvardintas aiškinamajame rašte, juo nesiekiama išspręsti visų įmanomų baudžiamosios politikos klausimų ar kitų diskutuotinų (techninių) aspektų. 3. Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2017-09-13 3.
Teikiamas projektas yra susijęs su baudžiamosios politikos griežtinimu, BK 47 straipsnio 2 dalyje ženkliai pakeliant baudų (minimalios ir maksimalios ribos) dydžius fiziniams asmenims, šio straipsnio 3 dalyje – juridiniams asmenims, BK 90 straipsnio 3 dalyje atitinkamai pakeliant baudų dydžius nepilnamečiams, o BK 71 straipsnyje penkis kartus padidinant baudžiamojo poveikio priemonės – įmokos į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą – dydį ir kt. Šiame kontekste būtina atkreipti dėmesį į tai, jog nuo 2018 m. sausio 1 d. įsigalioja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. spalio 14 d. nutarimo Nr. 1031 „Dėl bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio patvirtinimo“ (Žin., 2008, Nr. 121-4608; TAR, 2014-09-11, Nr. 2014-12127; 2017-09-05, Nr. 2017-14215) nauja redakcija, kuria BBND dydis pakeliamas nuo 37,66 euro iki 50 eurų. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad, pritarus teikiamam projektui, baudos bausmės dydžiai bus esmingai padidinti dvejomis radikaliomis reformomis per itin trumpą laikotarpį. Dėl tos priežasties ginčytinas teikiamo projekto proporcingumas. Nepritarti Argumentai. Pastabos autorių minimo Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – LRV) nutarimo ir įstatymo projekto tikslai yra visiškai skirtingi. LRV nutarimu siekiama iš dalies indeksuoti BBND dydį, kuris nesikeitė nuo 2007 m. LRV nutarimo pakeitimai siejami su vartotojų kainų indekso pokyčiais per pastaruosius 10 metų (t. y. ekonominis rodiklis, skirtas ekonominei problemai spręsti). Minimas LRV nutarimas tik nežymiai pakeis BBND, atsižvelgiant į pasikeitusias ekonomines aplinkybes, todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad tai yra radikali reforma, esmingai padidinsianti baudos bausmės dydžius. Įstatymo projekto tikslas – iš esmės sureguliuoti baudų dydžius. Baudžiamojo įstatymo pakeitimai būtini ne tik siekiant narystės EBPO, bet ir stiprinant kovą su korupcija.
Nusikalstamas veikas darantys asmenys nesulaukia adekvataus jų veiksmų įvertinimo, skiriamos minimalios baudos neatgraso nuo nusikalstamų veikų darymo, o įsigalėjęs nebaudžiamumas ne tik didina visuomenės nusivylimą valstybe, bet ir diskredituoja teisingumą. Siekiant to išvengti, nepakanka nežymių teisės aktų korekcijų (kurios atliktos LRV nutarimu), tam būtini esminiai baudžiamojo įstatymo pakeitimai. 4. Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
papildoma antruoju sakiniu: „Nuosprendis, kuriuo teismas juridiniam asmeniui paskiria bausmę už šio kodekso XXXIII skyriuje numatytą nusikalstamą veiką, privalo būti paskelbtas per visuomenės informavimo priemones.“ Teikiamai pataisai nepritartina dėl sistemiškumo stokos ir priemonės kazuistinio pobūdžio, taip pat dėl teismo diskrecijos ribojimo. Akcentuotina, kad imperatyvas dėl nuosprendžio juridiniam asmeniui paskelbimo per visuomenės informavimo priemones projekte yra susietas tik su vienu BK specialiosios dalies skyriumi – BK XXXIII skyriumi („Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams“), nors juridinis asmuo gali atsakyti ir už kitų (past. – taip pat ir daug pavojingesnių) nusikalstamų veikų padarymą. Atkreiptinas dėmesys, kad BK specialioji dalis atspindi kodekso saugomų teisinių vertybių hierarchiją. BK specialiosios dalies skyriai pradedami konstruoti nuo pačių pavojingiausių, pažeidžiančių esmines žmogaus teises ir laisves nusikalstamų veikų (nusikaltimai žmoniškumui ir karo nusikaltimai; nusikaltimai Lietuvos valstybės nepriklausomybei, teritorijos vientisumui ir konstitucinei santvarkai; nusikaltimai žmogaus gyvybei ir kt.). Nusikalstamų veikų valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams skyrius yra įtvirtintas BK specialiosios dalies viduryje.
Pabrėžtina, jog, išskiriant vieną nusikalstamų veikų (be to, ne pačių pavojingiausių) rūšį atskiros poveikio priemonės taikymo kontekste, gali būti ne tik pažeidžiama BK sistema, bet ir nusikalstamų veikų tarpusavio hierarchija. Antra vertus, pastebėtina, kad baudžiamosios teisės teorijoje viešas nuosprendžio paskelbimas dažnai prilyginamas savarankiškai bausmės juridiniam asmeniui rūšiai (past. – viename iš 2000 m. BK projekto variantų šią poveikio priemonę taip pat buvo siūloma prilyginti bausmei). Šiame kontekste akcentuotina, jog dėl šios priemonės taikymo turėtų kiekvienu atveju spręsti teismas, atsižvelgdamas į daugelį bylos aplinkybių. BK
yra viena iš asmeninių neturtinių juridinio asmens teisių, kuri ginama įstatymų nustatyta tvarka. Teismui nutarus paskelbti apie juridinio asmens padarytą nusikalstamą veiką per visuomenės informavimo priemones, atsiranda reali galimybė, kad bus sumenkinta juridinio asmens reputacija, nes apie neteisėtą jo veiką sužinos neapibrėžtas asmenų ratas. Dėl šios priežasties spręsdamas, ar pasinaudoti tokia teise, teismas turi įvertinti visas baudžiamosios bylos aplinkybes, taip pat atsižvelgti, kokį poveikį padarys paskirta juridiniam asmeniui bausmė, baudžiamojo poveikio priemonė ir pan. Apie juridinio asmens padarytą nusikalstamą veiką patartina paskelbti per visuomenės informavimo priemones tik tada, kai siekiama tam tikrų prevencinių tikslų, t. y. kai juridinio asmens veiklos pobūdis arba rezultatai reikšmingi visuomenei <...> arba egzistuoja reali tikimybė, kad juridinis asmuo gali pakartotinai nusikalsti ir pan., todėl tikslinga informuoti visuomenę apie
„polinkį“ daryti nusikalstamas veikas“. Pritarti iš
dalies Argumentai.
Komitetas atsižvelgdamas į šią pastabą pažymi, kad veiksminga kova su korupcija yra vienas reikšmingiausių LRV programoje nurodytų valstybės baudžiamosios politikos prioritetų. Įstatymo projektas skirtas veiksmingai kovai su korupcija ir dėl šios priežasties jame numatomos priemonės daugeliu atvejų orientuotos būtent į BK XXXIII skyriuje nurodytas nusikalstamas veikas. Šiuo aspektu pabrėžtina, kad viešumas (ir pažeidėjų viešinimas) yra viena veiksmingiausių kovos su korupcija priemonių, kuri papildomai, atsižvelgiant į korupcinių nusikaltimų pobūdį, šiame kontekste turi ir didelį prevencinį poveikį. Didesnio viešumo kovoje su korupcija poreikis akcentuojamas ir LRV programoje (programos 294.4 punktas), nurodant, kad su korupcija ir piktnaudžiavimu tarnybine padėtimi būtina kuo aktyviau ir veiksmingiau kovoti viešumu. BK 1 straipsnyje įtvirtinta jo paskirtis: baudžiamosios teisės priemonėmis ginti žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus nuo nusikalstamų veikų. Tai suponuoja valstybės teisę ir pareigą imtis veiksmingų priemonių, kurios leistų iš tiesų apginti žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus nuo nusikalstamų veikų. Nusikalstamas veikas padariusių juridinių asmenų reputaciją griauna ne informacijos paviešinimas apie jų padarytas korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas, bet jie patys, darydami nusikalstamas veikas. Valstybės baudžiamąja politika neturėtų būti siekiama apsaugoti už korupcinius nusikaltimus nuteistų juridinių asmenų dalykinę reputaciją ar nuslėpti tokią informaciją nuo visuomenės, nes, abejotina, ar apskritai korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas darantis juridinis asmuo gali tikėtis turėti dalykinę ar nepriekaištingą reputaciją. Priešingai, apie korupcinio pobūdžio nusikaltimo padarymą, įskaitant kaltininką, būtina nedelsiant informuoti visuomenę ir kitus sąžiningai veikiančius juridinius asmenis, nes tai atitinka viešąjį interesą.
Dėl šių priežasčių, nuosprendžių, kuriais skiriamos bausmės už korupcinius nusikaltimus nuteistiems juridiniams asmenims, privalomas paskelbimas per visuomenės informavimo priemones būtų itin veiksminga, efektyvi ir reikšmingą prevencinį poveikį turinti priemonė kovoje su korupcija. Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamųjų nusižengimų pavojingumas neprilygsta nusikaltimų pavojingumui ir jais daromai žalai, taip pat įvertinus tai, kad teismų praktikoje reti atvejai, kad juridiniai asmenys traukiami baudžiamojon atsakomybėn už baudžiamuosius nusižengimus, siūlytina, kad privalomai per visuomenės informavimo priemones būtų skelbiami tik nuosprendžiai, kuriuo teismas juridiniam asmeniui paskiria bausmę už BK XXXIII skyriuje numatytus nusikaltimus (už baudžiamuosius nusižengimus pareigos skelbti nebūtų). 5. Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
5Teikiamo projekto 2 straipsniu keičiama BK 47 straipsnio 2 dalis,
pripažįstant netekusiu galios jos antrąjį sakinį – „Minimali bauda yra vieno MGL dydžio“. Vertinant šią pataisą kartu su projekto 4 straipsniu teikiamu 62 straipsnio 3 dalies 2 punkto pakeitimu, tampa neaišku, kokia minimali baudos bausmė gali būti paskirta teismo nuosprendžiu (pavyzdžiui, ar po šių pataisų, vadovaujantis BK 62 straipsnio 3 dalies 2 punktu, teismo nuosprendžiu bus galima paskirti 0,5 MGL dydžio baudą?). Kita vertus, manytina, kad vieno MGL dydžio minimalios teismo paskirtos baudos dydžio taisyklė turėtų būti įvertinta ir su kitomis BK normomis: 1) bausmės dydžio skaičiavimo nuo jos vidurkio taisykle (BK 61 straipsnio 2 dalis); 2) bausmės sudėjimo ir keitimo taisyklėmis (BK 65 straipsnis), kur „atskaitos taškas“ yra vieno MGL dydžio bauda. Nepritarti Argumentai.
Nepritarti Argumentai. Įstatymo projektu siūloma nustatyti minimalius baudų dydžius, diferencijuojant juos priklausomai nuo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo, t. y. atsisakyti šiuo metu nustatytos minimalios 1 MGL dydžio (38 EUR) baudos, kuri gali būti paskirta už visas nusikalstamas veikas (net už sunkius nusikaltimus), nepaisant jų pavojingumo. BK 62 straipsnio pakeitimais yra atsižvelgiama į Konstitucinio Teismo jurisprudenciją, pagal kurią įstatymų leidėjas negali nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kad teismas, pagal įstatymą priimantis sprendimą dėl piniginės baudos už teisės pažeidimą skyrimo, apskritai negalėtų, atsižvelgdamas į pažeidimo pobūdį, pavojingumą (sunkumą), mastą, kitus požymius, atsakomybę lengvinančias ir kitas aplinkybes (dėl kurių atitinkama piniginė bauda teisės pažeidėjui būtų akivaizdžiai per didelė, nes neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui, ir dėl to neteisinga) ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo kriterijais, individualizuoti įstatyme įtvirtintos išties didelės piniginės baudos, t. y. <...> skirti mažesnės piniginės baudos nei įstatyme įtvirtinta minimali piniginė bauda (sankcijos žemutinė riba) arba griežtai apibrėžto dydžio piniginė bauda (Konstitucinio Teismo 2005 m. lapkričio 3 d. nutarimas). Nei Konstitucinis Teismas, nei įstatymų leidėjas nenurodo, kokia bauda minėtais atvejais turėtų būti skiriama. Tai paliekama teismo diskrecijai – svarbu tai, kad įstatymu būtų numatyta galimybė paskirti baudą, mažesnę nei įstatymo nustatytas baudos minimumas. 1 MGL dydžio baudos, kaip galimo minimumo, atsisakymas nereiškia, kad šis dydis negali būti atskaitos tašku sprendžiant kitus klausimus. Įstatymo projektu teikiami pasiūlymai nėra niekaip susiję su BK 61 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta bausmės skaičiavimo nuo jos vidurkio taisykle.
Šiai taisyklei pritaikyti svarbu sudėti baudos minimumą ir maksimumą, o teikiamos BK pataisos to nepanaikina (tiesiog nustatomi kitokie minimalūs ir maksimalūs baudų dydžiai), todėl baudos vidurkio apskaičiavimui jokių kliūčių nesudaroma. 6. Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
siekiama pakelti baudų už atskiras nusikalstamų veikų rūšis dydžius (tiek apatines, tiek viršutines jų ribas). Dėl atitinkamo pasiūlymo teiktinos šios pastabos:
sudaryti teisines prielaidas bausmės tikslams pasiekti. Šiame kontekste pakartotinas pastebėjimas, kad žemesnių nei bausmės vidurkis baudų skyrimą lemia ne baudžiamojo įstatymo trūkumai (netobulumai), o susiformavusi teismų praktika bausmių skyrimo srityje. Nepritarti Argumentai. Atkreiptinas dėmesys, kad teismų praktikos formavimasis priklauso nuo teisės normų, reguliuojančių teisinius santykius, turinio. Išsamūs argumentai išdėstyti prie 1 Teisės departamento pastabos. 7. Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2017-09-132 6.2. Pakeliant baudų dydžius kodekso lygmeniu, nėra sprendžiama jų išieškojimo problematika. Nepritarti Argumentai. Bauda – tik viena iš alternatyvių bausmių. Jei jau bausmės skyrimo momentu aišku, kad kaltininkas negalės sumokėti jam paskirtos baudos, turi būti sprendžiamas alternatyvių bausmių klausimas (pvz., laisvės atėmimo (realaus) ir pan.). Abejonės dėl baudos išieškojimo galimybių negali būti priežastimi kliudančia nustatyti adekvačias baudas už pavojingas nusikalstamas veikas. 8. Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2017-09-132 6.3.
Projekto aiškinamajame rašte nėra pateikta argumentų, kokiais skaičiavimais remiantis, projekte nustatytos baudų už atskiras nusikaltimų rūšis didinimo proporcijos. Pavyzdžiui, maksimalus baudos dydis už nesunkų, apysunkį ir sunkų nusikaltimus padidintas du kartus; už baudžiamąjį nusižengimą ir neatsargų nusikaltimą – virš trijų kartų; nepilnamečiams – net penkis kartus; o juridiniam asmeniui maksimali baudos riba išlaikoma nepakitusi. Analogiškos pastabos dėl pagrįstumo teiktinos ir dėl baudų už atskiras nusikalstamų veikų rūšis minimalių dydžių parinkimo. Pritarti iš dalies Argumentai. Komitetas teikdamas patobulintą įstatymo projektą siūlo atsižvelgti į pastabą dėl maksimalaus baudos dydžio nepilnamečiams ir jo nekeisti, taip pat padidinti nustatytą maksimalų baudos dydį juridiniams asmenims. 9. Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2017-09-132
atskiras nusikalstamų veikų rūšis, rekomenduotina jas suapvalinti bent iki dešimčių (past. – BK 47 straipsnio 3 dalies 1 ir 5 punktai), siekiant išvengti bausmės skyrimo aritmetinių sunkumų. Atkreiptinas dėmesys į BK 61 straipsnio 3 dalies taisyklę – „Nustatant įstatyme numatytos bausmės vidurkį, sudedamas minimalus ir maksimalus straipsnio sankcijoje numatytas bausmės dydis ir gautas rezultatas padalijamas pusiau.“ Pritarti iš dalies Argumentai. Komitetas siūlo patobulinti įstatymo projektu keičiamą BK 47 str. 3 d. 10. Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2017-09-132 6.5.
Pabrėžtina, kad iš esmės padidinus BK 47 straipsnio 3 dalyje numatytas baudų sumas, taip pat nuo 2018 m. sausio 1 d. kylant BBND (MGL) dydžiui iki
(„Bausmių rūšys“) ir 65 straipsnio („Bausmių sudėjimo ir keitimo taisyklės“) sistemines spragas ir peržiūrėti bausmių tarpusavio hierarchiją. Atkreiptinas dėmesys, kad BK VII skyriuje ir jo 42 straipsnio 1 ir 2 dalyse įtvirtinta bausmių sistema už nusikaltimus ir baudžiamuosius nusižengimus. Bausmės kodekse dėstomos nuo švelniausių iki griežčiausių. Atitinkamai formuojama ir BK specialiosios dalies straipsnių sankcijų struktūra. Be to, skirdamas bausmę, teismas pirmiausia turi apsvarstyti švelnesnės bausmės skyrimo galimybę. Remiantis esama sistema, baudos bausmė pagal griežtumą lenkia tik viešuosius darbus ir yra traktuojama kaip švelnesnė bausmės rūšis ne tik už laisvės atėmimą iki gyvos galvos ar terminuotą laisvės atėmimą, bet ir už areštą bei laisvės apribojimą. Kita vertus, analizuojant pakitusį baudos dydį santykyje su BK 65 straipsniu, akivaizdu, jog bausmių sistema ir jos keitimo taisyklės tampa išbalansuotos. BK 65 straipsnio 1 dalies 3 punkto b papunktyje nustatyta, jog vieno MGL dydžio bauda prilyginama vienai laisvės apribojimo dienai. Maksimali laisvės apribojimo bausmė, remiantis BK 48 straipsnio 2 dalimi – dveji metai (past. – atitinka 730 MGL baudą). Projektu teikiama maksimali bauda už apysunkį nusikaltimą yra 2000 MGL, už nesunkų –
viena arešto para prilyginama dviejų MGL dydžio baudai. Maksimali arešto bausmė, remiantis BK 49 straipsnio 3 dalimi – 90 parų (past. – atitinka vos 180 MGL baudą).
Pabrėžtina, kad pagal projektu siūlomą reguliavimą maksimalus arešto bausmės dydis praktiškai prilyginamas minimaliam baudos už apysunkį nusikaltimą (past. – kurių sankcijose gali būti numatyta arešto bausmė) dydžiui. Atkreiptinas dėmesys ir į galiojančios redakcijos BK 47 straipsnio 7 dalį („Jeigu asmuo vengia savu noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti, teismas gali pakeisti baudą areštu. Keisdamas baudą areštu, teismas vadovaujasi šio kodekso 65 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis“), kuri, esant tokiam baudos ir arešto santykiui, būtų sunkiai įgyvendinama. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, jog kartu su teikiamomis pataisomis yra būtina peržiūrėti bausmių rūšių tarpusavio hierarchiją arba iš esmės koreguoti bausmių keitimo proporcijas. Nepritarti Argumentai. Pirma, teikiamas BK projektas niekaip nesusijęs su bausmių hierarchijos išbalansavimu. Baudos dydžio klausimo sprendimas nereiškia, kad baudos bausmė prilygsta ar tampa griežtesne bausme nei, pavyzdžiui, terminuoto laisvės atėmimo bausmė. Piniginė sankcija, kuri bus paskirta atsižvelgus į turtinę asmens padėtį, niekada griežtumu neprilygs toms bausmės, kuriomis fiziškai ribojama asmens laisvė. Atkreiptinas dėmesys į užsienio valstybių patirtį, kuriose numatyti baudų dydžiai atskirais atvejais kur kas didesni, be to, kai kurių valstybių baudžiamieji įstatymai baudos bausmę leidžia skirti net kartu su laisvės atėmimo bausme. Antra, dėl bausmių keitimo taisyklių, atkreiptinas dėmesys į tai, kad pastabos autorių įvardinta problema nėra susijusi su teikiamu BK projektu. Įvardintos bausmių konvertavimo problemos galimos ir pagal galiojantį teisinį reguliavimą. Norint spręsti šią problemą, reikalingos konceptualios diskusijos, moksliniai paskaičiavimai, studijos ir pan. Jokiu būdu negalima teigti, kad būtent teikiamas BK projektas sukuria šią problemą.
Keliami klausimai, susiję su bausmių keitimo taisyklėmis, yra už šio įstatymo projekto ribų. Įvardintos galimos bausmių keitimo taisyklės nesusiję nei su BK projektu siūlomais minimaliais baudų dydžiais, nei su antikorupcinių priemonių paketu. 11. Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
7Teikiamo projekto 2 straipsniu BK 47 straipsnis papildomas nauja 6 dalimi:
„Už šio kodekso XXXIII skyriuje numatytas nusikalstamas veikas skiriamos
baudos dydis negali būti mažesnis nei nustatytas nusikalstamos veikos dalyko, kaltininko padarytos turtinės žalos arba kaltininko gautos ar siektos gauti turtinės naudos sau ar kitam asmeniui dydis. Esant keliems baudos dydžio apskaičiavimo kriterijams, skiriamos baudos dydis skaičiuojamas nuo to, kurio vertė pinigine išraiška yra didžiausia. Kai bauda skiriama vadovaujantis šioje dalyje nustatytomis taisyklėmis, galutinis teismo paskirtos baudos dydis už šio kodekso XXXIII skyriuje numatytas nusikalstamas veikas gali viršyti šio straipsnio 3 ir 4 dalyse numatytus maksimalius baudų dydžius, tačiau negali būti mažesnis nei šio straipsnio 3 ir 4 dalyse numatyti minimalūs baudų dydžiai.“ Dėl šios pataisos teiktinos atsitinkamos pastabos: 7.1. Nerekomenduotina pernumeruoti BK bendrosios dalies 47 straipsnio dalių, atsižvelgiant į tai, jog kituose įstatymuose ar jų įgyvendinamuose teisės aktuose gali būti tiesioginių nuorodų į pernumeruojamas BK 47 straipsnio dalis. Atsižvelgiant į tai, naująją nuostatą siūlytina dėstyti ne 47 straipsnio naujoje 6 dalyje, o 8 dalyje. Nepritarti Argumentai:
Įstatymo projektas atitinka juridinės technikos reikalavimus. Pastaboje nenurodytas konkretus teisės aktas, kuriame būtų įtvirtinta nuoroda į BK 47 straipsnio 6 ir 7 dalis. 12. Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2017-09-132 7.2.
Kita vertus, atkreiptinas dėmesys, kad siūloma nuostata yra tiesiogiai susijusi ne su bendrosiomis bausmių nuostatomis, o su bausmės skyrimo taisyklėmis. Pažymėtina, kad bausmės skyrimo taisyklės yra ir turi būti reglamentuojamas ne BK VII („Bausmė“), o BK VIII skyriuje („Bausmės skyrimas“). Nepritarti Argumentai. Aptariama nuostata yra ne kas kita kaip specialioji norma BK 47 straipsnio 3 dalies atžvilgiu, nes nustato maksimalius baudos dydžius tam tikrais specifiniais atvejais, o bausmės dydžių (ribų) nustatymas yra būdingas būtent BK VII skyriui („Bausmė“). 13. Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2017-09-132
dėl vieno konkretaus BK XXXIII skyriaus („Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams“) nusikalstamų veikų. Tokiu būdu išbalansuojama BK sistema, o BK XXXIII skyrius traktuojamas kaip svarbesnis už kitus. Be to, pastebėtina, jo BK 47 straipsnyje nustatomos bausmių (baudų) skyrimo taisyklės nėra privilegijuojančio pobūdžio, o priešingai – sunkina nuteistojo asmens padėtį. BK 47 straipsnio 6 dalies pirmuoju sakiniu siūloma įtvirtinti idėją, jog skiriamų baudų už nusikalstamas veikas valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams dydžiai gali būti ir gerokai didesni nei maksimalūs baudų dydžiai, įtvirtinti BK
nusikalstamas veikas skiriamos baudos dydis negali būti mažesnis nei nustatytas nusikalstamos veikos dalyko, kaltininko padarytos turtinės žalos arba kaltininko gautos ar siektos gauti turtinės naudos sau ar kitam asmeniui dydis.“ Tokiu būdu BK XXXIII skyriaus kontekste baudos bausmė pagal hierarchiją galimai taptų pačia griežčiausia bausme, lenkiančia net terminuoto laisvės atėmimo bausmę.
Atsižvelgiant į BK 65 straipsnio taisykles, baudos bausmė galėtų viršyti ne tik maksimalų už korupcinius nusikaltimus galimą paskirti terminuoto laisvės atėmimo bausmės terminą (past. – 8 metai prilygtų 5840 MGL baudos dydžiui), bet ir bendrąjį maksimalų terminuoto laisvės atėmimo bausmės terminą (past. – 20 metų laisvės atėmimo prilygtų 14600 MGL baudos dydžiui). Nepritarti Argumentai. Pažymėtina, kad absoliučia dauguma atvejų atsakomybės už atskiras nusikaltimų ar kitokių teisės pažeidimų rūšis pobūdis, sankcijų sistema ir sankcijų dydis yra laikomas valstybių nacionalinės teisės reglamentavimo dalyku, taip yra net ir tais atvejais, kai tarptautiniai susitarimai ir (ar) ES dokumentai reikalauja nustatyti atsakomybę (baudžiamąją ar alternatyvią) už tam tikrus visuotinai pripažintu pavojingumu pasižyminčius pažeidimus. Tačiau korupciniai nusikaltimai šiuo požiūriu išsiskiria iš kitų nusikalstamų veikų rūšių – šioje srityje besispecializuojančios tarptautinės organizacijos išsamiai vertina ne tik kriminalizavimo apimtį bei praktinį sankcijų pritaikomumą, bet ir jų dydį. Tai būdinga Jungtinių tautų, GRECO ir ypač EBPO veiklai.
Be to, dėl sankcijų, taikomų kitų rūšių nusikalstamas veikas padariusiems asmenims, Lietuvos teisinė sistema nėra gavusi tokių kritinių pastabų, kaip dėl atsakomybės už korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas realizavimo formų. Šiuo požiūriu nusikalstamos veikos valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams yra išskirtos iš kitų nusikalstamų veikų, todėl ir išskirtiniai sprendimai jų atžvilgiu yra pateisinami. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad už kitas nusikalstamų veikų rūšis, kurios savo pavojingumu prilygsta arba lenkia nusikalstamas veikas valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams (pavyzdžiui, pavojingiausi nusikaltimai asmeniui), finansinio pobūdžio sankcijos nėra tinkamiausia poveikio priemonė. Dėl šios priežasties finansinio poveikio priemonių stiprinimas tais atvejais, kai jos yra viena iš tinkamiausių poveikio priemonių, nereiškia kitų rūšių nusikalstamų veikų pavojingumo menkinimo. Kita vertus, korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos kai kuriais aspektais yra giminingos daliai nusikalstamų veikų ekonomikai, verslo tvarkai, finansų sistemai ar nuosavybei. Dėl šios priežasties neatmestina, kad, pritarus siūlomiems pakeitimams, ilgainiui paaiškėtų, jog tikslinga tuo pačiu ar panašiu principu apibrėžti ir baudas asmenims, padariusiems BK XXVIII, XXXI, XXXII skyriuose numatytas nusikalstamas veikas. Negalima manipuliuoti matematiniais skaičiavimais keičiant terminuoto laisvės atėmimo bausmę į baudą ir atvirkščiai, nes to neleidžia daryti ir pats baudžiamasis įstatymas. Formaliu matematiniu požiūriu pateikti skaičiavimai yra abejotini vertybiniu požiūriu.
Nors bauda dažnai aptarinėjama kaip alternatyva laisvės atėmimui, vis dėlto realus laisvės atėmimas (ypač – ilgalaikis) yra susijęs su asmeninio neturinio pobūdžio suvaržymais ir praradimais, todėl vien mechaniniu prilyginimu grindžiamas teiginys, kad, pritarus siūlymams, bauda taptų griežtesne bausme nei ilgalaikis terminuotas laisvės atėmimas ir tuo sugriautų egzistuojančią bausmių sistemą, nėra pagrįstas. Pažymėtina ir tai, kad EBPO ekspertai kaip vieną iš esminių Lietuvos sankcijų sistemos trūkumų ne kartą įvardijo tai, kad bauda gali būti ženkliai mažesnė už kyšio dalyką arba iš nusikalstamos veikos gautą turtinę naudą, o tokia – mažesnė nei kyšio dalykas ar gauta nauda – bauda laikoma neproporcinga. Dėl šios priežasties baudos prilyginimas šiems dydžiams laikytinas tinkamu ir proporcingu sprendimu. Šiuo atveju svarbiausias ne maksimalus dydis, o principinis santykio tarp neteisėtos naudos ir poveikio priemonės įtvirtinimas. 14. Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2017-09-132
ir 6 dalyse numatytas baudas už nusikalstamas veikas valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams, jos galimai nekoreliuos su šias veikas kvalifikuojančiu dalyko požymiu – didele kyšio verte – 250 MGL (kuri, palyginus su baudų dydžiais, yra sąlyginai menka). Kitaip sakant, didelė kyšio vertė kyšininkavimo (BK 225 straipsnis), prekybos poveikiu (BK 226 straipsnis) ir papirkimo (BK 227 straipsnis) sudėtyse nulemia atitinkamų veikų kvalifikavimą kaip sunkaus nusikaltimo (past. – maksimali bausmė iki septynerių arba aštuonerių metų laisvės atėmimo).
Bauda už sunkų nusikaltimą, remiantis projektu keičiamo BK 47 straipsnio 3 dalies 4 punktu, gali būti nuo 150 iki 3000 MGL, o vadovaujantis projektu keičiamo BK 47 straipsnio
veikos dalyko, kaltininko padarytos turtinės žalos arba kaltininko gautos ar siektos gauti turtinės naudos sau ar kitam asmeniui dydis. Atitinkama pastaba teiktina ne tik dėl BK XXXIII skyriaus, bet ir dėl kitų sudėčių, kuriose numatyti santykinai menkaverčiai veiką kaip sunkų nusikaltimą kvalifikuojantys didelės žalos ar didelės vertės požymiai (pavyzdžiui, žiūrėti BK 199 straipsnio („Kontrabanda“) 1 dalį). Nepritarti Argumentai. Siūlomos naujos BK 47 straipsnio 6 dalies nuostatos būtų specialioji norma BK 47 straipsnio 3 ir 4 dalių atžvilgiu, o jų tarpusavio santykis sprendžiamas pagal bendrąsias normų konkurencijos taisykles. Pavyzdžiui, jei šias nuostatas taikytume asmeniui, paėmusiam 500 MGL dydžio kyšį, tai pagal siūlomą BK 47 straipsnio 3 dalies 4 punktą, jam bauda galėtų būti skiriama nuo 150 iki 3000 MGL, tačiau kaip specialią normą pritaikius siūlomą naują 6 dalį, tokiam asmeniui baudos ribos galės būti nuo 500 iki 3000 MGL, t. y. diskrecija nustatant baudos dydį bus mažesnė. Jei tokią veiką padaręs asmuo gaus turtinės naudos, siekiančios 5000 MGL, tai pagal 47 straipsnio 3 dalį, jam bauda galėtų būti nuo 150 iki 3000 MGL, tačiau jam kaip specialią normą pritaikius BK 47 straipsnio 6 dalį, bauda turės būti ne mažiau kaip 5000 MGL. 15. Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2017-09-132 7.5.
Projektu keičiamos BK 47 straipsnio 6 dalies antrajame sakinyje nustatoma, jog „Esant keliems baudos dydžio apskaičiavimo kriterijams, skiriamos baudos dydis skaičiuojamas nuo to, kurio vertė pinigine išraiška yra didžiausia.“ Pastebėtina, kad atitinkama nuostata ne tik stokoja aiškumo, bet galimai pažeidžia vieną iš esminių baudžiamosios teisės principų – in dubio pro reo („visos abejonės kaltinamojo naudai“). Nepritarti Argumentai. Principu „visos abejonės kaltinamojo naudai“ vadovaujamasi sprendžiant dėl asmens kaltės, o ne dėl kaltu pripažinto asmens bausmės dydžio. Šis principas visų pirma yra procesinis, todėl tuo atveju, kai byloje yra aiškiai nustatytas tiek kyšio dalykas, tiek ir iš nusikalstamos veikos gauta turtinė nauda ir yra sprendžiama dėl to, kurį iš šių dydžių laikyti kriterijumi baudos dydžiui nustatyti, jis apskritai nebūtų taikomas, nes tiesiog nėra jokių abejonių (tuo atveju, jei, pavyzdžiui, byloje liktų nepaneigtų abejonių dėl to, koks buvo kyšio dydis arba kokia nauda gauta iš nusikalstamos veikos, tai ši abejonė, kaip ir bet kokia kita abejonė ir toliau būtų vertinama kaltinamojo naudai). Kaip analogija paminėtini atvejai, kai yra kelios kvalifikuotos nusikalstamos veikos sudėtys ir kaltininko veika atitinka kelias iš jų – tokiu atveju taikoma labiau kvalifikuota sudėtis, ir tai laikoma ne principo
„visos abejonės kaltinamojo naudai“ pažeidimu, o visuotinai priimtina veikų
kvalifikavimo taisykle. 16. Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2017-09-132 7.6.
Projektu keičiamos BK 47 straipsnio 6 dalies trečiajame sakinyje nustatoma:
„Kai bauda skiriama vadovaujantis šioje dalyje nustatytomis taisyklėmis,
galutinis teismo paskirtos baudos dydis už šio kodekso XXXIII skyriuje numatytas nusikalstamas veikas gali viršyti šio straipsnio 3 ir 4 dalyse numatytus maksimalius baudų dydžius, tačiau negali būti mažesnis nei šio straipsnio 3 ir 4 dalyse numatyti minimalūs baudų dydžiai.“ Analogiškai prieš tai teiktai pastabai, kritikuotina, jog teikiamomis pataisomis ignoruojamas baudžiamosios teisės humaniškumo principas, t. y. siūlomomis pataisomis leidžiama viršyti maksimalų baudos dydį, tačiau neleidžiama paskirti mažesnės baudos nei kodekse nustatyta minimali bauda. Kita vertus, pabrėžtina, jog nėra aiškus šios nuostatos santykis su projekto 4 straipsniu teikiama BK 62 straipsnio 3 dalies 2 punkto pataisa. Nepritarti Argumentai. Nemanytina, kad santykis tarp siūlomos BK 47 straipsnio 6 dalies ir 62 straipsnio 3 dalies 2 punkto yra probleminis, nes pastarajame punkte pakankamai aiškiai pasakyta, kad, esant 62 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytoms aplinkybėms, švelnesnė negu įstatymo nustatyta bausmė (aptariamu atveju tai būtų per BK 47 straipsnio 6 dalyje nurodytus dydžius išreikšta riba) gali būti skiriama. 17. Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
1
(BK 54 straipsnio 2 dalis) papildomi nauju pagrindu (8 punktas) – teismas, skirdamas bausmę, taip pat turės atsižvelgti į nusikalstama veika padarytą žalą. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad šis požymis yra perteklinis, nes jį apima pirmasis bausmės skyrimo pagrindas (BK 54 straipsnio 2 dalies 1 punktas) – „padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnis“.
LAT ne vienoje byloje yra išaiškinęs, jog „<...> vertindamas nusikaltimo pavojingumo laipsnį – teismas atsižvelgia į kėsinimosi dalyko vertingumą, nusikaltimo padarymo būdą, laiką, vietą, panaudotus įrankius ar priemones, padarytos žalos dydį ir mastą, bendrininkavimo formą, nusikaltimo tikslus ir motyvus.“ Nepritarti Argumentai. Nusikaltimo pavojingumo laipsniui įvertinti teismas gali atsižvelgti į kėsinimosi dalyko vertingumą, nusikaltimo padarymo būdą, panaudotus įrankius, bendrininkavimo formą ir pan. Tai nereiškia, kad pavojingumo laipsniui nustatyti numatytas baigtinis tam tikrų aplinkybių, kurios ir atspindi nusikalstamos veikos pavojingumą, sąrašas. Galimos situacijos, kai dėl nusikalstamos veikos pavojingumo nekils abejonių net nenustačius ir padarytos žalos masto ar kitų aplinkybių. Todėl baudžiamajame įstatyme aiškiai įtvirtinus nuostatą dėl padarytos žalos įvertinimo bus aišku, kad ši aplinkybė visais atvejais turės būti nustatyta ir tinkamai įvertinta. Tai ypač aktualu BK projekto 2 straipsniu keičiamo 47 straipsnio (papildymas 6 dalimi) kontekste. 18. Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
blanketinių nuorodų į šią dalį kituose teisės aktuose, taip pat dėl šiuo klausimu itin gausios teismų jurisprudencijos. Pritarti iš dalies Argumentai. Komitetas tobulindamas įstatymo projektą bei atsižvelgdamas į gautas preliminarias EBPO ekspertų pastabas siūlo atsisakyti siūlomo BK 54 str. papildymo nauja 3 dalimi pakeitimo. 19. Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2 10.
Teikiamo projekto 3 straipsnio 2 dalimi BK 54 straipsnis papildomas nauja 3 dalimi – „Skirdamas baudą, teismas atsižvelgia į kaltininko turtinę padėtį.“ Taip šiuo pakeitimu sukuriama specializuota atskiros bausmės rūšies
bausmės skyrimo pagrindų. Pritarti iš dalies Argumentai: Komitetas tobulindamas įstatymo projektą bei atsižvelgdamas į gautas preliminarias EBPO ekspertų pastabas siūlo atsisakyti siūlomo BK 54 str. papildymo nauja 3 dalimi pakeitimo. 20. Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2
dalis, pakeitimas (po žodžių ir skyrybos ženklo „o jeigu skiriama kitos rūšies bausmė,“ įrašant žodžius „išskyrus baudą“) yra netikslus, vertinant jį santykyje su projektu papildoma nauja BK 47 straipsnio 6 dalimi, pagal kurią atitinkama baudos skyrimo išimtis (t.y. nesilaikant tos bausmės rūšies maksimalaus dydžio) yra siejama tik su BK XXXIII skyriaus nusikalstamomis veikomis. Nepritarti Argumentai. BK 47 straipsnio
už BK XXXIII skyriuje numatytas nusikalstamas veikas (korupcines). Siūloma, jog baudos dydis negalėtų būti mažesnis nei nustatytas nusikalstamos veikos dalyko, kaltininko padarytos turtinės žalos arba kaltininko gautos ar siektos gauti turtinės naudos sau ar kitam asmeniui dydis. Ši nuostata taikoma, kai bauda skiriama už pavienę korupcinę nusikalstamą veiką.
Tuo tarpu BK 64 straipsnyje reglamentuojamos bausmės skyrimo situacijos, kai neatlikus bausmės padaryta nauja nusikalstama veika. Taigi ši nuostata bus taikoma ne tik kai bus bendrinami nuosprendžiai už kelias korupcines nusikalstamas veikas, bet taip pat ir tais atvejais, kai bus padarytos bet kurios kitos nusikalstamos veikos. BK 47 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad skiriant baudą BK 47 straipsnio 3 ir 4 dalyse numatyti maksimalūs baudų dydžiai gali būti viršijami. Jei skiriant baudą už pavienę korupcinę nusikalstamą veiką galima viršyti nustatytą baudos maksimalų dydį, būtų nelogiška, jei subendrinant baudas už korupcines nusikalstamas veikas atsirastų kokie nors baudų viršutinės ribos limitai. 21. Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
dalis papildoma nauju antruoju sakiniu: „Už šio kodekso XXXIII skyriuje numatytus apysunkius ir sunkius nusikaltimus viešosios teisės gali būti atimtos nuo trejų iki septynerių metų.“ Nepritartina, kad specialiosios (griežtesnės) baudžiamojo poveikio priemonės taisyklės siejamos tik su vieno BK XXXIII skyriaus apysunkiais ir sunkiais nusikaltimais. Šios poveikio priemonės skyrimo esmė yra ne specialaus nusikaltimo padarymas, o kai nusikalstama veika padaryta piktnaudžiaujant viešosiomis teisėmis (BK 68 straipsnio 2 dalis). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad minimalaus termino nuo vienerių ik trejų metų padidinimas riboja teismo diskreciją tinkamai inidividualizuoti nuteistajam baudžiamosios atsakomybės priemones.
Be to, atsižvelgiant į tai, jog projektu išlaikoma teisėjo diskrecija (past. – BK 68¹ straipsnio 3 dalis: „<...> gali būti atimtos <...>“; BK 67 straipsnio 3 dalis: <...> viešųjų teisių atėmimas, teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimas <...> gali būti skiriami kartu su bausme“) nuteistajam paskirti arba apskritai neskirti viešųjų teisių atėmimo baudžiamojo poveikio priemonės, nėra suprantama, kodėl nustatomas toks ilgas minimalus atitinkamos priemonės terminas. Nepritarti Argumentai. Veiksminga kova su korupcija yra vienas reikšmingiausių Vyriausybės programoje nurodytų valstybės baudžiamosios politikos prioritetų. Atsižvelgiant į tai, kad BK projekte nurodytos priemonės skirtos ir veiksmingai kovai su korupcija, dėl šios priežasties BK projektu siūlomos priemonės daugeliu atvejų orientuotos būtent į BK XXXIII skyriuje nurodytas nusikalstamas veikas. Pažymėtina, kad BK projektu šios baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo pagrindo ir nėra siekiama pakeisti, t.y. vadovaujantis BK 68¹ straipsnio 2 dalimi, viešųjų teisių atėmimas visada turi būti skiriamas tais atvejais, kai nusikalstama veika padaryta piktnaudžiaujant viešosiomis teisėmis. Todėl nesvarbu, koks nusikaltimas yra padaromas (korupcinis ar ne), esant BK 68¹ straipsnio 2 dalyje nurodytam šios priemonės skyrimo pagrindui, teismas turi (nėra teismo diskrecijos neskirti priemonės) skirti viešųjų teisių atėmimą (BK 68¹ straipsnio 2 dalis – „Viešųjų teisių atėmimą teismas skiria tais atvejais, kai nusikalstama veika padaryta piktnaudžiaujant viešosiomis teisėmis.“). Jeigu BK 68¹ straipsnio 2 dalyje nurodyto pagrindo nėra ir teisėmis, darant nusikaltimą, nebuvo piktnaudžiauta vien dėl to, kad buvo padarytas apysunkis ar sunkus korupcinis nusikaltimas, šios priemonės nebus galima skirti.
Tuo tarpu BK projektu numatomas ilgesnis šios priemonės skyrimo terminas, jeigu buvo padarytas apysunkis arba sunkus korupcinis nusikaltimas. Ši baudžiamojo poveikio priemonė yra viena aktualiausių (kartu su teisės dirbti tam tikrą darbą ar užsiimti tam tikra veikla atėmimu) korupcinių nusikalstamų veikų kontekste, kadangi piktnaudžiavimai viešosiomis teisėmis, darant korupcinius sunkius nusikaltimus, yra itin šiurkštūs ir dažni. Todėl veiksmingas šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymas padėtų užkardyti tolesnį korupcinių nusikaltimų darymą ateityje, be to, veiksmingai užkirstų kelią susikompromitavusiems asmenims užimti aukštas pareigas valstybės tarnyboje. Tokio pobūdžio kovos su korupcija priemonių (nustatant ilgesnius draudimo užimti bet kokias viešai renkamas pareigas terminus už korupcines nusikalstamas veikas nuteistiems asmenims) griežtinimas numatytas ir Vyriausybės programoje (288.2. punktas), nustatant valstybės baudžiamosios politikos prioritetus. 22. Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
straipsnio („Teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimas“) 2 dalies pakeitimo. Nepritarti Argumentai. Analogiški argumentai kaip ir dėl Seimo kanceliarijos Teisės departamento 12 pastabos. 23. Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą dydžio viršutinė riba pakeliama net penkis kartus (t. y. nuo 25 iki 125 MGL). Teigtina, kad tokiam radikaliam šios poveikio priemonės didinimui trūksta pagrįstumo. Be to, abejotinas šio pakeitimo proporcingumas.
Atkreiptinas dėmesys, kad šiomis pataisomis tam tikrais atvejais teismui gali būti sudarytos prielaidos paskirti didesnę baudžiamojo poveikio priemonę („įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą“) nei būtų paskirta baudos bausmė. Nepritarti Argumentai. Teikiamu BK projektu viršutinę baudos ribą (išskyrus dėl juridinio asmens) siūloma padidinti 2 arba 3 kartus (2 kartus siūloma didinti baudos viršutinę ribą už nesunkius, apysunkius ir sunkius nusikaltimus, o 3 kartus – už baudžiamuosius nusižengimus ir neatsargius nusikaltimus), taip užtikrinant, kad galutinis rezultatas būtų 10 kartų didesnė bauda už visas nusikalstamas veikas lyginant su iki 2011 m. galiojusia BK redakcija. Kadangi skaičiuojant nuo 2011 m. baudos maksimalus dydis išaugtų 10 kartų, atitinkamai siūloma, kad baudžiamojo poveikio priemonės – įmokos į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą – viršutinė riba būtų didinama ne drastiškai, o perpus mažiau, t. y. 5 kartus. Taip užtikrinamas baudžiamojo įstatymo sistemiškumas ir nuoseklumas. Pastaba dėl to, jog teikiamu pasiūlymu sudaromos prielaidos paskirti didesnę baudžiamojo poveikio priemonę nei būtų paskirta baudos bausmė, yra neaktuali, nes tokia situacija yra galima ir pagal galiojantį baudžiamąjį įstatymą, t. y. įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą šiandien gali siekti nuo
teoriškai baudžiamojo poveikio priemonė (kuri tik turi įgyvendinti bausmės paskirti) gali būti net 25 kartus didesnė nei pati bausmė – bauda. 24. Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
15Teikiamo projekto 10 straipsniu siūloma keisti BK 75 straipsnio 1 dalį,
atstatant iki 2015 m. kovo 24 d. galiojusį teisinį reguliavimą (TAR, 2015, Nr. 2015-04087), pagal kurį bausmės vykdymo atidėjimas nebuvo galimas už sunkius tyčinius nusikaltimus.
Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad šiuo aspektu teikiamas projektas yra analogiškas Seime 2017 m. gegužės 16 d. registruotam BK 75 straipsnio pakeitimo projektui Reg. Nr. XIIIP-708, kuriam Teisės departamentas 2017 m. gegužės 23 d. yra pateikęs išvadą . Taip pat pastebėtina, kad dėl šio projekto Seimo valdyba yra paprašiusi Vyriausybės išvados. Nepritarti Argumentai. Pirma, siekis spręsti įkalinimo įstaigų perpildymo klausimą negali būti savitikslis, t.y. mažinti kalinių skaičių pasirenkant tokias priemones, kurios lemia nebaudžiamumą ir reiškia tai, kad asmenims net už vienus pavojingiausių nusikalstamų veikų (už sunkius nusikaltimus) praktiškai visada pavyksta išvengti baudžiamosios atsakomybės, nėra pateisinama. Pažymėtina, kad STT duomenimis, per 2016 m. už korupcinius nusikaltimus nei karto nebuvo pritaikyta reali laisvės atėmimo bausmė – visais atvejais bausmės vykdymas buvo atidėtas arba paskirta menkavertė bauda, kuri neturi nieko bendro su realiu nubaudimo principo įgyvendinimu ar veiksmingu atgrasymu. Antra, baimė, jog BK projektu teikiamais BK 75 straipsnio pakeitimais ribojama teismo diskrecija tinkamai individualizuoti bausmę kaltininkui, nėra niekuo pagrįsta. Sunkūs nusikaltimai ne veltui yra apibūdinami kaip tyčiniai nusikaltimai, už kuriuos baudžiamajame įstatyme numatyta didžiausia bausmė viršija 6 metus laisvės atėmimo, bet neviršija 10 metų laisvės atėmimo. Tai rodo, kad tokie nusikaltimai yra itin pavojingi, jais daroma didžiulė žala tiek asmeniui, tiek valstybei, todėl laisvės atėmimo bausmė už sunkius nusikaltimus turi būti realiai vykdoma, o ne, kaip taisyklė, atidedama. 25. Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
16Teikiamo projekto 11 straipsniu keičiama BK 90 straipsnio 3 dalis,
penkis kartus pakeliant nepilnamečiui galimos paskirti baudos dydį.
Atsižvelgiant į šios išvados 3 ir 6.3. pastabas, ginčytinas teikiamos pataisos pagrįstumas ir proporcingumas. Pritarti iš dalies Argumentai. Komitetas siūlo patobulinti įstatymo projektą ir atsisakyti maksimalaus baudos dydžio padidinimo nustatant tik minimalią ribą. 26. Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
ir 227 („Papirkimas“) straipsnių 3-ios dalys, nustatant alternatyvią baudos bausmę jų sankcijose. Dėl šių pataisų teiktinos atitinkamos pastabos: 17.1. Nors visas projektas yra orientuotas į baudžiamosios politikos griežtinimą, projekto 12 ir 13 straipsniais baudžiamoji atsakomybė už stambaus masto korupcinius nusikaltimus yra švelninama. Atsižvelgiant į tai, teigtina, jog teikiamam projektui trūksta nuoseklumo. 17.2. Atkreiptinas dėmesys, kad bauda sunkių nusikaltimų sankcijose baudžiamajame įstatyme nustatoma tik išimtiniais atvejais. 17.3. Svarstytina, ar pagrįstai baudos bausmė nustatoma tik BK 226 straipsnio 3 dalyje ir 227 straipsnio 3 dalyje, bet neįtvirtinama BK 225 straipsnio („Kyšininkavimas) 3 dalies bei 226 straipsnio 4 dalies sankcijose. Tokiu būdu aktyvioji korupcijos forma (papirkimas ar tarpininko papirkimas) kodekso kontekste traktuojama kaip privilegijuota korupcijos forma, lyginant ją su pasyviąja korupcijos forma (kyšininkavimas ar tarpininko kyšininkavimas). Nepritarti Argumentai. BK projektu siekiama veiksmingos baudžiamosios atsakomybės už korupcinius nusikaltimus. Užsienio šalių patirtis rodo, kad viena efektyviausių priemonių yra būtent griežtos finansinės sankcijos ir (ar) turto konfiskavimas su papildomais teisių užsiimti tam tikra veikla ribojimais.
Atsižvelgiant į tai, galimybės skirti didelę baudą numatymas už kvalifikuotą papirkimą būtų logiškas ir pamatuotas žingsnis, kurį, kartu su baudų didinimu, rekomenduoja ir EBPO ekspertai. Pažymėtina, kad nenumačius baudos alternatyvos, teismas nebūtinai visais atvejais skirtų laisvės atėmimo bausmę, kadangi baudžiamasis įstatymas numato galimybių (pvz., BK 54 str. 3 d., 62 str.) paskirti kitokią sankciją, nei numatyta BK specialiosios dalies straipsnyje, kuri gali būti ne tokia veiksminga ir atgrasinanti, kaip baudos bausmė. Negalima sutikti, kad sunkių nusikaltimų atvejais baudos bausmė BK numatyta tik išimtiniais atvejais. Šiuo metu baudos bausmės alternatyva numatyta BK 176 str., 199 str., 199¹ str., 199²str., 200 str., 216 str., 225 str. 2 d., 228 str. 2 dalyje dėl sunkių nusikaltimų. Pažymėtina, kad BK 226 str. 3 d. ir 227 str. 3 d. sankcija (laisvės atėmimas iki 7 metų) neturėtų būti lyginamos su žymiai griežtesne BK 225 str. 3 d. ar 226 str. 4 d. sankcija (laisvės atėmimas nuo 2 iki 8 metų). Priešingai, teikiamais pakeitimais sankcijos suvienodinamos su BK 225 str. 2 d. ir 228 str. 2 d. numatyta sankcija (bauda arba laisvės atėmimas iki 7 metų). Papirkimas ir kyšio priėmimas nėra tapatūs nusikaltimai, todėl jie negali būti laikomi vienas kito kvalifikuota ar privilegijuota norma. 27. Europos teisės departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, 2017-09-13 Įvertinę Lietuvos Respublikos Seimo 2017 m. rugsėjo 4 d. raštu Nr. S-2017-7784 pateiktą derinti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 43, 47, 54, 62, 63, 64, 68(1), 68(2), 71, 75, 90, 226 ir 227 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-1066, informuojame, kad pastabų ir pasiūlymų dėl šio projekto turinio atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Pritarti 3.
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Respublikos teisingumo ministerija Teisingumo ministerija susipažino su Lietuvos Respublikos Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitete šiuo metu svarstomu Respublikos Prezidentės pateiktu Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 43, 47, 54, 62, 63, 64, 68¹, 68², 71, 75, 90, 226 ir 227 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIIIP-1066 (toliau – Įstatymo projektas) ir informuoja, kad rengiant Įstatymo projektą dalyvavo ir Teisingumo ministerijos ekspertai, kurie Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijai teikė savo vertinimus ir pasiūlymus. Teisingumo ministerija iš esmės pritaria Įstatymo projekto tikslams ir siūlomoms teisinio reguliavimo priemonėms. Įstatymo projektu siūlomos nuostatos dėl baudos dydžių didinimo ir šių dydžių sąsajų su korupcinių nusikalstamų veikų dalyku, šiomis nusikalstamomis veikomis padaryta turtine žala arba kaltininko gauta ar siekta gauti turtine nauda, dėl nuosprendžio juridiniam asmeniui už korupcinę nusikalstamą veiką viešinimo, dėl viešųjų teisių atėmimo ir teisės dirbti tam tikrą darbą ar užsiimti tam tikra veikla atėmimo terminų ilginimo atitinka Septynioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos, kuriai pritarta Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. gruodžio 13 d. nutarimu Nr.
XIII-82 (toliau – Vyriausybės programa), nuostatas: siekti proporcingų ir atgrasančių sankcijų už korupciją taikymo, išgyvendinant praktiką, kai bausmės už korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas neturi nieko bendra su žala, kurią kaltininkas padarė valstybei (Vyriausybės programos 287 punktas); didinti pinigines bausmes už korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas (Vyriausybės programos 288.1. punktas); su korupcija ir piktnaudžiavimu tarnybine padėtimi būtina kuo aktyviau ir veiksmingiau kovoti viešumu (Vyriausybės programos 294.4 punktas); nustatyti ilgesnius draudimo užimti bet kokias viešai renkamas pareigas terminus už korupcines nusikalstamas veikas nuteistiems asmenims (Vyriausybės programos 288.2. punktas). Be to, šiuo įstatymo projektu siekiama atsižvelgti ir į Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (toliau – EBPO) rekomendacijas, susijusias su baudos bausmės dydžiais fiziniams ir juridiniams asmenims bei baudos veiksmingumo už korupcinio pobūdžio nusikaltimus didinimu.
Verta pažymėti, kad 2017 m. liepos mėn. vykusio EBPO darbo grupės prieš užsienio pareigūnų papirkimą sudarant tarptautinius verslo sandorius ekspertų 2 fazės Lietuvos vertinimo vizito metu, kaip viena pagrindinių problemų, buvo įvardintas labai žemas baudų, skiriamų už papirkinėjimą nuteistiems fiziniams ir juridiniams asmenims, lygis ir tai, kad teismo skiriamų baudų dydis nuosekliai yra prie apatinės galimos baudos ribos. Tuo pačiu Lietuvai buvo pasiūlyta: a) didinti finansines sankcijas fiziniams ir juridiniams asmenims, ir; b) skirti finansines sankcijas kaip alternatyvą laisvės atėmimo bausmei už kvalifikuotą papirkinėjimą. Taigi Įstatymo projekto priėmimas būtų vertinamas kaip Lietuvos pažangos žingsnis stojant į EBPO ir įgyvendinant EBPO ekspertų rekomendacijas. EBPO ekspertai, be kita ko, pažymėjo, kad į teisės aktų pokyčius, kaip Lietuvos pasiektą progresą tobulinant kovos su korupcijos sistemą, II fazės Lietuvos vertinimo ataskaitoje būtų atsižvelgta tik tuo atveju, jeigu jie būtų priimti ir įsigaliotų iki 2017 m. lapkričio 20 d. Dėl Įstatymo projektu siūlomų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio pakeitimų norėtume pažymėti, kad Teisingumo ministerija rengė ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei pateikė svarstyti Vyriausybės išvados projektą dėl analogiško turinio Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-708 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-708“ projektas, TAIS Nr. 17-9508(2)). Nurodytas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo projektas dar nėra apsvarstytas Lietuvos Respublikos Vyriausybėje.
Respublikos Specialiųjų tyrimų tarnyba Susipažinę su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 43, 47, 54, 62, 63, 64, 68(1), 68(2), 71, 75, 90, 226 ir 227 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIIIP-1066 bei atsižvelgdami į Lietuvos Respublikos Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto 2017 m. rugsėjo 20 d. posėdžio metu iškeltus klausimus, teikiame nuomonę dėl šio projekto. Informuojame, kad šiam projektui iš esmės pritariame dėl šių priežasčių:
Lietuvos pažangą vertinę šios organizacijos atstovai;
Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba (toliau – STT), atlikusi baudžiamųjų bylų, kuriose ikiteisminį tyrimą atliko STT pareigūnai, apžvalgą, nustatė, kad pagal susiklosčiusią praktiką, šiose bylose skiriamos itin švelnios bausmės. Pavyzdžiui, nustatyta, kad 2017 m. I pusmetį už sunkius korupcinio pobūdžio nusikaltimus vidutiniškai buvo skirta 86,6 MGL baudų (mažiausia paskirta bauda siekė 80 MGL, o didžiausia – 100 MGL), t. y. tik 12 proc. nuo galimo skirti baudų vidurkio, kuris sudaro 750,5 MGL. 2016 m. už šiuos nusikaltimus vidutiniškai buvo skiriama 182,5 MGL baudų – 24 proc. nuo galimo vidurkio, o 2015 m. – 121,05 MGL, t. y. 16 proc. nuo galimo vidurkio.
tiriamąjį laikotarpį už sunkius korupcinio pobūdžio nusikaltimus vidutiniškai buvo skiriama 130,05 MGL baudų, kas sudaro tik 17 proc. nuo galimo baudų vidurkio. Manytina, kad susiklosčiusi baudų skyrimo praktika neleidžia pasiekti pagrindinių bausmėms keliamų tikslų (tarp jų – ir teisingo nusikalstamą veiką padariusio asmens nubaudimo), todėl turėtų būti keičiama. Atsižvelgti
5Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
komitetui tobulinti įstatymo projektą Nr. XIIIP-1066 pagal jo bendrame komitetų posėdyje suformuluotus siūlymus, kuriems Teisės ir teisėtvarkos komitetas iš esmės pritarė, taip pat pagal Teisės ir teisėtvarkos komiteto pasiūlymą. 6.2. Komiteto pasiūlymas: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Teisės ir teisėtvarkos komitetas 2017-09-279 Argumentai: Komitetas siūlo didinti terminą įmokai į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą sumokėti. Siūlymas: Projekto 9 straipsniu keičiamo BK 71 str. išdėstyti taip: Pakeisti 71 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„71 straipsnis. Įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą
Teismas gali paskirti nuo 5 iki 25 125 MGL dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Įmoka turi būti sumokėta per teismo nustatytą terminą. Šis terminas negali būti ilgesnis negu treji metai.“
Sabatauskas. Komiteto pirmininkas (Parašas) Julius Sabatauskas Komiteto biuro patarėja Dalia Latvelienė
Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas
43, 47, 54, 62, 63, 64, 68¹, 68², 71, 75, 90, 226 IR 227
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
2Komiteto pirmininkas Vytautas Bakas, nariai:
Virgilijus Alekna, Arvydas Anušauskas, Dainius Gaižauskas, Jonas Jarutis, Rasa Juknevičienė, Laurynas Kasčiūnas, Michal Mackevič, Juozas Olekas, Audrys Šimas. Komiteto biuro vedėjas Vitalij Dmitrijev, patarėjas Evaldas Sinkevičius, padėjėja Vilma Lukoševičiūtė. Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas, nariai: Stasys Šedbaras, Rimas Andrikis, Irena Degutienė, Česlav Olševski, Lauras Stacevičius, Rimantė Šalaševičiūtė, Petras Valiūnas. Teisės ir teisėtvarkos komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, patarėja Dalia Latvelienė ir padėjėja Modesta Banytė. Kviestieji asmenys: Lietuvos Respublikos prezidentės vyriausioji patarėja Rasa Svetikaitė ir patarėjas Tautvydas Žėkas, Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos Administracinės ir baudžiamosios justicijos departamento direktorė Simona Mesonienė ir Baudžiamosios justicijos skyriaus vedėjas Darius Mickevičius bei patarėjas Jevgenijus Kuzma, Lietuvos Respublikos Generalinio prokuroro pavaduotojas Darius Karčinskas, Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus pavaduotojas Egidijus Radzevičius ir Administravimo valdybos viršininko pavaduoja Rūta Kaziliūnaitė, Lietuvos Respublikos Seimo Teisės departamento direktorius Andrius Kabišaitis ir Viešosios teisės skyriaus patarėjas Paulius Veršekys. 3. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1.
1Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2017-09-13 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
BK, kodeksas, baudžiamasis įstatymas) pataisų projektu bandoma spręsti galimai netinkamai susiformavusio teisės taikymo (teismų praktikos) problemas bausmių skyrimo srityje. Projekto rengėjai aiškinamajame rašte nurodo (past.
Eur), už sunkų nusikaltimą – iki 1 500 MGL dydžio (apie 57 000 Eur) baudą ir pan.), teismų praktikoje, kaip matyti iš pateiktų statistinių duomenų, skiriamos baudos yra akivaizdžiai per menkos, neatspindi tikrojo nusikalstamos veikos pavojingumo, daromos žalos tiek asmeniui, tiek valstybei, neužtikrina bausmės paskirties.“ Pastebėtina, kad vadovaujantis Teismų įstatymo 23 straipsnio 2 dalimi, vienodos bendrosios kompetencijos teismų praktikos aiškinant ir taikant įstatymus ir kitus teisės aktus formavimas yra priskiriamas ne įstatymų leidėjo, o Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) kompetencijai. Nepritarti Argumentai. Pastaba teikiama ne dėl įstatymo projekto turinio, bet dėl aiškinamajame rašte dėstomų faktinių aplinkybių, nulėmusių poreikį parengti įstatymo projektą. Pažymėtina, kad teismų praktikos formavimasis priklauso nuo teisės normų, reguliuojančių teisinius santykius, turinio.
Šiuo metu baudžiamajame įstatyme nustatyti baudų dydžiai (pavyzdžiui, minimali 1 MGL (38 eurai)) sudaro visas galimybes teismams, formaliai laikantis įstatymo raidės, skirti tokio dydžio baudas, kurios yra neadekvačios padarytų nusikalstamų veikų pavojingumui, neatgraso ir sudaro prielaidas nebaudžiamumui įsigalėti. Be to, tai, kad Lietuva neužtikrina adekvačių bausmių už korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas, konstatavo Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (toliau – EBPO) ekspertai. Būtent baudžiamojo įstatymo trūkumus, susijusius su baudų reglamentavimu, jie įvardino kaip vieną pagrindinių problemų, galinčių sukliudyti Lietuvai įstoti į EBPO 2018 metais. EBPO ekspertai atkreipė dėmesį į tai, kad teismų praktika nesikeičia taip greitai (ypač kai teisinio reguliavimo priemonės leidžia jai nesikeisti), dėl šios priežasties būtinos Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) pataisos, sprendžiančios tarptautinių ekspertų identifikuotas problemas. Pastebėtina ir tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau – LAT) nagrinėja bylas tik teisės taikymo aspektu. Tačiau pagal LAT formuojamą teismų praktiką, baudų dydžių klausimai nėra pripažįstami teisės klausimais, todėl teismų praktikos formavimasis kita linkme (t.y. baudų griežtėjimo/adekvačių baudų skyrimo) sunkiai tikėtinas. Nacionalinio saugumo strategijoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Seimo 2017 m. sausio 17 d. nutarimu Nr.
korupcijos reiškinio paplitimas šalies viešajame sektoriuje, ekonomikoje ir versle, įvardijamas kaip viena iš grėsmių nacionaliniam saugumui, galinti kenkti teisėtiems asmenų ir valstybės interesams, kompromituoti įstatymo viršenybės principą, mažinti piliečių tikėjimą demokratijos vertybėmis, demokratinėmis valdžios institucijomis ir mažinti valstybės patrauklumą užsienio investuotojams, todėl būtina nedelsiant imtis priemonių, kad ši grėsmė būtų kiek įmanoma sumažinta. 2. Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
dydžio ir jos skyrimo teisinį reglamentavimą. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad šiuo aspektu teikiamas projektas nėra išsamus. Pabrėžtina, kad baudžiamajame įstatyme ir toliau paliekama blanketinė nuoroda į kituose teisės aktuose panaikintą dydį – „minimalaus gyvenimo lygį“ (toliau – MGL). Atkreiptinas dėmesys, kad MGL nuo 2008 m. rugpjūčio 1 d. buvo pakeistas į
„bazinį bausmių ir nuobaudų dydį“ (toliau – BBND) . Lietuvos Respublikos
socialinės apsaugos išmokų atskaitos rodiklių ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio nustatymo įstatymo (Žin., 2008, Nr. 83-3294; Nr. 149-6013) 4 straipsnyje nustatyta, jog „1. Kituose teisės aktuose vartojamas rodiklis
„minimalusis gyvenimo lygis“ arba „MGL“ yra tapatus ir lygus bazinei
socialinei išmokai, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus atvejus. 2. Teisės aktuose, reglamentuojančiuose nusikalstamų veikų ir administracinių teisės pažeidimų kvalifikavimą bei bausmių ir nuobaudų dydžių apibrėžimą ir apskaičiavimą, vartojamas rodiklis „minimalusis gyvenimo lygis“ arba „MGL“ yra tapatus ir lygus baziniam bausmių ir nuobaudų dydžiui.“ Atsižvelgiant į išdėstytą ir sistemiškai peržiūrint baudos bausmės reglamentavimą, rekomenduotina apsvarstyti MGL dydžio keitimą į BBND viso BK mastu.
Atitinkamomis pataisomis BK taip pat būtų suderintas su naujuoju ANK, kuriame vartojamas ne minimalaus gyvenimo lygio, o bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio terminas. Nepritarti Argumentai. Pastaba nėra susijusi su teikiamo įstatymo projekto turiniu. Ja siūloma išspręsti techninį klausimą ir vietoj „MGL“ visame BK įrašyti „BBND“. Kaip nurodo pastabos autoriai, Socialinės apsaugos išmokų atskaitos rodiklių ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio nustatymo įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog teisės aktuose, reglamentuojančiuose nusikalstamų veikų ir administracinių teisės pažeidimų kvalifikavimą bei bausmių ir nuobaudų dydžių apibrėžimą ir apskaičiavimą, vartojamas rodiklis „minimalusis gyvenimo lygis“ arba „MGL“ yra tapatus ir lygus baziniam bausmių ir nuobaudų dydžiui.“ Taigi MGL ir BBND santykio problema yra išspręsta, todėl MGL sąvoka baudžiamajame įstatyme niekaip netrukdo pasiekti BK projektu užsibrėžtų tikslų. Pažymėtina ir tai, kad paprastai įstatymų projektai teikiami siekiant išspręsti konkrečią problemą, kurios mastas ir pobūdis nusakomas įstatymų projektų aiškinamuosiuose raštuose. Šio įstatymo projekto tikslas aiškiai įvardintas aiškinamajame rašte, juo nesiekiama išspręsti visų įmanomų baudžiamosios politikos klausimų ar kitų diskutuotinų (techninių) aspektų. 3. Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2017-09-13 3.
Teikiamas projektas yra susijęs su baudžiamosios politikos griežtinimu, BK 47 straipsnio 2 dalyje ženkliai pakeliant baudų (minimalios ir maksimalios ribos) dydžius fiziniams asmenims, šio straipsnio
pakeliant baudų dydžius nepilnamečiams, o BK 71 straipsnyje penkis kartus padidinant baudžiamojo poveikio priemonės – įmokos į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą – dydį ir kt. Šiame kontekste būtina atkreipti dėmesį į tai, jog nuo 2018 m. sausio 1 d. įsigalioja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. spalio 14 d. nutarimo Nr. 1031 „Dėl bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio patvirtinimo“ (Žin., 2008, Nr. 121-4608; TAR, 2014-09-11, Nr. 2014-12127; 2017-09-05, Nr. 2017-14215) nauja redakcija, kuria BBND dydis pakeliamas nuo 37,66 euro iki 50 eurų. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad, pritarus teikiamam projektui, baudos bausmės dydžiai bus esmingai padidinti dvejomis radikaliomis reformomis per itin trumpą laikotarpį. Dėl tos priežasties ginčytinas teikiamo projekto proporcingumas. Nepritarti Argumentai. Pastabos autorių minimo Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – LRV) nutarimo ir įstatymo projekto tikslai yra visiškai skirtingi. LRV nutarimu siekiama iš dalies indeksuoti BBND dydį, kuris nesikeitė nuo 2007 m. LRV nutarimo pakeitimai siejami su vartotojų kainų indekso pokyčiais per pastaruosius 10 metų (t. y. ekonominis rodiklis, skirtas ekonominei problemai spręsti). Minimas LRV nutarimas tik nežymiai pakeis BBND, atsižvelgiant į pasikeitusias ekonomines aplinkybes, todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad tai yra radikali reforma, esmingai padidinsianti baudos bausmės dydžius. Įstatymo projekto tikslas – iš esmės sureguliuoti baudų dydžius. Baudžiamojo įstatymo pakeitimai būtini ne tik siekiant narystės EBPO, bet ir stiprinant kovą su korupcija.
Nusikalstamas veikas darantys asmenys nesulaukia adekvataus jų veiksmų įvertinimo, skiriamos minimalios baudos neatgraso nuo nusikalstamų veikų darymo, o įsigalėjęs nebaudžiamumas ne tik didina visuomenės nusivylimą valstybe, bet ir diskredituoja teisingumą. Siekiant to išvengti, nepakanka nežymių teisės aktų korekcijų (kurios atliktos LRV nutarimu), tam būtini esminiai baudžiamojo įstatymo pakeitimai. 4. Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
teismas juridiniam asmeniui paskiria bausmę už šio kodekso XXXIII skyriuje numatytą nusikalstamą veiką, privalo būti paskelbtas per visuomenės informavimo priemones.“ Teikiamai pataisai nepritartina dėl sistemiškumo stokos ir priemonės kazuistinio pobūdžio, taip pat dėl teismo diskrecijos ribojimo. Akcentuotina, kad imperatyvas dėl nuosprendžio juridiniam asmeniui paskelbimo per visuomenės informavimo priemones projekte yra susietas tik su vienu BK specialiosios dalies skyriumi – BK XXXIII skyriumi („Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams“), nors juridinis asmuo gali atsakyti ir už kitų (past. – taip pat ir daug pavojingesnių) nusikalstamų veikų padarymą. Atkreiptinas dėmesys, kad BK specialioji dalis atspindi kodekso saugomų teisinių vertybių hierarchiją. BK specialiosios dalies skyriai pradedami konstruoti nuo pačių pavojingiausių, pažeidžiančių esmines žmogaus teises ir laisves nusikalstamų veikų (nusikaltimai žmoniškumui ir karo nusikaltimai; nusikaltimai Lietuvos valstybės nepriklausomybei, teritorijos vientisumui ir konstitucinei santvarkai; nusikaltimai žmogaus gyvybei ir kt.). Nusikalstamų veikų valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams skyrius yra įtvirtintas BK specialiosios dalies viduryje.
Pabrėžtina, jog, išskiriant vieną nusikalstamų veikų (be to, ne pačių pavojingiausių) rūšį atskiros poveikio priemonės taikymo kontekste, gali būti ne tik pažeidžiama BK sistema, bet ir nusikalstamų veikų tarpusavio hierarchija. Antra vertus, pastebėtina, kad baudžiamosios teisės teorijoje viešas nuosprendžio paskelbimas dažnai prilyginamas savarankiškai bausmės juridiniam asmeniui rūšiai (past. – viename iš 2000 m. BK projekto variantų šią poveikio priemonę taip pat buvo siūloma prilyginti bausmei). Šiame kontekste akcentuotina, jog dėl šios priemonės taikymo turėtų kiekvienu atveju spręsti teismas, atsižvelgdamas į daugelį bylos aplinkybių. BK 43 straipsnio komentare pažymima:
„Juridinio asmens dalykinė reputacija yra viena iš asmeninių neturtinių
juridinio asmens teisių, kuri ginama įstatymų nustatyta tvarka. Teismui nutarus paskelbti apie juridinio asmens padarytą nusikalstamą veiką per visuomenės informavimo priemones, atsiranda reali galimybė, kad bus sumenkinta juridinio asmens reputacija, nes apie neteisėtą jo veiką sužinos neapibrėžtas asmenų ratas. Dėl šios priežasties spręsdamas, ar pasinaudoti tokia teise, teismas turi įvertinti visas baudžiamosios bylos aplinkybes, taip pat atsižvelgti, kokį poveikį padarys paskirta juridiniam asmeniui bausmė, baudžiamojo poveikio priemonė ir pan. Apie juridinio asmens padarytą nusikalstamą veiką patartina paskelbti per visuomenės informavimo priemones tik tada, kai siekiama tam tikrų prevencinių tikslų, t. y. kai juridinio asmens veiklos pobūdis arba rezultatai reikšmingi visuomenei <...> arba egzistuoja reali tikimybė, kad juridinis asmuo gali pakartotinai nusikalsti ir pan., todėl tikslinga informuoti visuomenę apie „polinkį“ daryti nusikalstamas veikas“. Pritarti iš dalies Argumentai.
Komitetas atsižvelgdamas į šią pastabą pažymi, kad veiksminga kova su korupcija yra vienas reikšmingiausių LRV programoje nurodytų valstybės baudžiamosios politikos prioritetų. Įstatymo projektas skirtas veiksmingai kovai su korupcija ir dėl šios priežasties jame numatomos priemonės daugeliu atvejų orientuotos būtent į BK XXXIII skyriuje nurodytas nusikalstamas veikas. Šiuo aspektu pabrėžtina, kad viešumas (ir pažeidėjų viešinimas) yra viena veiksmingiausių kovos su korupcija priemonių, kuri papildomai, atsižvelgiant į korupcinių nusikaltimų pobūdį, šiame kontekste turi ir didelį prevencinį poveikį. Didesnio viešumo kovoje su korupcija poreikis akcentuojamas ir LRV programoje (programos 294.4 punktas), nurodant, kad su korupcija ir piktnaudžiavimu tarnybine padėtimi būtina kuo aktyviau ir veiksmingiau kovoti viešumu. BK 1 straipsnyje įtvirtinta jo paskirtis: baudžiamosios teisės priemonėmis ginti žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus nuo nusikalstamų veikų. Tai suponuoja valstybės teisę ir pareigą imtis veiksmingų priemonių, kurios leistų iš tiesų apginti žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus nuo nusikalstamų veikų. Nusikalstamas veikas padariusių juridinių asmenų reputaciją griauna ne informacijos paviešinimas apie jų padarytas korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas, bet jie patys, darydami nusikalstamas veikas. Valstybės baudžiamąja politika neturėtų būti siekiama apsaugoti už korupcinius nusikaltimus nuteistų juridinių asmenų dalykinę reputaciją ar nuslėpti tokią informaciją nuo visuomenės, nes, abejotina, ar apskritai korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas darantis juridinis asmuo gali tikėtis turėti dalykinę ar nepriekaištingą reputaciją. Priešingai, apie korupcinio pobūdžio nusikaltimo padarymą, įskaitant kaltininką, būtina nedelsiant informuoti visuomenę ir kitus sąžiningai veikiančius juridinius asmenis, nes tai atitinka viešąjį interesą.
Dėl šių priežasčių, nuosprendžių, kuriais skiriamos bausmės už korupcinius nusikaltimus nuteistiems juridiniams asmenims, privalomas paskelbimas per visuomenės informavimo priemones būtų itin veiksminga, efektyvi ir reikšmingą prevencinį poveikį turinti priemonė kovoje su korupcija. Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamųjų nusižengimų pavojingumas neprilygsta nusikaltimų pavojingumui ir jais daromai žalai, taip pat įvertinus tai, kad teismų praktikoje reti atvejai, kad juridiniai asmenys traukiami baudžiamojon atsakomybėn už baudžiamuosius nusižengimus, siūlytina, kad privalomai per visuomenės informavimo priemones būtų skelbiami tik nuosprendžiai, kuriuo teismas juridiniam asmeniui paskiria bausmę už BK XXXIII skyriuje numatytus nusikaltimus (už baudžiamuosius nusižengimus pareigos skelbti nebūtų). 5. Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
Argumentai.
Nepritarti Argumentai. Įstatymo projektu siūloma nustatyti minimalius baudų dydžius, diferencijuojant juos priklausomai nuo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo, t. y. atsisakyti šiuo metu nustatytos minimalios 1 MGL dydžio (38 EUR) baudos, kuri gali būti paskirta už visas nusikalstamas veikas (net už sunkius nusikaltimus), nepaisant jų pavojingumo. BK 62 straipsnio pakeitimais yra atsižvelgiama į Konstitucinio Teismo jurisprudenciją, pagal kurią įstatymų leidėjas negali nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kad teismas, pagal įstatymą priimantis sprendimą dėl piniginės baudos už teisės pažeidimą skyrimo, apskritai negalėtų, atsižvelgdamas į pažeidimo pobūdį, pavojingumą (sunkumą), mastą, kitus požymius, atsakomybę lengvinančias ir kitas aplinkybes (dėl kurių atitinkama piniginė bauda teisės pažeidėjui būtų akivaizdžiai per didelė, nes neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui, ir dėl to neteisinga) ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo kriterijais, individualizuoti įstatyme įtvirtintos išties didelės piniginės baudos, t. y. <...> skirti mažesnės piniginės baudos nei įstatyme įtvirtinta minimali piniginė bauda (sankcijos žemutinė riba) arba griežtai apibrėžto dydžio piniginė bauda (Konstitucinio Teismo 2005 m. lapkričio 3 d. nutarimas). Nei Konstitucinis Teismas, nei įstatymų leidėjas nenurodo, kokia bauda minėtais atvejais turėtų būti skiriama. Tai paliekama teismo diskrecijai – svarbu tai, kad įstatymu būtų numatyta galimybė paskirti baudą, mažesnę nei įstatymo nustatytas baudos minimumas. 1 MGL dydžio baudos, kaip galimo minimumo, atsisakymas nereiškia, kad šis dydis negali būti atskaitos tašku sprendžiant kitus klausimus. Įstatymo projektu teikiami pasiūlymai nėra niekaip susiję su BK 61 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta bausmės skaičiavimo nuo jos vidurkio taisykle.
Šiai taisyklei pritaikyti svarbu sudėti baudos minimumą ir maksimumą, o teikiamos BK pataisos to nepanaikina (tiesiog nustatomi kitokie minimalūs ir maksimalūs baudų dydžiai), todėl baudos vidurkio apskaičiavimui jokių kliūčių nesudaroma. 6. Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
veikų rūšis dydžius (tiek apatines, tiek viršutines jų ribas). Dėl atitinkamo pasiūlymo teiktinos šios pastabos:
maksimalios baudos bausmės ribos gali sudaryti teisines prielaidas bausmės tikslams pasiekti. Šiame kontekste pakartotinas pastebėjimas, kad žemesnių nei bausmės vidurkis baudų skyrimą lemia ne baudžiamojo įstatymo trūkumai (netobulumai), o susiformavusi teismų praktika bausmių skyrimo srityje. Nepritarti Argumentai. Atkreiptinas dėmesys, kad teismų praktikos formavimasis priklauso nuo teisės normų, reguliuojančių teisinius santykius, turinio. Išsamūs argumentai išdėstyti prie 1 Teisės departamento pastabos. 7. Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2017-09-132
sprendžiama jų išieškojimo problematika. Nepritarti Argumentai. Bauda – tik viena iš alternatyvių bausmių. Jei jau bausmės skyrimo momentu aišku, kad kaltininkas negalės sumokėti jam paskirtos baudos, turi būti sprendžiamas alternatyvių bausmių klausimas (pvz., laisvės atėmimo (realaus) ir pan.). Abejonės dėl baudos išieškojimo galimybių negali būti priežastimi kliudančia nustatyti adekvačias baudas už pavojingas nusikalstamas veikas. 8. Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2017-09-132 6.3.
Projekto aiškinamajame rašte nėra pateikta argumentų, kokiais skaičiavimais remiantis, projekte nustatytos baudų už atskiras nusikaltimų rūšis didinimo proporcijos. Pavyzdžiui, maksimalus baudos dydis už nesunkų, apysunkį ir sunkų nusikaltimus padidintas du kartus; už baudžiamąjį nusižengimą ir neatsargų nusikaltimą – virš trijų kartų; nepilnamečiams – net penkis kartus; o juridiniam asmeniui maksimali baudos riba išlaikoma nepakitusi. Analogiškos pastabos dėl pagrįstumo teiktinos ir dėl baudų už atskiras nusikalstamų veikų rūšis minimalių dydžių parinkimo. Pritarti iš dalies Argumentai. Komitetas teikdamas patobulintą įstatymo projektą siūlo atsižvelgti į pastabą dėl maksimalaus baudos dydžio nepilnamečiams ir jo nekeisti, taip pat padidinti nustatytą maksimalų baudos dydį juridiniams asmenims. 9. Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2017-09-132
minimalių baudų dydžius už atskiras nusikalstamų veikų rūšis, rekomenduotina jas suapvalinti bent iki dešimčių (past. – BK 47 straipsnio 3 dalies 1 ir 5 punktai), siekiant išvengti bausmės skyrimo aritmetinių sunkumų. Atkreiptinas dėmesys į BK 61 straipsnio 3 dalies taisyklę – „Nustatant įstatyme numatytos bausmės vidurkį, sudedamas minimalus ir maksimalus straipsnio sankcijoje numatytas bausmės dydis ir gautas rezultatas padalijamas pusiau.“ Pritarti iš dalies Argumentai. Komitetas siūlo patobulinti įstatymo projektu keičiamą BK 47 str. 3 d. 10. Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2017-09-132 6.5.
Pabrėžtina, kad iš esmės padidinus BK 47 straipsnio 3 dalyje numatytas baudų sumas, taip pat nuo 2018 m. sausio 1 d. kylant BBND (MGL) dydžiui iki 50 eurų, būtina spręsti su tuo tiesiogiai susijusias BK 42 straipsnio („Bausmių rūšys“) ir 65 straipsnio („Bausmių sudėjimo ir keitimo taisyklės“) sistemines spragas ir peržiūrėti bausmių tarpusavio hierarchiją. Atkreiptinas dėmesys, kad BK VII skyriuje ir jo
ir baudžiamuosius nusižengimus. Bausmės kodekse dėstomos nuo švelniausių iki griežčiausių. Atitinkamai formuojama ir BK specialiosios dalies straipsnių sankcijų struktūra. Be to, skirdamas bausmę, teismas pirmiausia turi apsvarstyti švelnesnės bausmės skyrimo galimybę. Remiantis esama sistema, baudos bausmė pagal griežtumą lenkia tik viešuosius darbus ir yra traktuojama kaip švelnesnė bausmės rūšis ne tik už laisvės atėmimą iki gyvos galvos ar terminuotą laisvės atėmimą, bet ir už areštą bei laisvės apribojimą. Kita vertus, analizuojant pakitusį baudos dydį santykyje su BK 65 straipsniu, akivaizdu, jog bausmių sistema ir jos keitimo taisyklės tampa išbalansuotos. BK 65 straipsnio 1 dalies 3 punkto b papunktyje nustatyta, jog vieno MGL dydžio bauda prilyginama vienai laisvės apribojimo dienai. Maksimali laisvės apribojimo bausmė, remiantis BK 48 straipsnio 2 dalimi – dveji metai (past. – atitinka 730 MGL baudą). Projektu teikiama maksimali bauda už apysunkį nusikaltimą yra 2000 MGL, už nesunkų – 1000 MGL. BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto a papunktyje nustatyta, jog viena arešto para prilyginama dviejų MGL dydžio baudai. Maksimali arešto bausmė, remiantis BK
baudą).
Pabrėžtina, kad pagal projektu siūlomą reguliavimą maksimalus arešto bausmės dydis praktiškai prilyginamas minimaliam baudos už apysunkį nusikaltimą (past. – kurių sankcijose gali būti numatyta arešto bausmė) dydžiui. Atkreiptinas dėmesys ir į galiojančios redakcijos BK
nėra galimybių ją išieškoti, teismas gali pakeisti baudą areštu. Keisdamas baudą areštu, teismas vadovaujasi šio kodekso 65 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis“), kuri, esant tokiam baudos ir arešto santykiui, būtų sunkiai įgyvendinama. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, jog kartu su teikiamomis pataisomis yra būtina peržiūrėti bausmių rūšių tarpusavio hierarchiją arba iš esmės koreguoti bausmių keitimo proporcijas. Nepritarti Argumentai. Pirma, teikiamas BK projektas niekaip nesusijęs su bausmių hierarchijos išbalansavimu. Baudos dydžio klausimo sprendimas nereiškia, kad baudos bausmė prilygsta ar tampa griežtesne bausme nei, pavyzdžiui, terminuoto laisvės atėmimo bausmė. Piniginė sankcija, kuri bus paskirta atsižvelgus į turtinę asmens padėtį, niekada griežtumu neprilygs toms bausmės, kuriomis fiziškai ribojama asmens laisvė. Atkreiptinas dėmesys į užsienio valstybių patirtį, kuriose numatyti baudų dydžiai atskirais atvejais kur kas didesni, be to, kai kurių valstybių baudžiamieji įstatymai baudos bausmę leidžia skirti net kartu su laisvės atėmimo bausme. Antra, dėl bausmių keitimo taisyklių, atkreiptinas dėmesys į tai, kad pastabos autorių įvardinta problema nėra susijusi su teikiamu BK projektu. Įvardintos bausmių konvertavimo problemos galimos ir pagal galiojantį teisinį reguliavimą. Norint spręsti šią problemą, reikalingos konceptualios diskusijos, moksliniai paskaičiavimai, studijos ir pan. Jokiu būdu negalima teigti, kad būtent teikiamas BK projektas sukuria šią problemą.
Keliami klausimai, susiję su bausmių keitimo taisyklėmis, yra už šio įstatymo projekto ribų. Įvardintos galimos bausmių keitimo taisyklės nesusiję nei su BK projektu siūlomais minimaliais baudų dydžiais, nei su antikorupcinių priemonių paketu. 11. Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
papildomas nauja 6 dalimi: „Už šio kodekso XXXIII skyriuje numatytas nusikalstamas veikas skiriamos baudos dydis negali būti mažesnis nei nustatytas nusikalstamos veikos dalyko, kaltininko padarytos turtinės žalos arba kaltininko gautos ar siektos gauti turtinės naudos sau ar kitam asmeniui dydis. Esant keliems baudos dydžio apskaičiavimo kriterijams, skiriamos baudos dydis skaičiuojamas nuo to, kurio vertė pinigine išraiška yra didžiausia. Kai bauda skiriama vadovaujantis šioje dalyje nustatytomis taisyklėmis, galutinis teismo paskirtos baudos dydis už šio kodekso XXXIII skyriuje numatytas nusikalstamas veikas gali viršyti šio straipsnio 3 ir 4 dalyse numatytus maksimalius baudų dydžius, tačiau negali būti mažesnis nei šio straipsnio 3 ir 4 dalyse numatyti minimalūs baudų dydžiai.“ Dėl šios pataisos teiktinos atsitinkamos pastabos:
dalies 47 straipsnio dalių, atsižvelgiant į tai, jog kituose įstatymuose ar jų įgyvendinamuose teisės aktuose gali būti tiesioginių nuorodų į pernumeruojamas BK 47 straipsnio dalis. Atsižvelgiant į tai, naująją nuostatą siūlytina dėstyti ne 47 straipsnio naujoje 6 dalyje, o 8 dalyje. Nepritarti Argumentai. Įstatymo projektas atitinka juridinės technikos reikalavimus. Pastaboje nenurodytas konkretus teisės aktas, kuriame būtų įtvirtinta nuoroda į BK 47 straipsnio 6 ir 7 dalis. 12. Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2017-09-132 7.2.
Kita vertus, atkreiptinas dėmesys, kad siūloma nuostata yra tiesiogiai susijusi ne su bendrosiomis bausmių nuostatomis, o su bausmės skyrimo taisyklėmis. Pažymėtina, kad bausmės skyrimo taisyklės yra ir turi būti reglamentuojamas ne BK VII („Bausmė“), o BK VIII skyriuje („Bausmės skyrimas“). Nepritarti Argumentai. Aptariama nuostata yra ne kas kita kaip specialioji norma BK 47 straipsnio 3 dalies atžvilgiu, nes nustato maksimalius baudos dydžius tam tikrais specifiniais atvejais, o bausmės dydžių (ribų) nustatymas yra būdingas būtent BK VII skyriui („Bausmė“). 13. Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2017-09-132
taisyklės yra išskiriamos tik dėl vieno konkretaus BK XXXIII skyriaus („Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams“) nusikalstamų veikų. Tokiu būdu išbalansuojama BK sistema, o BK XXXIII skyrius traktuojamas kaip svarbesnis už kitus. Be to, pastebėtina, jo BK 47 straipsnyje nustatomos bausmių (baudų) skyrimo taisyklės nėra privilegijuojančio pobūdžio, o priešingai – sunkina nuteistojo asmens padėtį. BK 47 straipsnio 6 dalies pirmuoju sakiniu siūloma įtvirtinti idėją, jog skiriamų baudų už nusikalstamas veikas valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams dydžiai gali būti ir gerokai didesni nei maksimalūs baudų dydžiai, įtvirtinti BK 47 straipsnio 3 dalyje: „Už šio kodekso XXXIII skyriuje numatytas nusikalstamas veikas skiriamos baudos dydis negali būti mažesnis nei nustatytas nusikalstamos veikos dalyko, kaltininko padarytos turtinės žalos arba kaltininko gautos ar siektos gauti turtinės naudos sau ar kitam asmeniui dydis.“ Tokiu būdu BK XXXIII skyriaus kontekste baudos bausmė pagal hierarchiją galimai taptų pačia griežčiausia bausme, lenkiančia net terminuoto laisvės atėmimo bausmę.
Atsižvelgiant į BK 65 straipsnio taisykles, baudos bausmė galėtų viršyti ne tik maksimalų už korupcinius nusikaltimus galimą paskirti terminuoto laisvės atėmimo bausmės terminą (past. – 8 metai prilygtų 5840 MGL baudos dydžiui), bet ir bendrąjį maksimalų terminuoto laisvės atėmimo bausmės terminą (past. – 20 metų laisvės atėmimo prilygtų 14600 MGL baudos dydžiui). Nepritarti Argumentai. Pažymėtina, kad absoliučia dauguma atvejų atsakomybės už atskiras nusikaltimų ar kitokių teisės pažeidimų rūšis pobūdis, sankcijų sistema ir sankcijų dydis yra laikomas valstybių nacionalinės teisės reglamentavimo dalyku, taip yra net ir tais atvejais, kai tarptautiniai susitarimai ir (ar) ES dokumentai reikalauja nustatyti atsakomybę (baudžiamąją ar alternatyvią) už tam tikrus visuotinai pripažintu pavojingumu pasižyminčius pažeidimus. Tačiau korupciniai nusikaltimai šiuo požiūriu išsiskiria iš kitų nusikalstamų veikų rūšių – šioje srityje besispecializuojančios tarptautinės organizacijos išsamiai vertina ne tik kriminalizavimo apimtį bei praktinį sankcijų pritaikomumą, bet ir jų dydį. Tai būdinga Jungtinių tautų, GRECO ir ypač EBPO veiklai.
Be to, dėl sankcijų, taikomų kitų rūšių nusikalstamas veikas padariusiems asmenims, Lietuvos teisinė sistema nėra gavusi tokių kritinių pastabų, kaip dėl atsakomybės už korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas realizavimo formų. Šiuo požiūriu nusikalstamos veikos valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams yra išskirtos iš kitų nusikalstamų veikų, todėl ir išskirtiniai sprendimai jų atžvilgiu yra pateisinami. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad už kitas nusikalstamų veikų rūšis, kurios savo pavojingumu prilygsta arba lenkia nusikalstamas veikas valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams (pavyzdžiui, pavojingiausi nusikaltimai asmeniui), finansinio pobūdžio sankcijos nėra tinkamiausia poveikio priemonė. Dėl šios priežasties finansinio poveikio priemonių stiprinimas tais atvejais, kai jos yra viena iš tinkamiausių poveikio priemonių, nereiškia kitų rūšių nusikalstamų veikų pavojingumo menkinimo. Kita vertus, korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos kai kuriais aspektais yra giminingos daliai nusikalstamų veikų ekonomikai, verslo tvarkai, finansų sistemai ar nuosavybei. Dėl šios priežasties neatmestina, kad, pritarus siūlomiems pakeitimams, ilgainiui paaiškėtų, jog tikslinga tuo pačiu ar panašiu principu apibrėžti ir baudas asmenims, padariusiems BK XXVIII, XXXI, XXXII skyriuose numatytas nusikalstamas veikas. Negalima manipuliuoti matematiniais skaičiavimais keičiant terminuoto laisvės atėmimo bausmę į baudą ir atvirkščiai, nes to neleidžia daryti ir pats baudžiamasis įstatymas. Formaliu matematiniu požiūriu pateikti skaičiavimai yra abejotini vertybiniu požiūriu.
Nors bauda dažnai aptarinėjama kaip alternatyva laisvės atėmimui, vis dėlto realus laisvės atėmimas (ypač – ilgalaikis) yra susijęs su asmeninio neturinio pobūdžio suvaržymais ir praradimais, todėl vien mechaniniu prilyginimu grindžiamas teiginys, kad, pritarus siūlymams, bauda taptų griežtesne bausme nei ilgalaikis terminuotas laisvės atėmimas ir tuo sugriautų egzistuojančią bausmių sistemą, nėra pagrįstas. Pažymėtina ir tai, kad EBPO ekspertai kaip vieną iš esminių Lietuvos sankcijų sistemos trūkumų ne kartą įvardijo tai, kad bauda gali būti ženkliai mažesnė už kyšio dalyką arba iš nusikalstamos veikos gautą turtinę naudą, o tokia – mažesnė nei kyšio dalykas ar gauta nauda – bauda laikoma neproporcinga. Dėl šios priežasties baudos prilyginimas šiems dydžiams laikytinas tinkamu ir proporcingu sprendimu. Šiuo atveju svarbiausias ne maksimalus dydis, o principinis santykio tarp neteisėtos naudos ir poveikio priemonės įtvirtinimas. 14. Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2017-09-132
3, 4 ir 6 dalyse numatytas baudas už nusikalstamas veikas valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams, jos galimai nekoreliuos su šias veikas kvalifikuojančiu dalyko požymiu – didele kyšio verte – 250 MGL (kuri, palyginus su baudų dydžiais, yra sąlyginai menka). Kitaip sakant, didelė kyšio vertė kyšininkavimo (BK 225 straipsnis), prekybos poveikiu (BK 226 straipsnis) ir papirkimo (BK 227 straipsnis) sudėtyse nulemia atitinkamų veikų kvalifikavimą kaip sunkaus nusikaltimo (past. – maksimali bausmė iki septynerių arba aštuonerių metų laisvės atėmimo).
Bauda už sunkų nusikaltimą, remiantis projektu keičiamo BK 47 straipsnio 3 dalies 4 punktu, gali būti nuo 150 iki 3000 MGL, o vadovaujantis projektu keičiamo BK 47 straipsnio
veikos dalyko, kaltininko padarytos turtinės žalos arba kaltininko gautos ar siektos gauti turtinės naudos sau ar kitam asmeniui dydis. Atitinkama pastaba teiktina ne tik dėl BK XXXIII skyriaus, bet ir dėl kitų sudėčių, kuriose numatyti santykinai menkaverčiai veiką kaip sunkų nusikaltimą kvalifikuojantys didelės žalos ar didelės vertės požymiai (pavyzdžiui, žiūrėti BK 199 straipsnio („Kontrabanda“) 1 dalį). Nepritarti Argumentai. Siūlomos naujos BK 47 straipsnio 6 dalies nuostatos būtų specialioji norma BK 47 straipsnio 3 ir 4 dalių atžvilgiu, o jų tarpusavio santykis sprendžiamas pagal bendrąsias normų konkurencijos taisykles. Pavyzdžiui, jei šias nuostatas taikytume asmeniui, paėmusiam 500 MGL dydžio kyšį, tai pagal siūlomą BK 47 straipsnio 3 dalies 4 punktą, jam bauda galėtų būti skiriama nuo 150 iki 3000 MGL, tačiau kaip specialią normą pritaikius siūlomą naują 6 dalį, tokiam asmeniui baudos ribos galės būti nuo 500 iki 3000 MGL, t. y. diskrecija nustatant baudos dydį bus mažesnė. Jei tokią veiką padaręs asmuo gaus turtinės naudos, siekiančios 5000 MGL, tai pagal 47 straipsnio 3 dalį, jam bauda galėtų būti nuo 150 iki 3000 MGL, tačiau jam kaip specialią normą pritaikius BK 47 straipsnio 6 dalį, bauda turės būti ne mažiau kaip 5000 MGL. 15. Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2017-09-132 7.5.
Projektu keičiamos BK 47 straipsnio 6 dalies antrajame sakinyje nustatoma, jog „Esant keliems baudos dydžio apskaičiavimo kriterijams, skiriamos baudos dydis skaičiuojamas nuo to, kurio vertė pinigine išraiška yra didžiausia.“ Pastebėtina, kad atitinkama nuostata ne tik stokoja aiškumo, bet galimai pažeidžia vieną iš esminių baudžiamosios teisės principų – in dubio pro reo („visos abejonės kaltinamojo naudai“). Nepritarti Argumentai. Principu „visos abejonės kaltinamojo naudai“ vadovaujamasi sprendžiant dėl asmens kaltės, o ne dėl kaltu pripažinto asmens bausmės dydžio. Šis principas visų pirma yra procesinis, todėl tuo atveju, kai byloje yra aiškiai nustatytas tiek kyšio dalykas, tiek ir iš nusikalstamos veikos gauta turtinė nauda ir yra sprendžiama dėl to, kurį iš šių dydžių laikyti kriterijumi baudos dydžiui nustatyti, jis apskritai nebūtų taikomas, nes tiesiog nėra jokių abejonių (tuo atveju, jei, pavyzdžiui, byloje liktų nepaneigtų abejonių dėl to, koks buvo kyšio dydis arba kokia nauda gauta iš nusikalstamos veikos, tai ši abejonė, kaip ir bet kokia kita abejonė ir toliau būtų vertinama kaltinamojo naudai). Kaip analogija paminėtini atvejai, kai yra kelios kvalifikuotos nusikalstamos veikos sudėtys ir kaltininko veika atitinka kelias iš jų – tokiu atveju taikoma labiau kvalifikuota sudėtis, ir tai laikoma ne principo „visos abejonės kaltinamojo naudai“ pažeidimu, o visuotinai priimtina veikų kvalifikavimo taisykle. 16. Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2017-09-132 7.6.
Projektu keičiamos BK 47 straipsnio 6 dalies trečiajame sakinyje nustatoma: „Kai bauda skiriama vadovaujantis šioje dalyje nustatytomis taisyklėmis, galutinis teismo paskirtos baudos dydis už šio kodekso XXXIII skyriuje numatytas nusikalstamas veikas gali viršyti šio straipsnio 3 ir 4 dalyse numatytus maksimalius baudų dydžius, tačiau negali būti mažesnis nei šio straipsnio 3 ir 4 dalyse numatyti minimalūs baudų dydžiai.“ Analogiškai prieš tai teiktai pastabai, kritikuotina, jog teikiamomis pataisomis ignoruojamas baudžiamosios teisės humaniškumo principas, t. y. siūlomomis pataisomis leidžiama viršyti maksimalų baudos dydį, tačiau neleidžiama paskirti mažesnės baudos nei kodekse nustatyta minimali bauda. Kita vertus, pabrėžtina, jog nėra aiškus šios nuostatos santykis su projekto
Argumentai. Nemanytina, kad santykis tarp siūlomos BK 47 straipsnio 6 dalies ir 62 straipsnio 3 dalies 2 punkto yra probleminis, nes pastarajame punkte pakankamai aiškiai pasakyta, kad, esant 62 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytoms aplinkybėms, švelnesnė negu įstatymo nustatyta bausmė (aptariamu atveju tai būtų per BK 47 straipsnio 6 dalyje nurodytus dydžius išreikšta riba) gali būti skiriama. 17. Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
1
bausmės skyrimo pagrindai (BK 54 straipsnio 2 dalis) papildomi nauju pagrindu (8 punktas) – teismas, skirdamas bausmę, taip pat turės atsižvelgti į nusikalstama veika padarytą žalą. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad šis požymis yra perteklinis, nes jį apima pirmasis bausmės skyrimo pagrindas (BK
pavojingumo laipsnis“.
LAT ne vienoje byloje yra išaiškinęs, jog „<...> vertindamas nusikaltimo pavojingumo laipsnį – teismas atsižvelgia į kėsinimosi dalyko vertingumą, nusikaltimo padarymo būdą, laiką, vietą, panaudotus įrankius ar priemones, padarytos žalos dydį ir mastą, bendrininkavimo formą, nusikaltimo tikslus ir motyvus.“ Nepritarti Argumentai. Nusikaltimo pavojingumo laipsniui įvertinti teismas gali atsižvelgti į kėsinimosi dalyko vertingumą, nusikaltimo padarymo būdą, panaudotus įrankius, bendrininkavimo formą ir pan. Tai nereiškia, kad pavojingumo laipsniui nustatyti numatytas baigtinis tam tikrų aplinkybių, kurios ir atspindi nusikalstamos veikos pavojingumą, sąrašas. Galimos situacijos, kai dėl nusikalstamos veikos pavojingumo nekils abejonių net nenustačius ir padarytos žalos masto ar kitų aplinkybių. Todėl baudžiamajame įstatyme aiškiai įtvirtinus nuostatą dėl padarytos žalos įvertinimo bus aišku, kad ši aplinkybė visais atvejais turės būti nustatyta ir tinkamai įvertinta. Tai ypač aktualu BK projekto 2 straipsniu keičiamo 47 straipsnio (papildymas 6 dalimi) kontekste. 18. Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
dėl galimų blanketinių nuorodų į šią dalį kituose teisės aktuose, taip pat dėl šiuo klausimu itin gausios teismų jurisprudencijos. Pritarti iš dalies Argumentai. Komitetas tobulindamas įstatymo projektą bei atsižvelgdamas į gautas preliminarias EBPO ekspertų pastabas siūlo atsisakyti siūlomo BK 54 str. papildymo nauja 3 dalimi pakeitimo. 19. Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2 10.
Teikiamo projekto 3 straipsnio 2 dalimi BK 54 straipsnis papildomas nauja 3 dalimi – „Skirdamas baudą, teismas atsižvelgia į kaltininko turtinę padėtį.“ Taip šiuo pakeitimu sukuriama specializuota atskiros bausmės rūšies – baudos – skyrimo taisyklė. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad atitinkama nuostata iš dalies dubliuojasi su BK 59 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatyta viena iš atsakomybę lengvinančių aplinkybių –
„nusikalstama veika padaryta dėl labai sunkios turtinės arba beviltiškos
kaltininko padėties“; taip pat BK 54 straipsnio 2 dalies 5 punktu – kaltininko asmenybe – kaip vienu iš bausmės skyrimo pagrindų. Pritarti iš dalies Argumentai: Komitetas tobulindamas įstatymo projektą bei atsižvelgdamas į gautas preliminarias EBPO ekspertų pastabas siūlo atsisakyti siūlomo BK 54 str. papildymo nauja 3 dalimi pakeitimo. 20. Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2
keičiama BK 64 straipsnio 4 dalis, pakeitimas (po žodžių ir skyrybos ženklo
„o jeigu skiriama kitos rūšies bausmė,“ įrašant žodžius „išskyrus baudą“) yra
netikslus, vertinant jį santykyje su projektu papildoma nauja BK 47 straipsnio 6 dalimi, pagal kurią atitinkama baudos skyrimo išimtis (t.y. nesilaikant tos bausmės rūšies maksimalaus dydžio) yra siejama tik su BK XXXIII skyriaus nusikalstamomis veikomis. Nepritarti Argumentai. BK 47 straipsnio 6 dalyje numatoma speciali taisyklė, kuri būtų taikoma nustatant baudos dydį už BK XXXIII skyriuje numatytas nusikalstamas veikas (korupcines). Siūloma, jog baudos dydis negalėtų būti mažesnis nei nustatytas nusikalstamos veikos dalyko, kaltininko padarytos turtinės žalos arba kaltininko gautos ar siektos gauti turtinės naudos sau ar kitam asmeniui dydis. Ši nuostata taikoma, kai bauda skiriama už pavienę korupcinę nusikalstamą veiką.
Tuo tarpu BK 64 straipsnyje reglamentuojamos bausmės skyrimo situacijos, kai neatlikus bausmės padaryta nauja nusikalstama veika. Taigi ši nuostata bus taikoma ne tik kai bus bendrinami nuosprendžiai už kelias korupcines nusikalstamas veikas, bet taip pat ir tais atvejais, kai bus padarytos bet kurios kitos nusikalstamos veikos. BK 47 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad skiriant baudą BK 47 straipsnio 3 ir 4 dalyse numatyti maksimalūs baudų dydžiai gali būti viršijami. Jei skiriant baudą už pavienę korupcinę nusikalstamą veiką galima viršyti nustatytą baudos maksimalų dydį, būtų nelogiška, jei subendrinant baudas už korupcines nusikalstamas veikas atsirastų kokie nors baudų viršutinės ribos limitai. 21. Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
numatytus apysunkius ir sunkius nusikaltimus viešosios teisės gali būti atimtos nuo trejų iki septynerių metų.“ Nepritartina, kad specialiosios (griežtesnės) baudžiamojo poveikio priemonės taisyklės siejamos tik su vieno BK XXXIII skyriaus apysunkiais ir sunkiais nusikaltimais. Šios poveikio priemonės skyrimo esmė yra ne specialaus nusikaltimo padarymas, o kai nusikalstama veika padaryta piktnaudžiaujant viešosiomis teisėmis (BK 68 straipsnio 2 dalis). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad minimalaus termino nuo vienerių ik trejų metų padidinimas riboja teismo diskreciją tinkamai inidividualizuoti nuteistajam baudžiamosios atsakomybės priemones.
Be to, atsižvelgiant į tai, jog projektu išlaikoma teisėjo diskrecija (past. – BK 68¹ straipsnio 3 dalis: „<...> gali būti atimtos <...>“; BK 67 straipsnio 3 dalis: <...> viešųjų teisių atėmimas, teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimas <...> gali būti skiriami kartu su bausme“) nuteistajam paskirti arba apskritai neskirti viešųjų teisių atėmimo baudžiamojo poveikio priemonės, nėra suprantama, kodėl nustatomas toks ilgas minimalus atitinkamos priemonės terminas. Nepritarti Argumentai. Veiksminga kova su korupcija yra vienas reikšmingiausių Vyriausybės programoje nurodytų valstybės baudžiamosios politikos prioritetų. Atsižvelgiant į tai, kad BK projekte nurodytos priemonės skirtos ir veiksmingai kovai su korupcija, dėl šios priežasties BK projektu siūlomos priemonės daugeliu atvejų orientuotos būtent į BK XXXIII skyriuje nurodytas nusikalstamas veikas. Pažymėtina, kad BK projektu šios baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo pagrindo ir nėra siekiama pakeisti, t.y. vadovaujantis BK 68¹ straipsnio 2 dalimi, viešųjų teisių atėmimas visada turi būti skiriamas tais atvejais, kai nusikalstama veika padaryta piktnaudžiaujant viešosiomis teisėmis. Todėl nesvarbu, koks nusikaltimas yra padaromas (korupcinis ar ne), esant BK 68¹ straipsnio 2 dalyje nurodytam šios priemonės skyrimo pagrindui, teismas turi (nėra teismo diskrecijos neskirti priemonės) skirti viešųjų teisių atėmimą (BK 68¹ straipsnio 2 dalis – „Viešųjų teisių atėmimą teismas skiria tais atvejais, kai nusikalstama veika padaryta piktnaudžiaujant viešosiomis teisėmis.“). Jeigu BK 68¹ straipsnio 2 dalyje nurodyto pagrindo nėra ir teisėmis, darant nusikaltimą, nebuvo piktnaudžiauta vien dėl to, kad buvo padarytas apysunkis ar sunkus korupcinis nusikaltimas, šios priemonės nebus galima skirti.
Tuo tarpu BK projektu numatomas ilgesnis šios priemonės skyrimo terminas, jeigu buvo padarytas apysunkis arba sunkus korupcinis nusikaltimas. Ši baudžiamojo poveikio priemonė yra viena aktualiausių (kartu su teisės dirbti tam tikrą darbą ar užsiimti tam tikra veikla atėmimu) korupcinių nusikalstamų veikų kontekste, kadangi piktnaudžiavimai viešosiomis teisėmis, darant korupcinius sunkius nusikaltimus, yra itin šiurkštūs ir dažni. Todėl veiksmingas šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymas padėtų užkardyti tolesnį korupcinių nusikaltimų darymą ateityje, be to, veiksmingai užkirstų kelią susikompromitavusiems asmenims užimti aukštas pareigas valstybės tarnyboje. Tokio pobūdžio kovos su korupcija priemonių (nustatant ilgesnius draudimo užimti bet kokias viešai renkamas pareigas terminus už korupcines nusikalstamas veikas nuteistiems asmenims) griežtinimas numatytas ir Vyriausybės programoje (288.2. punktas), nustatant valstybės baudžiamosios politikos prioritetus. 22. Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
teikiamo BK 68² straipsnio („Teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimas“) 2 dalies pakeitimo. Nepritarti Argumentai. Analogiški argumentai kaip ir dėl Seimo kanceliarijos Teisės departamento 12 pastabos. 23. Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
įmokos į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą dydžio viršutinė riba pakeliama net penkis kartus (t. y. nuo 25 iki 125 MGL). Teigtina, kad tokiam radikaliam šios poveikio priemonės didinimui trūksta pagrįstumo. Be to, abejotinas šio pakeitimo proporcingumas.
Atkreiptinas dėmesys, kad šiomis pataisomis tam tikrais atvejais teismui gali būti sudarytos prielaidos paskirti didesnę baudžiamojo poveikio priemonę („įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą“) nei būtų paskirta baudos bausmė. Nepritarti Argumentai. Teikiamu BK projektu viršutinę baudos ribą (išskyrus dėl juridinio asmens) siūloma padidinti 2 arba 3 kartus (2 kartus siūloma didinti baudos viršutinę ribą už nesunkius, apysunkius ir sunkius nusikaltimus, o 3 kartus – už baudžiamuosius nusižengimus ir neatsargius nusikaltimus), taip užtikrinant, kad galutinis rezultatas būtų 10 kartų didesnė bauda už visas nusikalstamas veikas lyginant su iki 2011 m. galiojusia BK redakcija. Kadangi skaičiuojant nuo 2011 m. baudos maksimalus dydis išaugtų 10 kartų, atitinkamai siūloma, kad baudžiamojo poveikio priemonės – įmokos į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą – viršutinė riba būtų didinama ne drastiškai, o perpus mažiau, t. y. 5 kartus. Taip užtikrinamas baudžiamojo įstatymo sistemiškumas ir nuoseklumas. Pastaba dėl to, jog teikiamu pasiūlymu sudaromos prielaidos paskirti didesnę baudžiamojo poveikio priemonę nei būtų paskirta baudos bausmė, yra neaktuali, nes tokia situacija yra galima ir pagal galiojantį baudžiamąjį įstatymą, t. y. įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą šiandien gali siekti nuo 5 iki 25 MGL, o bauda gali būti kur kas mažesnė, t. y. vos 1 MGL. Taigi teoriškai baudžiamojo poveikio priemonė (kuri tik turi įgyvendinti bausmės paskirti) gali būti net 25 kartus didesnė nei pati bausmė – bauda. 24. Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
BK 75 straipsnio 1 dalį, atstatant iki 2015 m. kovo 24 d. galiojusį teisinį reguliavimą (TAR, 2015, Nr. 2015-04087), pagal kurį bausmės vykdymo atidėjimas nebuvo galimas už sunkius tyčinius nusikaltimus.
Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad šiuo aspektu teikiamas projektas yra analogiškas Seime 2017 m. gegužės 16 d. registruotam BK 75 straipsnio pakeitimo projektui Reg. Nr. XIIIP-708, kuriam Teisės departamentas 2017 m. gegužės 23 d. yra pateikęs išvadą . Taip pat pastebėtina, kad dėl šio projekto Seimo valdyba yra paprašiusi Vyriausybės išvados. Nepritarti Argumentai. Pirma, siekis spręsti įkalinimo įstaigų perpildymo klausimą negali būti savitikslis, t.y. mažinti kalinių skaičių pasirenkant tokias priemones, kurios lemia nebaudžiamumą ir reiškia tai, kad asmenims net už vienus pavojingiausių nusikalstamų veikų (už sunkius nusikaltimus) praktiškai visada pavyksta išvengti baudžiamosios atsakomybės, nėra pateisinama. Pažymėtina, kad STT duomenimis, per 2016 m. už korupcinius nusikaltimus nei karto nebuvo pritaikyta reali laisvės atėmimo bausmė – visais atvejais bausmės vykdymas buvo atidėtas arba paskirta menkavertė bauda, kuri neturi nieko bendro su realiu nubaudimo principo įgyvendinimu ar veiksmingu atgrasymu. Antra, baimė, jog BK projektu teikiamais BK 75 straipsnio pakeitimais ribojama teismo diskrecija tinkamai individualizuoti bausmę kaltininkui, nėra niekuo pagrįsta. Sunkūs nusikaltimai ne veltui yra apibūdinami kaip tyčiniai nusikaltimai, už kuriuos baudžiamajame įstatyme numatyta didžiausia bausmė viršija 6 metus laisvės atėmimo, bet neviršija 10 metų laisvės atėmimo. Tai rodo, kad tokie nusikaltimai yra itin pavojingi, jais daroma didžiulė žala tiek asmeniui, tiek valstybei, todėl laisvės atėmimo bausmė už sunkius nusikaltimus turi būti realiai vykdoma, o ne, kaip taisyklė, atidedama. 25. Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
3 dalis, penkis kartus pakeliant nepilnamečiui galimos paskirti baudos dydį.
Atsižvelgiant į šios išvados 3 ir 6.3. pastabas, ginčytinas teikiamos pataisos pagrįstumas ir proporcingumas. Pritarti iš dalies Argumentai. Komitetas siūlo patobulinti įstatymo projektą ir atsisakyti maksimalaus baudos dydžio padidinimo nustatant tik minimalią ribą. 26. Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
keičiamos BK 226 („Prekyba poveikiu“) ir 227 („Papirkimas“) straipsnių 3-ios dalys, nustatant alternatyvią baudos bausmę jų sankcijose. Dėl šių pataisų teiktinos atitinkamos pastabos:
baudžiamosios politikos griežtinimą, projekto 12 ir 13 straipsniais baudžiamoji atsakomybė už stambaus masto korupcinius nusikaltimus yra švelninama. Atsižvelgiant į tai, teigtina, jog teikiamam projektui trūksta nuoseklumo. 17.2. Atkreiptinas dėmesys, kad bauda sunkių nusikaltimų sankcijose baudžiamajame įstatyme nustatoma tik išimtiniais atvejais. 17.3. Svarstytina, ar pagrįstai baudos bausmė nustatoma tik BK 226 straipsnio 3 dalyje ir 227 straipsnio 3 dalyje, bet neįtvirtinama BK 225 straipsnio („Kyšininkavimas) 3 dalies bei 226 straipsnio
tarpininko papirkimas) kodekso kontekste traktuojama kaip privilegijuota korupcijos forma, lyginant ją su pasyviąja korupcijos forma (kyšininkavimas ar tarpininko kyšininkavimas). Nepritarti Argumentai. BK projektu siekiama veiksmingos baudžiamosios atsakomybės už korupcinius nusikaltimus. Užsienio šalių patirtis rodo, kad viena efektyviausių priemonių yra būtent griežtos finansinės sankcijos ir (ar) turto konfiskavimas su papildomais teisių užsiimti tam tikra veikla ribojimais.
Atsižvelgiant į tai, galimybės skirti didelę baudą numatymas už kvalifikuotą papirkimą būtų logiškas ir pamatuotas žingsnis, kurį, kartu su baudų didinimu, rekomenduoja ir EBPO ekspertai. Pažymėtina, kad nenumačius baudos alternatyvos, teismas nebūtinai visais atvejais skirtų laisvės atėmimo bausmę, kadangi baudžiamasis įstatymas numato galimybių (pvz., BK 54 str. 3 d., 62 str.) paskirti kitokią sankciją, nei numatyta BK specialiosios dalies straipsnyje, kuri gali būti ne tokia veiksminga ir atgrasinanti, kaip baudos bausmė. Negalima sutikti, kad sunkių nusikaltimų atvejais baudos bausmė BK numatyta tik išimtiniais atvejais. Šiuo metu baudos bausmės alternatyva numatyta BK 176 str., 199 str., 199¹ str., 199²str., 200 str., 216 str., 225 str. 2 d., 228 str. 2 dalyje dėl sunkių nusikaltimų. Pažymėtina, kad BK 226 str. 3 d. ir 227 str. 3 d. sankcija (laisvės atėmimas iki 7 metų) neturėtų būti lyginamos su žymiai griežtesne BK 225 str. 3 d. ar 226 str. 4 d. sankcija (laisvės atėmimas nuo 2 iki 8 metų). Priešingai, teikiamais pakeitimais sankcijos suvienodinamos su BK 225 str. 2 d. ir 228 str. 2 d. numatyta sankcija (bauda arba laisvės atėmimas iki 7 metų). Papirkimas ir kyšio priėmimas nėra tapatūs nusikaltimai, todėl jie negali būti laikomi vienas kito kvalifikuota ar privilegijuota norma. 27. Europos teisės departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, 2017-09-13 Įvertinę Lietuvos Respublikos Seimo 2017 m. rugsėjo
baudžiamojo kodekso 43, 47, 54, 62, 63, 64, 68(1), 68(2), 71, 75, 90, 226 ir
pastabų ir pasiūlymų dėl šio projekto turinio atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Pritarti 3.
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija Teisingumo ministerija susipažino su Lietuvos Respublikos Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitete šiuo metu svarstomu Respublikos Prezidentės pateiktu Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 43, 47, 54, 62, 63, 64, 68¹, 68², 71, 75, 90, 226 ir 227 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIIIP-1066 (toliau – Įstatymo projektas) ir informuoja, kad rengiant Įstatymo projektą dalyvavo ir Teisingumo ministerijos ekspertai, kurie Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijai teikė savo vertinimus ir pasiūlymus. Teisingumo ministerija iš esmės pritaria Įstatymo projekto tikslams ir siūlomoms teisinio reguliavimo priemonėms. Įstatymo projektu siūlomos nuostatos dėl baudos dydžių didinimo ir šių dydžių sąsajų su korupcinių nusikalstamų veikų dalyku, šiomis nusikalstamomis veikomis padaryta turtine žala arba kaltininko gauta ar siekta gauti turtine nauda, dėl nuosprendžio juridiniam asmeniui už korupcinę nusikalstamą veiką viešinimo, dėl viešųjų teisių atėmimo ir teisės dirbti tam tikrą darbą ar užsiimti tam tikra veikla atėmimo terminų ilginimo atitinka Septynioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos, kuriai pritarta Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. gruodžio 13 d. nutarimu Nr.
XIII-82 (toliau – Vyriausybės programa), nuostatas: siekti proporcingų ir atgrasančių sankcijų už korupciją taikymo, išgyvendinant praktiką, kai bausmės už korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas neturi nieko bendra su žala, kurią kaltininkas padarė valstybei (Vyriausybės programos 287 punktas); didinti pinigines bausmes už korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas (Vyriausybės programos 288.1. punktas); su korupcija ir piktnaudžiavimu tarnybine padėtimi būtina kuo aktyviau ir veiksmingiau kovoti viešumu (Vyriausybės programos 294.4 punktas); nustatyti ilgesnius draudimo užimti bet kokias viešai renkamas pareigas terminus už korupcines nusikalstamas veikas nuteistiems asmenims (Vyriausybės programos 288.2. punktas). Be to, šiuo įstatymo projektu siekiama atsižvelgti ir į Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (toliau – EBPO) rekomendacijas, susijusias su baudos bausmės dydžiais fiziniams ir juridiniams asmenims bei baudos veiksmingumo už korupcinio pobūdžio nusikaltimus didinimu.
Verta pažymėti, kad 2017 m. liepos mėn. vykusio EBPO darbo grupės prieš užsienio pareigūnų papirkimą sudarant tarptautinius verslo sandorius ekspertų 2 fazės Lietuvos vertinimo vizito metu, kaip viena pagrindinių problemų, buvo įvardintas labai žemas baudų, skiriamų už papirkinėjimą nuteistiems fiziniams ir juridiniams asmenims, lygis ir tai, kad teismo skiriamų baudų dydis nuosekliai yra prie apatinės galimos baudos ribos. Tuo pačiu Lietuvai buvo pasiūlyta: a) didinti finansines sankcijas fiziniams ir juridiniams asmenims, ir; b) skirti finansines sankcijas kaip alternatyvą laisvės atėmimo bausmei už kvalifikuotą papirkinėjimą. Taigi Įstatymo projekto priėmimas būtų vertinamas kaip Lietuvos pažangos žingsnis stojant į EBPO ir įgyvendinant EBPO ekspertų rekomendacijas. EBPO ekspertai, be kita ko, pažymėjo, kad į teisės aktų pokyčius, kaip Lietuvos pasiektą progresą tobulinant kovos su korupcijos sistemą, II fazės Lietuvos vertinimo ataskaitoje būtų atsižvelgta tik tuo atveju, jeigu jie būtų priimti ir įsigaliotų iki 2017 m. lapkričio 20 d. Dėl Įstatymo projektu siūlomų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio pakeitimų norėtume pažymėti, kad Teisingumo ministerija rengė ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei pateikė svarstyti Vyriausybės išvados projektą dėl analogiško turinio Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-708 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-708“ projektas, TAIS Nr. 17-9508(2)). Nurodytas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo projektas dar nėra apsvarstytas Lietuvos Respublikos Vyriausybėje.
Respublikos Specialiųjų tyrimų tarnyba Susipažinę su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 43, 47, 54, 62, 63, 64, 68(1), 68(2), 71, 75, 90, 226 ir 227 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIIIP-1066 bei atsižvelgdami į Lietuvos Respublikos Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto 2017 m. rugsėjo 20 d. posėdžio metu iškeltus klausimus, teikiame nuomonę dėl šio projekto. Informuojame, kad šiam projektui iš esmės pritariame dėl šių priežasčių:
Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizaciją. Atkreiptinas dėmesys, kad akivaizdžiai neproporcingas baudas, skiriamas už kyšininkavimą ir papirkimą nuteistiems asmenims, kaip vieną pagrindinių Lietuvos teisinės sistemos trūkumų ne kartą pažymėjo Lietuvos pažangą vertinę šios organizacijos atstovai;
STT), atlikusi baudžiamųjų bylų, kuriose ikiteisminį tyrimą atliko STT pareigūnai, apžvalgą, nustatė, kad pagal susiklosčiusią praktiką, šiose bylose skiriamos itin švelnios bausmės. Pavyzdžiui, nustatyta, kad 2017 m. I pusmetį už sunkius korupcinio pobūdžio nusikaltimus vidutiniškai buvo skirta 86,6 MGL baudų (mažiausia paskirta bauda siekė 80 MGL, o didžiausia – 100 MGL), t. y. tik 12 proc. nuo galimo skirti baudų vidurkio, kuris sudaro 750,5 MGL. 2016 m. už šiuos nusikaltimus vidutiniškai buvo skiriama 182,5 MGL baudų
galimo vidurkio. Kitaip tariant, per tiriamąjį laikotarpį už sunkius korupcinio pobūdžio nusikaltimus vidutiniškai buvo skiriama 130,05 MGL baudų, kas sudaro tik 17 proc. nuo galimo baudų vidurkio. Manytina, kad susiklosčiusi baudų skyrimo praktika neleidžia pasiekti pagrindinių bausmėms keliamų tikslų (tarp jų – ir teisingo nusikalstamą veiką padariusio asmens nubaudimo), todėl turėtų būti keičiama. Atsižvelgti
5Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, 2017-09-15 Siūlyti pagrindiniam komitetui pritarti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 43, 47, 54, 62, 63, 64, 68(1), 68(2), 71, 75, 90, 226 ir
7Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
7.1. Komiteto sprendimas: pritarti komiteto patobulintam Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 43, 47, 54, 62, 63, 64, 68(1), 68(2), 71, 75, 90, 226 ir 227 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-1066 ir komiteto išvadoms. 7.2. Komiteto pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, 2017-09-261 Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamųjų nusižengimų pavojingumas neprilygsta nusikaltimų pavojingumui ir jais daromai žalai, taip pat įvertinus tai, kad teismų praktikoje reti atvejai, kad juridiniai asmenys traukiami baudžiamojon atsakomybėn už baudžiamuosius nusižengimus ir įvertinus pateiktas pastabas tobulintinas įstatymo projekto 1 straipsnis. Siūlymas:
Projekto 1 straipsnį išdėstyti taip:
pakeitimas Pakeisti 43 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2.
Teismas, paskyręs bausmę juridiniam asmeniui, gali nutarti paskelbti šį nuosprendį per visuomenės informavimo priemones. Nuosprendis, kuriuo teismas juridiniam asmeniui paskiria bausmę už šio kodekso XXXIII skyriuje numatytąus nusikalstamą veiką nusikaltimus, privalo būti paskelbtas per visuomenės informavimo priemones.“
komitetas, 2017-09-262 Argumentai: Atsižvelgiant į įstatymo projektui gautas preliminarias EBPO ekspertų pastabas siūloma didinti maksimalius BK 47 str. 3 dalyje nurodytus baudos dydžius. Siūlymas: Projekto 2 straipsniu keičiamo BK 47 str. 3 dalį išdėstyti taip: ,, 3. Nustatoma bauda:
1) už baudžiamąjį nusižengimą – nuo 15 iki 150 500 MGL dydžio;
2) už nesunkų nusikaltimą – nuo 50 iki 500 1000 2 000 MGL dydžio;
3) už apysunkį nusikaltimą – nuo 100 iki 1 000 2000 4 000 MGL dydžio;
4) už sunkų nusikaltimą – nuo 150 iki 1 500 3000 6 000 MGL dydžio;
5) už neatsargų nusikaltimą – nuo 22 20 iki 225 750 MGL dydžio.“ Pritarti Komitetas balsavo dėl siūlymo pakeisti siūlomą BK 47 str. 3 d. 5 punktą ir mažinti jame numatytą maksimalų baudos dydį už neatsargų nusikaltimą iki 500 MGL Balsavimo dėl tokio siūlymo rezultatas: Už – 1; Prieš - 7 Susilaikė - 2 (nepritarta)
komitetas, 2017-09-262 Argumentai: Atsižvelgiant į įstatymo projektui gautas preliminarias EBPO ekspertų pastabas siūloma didinti BK 47 str. 4 dalyje nurodytą maksimalios baudos dydį juridiniam asmeniui. Siūlymas: Projekto 2 straipsniu keičiamo BK 47 str. 4 dalį išdėstyti taip: ,, 4. Juridiniam asmeniui nustatoma nuo 200 iki 50000 100000 MGL dydžio bauda.“
komitetas, 2017-09-263 Argumentai: Atsižvelgiant į įstatymo projektui gautas pastabas tobulintinas įstatymo projekto 3 straipsnis atsisakant projektu siūlomos naujos 54 straipsnio 3 dalies.
Siūlymas: Projekto 3 straipsniu keičiamo BK 54 str. išdėstyti taip:
1Papildyti 54 straipsnio 2 dalį 8 punktu:
„8) nusikalstama veika padarytą žalą.“
2Papildyti 54 straipsnį nauja 3 dalimi:
„3. Skirdamas baudą, teismas atsižvelgia į kaltininko
turtinę padėtį.“
komitetas, 2017-09-26 Argumentai: Komitetas siūlo didinti terminą įmokai į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą sumokėti. Siūlymas: Projekto 9 straipsniu keičiamo BK 71 str. išdėstyti taip: Pakeisti 71 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„71 straipsnis. Įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą
Teismas gali paskirti nuo 5 iki 25 125 MGL dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Įmoka turi būti sumokėta per teismo nustatytą terminą. Šis terminas negali būti ilgesnis negu treji metai.“
6 Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, 2017-09-2611 Argumentai: Atsižvelgiant į įstatymo projektui gautas pastabas tobulintinas įstatymo projekto 11 straipsnis siekiant nedidinti galimos maksimalios nepilnamečiui skiriamos baudos dydžio. Siūlymas: Projekto 11 straipsniu keičiamo BK 90 str. 3 d. išdėstyti taip:
„3. Bauda gali būti skiriama tik dirbančiam ar
savo turto turinčiam nepilnamečiui. Nepilnamečiui gali būti skiriama nuo 5 iki 50 250 MGL dydžio bauda.“
sutarimu
Bakas. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nėra. Komiteto pirmininkas (Parašas) Vytautas Bakas Parengė NSGK biuro vedėjas V.Dmitrijev