Projekto lyginamasis variantas
straipsnio pakeitimas
dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Po du rinkėjus Kultūros ministerijai deleguoja: Lietuvos kultūros ir meno taryba, Lietuvos meno kūrėjų asociacija, asociacija „Kultūros savivaldos kolegija“, Lietuvos mokslo taryba. Vieną rinkėją parenka, pasiūlytą iš Etninės kultūros globos tarybos, ir vieną tautinių mažumų (bendrijų) išrinktą atstovą, kurie nėra valstybės tarnautojai, deleguoja kultūros ministras.“
14 dalimi:
„14. Vienas tarybos narys yra etninės kultūros atstovas, atitinkantis šiame
straipsnyje nustatytus reikalavimus ir renkamas iš Etninės kultūros globos tarybos pasiūlytų kandidatų.“
dalį laikyti 15 dalimi. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Robertas Šarknickas Lietuvos Respublikos Seimo nariai Stasys Tumėnas
Projekto lyginamasis variantas
straipsnio pakeitimas
dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Po du rinkėjus Kultūros ministerijai deleguoja: Lietuvos kultūros ir meno taryba, Lietuvos meno kūrėjų asociacija, asociacija „Kultūros savivaldos kolegija“, Lietuvos mokslo taryba. Vieną rinkėją parenka Etninės kultūros globos tarybos išrinktą atstovą ir vieną tautinių mažumų (bendrijų) išrinktą atstovą, kurie nėra valstybės tarnautojai, deleguoja kultūros ministras.“
14 dalimi:
„14. Vienu tarybos nariu renkamas etninės kultūros atstovas, atitinkantis šiame
straipsnyje nustatytus reikalavimus ir renkamas iš Etninės kultūros globos tarybos pasiūlytų kandidatų.“
dalį laikyti 15 dalimi. 4. Pakeisti 8 straipsnio 14 dalį ir ją išdėstyti taip:
„14. Vienas tarybos narys yra Vienu tarybos nariu renkamas tautinių
mažumų (bendrijų) atstovas, atitinkantis šiame straipsnyje nustatytus reikalavimus ir renkamas iš pasiūlytų tautinių mažumų (bendrijų) kandidatų.“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Robertas Šarknickas Lietuvos Respublikos Seimo nariai Stasys Tumėnas
priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai: Įstatymo projekto rengimą paskatino šios priežastys: poreikis sudaryti vienodas konkurencijos sąlygas visiems kultūros sričių proceso dalyviams, plėsti dalykinę komunikaciją su visuomene, išsaugoti ir puoselėti nacionalinės kultūros tapatumą, užtikrinant ir globojant etninę kultūrą bei vietos tradicijas, saugant kultūros paveldą. Šio įstatymo pakeitimo tikslas - užtikrinti tolygų atstovavimą visoms kultūros sritims, tame tarpe ir etninės kultūros sričiai. Remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 58 straipsnyje Seimo nariams įtvirtinta įstatymų leidybos iniciatyvos teise, parengto projekto tikslas yra patikslinti Lietuvos kultūros tarybos struktūrą. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:
Seimo kultūros komiteto nariai Robertas Šarknickas ir Stasys Tumėnas. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai: Šiuo metu Lietuvos kultūros tarybos veiklą reglamentuoja Lietuvos Respublikos Lietuvos kultūros tarybos įstatymas ir Lietuvos Respublikos kultūros ministro įsakymas 2013 m. sausio 16 d. Nr. ĮV-27
„Dėl Lietuvos kultūros tarybos narių susirinkimo narių rinkimo tvarkos“. Lietuvos kultūros tarybos įstatymo 8
straipsnio 3 dalyje numatyta, kad po du rinkėjus Kultūros ministerijai deleguoja: Lietuvos kultūros ir meno taryba, Lietuvos meno kūrėjų asociacija, asociacija
„Kultūros savivaldos kolegija“, Lietuvos mokslo taryba. Vieną rinkėją parenka ir
vieną tautinių mažumų (bendrijų) išrinktą atstovą, kurie nėra valstybės tarnautojai, deleguoja kultūros ministras. Šiuo metu teisės aktai nenumato, kad Lietuvos kultūros tarybos sudėtyje vienas iš narių būtų etninės kultūros atstovas. 4.
nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Keičiama šio įstatymo 8 straipsnio 3 dalis, papildant, vieną rinkėją, pasiūlytą Etninės kultūros globos tarybos deleguoja kultūros ministras. Taip pat šio įstatymo 8 straipsnis papildomas nauja 14 dalimi, kad vienas tarybos narys yra etninės kultūros atstovas, atitinkantis šiame straipsnyje nustatytus reikalavimus ir renkamas iš Etninės kultūros globos tarybos pasiūlytų kandidatų. Siekiama patikslinti Lietuvos kultūros tarybos struktūrą, rinkimų tvarką, įtraukiant etninės kultūros srities atstovą. Etninės kultūros atstovavimas prisidės prie tolygesnės etnografinių regionų kultūros raidos bei suteiks didesnes galimybes individams bei bendruomenėms pilnavertiškai dalyvauti natūralioje kultūros raidoje, stiprinant tautinę ir pilietinę tapatybę, kaip yra deklaruojama Lietuvos Respublikos nacionaliniame saugumo pagrindų įstatyme, Lietuvos Respublikos etninės kultūros valstybiniame globos pagrindų įstatyme ir kituose Lietuvos Respublikos teisės aktuose. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:
Nėra numatytų neigiamų pasekmių. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai: Neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai: Teigiamai. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios:
Nereikės. 9.
Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka: Taip. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus:
Taip. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų – kas ir kada juos turėtų priimti: Pagal šį įstatymą turi būti pakeistas 2013 m. sausio 16 d. Lietuvos Respublikos kultūros ministro įsakymas Nr. ĮV-27 „Dėl Lietuvos kultūros tarybos rinkėjų delegavimo tvarkos“. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais):
Biudžetui tiesioginės įtakos neturės. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados: Teigiami. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis: Lietuvos kultūros taryba. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai:
Nėra. Teikia Seimo nariai: Robertas Šarknickas Stasys Tumėnas
priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai: Įstatymo projekto rengimą paskatino šios priežastys: poreikis sudaryti vienodas konkurencijos sąlygas visiems kultūros sričių proceso dalyviams, plėsti dalykinę komunikaciją su visuomene, išsaugoti ir puoselėti nacionalinės kultūros tapatumą, užtikrinant ir globojant etninę kultūrą bei vietos tradicijas, saugant kultūros paveldą. Šio įstatymo pakeitimo tikslas - užtikrinti tolygų atstovavimą visoms kultūros sritims, tame tarpe ir etninės kultūros sričiai. Remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 58 straipsnyje Seimo nariams įtvirtinta įstatymų leidybos iniciatyvos teise, parengto projekto tikslas yra patikslinti Lietuvos kultūros tarybos struktūrą. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:
Seimo kultūros komiteto nariai Robertas Šarknickas ir Stasys Tumėnas. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai: Šiuo metu Lietuvos kultūros tarybos veiklą reglamentuoja Lietuvos Respublikos Lietuvos kultūros tarybos įstatymas ir Lietuvos Respublikos kultūros ministro įsakymas 2013 m. sausio 16 d. Nr. ĮV-27
„Dėl Lietuvos kultūros tarybos narių susirinkimo narių rinkimo tvarkos“. Lietuvos kultūros tarybos įstatymo 8
straipsnio 3 dalyje numatyta, kad po du rinkėjus Kultūros ministerijai deleguoja: Lietuvos kultūros ir meno taryba, Lietuvos meno kūrėjų asociacija, asociacija „Kultūros savivaldos kolegija“, Lietuvos mokslo taryba. Vieną rinkėją parenka ir vieną tautinių mažumų (bendrijų) išrinktą atstovą, kurie nėra valstybės tarnautojai, deleguoja kultūros ministras. Šiuo metu teisės aktai nenumato, kad Lietuvos kultūros tarybos sudėtyje vienas iš narių būtų etninės kultūros atstovas. 4.
nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Keičiama šio įstatymo 8 straipsnio 3 dalis, papildant, kad vieną Etninės kultūros globos tarybos išrinktą atstovą deleguoja kultūros ministras. Taip pat šio įstatymo 8 straipsnis papildomas nauja 14 dalimi, kad vienu tarybos nariu renkamas etninės kultūros atstovas, atitinkantis 8 straipsnyje nustatytus reikalavimus ir renkamas iš Etninės kultūros globos tarybos pasiūlytų kandidatų. Šiuo metu galiojanti 8 straipsnio 14 dalies, kuri, priėmus įstatymo pakeitimo projektą, atitinkamai būtų laikoma 15 dalimi, nuostatos formuluotė „Vienas tarybos narys yra ...“ keičiama į „Vienu tarybos nariu renkamas ... „ Formuluotės keitimas, susijęs su šioje nuostatoje įtvirtintu imperatyvu rinkėjams, o ne patvirtinamu jau įvykusiu tarybos nario išrinkimo faktu. Siekiama patikslinti Lietuvos kultūros tarybos struktūrą, rinkimų tvarką, įtraukiant etninės kultūros srities atstovą. Etninės kultūros atstovavimas prisidės prie tolygesnės etnografinių regionų kultūros raidos bei suteiks didesnes galimybes individams bei bendruomenėms pilnavertiškai dalyvauti natūralioje kultūros raidoje, stiprinant tautinę ir pilietinę tapatybę, kaip yra deklaruojama Lietuvos Respublikos nacionaliniame saugumo pagrindų įstatyme, Lietuvos Respublikos etninės kultūros valstybiniame globos pagrindų įstatyme ir kituose Lietuvos Respublikos teisės aktuose. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:
Nėra numatytų neigiamų pasekmių. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai: Neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai: Teigiamai. 8.
8Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą,
kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios: Nereikės. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:
Taip. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus: Taip. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų – kas ir kada juos turėtų priimti: Pagal šį įstatymą turi būti pakeistas 2013 m. sausio 16 d. Lietuvos Respublikos kultūros ministro įsakymas Nr. ĮV-27 „Dėl Lietuvos kultūros tarybos rinkėjų delegavimo tvarkos“. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais):
Biudžetui tiesioginės įtakos neturės. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados: Teigiami. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis: Lietuvos kultūros taryba. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai:
Šio įstatymo pakeitimo projektas yra teikiamas pakartotinai, atsižvelgus į 2017-09-06 gautoje Teisės departamento išvadoje Nr. XIIIP-1065 nurodytas pastabas. Pažymėtina, kad dalis išvadoje pateikiamų pastabų yra nesusijusios su šiuo įstatymo pakeitimo projektu ir yra pateikiamos dėl nekeičiamų ir šiuo metu galiojančių 8 straipsnio nuostatų.
Atsižvelgiant į šias aplinkybes, manytina, kad įvertinus pateikiamas išvadas, 8 straipsnio nuostatas, jas tobulinant, reiktų keisti atskiru projektu, tačiau tai nėra svarstytina šiuo projektu, kurio tikslas yra užtikrinti tolygų atstovavimą visoms kultūros sritims, tame tarpe ir etninės kultūros sričiai. Teikia Seimo nariai: Robertas Šarknickas Stasys Tumėnas
Vilnius Įvertinę projektą pagal jo santykį su Konstitucija, galiojančiais įstatymais bei teisės technikos taisyklėmis, teikiame šias pastabas:
straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 8 straipsnio 3 dalies nuostata, kurioje numatyta, kad „Po du rinkėjus Kultūros ministerijai deleguoja: Lietuvos kultūros ir meno taryba, Lietuvos meno kūrėjų asociacija, asociacija „Kultūros savivaldos kolegija“, Lietuvos mokslo taryba. Vieną rinkėją, pasiūlytą iš Etninės kultūros globos tarybos, ir vieną tautinių mažumų (bendrijų) išrinktą atstovą, kurie nėra valstybės tarnautojai, deleguoja kultūros ministras“, yra neaiški, todėl jos įgyvendinimas gali būti komplikuotas. Neaišku kaip reikėtų suprasti formuluotę „vieną rinkėją, pasiūlytą iš Etninės kultūros globos tarybos“ – ar ji reiškia, kad siūlomas asmuo turi būti Etninės kultūros globos tarybos narys, ar tai, kad jį siūlo Etninės kultūros globos taryba (analogiška pastaba teiktina ir dėl 2 dalimi keičiamo įstatymo 8 straipsnio 14 dalies formuluotės „iš Etninės kultūros globos tarybos pasiūlytų kandidatų“). Taip pat neaišku, ar kultūros ministras privalės deleguoti tuos rinkėjus, kurie jam bus pasiūlyti šioje nuostatoje numatyta tvarka neturėdamas teisės kaip nors įtakoti pasiūlymo (tokiu atveju neaišku kam reikalingas formalus ministro delegavimas Kultūros ministerijai jam pateiktų rinkėjų kandidatūrų), ar galės atmesti pasiūlymus ir prašyti pateikti kitus kandidatus, kuriuos jis nuspręstų deleguoti Kultūros ministerijai.
Taip pat diskutuotina kodėl rinkėjams, kuriuos deleguoja Lietuvos kultūros ir meno taryba, Lietuvos meno kūrėjų asociacija, asociacija ,,Kultūros savivaldos kolegija“, Lietuvos mokslo taryba reikalavimas nebūti valstybės tarnautojais netaikomas, o rinkėjams, kuriuos deleguoja kultūros ministras – taikomas. Taip pat pažymėtina, kad teisine prasme nebūti valstybės tarnautojo pareigose yra svarbu ne jų delegavimo momentu, o renkant tarybos narius, t. y., asmenys jau tapę rinkėjais negali būti valstybės tarnautojais. 2. Atkreiptinas dėmesys, kad keičiamo įstatymo 8 straipsnio 3 dalis nesiderina su įstatymo 8 straipsnio
atrenka kultūros ir meno organizacijų deleguojami rinkėjai“. Tačiau šio straipsnio 3 dalyje, numatančioje rinkėjų delegavimo tvarką, matome, kad juos deleguoja ne tik kultūros ir meno organizacijos, bet ir kultūros ministras. 3. Projekto 1 straipsniu pildomoje įstatymo 8 straipsnio 14 dalyje vietoj žodžių „vienas tarybos narys yra“ įrašytini žodžiai „vienu tarybos nariu turi būti renkamas“, nes šioje nuostatoje įtvirtinamas imperatyvas rinkėjams, o ne patvirtinamas jau įvykęs tarybos nario išrinkimo faktas. Analogiško turinio pastaba taikytina ir šio straipsnio 15 daliai (šiuo metu galiojančios redakcijos straipsnio 14 daliai). Departamento direktorius Andrius Kabišaitis E. Mušinskis, tel. (8 5) 239 6356, el. p. [email protected] A. Ožiūnienė, tel. (8 5) 239 6168, el. p. [email protected]
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2017-09- Nr. Į 2017-09-04 Nr. S-2017-7784 Lietuvos Respublikos Seimui
Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos Lietuvos kultūros tarybos įstatymo Nr. XI-2281 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-1065 (toliau – Projektas) pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų dėl Projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Generalinio direktoriaus pavaduotojas Karolis Dieninis Gabrielė Urvelytė, tel. 8 706 63 792, el. p. [email protected]
Vilnius Įvertinę projektą pagal jo santykį su Konstitucija, galiojančiais įstatymais bei teisės technikos taisyklėmis, teikiame šias pastabas:
formuluotės nėra aišku, ar kultūros ministras privalės deleguoti tuos rinkėjus, kurie bus išrinkti šioje dalyje numatyta tvarka, neturėdamas teisės kaip nors įtakoti deleguojamų kandidatūrų. Tuo atveju, jei kultūros ministras neturėtų teisės atmesti išrinktų ir jam pateiktų kandidatūrų, nėra aišku kam reikalingas formalus tarpinis ministro sprendimas dėl jam pateiktų atstovų delegavimo, nes nei keičiamo 8 straipsnio 3 dalies pirmajame sakinyje, nei 4 bei 5 dalyse rinkėjus tiesiogiai deleguoja įstatyme nurodytos organizacijos, nesant jokio tarpinio kultūros ministro sprendimo. Tuo atveju, jeigu kultūros ministras galės atmesti teikiamų rinkėjų kandidatūras ir prašyti pateikti kitus kandidatus, tai reikėtų aiškiai įtvirtinti įstatyme. Taip pat nėra aišku, kodėl rinkėjams, kuriuos deleguoja Lietuvos kultūros ir meno taryba, Lietuvos meno kūrėjų asociacija, asociacija ,,Kultūros savivaldos kolegija“, Lietuvos mokslo taryba bei kitos organizacijos, numatytos šio straipsnio 4 ir 5 dalyse, reikalavimas nebūti valstybės tarnautojais netaikomas, o rinkėjams, kuriuos deleguoja kultūros ministras – taikomas. Taip pat pažymėtina, kad teisine prasme nebūti valstybės tarnautojo pareigose yra svarbu ne jų delegavimo į rinkėjus momentu, o rinkėjams įgyvendinant savo rinkimų teisę, t.y. renkant tarybos narius. 2. Atkreiptinas dėmesys, kad keičiamo įstatymo 8 straipsnio 3 dalis nesiderina su įstatymo 8 straipsnio 2 dalimi, kuri nekeičiama.
Joje numatyta, kad kandidatus į Tarybos narius atrenka kultūros ir meno organizacijų deleguojami rinkėjai. Tačiau šio straipsnio 3 dalyje, numatančioje dalies rinkėjų delegavimo tvarką, nustatoma, kad juos deleguoja ne tik kultūros ir meno organizacijos, bet ir kultūros ministras. 3. Projekto 1 straipsniu pildomoje įstatymo 8 straipsnio 14 dalyje vietoj žodžio „renkamas“ įrašytini žodžiai
„turi būti išrinktas“, nes šioje nuostatoje turi būti įtvirtintas imperatyvas
rinkėjams bei viena iš būtinų tarybos legitimumo sąlygų, o ne konstatuojamas vieno iš tarybos narių rinkimo faktas. Analogiško turinio pastaba taikytina ir šio straipsnio 15 daliai (šiuo metu galiojančios redakcijos straipsnio 14 daliai). 4. Projekto 1 straipsnio
įrašytinas skaičius „15“. 5. Projektas pildytinas baigiamosiomis nuostatomis, kuriose būtų nustatoma šio įstatymo įgyvendinimo tvarka, t.y. kaip po šio įstatymo įsigaliojimo būtų performuojama (perrenkama, papildoma, keičiama) šiuo metu veikianti Lietuvos kultūros taryba, kad jos sudėtis atitiktų naujus reikalavimus. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis E. Mušinskis, tel. (8 5) 239 6356, el. p. [email protected] A. Ožiūnienė, tel. (8 5) 239 6168, el. p. [email protected]
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2017-09- Nr. Į 2017-09-15 Nr. S-2017-8146 Lietuvos Respublikos Seimui
Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pakartotinai pateiktą derinti Lietuvos Respublikos Lietuvos kultūros tarybos įstatymo Nr. XI-2281 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-1065(2) (toliau – Projektas) pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų dėl Projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Generalinio direktoriaus pavaduotojas Karolis Dieninis Gabrielė Urvelytė, tel. 8 706 63 792, el. p. [email protected]