Projekto Projekto lyginamasis variantas
NR. I-1418
ĮSTATYMas
. d. Nr. Vilnius
Pakeisti 34 straipsnio 2 dalį ir išdėstyti ją taip: „2. Radijo ir (ar) televizijos programos, transliuojamos ne lietuvių kalba, bet kita oficialia Europos Sąjungos kalba, turi būti verčiamos į lietuvių kalbą arba rodomos su lietuviškais subtitrais, o ne oficialia Europos Sąjungos kalba – tik verčiamos, išskyrus mokomąsias, progines, specialiąsias, muzikines ir retransliuojamas užsienio valstybių radijo ir (ar) televizijos programas ar atskiras programas, taip pat radijo ir (ar) televizijos programų transliuotojų sukurtas programas, skirtas Lietuvos tautinėms mažumoms. Komisija, atsižvelgdama į tautinių mažumų, gyvenančių transliuojamų radijo ir (ar) televizijos programų aprėpties zonoje, poreikius, nurodydama licencijos sąlygas, gali nustatyti, kokią transliuojamų ir (ar) retransliuojamų radijo ir
(ar) televizijos programų ar atskirų programų dalį turi sudaryti radijo ir (ar) televizijos programos ar atskiros programos tautinių mažumų kalbomis.“3 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja 2018 m. gegužės 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. LR Seimo narys Laurynas Kasčiūnas
Projekto Nr. XIIIP-1063(2) lyginamasis variantas
NR. I-1418
2018
ir išdėstyti ją taip: „2. Radijo ir (ar) televizijos programos, transliuojamos ne lietuvių kalba, bet kita oficialia Europos Sąjungos kalba, taip pat radijo ir (ar) televizijos programas sudarančios atskiros programos, transliuojamos ne oficialia Europos Sąjungos kalba, jeigu tokių programų suminė trukmė per parą yra ne didesnė negu90 minučių, turi būti verčiamos į lietuvių kalbą arba rodomos su lietuviškais subtitrais . Radijo ir (ar) televizijos programas sudarančios atskiros programos, transliuojamos ne oficialia Europos Sąjungos kalba, turi būti verčiamos į lietuvių kalbą, jeigu tokių programų suminė trukmė per parą yra didesnė negu90 minučių. Skaičiuojant programų trukmę neįskaitomas tokių programų pakartotinės transliacijos laikas, komercinių audiovizualinių pranešimų laikas ir anonsai. Ši nuostata netaikoma mokomosioms, proginėms, specialiosioms, muzikinėms ir retransliuojamoms užsienio valstybių radijo ir (ar) televizijos programoms ar atskiroms programoms, taip pat radijo ir (ar) televizijos programų transliuotojų sukurtoms programoms, skirtoms Lietuvos tautinėms mažumoms. Komisija, atsižvelgdama į tautinių mažumų, gyvenančių transliuojamų radijo ir (ar) televizijos programų aprėpties zonoje, poreikius, nurodydama licencijos sąlygas, gali nustatyti, kokią transliuojamų ir (ar) retransliuojamų radijo ir (ar) televizijos programų ar atskirų programų dalį turi sudaryti radijo ir (ar) televizijos programos ar atskiros programos tautinių mažumų kalbomis.“
ir išdėstyti ją taip: „4.
Retransliuotojai, retransliuodami televizijos programas, ir (ar) kiti asmenys, teikiantys Lietuvos Respublikos vartotojams televizijos programų ar atskirų programų platinimo internete paslaugas, pirmenybę turi teikti oficialioms Europos Sąjungos kalboms. Televizijos programos oficialiomis Europos Sąjungos kalbomis, taip pat programos neoficialiomis Europos Sąjungos kalbomis, sukurtos kitoje valstybėje narėje , turi sudaryti ne mažiau kaip 90 procentų programų kiekio teikiant Lietuvos Respublikos vartotojams televizijos programų ar atskirų programų platinimo internete paslaugas ir (ar) ne mažiau kaip 90 procentų retransliuojamų televizijos programų kiekio kiekviename jų vartotojams siūlomame pagrindiniame televizijos programų pakete. Šis reikalavimas netaikomas už papildomą mokestį platinamiems televizijos programų paketams. Esant galimybei pasirinkti, kuria kalba retransliuoti ir (ar) platinti internete tokią pačią televizijos programą – oficialia Europos Sąjungos ar kita kalba, retransliuotojai ir (ar) asmenys, teikiantys Lietuvos Respublikos vartotojams televizijos programų ar atskirų programų platinimo internete paslaugas, privalo sudaryti visas sąlygas, kad televizijos programa ar atskira programa būtų retransliuojama ir (ar) platinama internete oficialia Europos Sąjungos kalba.“2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja 2019 m. liepos 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Kultūros komiteto pirmininkas Ramūnas Karbauskis
priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai. Pastaraisiais metais Lietuvos televizijos kanaluose pastebimas ženkliai išaugęs transliuojamos rusiškos produkcijos kiekis. 2007 m. per vieną sausio mėnesio savaitę lietuviški kanalai transliavo 79 valandas rusiškos produkcijos, tuo tarpu 2016 m. – 151 valandą, 2017 m. – 198 valandas. Daugiausia tai Rusijoj e sukurti serialai. Tokioje rusiškoje produkcijoje neretai matomas rusiško ar sovietinio gyvenimo būdo propagavimas, nostalgijos SSRS elementai. Atrodytų nieko nuostabaus, tačiau š iuo atv eju svarbu žinoti, kad Rusijoje kultūra yra susijusi su politika. Rusija televiziją laiko savo „minkštosios galios“ instrumentu, kuris ypač svarbus informacinio karo kontekste. Per televizinę produkciją ji formuoja tam tikrus tapatybinius elementus, „pririša“ tokią produkciją žiūrinčius žmones prie šios kultūrinės ir informacinės erdvės. Būt ent taip prie rusiškos produkcijos pripratinti žmonės dažnai tampa l engviau paveikiami ir p er rusiškus televizijos kanalus
tyrimai rodo, kad sovietinė nostalgija yra susijusi su Kremliui palankios geopolitinės orientacijos palaikymu bei nusivylimu demokratine santvarka Lietuvoje. Ta visuomenės dalis, kuri yra nusivylusi Lietuvos demokratine santvarka, pozityviai vertina sovietmetį ir svarbiausiu savo informacijos šaltiniu laiko Rusijos televizijos kanalus, labiau linkusi pritarti Kremliaus vykdomai politikai. Visuomenės informavimo įstatyme tarp televizijos programoms keliamų reikalavimų yra numatyti programų turinio kilmės limitai.
Pagal šio įstatymo 38 straipsnio
programų transliuotojai daugiau kaip pusę televizijos programos laiko, kuris lieka atėmus laiką, skirtą žinių, sporto, žaidimų, reklamos programoms, teleteksto paslaugoms ir teleparduotuvei, kai tai įmanoma, turi skirti Europos kūriniams. Pagal to paties straipsnio 9 dalį, televizijos programų transliuotojai ne mažiau kaip 10 procentų televizijos programos laiko, kuris lieka atėmus laiką, skirtą žinių, sporto, žaidimų, reklamos programoms, teleteksto paslaugoms ir teleparduotuvei, kai tai įmanoma, turi skirti Europos kūriniams, sukurtiems nepriklausomų kūrėjų ne anksčiau kaip per pastaruosius 5 metus. 2017 m . kovo mėn esį Li etuvos radijo ir televizijos komisijos (toliau – LRTK) atliktas tyrimas parodė, kad daugiau nei trečdalį (35,5–38 proc.) bendro televizijos programos laiko per savaitę ir maždaug pusę (44–49 proc.) per dieną rusiškai produkcijai skiria du šalies televizijos kanalai. Tuo tarpu Europos kūriniams (išskyrus lietuviškus) tie patys du televizijos kanalai skiria 15–22 proc. eterio laiko per savaitę ir 10–14 proc. per dieną. Tačiau daryti išvadą, kad ne visose televizijos programose yra laikomasi Visuomenės informavimo įstatymo 38 straipsnio 8 dalyje nustatyto reikalavimo, nėra teisinio pagrindo, nes šio straipsnio 8 dalyje nustatyto reikalavimo dėl Europos kūrinių vykdymas yra apibrėžtas sąlyga „kai tai įmanoma“.
Nors Administracinių nusižengimų kodekso 124 straipsnyje yra nustatyta administracinė atsakomybė už reikalavimų dėl Europos kūrinių ir nepriklausomų kūrėjų sukurtų kūrinių dalies transliuojamose televizijos programose ir užsakomųjų visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugų kataloguose nesilaikymą ir šios nuostatos sankcijoje numatytas įspėjimas arba bauda nuo 140 iki 600 eurų televizijos programų transliuotojų ir užsakomųjų visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugų teikėjų vadovams arba kitiems atsakingiems asmenims, tačiau LRTK negali taikyti administracinės atsakomybės už Visuomenės informavimo įstatymo 38 straipsnio 8 dalyje nustatyto reikalavimo dėl Europos kūrinių nevykdymą, kol šio reikalavimo vykdymas yra apibrėžtas sąlyga „kai tai įmanoma“. Nustatyti imp eratyvius reikalavimus, pavyzdžiui, Europos kūrinių ir Europos kūrinių, sukurtų nepriklausomų kūrėjų ne anksčiau kaip per pastaruosius 5 metus, dalims nėra galimybių, nes tai galimai prieštarautų Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų direktyvai, kurioje nustatyti taip pat lankstūs transliuojamų televizijos programų turinio kilmės limitai. Tačiau Europos Sąjungos (toliau – ES) valstybės, siekdamos skatinti valstybinės kalbos, oficialių Europos Sąjungos kalbų vartojimą informacinėje erdvėje ir reguliuodamos transliavimo ir retransliavimo veiklą, gali taikyti su kalba susijusius ribojimus, pavyzdžiui, nustatyti privalomą vertimą, titravimą ir pan.
Atsižvelgiant į tai, kad beveik visa rusiška televizinė produkcija transliuojama su lietuviškais subtitrais, tikslinga keisti galiojantį teisinį reguliavimą ir nustatyti, kad televizijos programos, transliuojamos ne lietuvių kalba, būtų verčiamos į lietuvių kalbą, t. y. lietuviškai įgarsinamos arba dubliuojamos. Šiuo metu transliuotojai gali pasirinkti tarp vertimo ir rodymo su lietuviškais subtitrais. Turint omeny, kad subtitravimas yra pigesnis nei vertimas, dažniausiai pasirenkamas pirmasis variantas. Nesant tokio pasirinkimo padidėtų rusiškos produkcijos transliavimo kaštai, todėl manytina, kad dalis transliuotojų gali mažinti tokio produkcijos kiekį, vietoj jos televizijos žiūrovams siūlant daugiau europinės produkcijos. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai. Įstatymo projekto iniciatorius – Lietuvos Respublikos S eimo narys Laurynas Kasčiūnas. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai? Pagal Visuomenės informavimo įstatymo 34 straipsnio 2 dalį, radijo ir (ar) televizijos programos, transliuojamos ne lietuvių kalba, turi būti verčiamos į lietuvių kalbą arba rodomos su lietuviškais subtitrais, išskyrus mokomąsias, progines, specialiąsias, muzikines ir retransliuojamas užsienio valstybių radijo ir (ar) televizijos programas ar atskiras programas, taip pat radijo ir (ar) televizijos programų transliuotojų sukurtas programas, skirtas Lietuvos tautinėms mažumoms. Toks reikalavimas taikomas programos, transliuojamoms tiek kita oficialia Europos Sąjungos kalba, tiek ne oficialia Europos Sąjungos kalba. 4.
reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama? Siekiant sumažinti rusiškos produkcijos įtaką Lietuvos televizinei ir informacinei erdvei bei siekiant šalį labiau integruoti į ES kultūrinę, informacinę ir kalbinę erdvę, siūloma nustatyti, kad radijo ir (ar) televizijos programos, transliuojamos ne lietuvių kalba, bet kita oficialia Europos Sąjungos kalba, turi būti verčiamos į lietuvių kalbą arba rodomos su lietuviškais subtitrais, o ne oficialia Europos Sąjungos kalba – tik verčiamos, išskyrus mokomąsias, progines, specialiąsias, muzikines ir retransliuojamas užsienio valstybių radijo ir (ar) televizijos programas ar atskiras programas, taip pat radijo ir (ar) televizijos programų transliuotojų sukurtas programas, skirtas Lietuvos tautinėms mažumoms. Iš esmės tai padidintų televizijos programų rusų kalba transliavimo kaštus transliuotojams, ves vertimas įgarinant ar dubliuojant kainuoja brangiau nei subtitravimas. Tikėtina, kad dėl to gali sumažėti tokių programų skaičius, o jų vietą gali užimti europonė televizinė produkcija. Atsižvelgiant į tai, kad pagal Teisėkūros pagrindų įstatymo
subjektų veiklos ar jos priežiūros teisinį reguliavimą, paprastai įsigalioja gegužės 1 dieną arba lapkričio 1dieną, tačiau visais atvejais ne anksčiau kaip po trijų mėnesių nuo jų oficialaus paskelbimo dienos, ir, kad transliuotojai turėtų galimybę tinkamai prisitaikyti prie pasikeitusio teisinio jų veiklos reguliavimo, siūloma, kad teikiamas Įstatymo projektas įsigaliotų 2018 m. gegužės 1 d. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta? Numatomos teigiamos priimto įstatymo pasekmės, susijusios su didesne šalies integracija į ES kalbinę erdvę ir, tikėtina, iš to seksiančiu didesniu europinės televizinės produkcijos kiekiu.
Tai padidintų galimybę šalies žmonėms gauti įvairiapusiškesnę ir kokybiškesnę produkciją ir informaciją. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai? Įstatymas įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai? Atsižv elgiant į tai, kad daugelis televizijos programų rusų kalba Lietuvoje transliuojamos su lietuviškais subtitrais, įtvirtintas reikalavimas tokias programas transliuoti išverstas į lietuvių kalbą, t. y. įgarsintas arba dubliuotas lietuvių kalba, televizijos programų transliuotojams gali padidinti tokių programų transliavimo kaštus, nes vertimas ar dubliavimas yra brangesni nei subtitravimas. Dėl to gali sumažėti transliuojamų rusiškų televizijos programų. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą: kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios? Priėmus įstatymo projektą, kitų teisės aktų keisti nereikės. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka? Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas, o Įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus?
Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir yra suderintas su Europos Sąjungos teisės aktais. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, kas ir kada juos turėtų priimti? Įstatymui įgyvendinti nereikės įgyvendinamųjų teisės aktų . 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais)? Įstatymui įgyvendinti papildomų valstybės, savivaldybių biudžetų lėšų nereikės. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados. Įstatymo projekto rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas ir sritis. „Televizijos programų transliavimas“, „vertimas“,
„subtitrai“, „kalba“ „lietuvių kalba“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai. Nėra. Seimo narys Laurynas
Kasčiūnas
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected] . Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2017-09- Nr. Į 2017-09-04 Nr. S-2017-7784 Lietuvos Respublikos Seimui
Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo Nr. I-1418 34 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-1063, teikiame pastabą. Projektu siūlomi pakeitimai, sukurs prielaidas taikyti skirtingą reglamentavimą Europos Sąjungos valstybėse narėse sukurtoms televizijos programoms dėl programų kalbos požymio. Manome, kad visos Europos Sąjungos valstybėse narėse sukurtos programos, tiek oficialiomis Europos Sąjungos kalbomis, tiek kitomis kalbomis, turi būti vertinamos vienodai. Pagal nediskriminavimo principą prekės ir paslaugos, pagamintos Europos Sąjungoje, turi būti vertinamos vienodai. Be to, projekte siūlomą išskyrimą pagal kalbos požymį negalima grįsti valstybinės kalbos apsaugos ar Europos Sąjungos kalbų skatinimo tikslais, nes pagal galiojančio įstatymo nuostatas, visos Lietuvoje transliuojamos, retransliuojamos ir platinamos internete televizijos programos yra verčiamos arba rodomos su lietuviškais subtitrais. Generalinio direktoriaus pavaduotojas Karolis Dieninis Ričard Dzikovič, tel. 8 706 68 082, el. p. [email protected] , [email protected] ;
DĖL
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teis ės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
programų transliuotojams įtvirtinti imperatyvą televizijos programas, transliuojamas ne lietuvių kalba, o neoficialia Europos Sąjungos kalba, būtinai versti, o ne pasirinkti vieną iš alternatyvų – versti ar subtitruoti lietuvių kalba, kaip yra šiuo metu galiojančiame įstatyme. Vertinant šią nuostatą, pažymėtina, kad televizijos programų transliavimas kaip v isuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugų teikimas yra komercinė ūkio subjektų - t elevizijos programų transliuotojų, veikla. Valstybė, reguliuodama ūkio subjektų vykdomą ūkinę veiklą, turi paisyti valstybinio reguliavimo principų, užtikrinančių asmenų ūkinės veiklos laisvę ir iniciatyvą. Konstitucinis asmens ūkinės veiklos laisvės ir iniciatyvos principas sąlygoja tai, kad ūkinės veiklos reguliavimui būdingas bendrojo leidimo metodas: leidžiama viskas, kas nėra draudžiama. Taigi draudimai yra vienas iš ūkinės veiklos reguliavimo būdų. Tačiau riboti asmens teises ir laisves, taip pat ir ūkinės veiklos laisvę, galima, jeigu laikomasi šių sąlygų: tai daroma įstatymu; ribojimai yra būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves ir Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, taip pat konstituciškai svarbius tikslus; ribojimais nėra paneigiama teisių ir laisvių prigimtis bei jų esmė; yra laikomasi konstitucinio proporcingumo principo. Taigi, įstatyme nustatyti draudimai turi būti pagrįsti, adekvatūs siekiamam tikslui, nediskriminaciniai, aiškiai suformuluoti.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, bei vadovaujantis Teisėkūros pagrindų įstatyme įtvirtintais teisės aktų tikslingumo, proporcingumo bei efektyvumo principais, reikėtų įvertinti teikiamo projekto tikslą bei pasirinktų ūkinės veiklos reguliavimo priemonių proporcingumą siekiamam tikslui. Projekto aiškinamajame rašte išdėstyti argumentai suponuoja, kad pagrindinis projekto tikslas ženkliai sumažinti rusiškos produkcijos, kurioje matomas rusiško ar sovietinio gyvenimo būdo propagavimas, nostalgijos SSRS elementai bei tapatybiniai elementai, „pririšantys“ tokią produkciją žiūrinčius žmones prie šios kultūrinės ir informacinės erdvės. Tačiau vertinant projekto tikslą, svarstytina, ar pasirinkta ūkinės veiklos - televizijos programų transliavimo ribojimo priemonė – imperatyvus neoficialiomis Europos Sąjungos kalbomis transliuojamų televizijos programų vertimas į lietuvių kalbą, yra proporcingas siekiamam tikslui, nes tokia teisinio reguliavimo priemonė žymiai padidintų televizijos transliuotojų vykdomos veiklos finansinę naštą. Svarstytina, ar pasirinktas reguliavimas nevaržytų teisinių santykių subjektų – televizijos programų transliuotojų daugiau, negu to reikia teisinio reguliavimo tikslui – mažinti neoficialiomis Europos Sąjungos kalbomis transliuojamos produkcijos kiekį, pasiekti. Pažymėtina, kad projekto aiškinamajame rašte nurodytas toks televizijos programų turinys kaip rusiško ar sovietinio gyvenimo būdo propagavimas, nostalgijos SSRS elementai bei tapatybiniai elementai, „pririšantys“ tokią produkciją žiūrinčius žmones prie šios kultūrinės ir informacinės erdvės, Visuomenės informavimo įstatyme nėra priskiriamas prie neskelbtinos ar ribotinos visuomenės informavimo priemonėse informacijos, todėl svarstytinas pats tokio ribojimo, kada neužtenka lietuviškų subtitrų, o turi būti verčiama į lietuvių kalbą, tikslingumas ir pagrįstumas.
Be to, toks reguliavimas ribotų ne tik rusiškos produkcijos, kaip nurodoma aiškinamajame rašte, tačiau ir visų kitų pasaulio valstybių, nesančių Europos Sąjungos valstybėmis narėmis sukuriamos produkcijos transliavimą originalo kalba su lietuviškais subtitrais. 2. Tikslintina projekto 2 straipsnio numeracija. 3. Projekte mažosiomis raidėmis turėtų būti nurodytos įstatymą pasirašančiojo asmens pareigos. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis E. Mušinskis, tel. (8 5) 239 6356, el. p. [email protected] D. Zebleckis, tel. (8 5) 239 6906, el. p. [email protected]
DĖL
Vilnius Įvertinęs projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teis ės technikos taisyklėms, Teisės departamentas laikosi savo 2017 m. rugsėjo 6 d. išvadoje Nr. XIIIP-1063 išdėstytos pozicijos dėl siūlomo reguliavimo, pagal kurį ne oficialia Europos Sąjungos kalba transliuojamos programos privalo būti verčiamos į lietuvių kalba (atsisakant galimybės tokias programas transliuoti su lietuviškais subtitrais), nepakankamo pagrįstumo ir neproporcingumo siekiamiems tikslams. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis E. Mušinskis, tel. (8 5) 239 6356, el. p. [email protected] D. Zebleckis, tel. (8 5) 239 6906, el. p. [email protected]
kultūros komitetas
DĖL
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
komiteto pirmininkas Ramūnas Karbauskis, komiteto n ariai: Raminta Popovienė , Vytautas Kernagis, Gediminas Kirkilas, Vytautas Juozapaitis, Robertas Šarknickas, Stasys Tumėnas; komiteto biuras: biuro vedėja Agnė Jonaitienė, patarėjos Lina Joskaudaitė-Dmitrijeva, Deimantė Žegunė, padėjėja Deimantė Pukytė. Kviestieji asmenys:
Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos Visuomenės informavimo ir autorių teisių politikos skyriaus vedėjas Deividas Velkas, Lietuvos radijo ir televizijos komisijos pirmininko pavaduotojas Mantas Martišius, Seimo narys L. Kasčiūnas. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2017-09-06 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
programų transliuotojams įtvirtinti imperatyvą televizijos programas, transliuojamas ne lietuvių kalba, o neoficialia Europos Sąjungos kalba, būtinai versti, o ne pasirinkti vieną iš alternatyvų – versti ar subtitruoti lietuvių kalba, kaip yra šiuo metu galiojančiame įstatyme. Vertinant šią nuostatą, pažymėtina, kad televizijos programų transliavimas kaip visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugų teikimas yra komercinė ūkio subjektų - televizijos programų transliuotojų, veikla.
Valstybė, reguliuodama ūkio subjektų vykdomą ūkinę veiklą, turi paisyti valstybinio reguliavimo principų, užtikrinančių asmenų ūkinės veiklos laisvę ir iniciatyvą. Konstitucinis asmens ūkinės veiklos laisvės ir iniciatyvos principas sąlygoja tai, kad ūkinės veiklos reguliavimui būdingas bendrojo leidimo metodas: leidžiama viskas, kas nėra draudžiama. Taigi draudimai yra vienas iš ūkinės veiklos reguliavimo būdų. Tačiau riboti asmens teises ir laisves, taip pat ir ūkinės veiklos laisvę, galima, jeigu laikomasi šių sąlygų: tai daroma įstatymu; ribojimai yra būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves ir Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, taip pat konstituciškai svarbius tikslus; ribojimais nėra paneigiama teisių ir laisvių prigimtis bei jų esmė; yra laikomasi konstitucinio proporcingumo principo. Taigi, įstatyme nustatyti draudimai turi būti pagrįsti, adekvatūs siekiamam tikslui, nediskriminaciniai, aiškiai suformuluoti. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, bei vadovaujantis Teisėkūros pagrindų įstatyme įtvirtintais teisės aktų tikslingumo, proporcingumo bei efektyvumo principais, reikėtų įvertinti teikiamo projekto tikslą bei pasirinktų ūkinės veiklos reguliavimo priemonių proporcingumą siekiamam tikslui. Projekto aiškinamajame rašte išdėstyti argumentai suponuoja, kad pagrindinis projekto tikslas ženkliai sumažinti rusiškos produkcijos, kurioje matomas rusiško ar sovietinio gyvenimo būdo propagavimas, nostalgijos SSRS elementai bei tapatybiniai elementai, „pririšantys“ tokią produkciją žiūrinčius žmones prie šios kultūrinės ir informacinės erdvės.
Tačiau vertinant projekto tikslą, svarstytina, ar pasirinkta ūkinės veiklos - televizijos programų transliavimo ribojimo priemonė – imperatyvus neoficialiomis Europos Sąjungos kalbomis transliuojamų televizijos programų vertimas į lietuvių kalbą, yra proporcingas siekiamam tikslui, nes tokia teisinio reguliavimo priemonė žymiai padidintų televizijos transliuotojų vykdomos veiklos finansinę naštą. Svarstytina, ar pasirinktas reguliavimas nevaržytų teisinių santykių subjektų – televizijos programų transliuotojų daugiau, negu to reikia teisinio reguliavimo tikslui – mažinti neoficialiomis Europos Sąjungos kalbomis transliuojamos produkcijos kiekį, pasiekti. Pažymėtina, kad projekto aiškinamajame rašte nurodytas toks televizijos programų turinys kaip rusiško ar sovietinio gyvenimo būdo propagavimas, nostalgijos SSRS elementai bei tapatybiniai elementai, „pririšantys“ tokią produkciją žiūrinčius žmones prie šios kultūrinės ir informacinės erdvės, Visuomenės informavimo įstatyme nėra priskiriamas prie neskelbtinos ar ribotinos visuomenės informavimo priemonėse informacijos, todėl svarstytinas pats tokio ribojimo, kada neužtenka lietuviškų subtitrų, o turi būti verčiama į lietuvių kalbą, tikslingumas ir pagrįstumas. Be to, toks reguliavimas ribotų ne tik rusiškos produkcijos, kaip nurodoma aiškinamajame rašte, tačiau ir visų kitų pasaulio valstybių, nesančių Europos Sąjungos valstybėmis narėmis sukuriamos produkcijos transliavimą originalo kalba su lietuviškais subtitrais. Atsižvelgti
2Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
3.
3Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
asmens pareigos. Pritarti
4Europos teisės departamentas,
2018-03-23 Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo Nr. I-1418 34 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-1063, teikiame pastabą. Projektu siūlomi pakeitimai, sukurs prielaidas taikyti skirtingą reglamentavimą Europos Sąjungos valstybėse narėse sukurtoms televizijos programoms dėl programų kalbos požymio. Manome, kad visos Europos Sąjungos valstybėse narėse sukurtos programos, tiek oficialiomis Europos Sąjungos kalbomis, tiek kitomis kalbomis, turi būti vertinamos vienodai. Pagal nediskriminavimo principą prekės ir paslaugos, pagamintos Europos Sąjungoje, turi būti vertinamos vienodai. Be to, projekte siūlomą išskyrimą pagal kalbos požymį negalima grįsti valstybinės kalbos apsaugos ar Europos Sąjungos kalbų skatinimo tikslais, nes pagal galiojančio įstatymo nuostatas, visos Lietuvoje transliuojamos, retransliuojamos ir platinamos internete televizijos programos yra verčiamos arba rodomos su lietuviškais subtitrais. Atsižvelgti
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
ir televizija 2018-06-12
VšĮ Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija (toliau – LRT) susipažino su darbo grupės parengta formuluote dėl LR visuomenės informavimo įstatymo 34 str. pakeitimo įstatymo projekto
toliau – Projektas). Atkreipiame dėmesį į tai, kad LRT įstatymo 4 str.
ne lietuvių kalba, turi būti verčiami į lietuvių kalbą arba rodomi su lietuviškais subtitrais. Kokia dalis ne lietuvių kalba transliuojamų audiovizualinių kūrinių turi būti verčiama į lietuvių kalbą arba kokia dalis rodoma su lietuviškais subtitrais, nustato LRT taryba. Pažymime, kad LRT, vykdydama visuomeniniam transliuotojui pavestą misiją, vadovaujasi Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo (toliau – LRT įstatymas) 3 str. 1 d. nurodytais LRT veiklos principais, tarp jų ir principas – stiprinti Lietuvos Respublikos nepriklausomybę ir demokratiją, kurti, puoselėti ir saugoti nacionalinės kultūros vertybes, stiprinti visuomenės moralę ir pilietiškumą. Atsižvelgdami į tai, kad LRT programose Projektu aptariamas turinys sudaro nežymią transliacijų dalį, LRT pastabų ar pasiūlymų dėl šio projekto neteikia. Atsižvelgti
teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai: negauta. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai . 7.1. Sprendimas: Iš esmės pritarti ir siūlyti Seimui svarstyti Visuomenės informavimo įstatymo Nr. I-1418 34 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-1063(2). 7. 2 Pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
2018-06-13
Pasiūlymas: Pakeisti 34 straipsnio 2 dalį ir išdėstyti ją taip:
„2. Radijo ir (ar) televizijos programos, transliuojamos ne lietuvių kalba,
bet kita oficialia Europos Sąjungos kalba, taip pat radijo ir (ar) televizijos programas sudarančios atskiros programos, transliuojamos ne oficialia Europos Sąjungos kalba, jeigu tokių programų suminė trukmė per parą yra ne didesnė nei 90 minučių, turi būti verčiamos į lietuvių kalbą arba rodomos su lietuviškais subtitrais .
Radijo ir (ar) televizijos programas sudarančios atskiros programos, transliuojamos ne oficialia Europos Sąjungos kalba, turi būti verčiamos į lietuvių kalbą, jeigu tokių programų suminė trukmė per parą yra didesnė nei 90 minučių. Skaičiuojant programų trukmę neįskaitomas tokių programų pakartotinės transliacijos laikas, komercinių audiovizualinių pranešimų laikas ir anonsai. Ši nuostata netaikoma mokomosioms, proginėms, specialiosioms, muzikinėms ir retransliuojamoms užsienio valstybių radijo ir (ar) televizijos programoms ar atskiroms programoms, taip pat radijo ir (ar) televizijos programų transliuotojų sukurtoms programoms, skirtoms Lietuvos tautinėms mažumoms. Komisija, atsižvelgdama į tautinių mažumų, gyvenančių transliuojamų radijo ir (ar) televizijos programų aprėpties zonoje, poreikius, nurodydama licencijos sąlygas, gali nustatyti, kokią transliuojamų ir (ar) retransliuojamų radijo ir (ar) televizijos programų ar atskirų programų dalį turi sudaryti radijo ir (ar) televizijos programos ar atskiros programos tautinių mažumų kalbomis.“
2018-06-13
Pakeisti 34 straipsnio 4 dalį ir išdėstyti ją taip:
„4. Retransliuotojai, retransliuodami televizijos
programas, ir (ar) kiti asmenys, teikiantys Lietuvos Respublikos vartotojams televizijos programų ar atskirų programų platinimo internete paslaugas, pirmenybę turi teikti oficialioms Europos Sąjungos kalboms.
Televizijos programos oficialiomis Europos Sąjungos kalbomis, taip pat programos neoficialiomis Europos Sąjungos kalbomis, sukurtos kitoje valstybėje narėje , turi sudaryti ne mažiau kaip 90 procentų programų kiekio teikiant Lietuvos Respublikos vartotojams televizijos programų ar atskirų programų platinimo internete paslaugas ir (ar) ne mažiau kaip 90 procentų retransliuojamų televizijos programų kiekio kiekviename jų vartotojams siūlomame pagrindiniame televizijos programų pakete. Šis reikalavimas netaikomas už papildomą mokestį platinamiems televizijos programų paketams. Esant galimybei pasirinkti, kuria kalba retransliuoti ir (ar) platinti internete tokią pačią televizijos programą – oficialia Europos Sąjungos ar kita kalba, retransliuotojai ir (ar) asmenys, teikiantys Lietuvos Respublikos vartotojams televizijos programų ar atskirų programų platinimo internete paslaugas, privalo sudaryti visas sąlygas, kad televizijos programa ar atskira programa būtų retransliuojama ir (ar) platinama internete oficialia Europos Sąjungos kalba.“
2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas
įstatymas įsigalioja 2019 m. liepos 1 d. Pritarti
8Balsavimo rezultatai:
pritarta bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirtas pranešėjas: Vytautas Kernagis. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. PRIDEDAMA: Komiteto siūlomas įstatymo projektas, įstatymo projekto lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas Ramūnas Karbauskis Komiteto biuro patarėja Lina Joskaudaitė-Dmitrijeva