Projekto lyginamasis variantas Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 14 straipsnio pakeitimo įstatymas
1 straipsnis. 14 straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 14 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Asmenys į pakaitinių karjeros valstybės tarnautojų pareigas,
išskyrus pakaitinį valstybės tarnautoją, priimamą į pareigas, iki šio Įstatymo nustatyta tvarka į jas bus priimtas karjeros valstybės tarnautojas, bet ne ilgesniam negu 3 mėnesių laikotarpiui, priimami iš asmenų, turinčių teisę atkurti karjeros valstybės tarnautojo ar įstaigos vadovo statusą, iš buvusių karjeros valstybės tarnautojų ar įstaigų vadovų, atleistų iš pareigų pagal šio Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 5 punktą, dėl pareigybės panaikinimo ar sudarius šalių susitarimą dėl atleidimo (kai mokama kompensacija šio Įstatymo
valstybės tarnautojų (išskyrus pakaitinius valstybės tarnautojus, kuriems suėjo
atleistų iš pareigų dėl negalėjusio eiti pareigų karjeros valstybės tarnautojo sugrįžimo arba atleidimo. Šie asmenys nėra tikrinami dėl atitikimo šio Įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatytiems reikalavimams. Nepriėmus į pakaitinio karjeros valstybės tarnautojo pareigas iš šių asmenų, pakaitiniu valstybės tarnautoju gali būti priimamas kitas asmuo, kuris atitinka bendruosius reikalavimus, keliamus asmeniui, priimamam į valstybės tarnautojo pareigas, ir pareigybės aprašyme nustatytus specialiuosius reikalavimus. Šie asmenys, išskyrus pakaitinį valstybės tarnautoją, priimamą į pareigas, iki šio Įstatymo nustatyta tvarka į jas bus priimtas karjeros valstybės tarnautojas, bet ne ilgesniam negu 3 mėnesių laikotarpiui, yra tikrinami dėl atitikimo šio Įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatytiems reikalavimams.
Asmuo į pakaitinio karjeros valstybės tarnautojo pareigas priimamas Vyriausybės nustatyta tvarka patikrinus jo gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas. Asmenims, siekiantiems būti priimtiems į 13 ar žemesnės kategorijos pakaitinio karjeros valstybės tarnautojo pareigas, jeigu tai yra jų pirmoji darbovietė įgijus atitinkamą išsilavinimą iki 30 metų amžiaus, darbinės patirties reikalavimas netaikomas.“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Seimo narys (Parašas) Arvydas Anušauskas
projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai: Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 14 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto (toliau - įstatymo projektas) tikslas - sudaryti sąlygas jauniems asmenims, įgijusiems atitinkamą išsilavinimą, tačiau dar neturintiems darbo patirties, pretenduoti į pakaitinių karjeros valstybės tarnautojų pareigas. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:
Įstatymo projekto iniciatorius ir rengėjas - Seimo narys Arvydas Anušauskas. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai: Šiuo metu asmenims, priimamiems į valstybės tarnautojo pareigas, įstatymas numato šiuos bendruosius reikalavimus:
1) turėti Lietuvos Respublikos pilietybę; 2) mokėti valstybinę lietuvių kalbą;
3) būti ne jaunesniam kaip 18 metų ir ne vyresniam kaip 65 metų. Reikalavimas būti ne vyresniam kaip 65 metų netaikomas politinio (asmeninio) pasitikėjimo ir pakaitiniams valstybės tarnautojams; 4) turėti to lygio valstybės tarnautojo pareigoms eiti būtiną išsilavinimą; 5) turėti valstybės tarnautojui privalomų jo veikloje bendrųjų gebėjimų visumą, o vadovaujantys valstybės tarnautojai – taip pat ir privalomų jų veikloje gebėjimų vadovauti valstybės ar savivaldybės institucijai ar įstaigai ar jos padaliniui visumą. Įstatyme nėra numatytas darbo patirties reikalavimas, nepaisant to, toks reikalavimas beveik visais atvejais taikomas, net ir tais atvejais, kai konkursas skelbiamas ar atranka vykdoma pačių žemiausių kategorijų valstybės tarnautojų pareigoms užimti.
Įstatymo projekto iniciatoriaus ir rengėjo nuomone, šiuo metu yra susiformavusi ydinga praktika, kuomet asmenims, pretenduojantiems į 13 ar žemesnės kategorijos pakaitinio karjeros valstybės tarnautojo pareigas, yra taikomas darbo patirties reikalavimas. Ši ydinga praktika užkerta kelią į valstybės tarnybą patekti jauniems, ką tik išsilavinimą įgjusiems, tačiau darbinės patirties dar neturintiems asmenims. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama:
Įstatymo projektu siūloma numatyti, jog asmenims, siekiantiems būti priimtiems į 13 ar žemesnės kategorijos pakaitinio karjeros valstybės tarnautojo pareigas, jeigu tai yra jų pirmoji darbovietė įgijus atitinkamą išsilavinimą iki 30 metų amžiaus, darbinės patirties reikalavimas netaikomas. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:
Neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai: Įtakos kriminogeninei situacijai ar korupcijai priimtas įstatymas neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai: Priimtas įstatymas verslo sąlygoms ir jo plėtrai įtakos neturės. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios:
Priėmus įstatymo projektą į teisinę sistemą, jokių teisės aktų priimti, galiojančių teisės aktų keisti ar pripažinti netekusiais galios nereikės. 9.
įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka: Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų. Įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus:
Įstatymo projektas neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti: Įstatymui įgyvendinamųjų teisės aktų rengti nereikia. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais):
Papildomų lėšų nereikės. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados: Nėra. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis: Pakaitinis karjeros valstybės tarnautojas, darbo patirties reikalavimas. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai:
Nėra. Teikia Seimo narys Parašas Arvydas Anušauskas
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2017-08- Nr. Į 2017-08-22 Nr. S-2017-7529 Lietuvos Respublikos Seimui DĖL Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 14 straipsnio pakeitimo įstatymo projektO NR. XIIIP-1031 atitikties europos sąjungos teisei Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 14 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą XIIIP-1031 (toliau – Projektas), pažymime, kad pritariame Lietuvos Respublikos Seimo teisės departamento 2017 m. rugpjūčio 21 d. išvadoje Projektui pateiktai pastabai dėl Projekto nuostatų galimos neatitikties asmenų lygiateisiškumo principui. Papildomai atkreipiame Jūsų dėmesį į tai, kad
požiūrio užimtumo ir profesinėje srityje bendruosius pagrindus, 6 straipsnio 1 dalis suteikia teisę valstybėms narėms „numatyti, kad skirtingas požiūris dėl amžiaus nėra diskriminacija, jei pagal nacionalinę teisę jį objektyviai ir tinkamai pateisina teisėtas tikslas, įskaitant teisėtos užimtumo politikos, darbo rinkos ir profesinio mokymo tikslus, o šio tikslo siekiama tinkamomis ir būtinomis priemonėmis. Toks skirtingas poveikis, be kitų dalykų gali apimti: a) specialių sąlygų nustatymą siekiant įsidarbinti ir profesinio mokymo, įdarbinimui ir darbui, įskaitant atleidimą iš darbo ir apmokėjimo sąlygas, jaunimui, pagyvenusio amžiaus asmenims ir už priežiūrą atsakingiems asmenims, siekiant skatinti jų profesinę integraciją ir užtikrinti jų apsaugą.“ Šiame kontekste pažymime, kad tais atvejais, kai patirtis konkrečioms pareigoms nėra būtina, patirties reikalavimas turėtų būti netaikomas visiems užimamų pareigų siekiantiems asmenims.
Tuo tarpu, kai tam tikra patirtis, atsižvelgiant į darbo pobūdį ir/ar funkcijas, iš tiesų yra reikalinga, kyla klausimas, kodėl patirties reikalavimas turėtų būti netaikomas tais atvejais, kai į 13 ar žemesnės kategorijos pakaitinio karjeros valstybės tarnautojo pareigas kandidatuoja asmuo, kuriam tai yra jo pirmoji darbovietė įgijus atitinkamą išsilavinimą iki 30 metų amžiaus. Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta, manytume, kad Projekto nuostata, dėl kurios tam tikra asmenų grupė dėl jiems netaikomo patirties reikalavimo atsirastų palankesnėje padėtyje nei kiti siūlomoje nuostatoje numatytų sąlygų neatitinkantys asmenys, nėra proporcinga, t.y., ji nėra būtina ir tinkama norimam tikslui pasiekti. Taip pat pažymime, kad iš Projekto aiškinamojo rašto nėra aišku, kokiais pagrindais remiantis yra siūloma patirties reikalavimo netaikyti asmenims, įgijusiems atitinkamą išsilavinimą iki 30 metų amžiaus. Šiame kontekste atkreipiame Jūsų dėmesį į tai, kad Lietuvos Respublikos jaunimo politikos pagrindų įstatyme jaunas žmogus yra apibrėžiamas kaip asmuo nuo 14 iki 29 metų. Generalinio direktoriaus pavaduotojas Karolis Dieninis Justė Prasauskienė, tel. 8 706 63 695, el. p. [email protected]
Vilnius
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS valstybės tarnybos ĮSTATYMO nr. viii-1316 14 straipsnio pakeitimo įstatymo PROJEKTO
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
1Įstatymo projektu siekiama nustatyti, kad asmenims, siekiantiems būti priimtiems į 13 ar
žemesnės kategorijos pakaitinio karjeros valstybės tarnautojo pareigas, jeigu tai yra jų pirmoji darbovietė įgijus atitinkamą išsilavinimą iki 30 metų amžiaus, darbinės patirties reikalavimas netaikomas. Siūlomas reguliavimas svarstytinas. Pirma, neaišku, ką siūlomo reguliavimo kontekste reiškia „darbinė patirtis“. Pastebėtina, kad Valstybės tarnybos įstatymo 9 straipsnio 5 dalyje yra numatyta, kad į karjeros valstybės tarnautojo pareigas priimamam asmeniui nėra privalomas reikalavimas turėti valstybės tarnybos stažą, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus. Toks teisinis reguliavimas suponuoja, kad įstatymų nustatytais atvejais asmuo privalės turėti
„darbinės patirties“ valstybės tarnyboje, nes stažas yra siejamas su laiku,
kurį asmuo ėjo valstybės tarnautojo pareigas. Taigi šiuo atveju siūlomas reguliavimas nedera su galiojančia Valstybės tarnybos įstatymo 9 straipsnio 5 dalimi. Antra, jeigu siūlomame pakeitime „darbinė patirtis“ suprantama kaip bet kokia kita darbinė patirtis, išskyrus eitas pareigas valstybės tarnyboje, siūlomas teisinis reguliavimas būtų perteklinis, nes pagal šiuo metu galiojantį reguliavimą sąlyga turėti darbo patirties asmenims, priimamiems į pakaitinių karjeros valstybės tarnautojų pareigas, nėra įtvirtinta (taip teigiama ir įstatymo projekto aiškinamajame rašte). 2.
tikrai grupei asmenų nedera su Lygių galimybių įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtinta nuostata, kad Valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos pagal kompetenciją privalo užtikrinti, kad visuose teisės aktuose būtų įtvirtintos lygios teisės ir galimybės nepaisant lyties, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, etninės priklausomybės, religijos, taip pat nedera ir su 7 straipsnio 1 punkto nuostata, kad įgyvendindamas lygias galimybes, darbdavys, neatsižvelgdamas į lytį, rasę, tautybę, pilietybę, kalbą, kilmę, socialinę padėtį, tikėjimą, įsitikinimus ar pažiūras, amžių, lytinę orientaciją, negalią, etninę priklausomybę, religiją, privalo priimdamas į darbą, į valstybės tarnybą, taikyti vienodus atrankos kriterijus ir sąlygas. Atkreiptinas dėmesys, kad Lygių galimybių įstatymo paskirtis - užtikrinti, kad būtų įgyvendintos Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio nuostatos, įtvirtinančios asmenų lygybę ir draudimą varžyti žmogaus teises ir teikti jam privilegijas lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų pagrindu. Šiame kontekste pažymėtina, kad Konstitucinis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad konstitucinis asmenų lygiateisiškumo principas savaime nepaneigia galimybės įstatymu nustatyti nevienodą, diferencijuotą teisinį reguliavimą tam tikrų asmenų, priklausančių skirtingoms kategorijoms, atžvilgiu, jeigu tarp šių asmenų yra tokio pobūdžio skirtumų, kurie tokį diferencijuotą reguliavimą daro objektyviai pateisinamą.
Diferencijuotas teisinis reguliavimas, kai jis taikomas tam tikroms vienodais požymiais pasižyminčioms asmenų grupėms, jeigu juo siekiama pozityvių, visuomeniškai reikšmingų tikslų arba jeigu tam tikrų ribojimų ar sąlygų nustatymas yra susijęs su reguliuojamų visuomeninių santykių ypatumais, savaime nėra laikytinas diskriminaciniu (Konstitucinio Teismo 1998 m. lapkričio 11 d., 2005 m. gegužės 13 d., 2006 m. gegužės 31 d., 2009 m. kovo 2 d.,
konstatavęs, kad konstitucinis visų asmenų lygybės įstatymui principas būtų pažeistas, jeigu tam tikra grupė asmenų, kuriems yra skiriama teisės norma, palyginti su kitais tos pačios normos adresatais, būtų kitaip traktuojama, nors tarp tų grupių nėra tokio pobūdžio ir tokios apimties skirtumų, kad toks nevienodas traktavimas būtų objektyviai pateisinamas. Privatinės teisės skyriaus vedėja, pavaduojanti departamento direktorių Daina Petrauskaitė J. Andriuškevičiūtė, tel. (8 5) 239 6159, el. p. [email protected] J. Raškauskaitė, tel. (8 5) 239 6842, el. p. [email protected]
Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas
2017-11-08
pirmininko pavaduotojas Algis Strelčiūnas, komiteto nariai: Valentinas Bukauskas, Guoda Burokienė, Ričardas Juška, Gintautas Kindurys, Vanda Kravčionok, Kęstutis Masiulis, Zenonas Streikus, Irena Šiaulienė. Komiteto biuras: vedėja Lina Milonaitė, patarėjai: Algirdas Astrauskas, Rasa Mačiulytė, Jurgita Marcinkutė, Kristina Šimkutė, konsultantas Bronius Kleponis, padėjėja Genovaitė Jasaitienė, Dokumentų departamento Teisės aktų redagavimo ir vertimo skyriaus vyr. specialistė Eglė Jonevičienė. Kviestieji asmenys: Vidaus reikalų viceministras Darius Urbonas, Vidaus reikalų ministerijos vyriausias patarėjas Dainius Žilinskas, Lietuvos savivaldybių asociacijos direktoriaus pavaduotojas Rimantas Čapas, Valstybės tarnybos departamento Tarnybos sąlygų skyriaus patarėjas Aistis Rusteika, Seimo nario padėjėja Ieva Petrauskienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2017-08-21)1 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
projektu siekiama nustatyti, kad asmenims, siekiantiems būti priimtiems į 13 ar žemesnės kategorijos pakaitinio karjeros valstybės tarnautojo pareigas, jeigu tai yra jų pirmoji darbovietė įgijus atitinkamą išsilavinimą iki 30 metų amžiaus, darbinės patirties reikalavimas netaikomas. Siūlomas reguliavimas svarstytinas. Pirma, neaišku, ką siūlomo reguliavimo kontekste reiškia „darbinė patirtis“.
Pastebėtina, kad Valstybės tarnybos įstatymo 9 straipsnio 5 dalyje yra numatyta, kad į karjeros valstybės tarnautojo pareigas priimamam asmeniui nėra privalomas reikalavimas turėti valstybės tarnybos stažą, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus. Toks teisinis reguliavimas suponuoja, kad įstatymų nustatytais atvejais asmuo privalės turėti „darbinės patirties“ valstybės tarnyboje, nes stažas yra siejamas su laiku, kurį asmuo ėjo valstybės tarnautojo pareigas. Taigi šiuo atveju siūlomas reguliavimas nedera su galiojančia Valstybės tarnybos įstatymo 9 straipsnio 5 dalimi. Antra, jeigu siūlomame pakeitime „darbinė patirtis“ suprantama kaip bet kokia kita darbinė patirtis, išskyrus eitas pareigas valstybės tarnyboje, siūlomas teisinis reguliavimas būtų perteklinis, nes pagal šiuo metu galiojantį reguliavimą sąlyga turėti darbo patirties asmenims, priimamiems į pakaitinių karjeros valstybės tarnautojų pareigas, nėra įtvirtinta (taip teigiama ir įstatymo projekto aiškinamajame rašte). Pritarti Pritarti iš dalies Specialusis reikalavimas asmeniui, priimamam į karjeros valstybės tarnautojus, turėti darbinę patirtį tiesiogiai nėra nustatytas Valstybės tarnybos įstatyme, tačiau Vyriausybė šio įstatymo įgyvendinamuoju teisės aktu
darbo patirtį, o patarėjams nustatoma privaloma jų darbo patirtis. Specialusis reikalavimas turėti darbinę patirtį nerekomenduojamas nustatyti tik specialisto ir vyresniojo specialisto karjeros valstybės tarnautojo pareigybėms.
Tačiau praktikoje (teikiant Valstybės tarnybos departamentui derinti parengtus steigiamų valstybės tarnautojų pareigybių aprašymus) pasitaiko nemažai atvejų, kai specialųjį reikalavimą turėti darbinę patirtį bandoma įrašyti ir žemiausio lygio valstybės tarnautojų pareigybių aprašymuose. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2017-08-21)1
teisinis reguliavimas netaikyti darbinės patirties reikalavimo tik tam tikrai grupei asmenų nedera su Lygių galimybių įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtinta nuostata, kad Valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos pagal kompetenciją privalo užtikrinti, kad visuose teisės aktuose būtų įtvirtintos lygios teisės ir galimybės nepaisant lyties, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, etninės priklausomybės, religijos, taip pat nedera ir su 7 straipsnio 1 punkto nuostata, kad įgyvendindamas lygias galimybes, darbdavys, neatsižvelgdamas į lytį, rasę, tautybę, pilietybę, kalbą, kilmę, socialinę padėtį, tikėjimą, įsitikinimus ar pažiūras, amžių, lytinę orientaciją, negalią, etninę priklausomybę, religiją, privalo priimdamas į darbą, į valstybės tarnybą, taikyti vienodus atrankos kriterijus ir sąlygas. Atkreiptinas dėmesys, kad Lygių galimybių įstatymo paskirtis - užtikrinti, kad būtų įgyvendintos Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio nuostatos, įtvirtinančios asmenų lygybę ir draudimą varžyti žmogaus teises ir teikti jam privilegijas lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų pagrindu.
Šiame kontekste pažymėtina, kad Konstitucinis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad konstitucinis asmenų lygiateisiškumo principas savaime nepaneigia galimybės įstatymu nustatyti nevienodą, diferencijuotą teisinį reguliavimą tam tikrų asmenų, priklausančių skirtingoms kategorijoms, atžvilgiu, jeigu tarp šių asmenų yra tokio pobūdžio skirtumų, kurie tokį diferencijuotą reguliavimą daro objektyviai pateisinamą. Diferencijuotas teisinis reguliavimas, kai jis taikomas tam tikroms vienodais požymiais pasižyminčioms asmenų grupėms, jeigu juo siekiama pozityvių, visuomeniškai reikšmingų tikslų arba jeigu tam tikrų ribojimų ar sąlygų nustatymas yra susijęs su reguliuojamų visuomeninių santykių ypatumais, savaime nėra laikytinas diskriminaciniu (Konstitucinio Teismo 1998 m. lapkričio 11 d., 2005 m. gegužės 13 d., 2006 m. gegužės 31 d., 2009 m. kovo 2 d., 2009 m. balandžio 29 d. nutarimai). Tačiau Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad konstitucinis visų asmenų lygybės įstatymui principas būtų pažeistas, jeigu tam tikra grupė asmenų, kuriems yra skiriama teisės norma, palyginti su kitais tos pačios normos adresatais, būtų kitaip traktuojama, nors tarp tų grupių nėra tokio pobūdžio ir tokios apimties skirtumų, kad toks nevienodas traktavimas būtų objektyviai pateisinamas. Pritarti
Teisingumo ministerijos (2017-09-05)1 Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo Nr.
VIII-1316 14 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą XIIIP-1031 (toliau – Projektas), pažymime, kad pritariame Lietuvos Respublikos Seimo teisės departamento 2017 m. rugpjūčio 21 d. išvadoje Projektui pateiktai pastabai dėl Projekto nuostatų galimos neatitikties asmenų lygiateisiškumo principui. Papildomai atkreipiame Jūsų dėmesį į tai, kad 2000 m. lapkričio 27 d. Tarybos direktyvos 2000/78/EB, nustatančios vienodo požiūrio užimtumo ir profesinėje srityje bendruosius pagrindus, 6 straipsnio
dėl amžiaus nėra diskriminacija, jei pagal nacionalinę teisę jį objektyviai ir tinkamai pateisina teisėtas tikslas, įskaitant teisėtos užimtumo politikos, darbo rinkos ir profesinio mokymo tikslus, o šio tikslo siekiama tinkamomis ir būtinomis priemonėmis. Toks skirtingas poveikis, be kitų dalykų gali apimti: a) specialių sąlygų nustatymą siekiant įsidarbinti ir profesinio mokymo, įdarbinimui ir darbui, įskaitant atleidimą iš darbo ir apmokėjimo sąlygas, jaunimui, pagyvenusio amžiaus asmenims ir už priežiūrą atsakingiems asmenims, siekiant skatinti jų profesinę integraciją ir užtikrinti jų apsaugą.“ Šiame kontekste pažymime, kad tais atvejais, kai patirtis konkrečioms pareigoms nėra būtina, patirties reikalavimas turėtų būti netaikomas visiems užimamų pareigų siekiantiems asmenims. Tuo tarpu, kai tam tikra patirtis, atsižvelgiant į darbo pobūdį ir/ar funkcijas, iš tiesų yra reikalinga, kyla klausimas, kodėl patirties reikalavimas turėtų būti netaikomas tais atvejais, kai į 13 ar žemesnės kategorijos pakaitinio karjeros valstybės tarnautojo pareigas kandidatuoja asmuo, kuriam tai yra jo pirmoji darbovietė įgijus atitinkamą išsilavinimą iki 30 metų amžiaus.
Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta, manytume, kad Projekto nuostata, dėl kurios tam tikra asmenų grupė dėl jiems netaikomo patirties reikalavimo atsirastų palankesnėje padėtyje nei kiti siūlomoje nuostatoje numatytų sąlygų neatitinkantys asmenys, nėra proporcinga, t. y., ji nėra būtina ir tinkama norimam tikslui pasiekti. Taip pat pažymime, kad iš Projekto aiškinamojo rašto nėra aišku, kokiais pagrindais remiantis yra siūloma patirties reikalavimo netaikyti asmenims, įgijusiems atitinkamą išsilavinimą iki 30 metų amžiaus. Šiame kontekste atkreipiame Jūsų dėmesį į tai, kad Lietuvos Respublikos jaunimo politikos pagrindų įstatyme jaunas žmogus yra apibrėžiamas kaip asmuo nuo 14 iki 29 metų. Pritarti
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas (2017-10-11) Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Europos teisės departamento prie Teisingumo ministerijos pastabas - siūlyti pagrindiniam Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetui įstatymo projektą
7Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
7.1.
Sprendimas: atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento ir Europos teisės departamento prie Teisingumo ministerijos pastabas, Socialinių reikalų ir darbo komiteto sprendimą, taip pat į tai, kad siūlomas reguliavimas būtų perteklinis, nes darbo patirties reikalavimo klausimas yra sureglamentuotas poįstatyminiu teisės aktu, Įstatymo projektą Nr. XIIIP-1031 atmesti. 7.2. Pasiūlymai: nėra. 8. Balsavimo rezultatai: pritarti bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: K. Masiulis. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nėra. Komiteto pirmininkas Povilas Urbšys Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto biuro patarėjas Algirdas Astrauskas
Socialinių reikalų ir darbo komitetas
DĖL
pirmininkas, R. Baškienė, R. J. Dagys, A. Dumbrava, L. Matkevičienė, M. Navickienė, G. Skaistė, T.Tomilinas, J. Varkalys, G. Vasiliauskas; Komiteto biuras: E. Bulotaitė – biuro vedėja, patarėjos: D. Aleksejūnienė, A. Dolmantienė, D. Jonėnienė, I. Kuodienė, R. Molienė. Kviestieji asmenys: R. Guobaitė-Kirslienė – Lietuvos Respublikos Prezidento patarėja, I. Žvaigždinienė – Vidaus reikalų ministerijos vyr. patarėja, D.Žilinskas – Vidaus reikalų ministerijos vyr. patarėjas, A. Rusteika – Valstybės tarnybos departamento Tarnybos sąlygų skyriaus patarėjas. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2017-08-21 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
1Įstatymo projektu siekiama nustatyti, kad asmenims,
siekiantiems būti priimtiems į 13 ar žemesnės kategorijos pakaitinio karjeros valstybės tarnautojo pareigas, jeigu tai yra jų pirmoji darbovietė įgijus atitinkamą išsilavinimą iki 30 metų amžiaus, darbinės patirties reikalavimas netaikomas. Siūlomas reguliavimas svarstytinas. Pirma, neaišku, ką siūlomo reguliavimo kontekste reiškia
„darbinė patirtis“. Pastebėtina, kad Valstybės tarnybos įstatymo 9 straipsnio
karjeros valstybės tarnautojo pareigas priimamam asmeniui nėra privalomas reikalavimas turėti valstybės tarnybos stažą, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus.
Toks teisinis reguliavimas suponuoja, kad įstatymų nustatytais atvejais asmuo privalės turėti „darbinės patirties“ valstybės tarnyboje, nes stažas yra siejamas su laiku, kurį asmuo ėjo valstybės tarnautojo pareigas. Taigi šiuo atveju siūlomas reguliavimas nedera su galiojančia Valstybės tarnybos įstatymo 9 straipsnio 5 dalimi. Antra, jeigu siūlomame pakeitime „darbinė patirtis“ suprantama kaip bet kokia kita darbinė patirtis, išskyrus eitas pareigas valstybės tarnyboje, siūlomas teisinis reguliavimas būtų perteklinis, nes pagal šiuo metu galiojantį reguliavimą sąlyga turėti darbo patirties asmenims, priimamiems į pakaitinių karjeros valstybės tarnautojų pareigas, nėra įtvirtinta (taip teigiama ir įstatymo projekto aiškinamajame rašte). Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas2017-08-21
netaikyti darbinės patirties reikalavimo tik tam tikrai grupei asmenų nedera su Lygių galimybių įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtinta nuostata, kad Valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos pagal kompetenciją privalo užtikrinti, kad visuose teisės aktuose būtų įtvirtintos lygios teisės ir galimybės nepaisant lyties, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, etninės priklausomybės, religijos, taip pat nedera ir su 7 straipsnio 1 punkto nuostata, kad įgyvendindamas lygias galimybes, darbdavys, neatsižvelgdamas į lytį, rasę, tautybę, pilietybę, kalbą, kilmę, socialinę padėtį, tikėjimą, įsitikinimus ar pažiūras, amžių, lytinę orientaciją, negalią, etninę priklausomybę, religiją, privalo priimdamas į darbą, į valstybės tarnybą, taikyti vienodus atrankos kriterijus ir sąlygas.
Atkreiptinas dėmesys, kad Lygių galimybių įstatymo paskirtis - užtikrinti, kad būtų įgyvendintos Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio nuostatos, įtvirtinančios asmenų lygybę ir draudimą varžyti žmogaus teises ir teikti jam privilegijas lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų pagrindu. Šiame kontekste pažymėtina, kad Konstitucinis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad konstitucinis asmenų lygiateisiškumo principas savaime nepaneigia galimybės įstatymu nustatyti nevienodą, diferencijuotą teisinį reguliavimą tam tikrų asmenų, priklausančių skirtingoms kategorijoms, atžvilgiu, jeigu tarp šių asmenų yra tokio pobūdžio skirtumų, kurie tokį diferencijuotą reguliavimą daro objektyviai pateisinamą.
Diferencijuotas teisinis reguliavimas, kai jis taikomas tam tikroms vienodais požymiais pasižyminčioms asmenų grupėms, jeigu juo siekiama pozityvių, visuomeniškai reikšmingų tikslų arba jeigu tam tikrų ribojimų ar sąlygų nustatymas yra susijęs su reguliuojamų visuomeninių santykių ypatumais, savaime nėra laikytinas diskriminaciniu (Konstitucinio Teismo 1998 m. lapkričio 11 d., 2005 m. gegužės 13 d., 2006 m. gegužės 31 d., 2009 m. kovo 2 d., 2009 m. balandžio 29 d. nutarimai). Tačiau Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad konstitucinis visų asmenų lygybės įstatymui principas būtų pažeistas, jeigu tam tikra grupė asmenų, kuriems yra skiriama teisės norma, palyginti su kitais tos pačios normos adresatais, būtų kitaip traktuojama, nors tarp tų grupių nėra tokio pobūdžio ir tokios apimties skirtumų, kad toks nevienodas traktavimas būtų objektyviai pateisinamas. Pritarti
departamentas prie Teisingumo ministerijos 2017-09-05 Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 14 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą XIIIP-1031 (toliau – Projektas), pažymime, kad pritariame Lietuvos Respublikos Seimo teisės departamento
nuostatų galimos neatitikties asmenų lygiateisiškumo principui. Papildomai atkreipiame Jūsų dėmesį į tai, kad 2000 m. lapkričio 27 d.
Tarybos direktyvos 2000/78/EB, nustatančios vienodo požiūrio užimtumo ir profesinėje srityje bendruosius pagrindus, 6 straipsnio 1 dalis suteikia teisę valstybėms narėms „numatyti, kad skirtingas požiūris dėl amžiaus nėra diskriminacija, jei pagal nacionalinę teisę jį objektyviai ir tinkamai pateisina teisėtas tikslas, įskaitant teisėtos užimtumo politikos, darbo rinkos ir profesinio mokymo tikslus, o šio tikslo siekiama tinkamomis ir būtinomis priemonėmis. Toks skirtingas poveikis, be kitų dalykų gali apimti: a) specialių sąlygų nustatymą siekiant įsidarbinti ir profesinio mokymo, įdarbinimui ir darbui, įskaitant atleidimą iš darbo ir apmokėjimo sąlygas, jaunimui, pagyvenusio amžiaus asmenims ir už priežiūrą atsakingiems asmenims, siekiant skatinti jų profesinę integraciją ir užtikrinti jų apsaugą.“ Šiame kontekste pažymime, kad tais atvejais, kai patirtis konkrečioms pareigoms nėra būtina, patirties reikalavimas turėtų būti netaikomas visiems užimamų pareigų siekiantiems asmenims. Tuo tarpu, kai tam tikra patirtis, atsižvelgiant į darbo pobūdį ir/ar funkcijas, iš tiesų yra reikalinga, kyla klausimas, kodėl patirties reikalavimas turėtų būti netaikomas tais atvejais, kai į 13 ar žemesnės kategorijos pakaitinio karjeros valstybės tarnautojo pareigas kandidatuoja asmuo, kuriam tai yra jo pirmoji darbovietė įgijus atitinkamą išsilavinimą iki 30 metų amžiaus. Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta, manytume, kad Projekto nuostata, dėl kurios tam tikra asmenų grupė dėl jiems netaikomo patirties reikalavimo atsirastų palankesnėje padėtyje nei kiti siūlomoje nuostatoje numatytų sąlygų neatitinkantys asmenys, nėra proporcinga, t.y., ji nėra būtina ir tinkama norimam tikslui pasiekti. Taip pat pažymime, kad iš Projekto aiškinamojo rašto nėra aišku, kokiais pagrindais remiantis yra siūloma patirties reikalavimo netaikyti asmenims, įgijusiems atitinkamą išsilavinimą iki 30 metų amžiaus.
Šiame kontekste atkreipiame Jūsų dėmesį į tai, kad Lietuvos Respublikos jaunimo politikos pagrindų įstatyme jaunas žmogus yra apibrėžiamas kaip asmuo nuo 14 iki 29 metų. Pritarti
3Piliečių, asociacijų,
politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Europos teisės departamento prie Teisingumo ministerijos pastabas - siūlyti pagrindiniam Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetui įstatymo projektą Nr. XIIIP-1031 atmesti. 7. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Algimantas Dumbrava. Komiteto pirmininkas Algirdas Sysas Komiteto patarėja Ieva Kuodienė