Lyginamasis variantas
pakeitimas Pakeisti 5 straipsnio 3 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) įstatymų nustatytais atvejais pagal prokuroro, viešojo administravimo subjektų, organizacijų ar fizinių asmenų pareiškimą dėl viešojo intereso arba valstybės, savivaldybės ir asmenų teisių bei įstatymų saugomų interesų gynimo;“
pakeitimas Pakeisti 36 straipsnio 1 dalies 7 punktą ir jį išdėstyti taip: „7) prokurorų, viešojo administravimo subjektų, organizacijų ar fizinių asmenų kreipimųsi įstatymų nustatytais atvejais dėl viešojo intereso arba valstybės, savivaldybės ir asmenų teisių bei įstatymų saugomų interesų gynimo;“
pakeitimas Pakeisti 55 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Įstatymų nustatytais atvejais pProkuroras, viešojo administravimo subjektai, organizacijos ar fiziniai asmenys gali kreiptis į teismą su pareiškimu, kad būtų apgintas viešasis interesas arba apgintos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai.“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia:
Seimo narys Naglis Puteikis
paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai: Padėtis viešojo intereso gynimo srityje jau daug metų yra prasta ir keičiasi (jeigu iš esmės keičiasi) labai lėtai, nes piliečių ir jų asociacijų, o kai kuriais atvejais ir viešojo administravimo subjektų teisė kreiptis į teismą ginant viešąjį interesą yra apribota, tuo metu prokuratūra ne visais atvejais tinkamai vykdo šią savo pareigą tiek dėl didelio darbo krūvio, tiek dėl to, kad dėl užsitęsusios prokuratūros sistemos krizės viešojo intereso gynimo sritis ilgą laiką buvo ypatingai apleista – tai liudija tiek sistemingos prokuratūros nesėkmės tiriant rezonansines bylas, pradėtas dėl galimo stambaus masto viešųjų finansų iššvaistymo ir išgrobstymo, tiek faktai, pateikti 2014 m. gegužės 23 d. Valstybės kontrolės atlikto valstybinio audito ataskaitoje „Viešojo intereso gynimo organizavimas“. Neabejotina, kad norma tapęs nebaudžiamumas paskatino piktnaudžiavimą ir korupcinius nusikaltimus. Šiuo įstatymo projektu siekiama užtikrinti geresnį viešojo intereso gynimą, panaikinant apribojimus, varžančius piliečių ir jų asociacijų, o kai kuriais atvejais ir viešojo administravimo subjektų teisę kreiptis į teismą ginant viešąjį interesą. Tai turėtų padidinti atsakomybę už viešojo intereso pažeidimus, biudžeto lėšų panaudojimą padaryti skaidresnį, o verslo aplinką – sąžiningesnę. Šiuo metu piliečių ir jų asociacijų, o kai kuriais atvejais ir viešojo administravimo subjektų teisė kreiptis į teismą ginant viešąjį interesą iš esmės ribojama dėl Civilinio proceso kodekse ir Administracinių bylų teisenos įstatyme įtvirtintos nuostatos, kad institucijos ar fiziniai asmenys gali kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo „įstatymų nustatytais atvejais“.
Remdamasis šia nuostata, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas suformavo praktiką, kad
„viešasis interesas teisme gali būti ginamas tik esant dviems sąlygoms:
viešieji interesai ginami tik įstatymų numatytiems subjektams kreipiantis į teismą ir tik įstatymų numatytais atvejais“ (2013-08-19 nutartis administracinėje byloje Nr. A502-580/2013). Nors šie įstatymų numatyti atvejai nurodomi atskiras sritis reglamentuojančiuose šakiniuose įstatymuose (pvz., po to, kai Valstybės kontrolė pateikė 2014 m. gegužės 23 d. valstybinio audito ataskaitą, Kultūros paveldo departamentui buvo suteikta teisė ginti viešąjį interesą ne tik dėl kilnojamojo, bet ir dėl nekilnojamojo kultūros paveldo), tačiau manytina, kad keistinas pats principas, leidžiant viešojo administravimo subjektams kreiptis dėl viešojo intereso gynimo visais atvejais, patenkančiais į viešojo administravimo subjekto kompetenciją, o fiziniams asmenims ir jų asociacijoms bei kitiems viešiems asmenims – visais atvejais. Šiuo metu dėl teisės ginti viešąjį interesą suvaržymo piliečiai visais atvejais, išskyrus aplinkos klausimus, kurie numatyti Orhuso konvencijoje, yra priversti, užuot kreipęsi į teismą, kreiptis į prokuratūrą. Tačiau minėtoje Valstybės kontrolės audito ataskaitoje „Viešojo intereso gynimo organizavimas“ pateikti duomenys* rodo, kad prokuratūros galios ir kompetencija ginti viešąjį interesą ilgą laiką nuosekliai menko ir ji šią funkciją atliko vis prasčiau.
Valstybės kontrolė konstatavo, kad prokurorai kasmet taikė vis mažiau viešojo intereso gynimo priemonių: 2013 m. pateikė teismui 54 proc. mažiau ieškinių dėl viešojo intereso gynimo, nei 2011 m.; priėmė 25 proc. mažiau nutarimų, kuriais iš valstybės ir savivaldybių institucijų pareikalauta imtis priemonių viešajam interesui jų veiklos srityse apginti, ir atliko 32 proc. mažiau tyrimų savo iniciatyva dėl viešojo intereso pažeidimo, nei 2012 m.; nuo 2012 m. ypač ženkliai sumažėjo prokurorų priimtų sprendimų dėl viešojo intereso gynimo skaičius (2010 m. – 1474; 2011 m. – 1180; 2012 m. – 1086; 2013 m. – 769), 2013 m. teritorinėse prokuratūrose jų priimta beveik 40 proc. mažiau, nei
prokuratūros pertvarką apylinkių prokuratūrose nuo 2012 m. gegužės 4 d. neliko prokurorų pareigybių, kurių paskirtis vykdyti viešojo intereso gynimo funkciją, o bendras jų skaičius prokuratūroje sumažėjo apie 15 proc. Iki kokio kritinio lygio sumenko prokuratūros galios ir kompetencija ginti viešąjį interesą, liudija nutraukti rezonansiniai ikiteisminiai tyrimai dėl galimo stambaus masto biudžeto lėšų iššvaistymo, kurių dalis buvo pradėti pagal Valstybės kontrolės pateiktą auditų medžiagą, bet taip ir nepasiekė teismo: dėl Valdovų rūmų statybos (Valstybės kontrolė konstatavo, kad projekto darbų kaina išaugo nuo 114 mln. Lt iki daugiau kaip 367 mln.
Lt iki daugiau kaip 367 mln. Lt, nes rangos sutartyje nebuvo nustatyta galutinė statinio kaina, laiku neparengtas viso rūmų komplekso projektas, statybos ir projektavimo darbai vykdyti vienu metu, naujos statybos darbams nepagrįstai taikyti restauravimo darbų įkainiai, nenumatytos reikiamos rangovo kontrolės priemonės, padaryta daugybė pažeidimų pasirenkant rangovą, statybos darbai pirkti neskaidriai ir pažeidžiant esmines Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatas: http://www.vkontrole.lt/pranesimas_spaudai.aspx?id=16162); dėl Nacionalinio stadiono projektavimo ir statybos (Valstybės kontrolė nustatė, kad Vilniaus miesto savivaldybė neteisėtai, neracionaliai, pažeisdama Viešųjų pirkimų įstatymo principus ir reikalavimus, panaudojo 100 milijonų litų lėšų, gautų iš privatizavimo fondo Nacionalinio stadiono su sporto kompleksu statybos vykdymui, ir konstatavo, kad negali patvirtinti, ar buvo faktiškai atlikti visi darbai, nurodyti atliktų darbų aktuose ir ar teisėtai už šiuos darbus sumokėti
rezultatų apibendrinimo ataskaitą, psl. 16-18: http://www.vkontrole.lt/pranesimas_spaudai.aspx?id=15645); dėl programos „Vilnius – Europos kultūros sostinė 2009“ (valstybiniai auditoriai nustatė daugybę pažeidimų ir negalėjo patvirtinti didelės dalies išlaidų, kurias padarė šią programą administravusi viešoji įstaiga VEKS: http://www.vkontrole.lt/pranesimas_spaudai.aspx?id=15536); dėl Nacionalinio operos ir baleto teatro scenos rekonstrukcijos (Valstybės kontrolė konstatavo, kad lėšos naudotos netaupiai ir neskaidriai, pvz., teatro vadovybė, pažeisdama Viešųjų pirkimų įstatymą, papildomai nupirko darbų ir įrangos už beveik 13 milijonų litų, kai kuriuose darbų atlikimo aktuose nebuvo nurodyti tikslūs darbų kiekiai ir jų vertė, todėl auditoriai negalėjo patvirtinti, ar tikrai atlikta darbų ir įsigyta įrangos už daugiau nei 417 tūkstančių litų ir pan.: http://www.vkontrole.lt/pranesimas_spaudai.aspx?id=16021).
Šie pavyzdžiai yra dar vienas argumentas kuo skubiau panaikinti nepagrįstus ir neracionalius apribojimus, varžančius piliečių, jų asociacijų ir kai kada institucijų teisę kreiptis į teismą ginant viešąjį interesą. Pažymėtina, kad dar
Žmogaus teisių komiteto konferencijos metu paskelbė kreipimąsi, ragindamos iš Administracinių bylų teisenos įstatymo, Civilinio proceso kodekso ir kitų įstatymų pašalinti išlygą, jog visuomenė (tiek fiziniai asmenys, tiek visuomeninės organizacijos) gali ginti viešąjį interesą tik įstatymų nustatytais atvejais, ir teigdamos, kad teisė kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti viešojo intereso gynimo faktą turėtų būti palikta teismui.
„Lietuvos nevyriausybinės organizacijos yra įsitikinusios, kad išankstinis konkretus viešojo intereso teisinis reglamentavimas nėra galimas, nes viešojo intereso pažeidimo nustatymas yra fakto dalykas, kurį kiekvienu atveju, remdamasis faktinėmis aplinkybėmis, teisingiausiai identifikuoti gali teismas“, – teigiama kreipimesi, kurį 2011 m. pasirašė Lietuvos žmogaus teisių asociacijos, Lietuvos Helsinkio grupės, Lietuvos žaliųjų judėjimo, Lietuvos Jungtinio demokratinio judėjimo konfederacijos, Vilniaus Žvėryno ir Pilaitės bendruomenių ir kt. organizacijų atstovai. Praėjus daugiau nei 6 metams, šis nevyriausybinių organizacijų raginimas panaikinti apribojimus, kurie varžo piliečių ir jų asociacijų konstitucines teises ir stiprina korupcinę terpę, išlieka aktualus, todėl teikiant šį įstatymo projektą į jį taip pat atsižvelgta. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:
Rengdamas įstatymo projektą, Seimo narys Naglis Puteikis atsižvelgė, be kitų dalykų, ir į aukščiau minėtą 2011 m. balandžio 6 d. nevyriausybinių organizacijų kreipimąsi, konsultavosi su Žvėryno bendruomene, Nacionaline teisingumo ir gynybos sąjunga, Tėvų ir vaikų gynybos sąjunga, Savininkų ir vartotojų gynybos sąjunga. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai:
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas
1.
turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. 2. Teisės kreiptis į teismą atsisakymas negalioja. 3. Teismas imasi nagrinėti administracinę bylą:
1) pagal asmens arba jo atstovo, kuris kreipiasi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, skundą;
2) įstatymų nustatytais atvejais pagal prokuroro, viešojo administravimo subjektų, organizacijų ar fizinių asmenų pareiškimą dėl viešojo intereso arba valstybės, savivaldybės ir asmenų teisių bei įstatymų saugomų interesų gynimo;
3) pagal savivaldybių institucijų, įstaigų, tarnybų prašymą dėl savivaldybių teisių viešojo administravimo srityje gynimo;
4) įstatymų nustatytais atvejais pagal viešojo administravimo subjektų prašymą dėl administracinių ginčų sprendimo. 36 straipsnis. Neapmokestinami skundai (prašymai, pareiškimai) 1.
Žyminiu mokesčiu neapmokestinami skundai (prašymai, pareiškimai) dėl:
1) viešojo administravimo subjektų vilkinimo atlikti veiksmus;
2) pensijų skyrimo ar atsisakymo jas skirti;
3) rinkimų įstatymų ir Referendumo įstatymo pažeidimų;
4) valstybės tarnautojų ir pareigūnų kreipimųsi, kai tai susiję su tarnybos teisiniais santykiais;
5) mokesčių administratorių ir jų pareigūnų kreipimųsi dėl mokesčių ir kitų įmokų į biudžetą išieškojimo, taip pat jų kreipimųsi dėl mokestinių ginčų; pareigūnų kreipimųsi dėl rinkliavų išieškojimo;
6) valstybės ir savivaldybės kontrolės pareigūnų kreipimųsi dėl neteisėtai gautų pajamų ir neteisėtai panaudotų dotacijų, subsidijų bei asignavimų išieškojimo į valstybės ar savivaldybių biudžetus;
7) prokurorų, viešojo administravimo subjektų, organizacijų ar fizinių asmenų kreipimųsi įstatymų nustatytais atvejais dėl viešojo intereso arba valstybės, savivaldybės ir asmenų teisių bei įstatymų saugomų interesų gynimo;
8) Seimo kontrolierių kreipimųsi pagal Seimo kontrolierių įstatymą;
9) Vyriausybės atstovo kreipimosi dėl savivaldybių institucijų, įstaigų, tarnybų priimtų teisės aktų ir tarnautojų neteisėtų veiksmų;
10) žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Civilinio kodekso 6.271 straipsnis);
11) išvadų, ar savivaldybės tarybos narys, savivaldybės tarybos narys – meras, kuriems pradėta įgaliojimų netekimo procedūra, sulaužė priesaiką ir (ar) nevykdė (prašyme nurodytų) jiems įstatymuose nustatytų įgaliojimų, pateikimo. 2. Žyminiu mokesčiu neapmokestinami ir kiti viešojo administravimo subjektų kreipimaisi į administracinį teismą, kurie tiesiogiai susiję su jų atliekamomis viešojo administravimo funkcijomis. 3.
proceso šalių atskirieji skundai, taip pat apeliaciniai skundai dėl administracinių teismų sprendimų dėl šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų skundų (prašymų, pareiškimų), taip pat šio įstatymo 112 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų subjektų pareiškimai ištirti norminio administracinio akto ar kito bendro pobūdžio teisės akto teisėtumą. 4. Teismas turi teisę pareikalauti iš asmenų, kurie piktnaudžiauja teisminės gynybos teise (tai yra kreipiasi į teismą be rimto pagrindo arba dažniau kaip vieną kartą per mėnesį), sumokėti žyminį mokestį. 55 straipsnis. Prokuroro, viešojo administravimo subjektų, organizacijų ar fizinių asmenų, ginančių viešąjį interesą arba valstybės, savivaldybės ir asmenų teises, procesinės teisės
prokuroras, viešojo administravimo subjektai, organizacijos ar fiziniai asmenys gali kreiptis į teismą su pareiškimu, kad būtų apgintas viešasis interesas arba apgintos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. 2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyti subjektai turi ginčo šalies procesines teises ir pareigas. Nurodytų subjektų atsisakymas savo paduoto pareiškimo neatima iš asmens, kurio teisėms bei įstatymų saugomiems interesams ginti paduotas pareiškimas, teisės reikalauti, kad teismas išnagrinėtų bylą iš esmės. Teismas nepriima šio straipsnio 1 dalyje nurodytų subjektų paduoto pareiškimo atsisakymo, jeigu tai prieštarauja įstatymui ar viešajam interesui arba pažeidžia kieno nors teises ar įstatymų saugomus interesus. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama:
Siūloma panaikinti nuostatą, dėl kurios iš esmės ribojama piliečių ir jų asociacijų, o kai kada ir viešojo administravimo subjektų teisė kreiptis į teismą ginant viešąjį interesą – jog viešojo administravimo subjektai, organizacijos ar fiziniai asmenys gali kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo tik „įstatymų nustatytais atvejais“.
punktą siūloma išdėstyti taip: „2) įstatymų nustatytais atvejais pagal prokuroro, viešojo administravimo subjektų, organizacijų ar fizinių asmenų pareiškimą dėl viešojo intereso arba valstybės, savivaldybės ir asmenų teisių bei įstatymų saugomų interesų gynimo;“
punktą siūloma išdėstyti taip: „7) prokurorų, viešojo administravimo subjektų, organizacijų ar fizinių asmenų kreipimųsi įstatymų nustatytais atvejais dėl viešojo intereso arba valstybės, savivaldybės ir asmenų teisių bei įstatymų saugomų interesų gynimo;“
išdėstyti taip: „1. Įstatymų nustatytais atvejais pProkuroras, viešojo administravimo subjektai, organizacijos ar fiziniai asmenys gali kreiptis į teismą su pareiškimu, kad būtų apgintas viešasis interesas arba apgintos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai.“ Panaikinus aukščiau nurodytus apribojimus piliečiams ir kai kuriais viešojo administravimo subjektams kreiptis į teismą, bus užtikrintas geresnis viešojo intereso gynimas, susilpnės korupcinė terpė, sustiprės atsakomybė už piktnaudžiavimą ir įstatymų pažeidimus, nes teismus, tikėtina, pasieks ir tokios bylos, kuriose prokuratūra dėl didelio darbo krūvio ar nekompetencijos ir sumenkusių galių atsisako ginti viešąjį interesą. 5. Galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad jų būtų išvengta:
Neigiamų pasekmių nenumatoma. 6.
kriminogeninei situacijai, korupcijai: Įgyvendinus šį projektą, kriminogeninė situacija pagerės, nes sustiprinus viešojo intereso gynimą ir įgyvendinus atsakomybę už piktnaudžiavimą bei įstatymų pažeidimus, nebaudžiamumo liks mažiau. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Susilpnėjus korupcinei terpei, verslo aplinka taps skaidresnė, konkurencija – sąžiningesnė. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios:
Kartu su šiuo projektu teikiamas Civilinio proceso kodekso straipsnių pakeitimo įstatymo projektas, kuriuo įtvirtinamas analogiškas reglamentavimas, panaikinant nuostatą, kad valstybės ir savivaldybių institucijos ar fiziniai asmenys gali kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo tik „įstatymų nustatytais atvejais“. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:
Įstatymo projektas parengtas laikantis nustatytų reikalavimų. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus: Įstatymų projektai neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisės aktams. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti:
Nereikės. 12. Kiek biudžeto lėšų pareikalaus ar leis sutaupyti įstatymo įgyvendinimas (pateikiami įvertinimai artimiausiems metams ir tolesnei ateičiai): Biudžeto lėšų panaudojimas, užtikrinus geresnį viešojo intereso gynimą, taps skaidresnis, bus mažiau iššvaistoma ir išgrobstoma lėšų. 13.
specialistų vertinimai ir išvados: Negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis: viešasis interesas, viešojo intereso gynimas
pagrindimai ir paaiškinimai Nėra. * 2014 m. gegužės 23 d. Valstybės kontrolės audito ataskaita „Viešojo intereso gynimo organizavimas“, psl. 18-22. Teikia: Seimo narys Naglis Puteikis
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
straipsniu keičiamo įstatymo 55 straipsnio 1 dalyje. Projekto atitinkamos nuostatos diskutuotinos šiais aspektais. Pirma, pažymėtina, kad pagal galiojantį teisinį reguliavimą, kai atitinkami subjektai kreiptis dėl viešojo intereso gali įstatymų nustatytais atvejais, prokuratūros ir atskirų valstybės ir savivaldybių institucijų kompetencija ginant viešąjį interesą yra paskirstyta pagal tam tikras sritis, atsižvelgiant į tai, ar ši sritis priskirtina atskiros valstybės (savivaldybės) institucijos veiklos sferai. Tuo tarpu pagal teikiamą įstatymo projektą bet kuri valstybės ar savivaldybės institucija, taip pat fiziniai ir juridiniai asmenys ginti viešąjį interesą, pareikšdami pareiškimą, galėtų bet kurioje srityje.
Svarstytina, ar tokiu atveju nebūtų išbalansuota galiojanti viešojo intereso gynimo sistema, kai atitinkamos institucijos gina viešąjį interesą srityse, priskirtose jų kompetencijai. Antra, projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad viena iš įstatymo projekto rengimą paskatinusių priežasčių yra, kad atsižvelgiant į 2014 m. gegužės 23 d. Valstybės kontrolės atlikto valstybinio audito ataskaitoje ,,Viešojo intereso gynimo organizavimas” pateiktus duomenis prokurorai kasmet taiko vis mažiau viešojo intereso gynimo priemonių, o vykdant prokuratūros pertvarką apylinkių prokuratūrose neliko prokurorų pareigybių, kurių paskirtis vykdyti viešojo intereso gynimo funkciją, o bendras jų skaičius prokuratūroje sumažėjo. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar aiškinamajame rašte nurodytos priežastys yra pakankamos, kad teisė ginti viešąjį interesą būtų suteikta fiziniams ir juridiniams asmenims bei visoms valstybės ir savivaldybės institucijoms. Svarstytina, ar projekto tikslai negalėtų būti pasiekti ne išplečiant subjektų, kurie turėtų teisę ginti viešąjį interesą, skaičių, bet tobulinant įstatymuose nustatytą teisinį reguliavimą taip, kad būtų pašalintos priežastys, dėl kurių sumažėjo prokuratūros atliekamų viešojo intereso gynimo priemonių apimtys. Todėl kyla abejonių, ar siūlomas teisinis reguliavimas atitinka Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus tikslingumo, efektyvumo ir proporcingumo principus. Trečia, pažymėtina, kad viešojo intereso gynimą reglamentuoja ne tik Administracinių bylų teisenos, bet ir kiti įstatymai, kuriuose įtvirtinta konkrečių subjektų bendrojo pobūdžio teisė reikšti ieškinį (pareiškimą) viešajam interesui ginti arba nurodyta konkreti kategorija bylų, kai toks ieškinys (pareiškimas) galimas pareikšti.
Todėl tam, kad būtų pasiekti projekto tikslai bei siekiant teisės aktų sistemos suderinamumo, atitinkamai turėtų būti teikiami ir kitų įstatymų, pavyzdžiui, Civilinio kodekso, Teritorijų planavimo įstatymo ir kitų įstatymų, kuriuose įtvirtinta atskirų subjektų teisė nustatytais atvejais ginti viešąjį interesą, pakeitimo įstatymų projektai. Ketvirta, priėmus įstatymą, dėl to, kad bet kuris asmuo galėtų pareikšti ieškinį viešajam interesui ginti, teismuose galimai padaugėtų nagrinėjamų bylų skaičius. Svarstytina, ar tokiu atveju teismams neturėtų būti skiriamos papildomos biudžeto lėšos žmogiškiesiems ištekliams ir kitoms su tuo susijusioms reikmėms. Atkreipiame dėmesį, kad projekto aiškinamajame rašte nėra nurodoma, kiek konkrečiai biudžeto lėšų pareikalaus priimto įstatymo nuostatų įgyvendinimas. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis S. Švedas, tel. (8 5) 239 61 65, el. p. [email protected] P. Veršekys, tel. (8 5) 239 6353, el. p. [email protected]
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2017-09- Nr. Į 2017-08-22 Nr. S-2017-7529 Lietuvos Respublikos Seimui DĖL ADMINISTRACINIŲ BYLŲ TEISENOS ĮSTATYMO NR. VIII-1029 5, 36 IR 55 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO NR. XIIIP-1029 PROJEKTO DERINIMO Išnagrinėję Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 5, 36 ir 55 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-1029 (toliau – Projektas), pažymime, kad pastabų ar pasiūlymų dėl Projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Vis dėl to, norėdami pateikti visapusišką Projekto teisinį vertinimą, siūlome atsižvelgti į toliau aptartus aspektus. Subjektų teisė ginti viešąjį interesą numatyta Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 2 punkte bei 55 straipsnio 1 dalyje. Pagal minėtų teisės normų prasmę, siekdami apginti viešąjį interesą, į teismą gali kreiptis tik tam tikri asmenys, ir tik tada, kai tai tiesiogiai nurodyta įstatyme. Projekto 1 straipsnyje aptariamas vienas iš atvejų, kada teismas imasi nagrinėti administracinę bylą – gavęs prokuroro, viešojo administravimo subjektų, organizacijų ar fizinių asmenų pareiškimą dėl viešojo intereso arba valstybės, savivaldybės ir asmenų teisių bei įstatymų saugomų interesų gynimo, panaikinant ribojimą tokį pareiškimą teikti tik įstatymo numatytais atvejais. Projekto aiškinamajame rašte patikslinta, jog Projektu siekiama suteikti teisę viešojo administravimo subjektams kreiptis dėl viešojo intereso gynimo visais atvejais, patenkančiais į viešojo administravimo subjekto kompetenciją, o fiziniams asmenims ir jų asociacijoms bei kitiems viešiems asmenims – visais atvejais.
Pagal dabartinį reguliavimą institucijos bei kiti asmenys gali kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo, kai tai yra numatyta teisės aktuose, reguliuojančiuose atitinkamų valstybės ar savivaldybių institucijų bei kitų asmenų veiklą ir kompetenciją (pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatyme numatyta Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos ir vartotojų asociacijų teisė kreiptis su skundais dėl vartotojų viešojo intereso gynimo ir t.t.). Todėl minėtuoju pakeitimu didžiausias poveikis būtų daromas privačių asmenų teisei ginti viešąjį interesą, suteikiant galimybę be jokių apribojimų dėl to kreiptis į teismą. Toks reguliavimas vertintinas kaip teisiškai ydingas dėl toliau nurodytų priežasčių:
suteikta teisė nustatyti viešojo intereso ribas konkrečiuose santykiuose, o sprendimai dėl viešojo intereso apibrėžimo ir jo patenkinimo būdo turi būti realiai pagrįsti (Konstitucinio Teismo 1997 m. gegužės 6 d. nutarimas). Teisės doktrinoje tokia įstatymų leidėjo teisė yra grindžiama uždaviniu sukurti ir išlaikyti pusiausvyrą tarp viešojo ir privataus interesų patenkinimo galimybių (pavyzdžiui, Egidijaus Krivkos publikacijoje „Viešojo intereso problema civilinio proceso teisėje“). Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad įstatymuose gali būti nustatyta, kokiais atvejais ir kokia tvarka įgaliotos institucijos ar pareigūnai gali ginti viešąjį interesą teismine tvarka, išpildžius reikalavimą nepažeisti Konstitucijos (Konstitucinio Teismo 2001 m. vasario 22 d. nutarimas). Pačioje Konstitucijoje nėra įtvirtintos privataus asmens teisės ginti viešąjį interesą.
Viešojo intereso gynimas skiriasi nuo privataus, kadangi yra susijęs su neindividualizuotu visuomenės, jos dalies ar tam tikrų asmenų grupių teisių bei interesų pažeidimu (Lietuvos Vyriausiojo Administracinio Teismo 2005 m. spalio 27 d. nutartis byloje Nr. A8-1582/2005). Žinoma, ginant viešąjį interesą, neišvengiamai paliečiamos ir konkretaus asmens ar asmenų teisės (Lietuvos Vyriausiojo Administracinio Teismo 2009 m. vasario 12 d. nutartis byloje Nr. A-822-65-09, 2008 m. spalio 31 d. nutartis byloje Nr. A-822-1758-08). Vis dėl to esminis skirtumas – materialinis teisinis suinteresuotumas bylos baigtimi, kuris yra būtinas kiekvienu atveju asmeniui kreipiantis į teismą, išskyrus, kai kreipiamasi dėl viešojo intereso gynimo. Suinteresuotumo taisyklę galima apibrėžti kaip bendrąją tiek Lietuvos, tiek tarptautiniuose teismuose, pavyzdžiui, Europos žmogaus teisių teisme, kuriame reikalaujama iš pareiškėjo tiesiogiai ir asmeniškai būti pažeidimo, dėl kurio skundžiama, auka. Kaip minėta, Lietuvos Respublikos Konstitucijoje neįtvirtina asmens teisės ginti viešą interesą – tokios teisės nesuteikia ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija. Projektu suteikiant asmeniui nustatytu atveju neribotą teisę kreiptis į teismą, iš privataus asmens būtų reikalaujama tik jo, kaip visuomenės nario suinteresuotumo, visiškai atsiribojant nuo individualių asmeninių interesų. Tai užtikrinti praktikoje būtų labai sudėtinga ir kiekvienu konkrečiu atveju teismas, gavęs asmens skundą, turėtų ieškoti ribos tarp tokių vieno asmens interesų. Būtent dėl to Lietuvos teisinėje sistemoje pasirinktas teisinis reguliavimas, kuriame privataus asmens teisė ginti viešąjį interesą yra išimtis iš bendros taisyklės, kuri įtvirtinta įstatymu. 2. Teismai individualiai vertindami bylos aplinkybes ad hoc nustatinėja viešojo intereso buvimo faktą.
Iš administracinių teismų gaunamų skundų matyti, kad asmenys, kurie kreipiasi į teismą, ne visada teisingai interpretuoja viešojo intereso esmę (tai iliustruoja Lietuvos administracinių ir bendrųjų teismų praktika, pavyzdžiui, Lietuvos Vyriausiojo Administracinio Teismo
teigė, jog interesas atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą yra svarbesnis nei konkretus viešasis interesas ginčo teritorijoje turėti bendro naudojimo teritorijai priskirtą želdyną). Tokiu atveju teismams kyla pareiga kiekvienu konkrečiu atveju įvertinti, ar tam tikras interesas turi būti laikomas viešuoju, bei tinkamai savo sprendimą motyvuoti. Projektu atsisakius reguliavimo, kuriuo dėl viešojo intereso gynimo įstatymų numatytais atvejais gali kreiptis nustatyti subjektai, teismų darbas būtų dar labiau apsunkintas ir kiltų galimybė piktnaudžiauti minėtuoju procesu, kreipiantis ir nesant reikalingumo. Įstatymai turėtų skatinti vengti teisminio proceso tik dėl paties teisminio proceso, kuris užima daug laiko sąnaudų ir yra brangus. Šiuo metu galiojančias įstatymines nuostatas Projektu pakoregavus, tikėtinas būtent tokio neigiamo poveikio Lietuvos teisinėje sistemoje atsiradimas. Siūlytume atkreipti dėmesį, jog teismų darbo apsunkinimas taip pat pareikalautų žmogiškųjų ir finansinių išteklių. Teikiant Projektą, turėtų būti atlikti preliminarūs skaičiavimai, kiek padidėjus darbo krūviui, reikės papildomai skirti lėšų iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ar įsteigti papildomų etatų. 3. Šiuo metu teisės aktais yra nustatyta pakankamai priemonių ginti viešąjį interesą. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 118 straipsnis įtvirtina prokuroro teisę įstatymo nustatytais atvejais ginti asmens, visuomenės ir valstybės teises bei teisėtus interesus.
Konstitucija apibrėžia prokurorą, kaip vieną svarbiausių subjektų, ginant viešąjį interesą. Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 19 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad prokurorai gina viešąjį interesą, kai nustato teisės akto pažeidimą, kuriuo pažeidžiamos asmens, visuomenės, valstybės teisės ir teisėti interesai, ir toks pažeidimas laikytinas viešojo intereso pažeidimu, o valstybės ar savivaldybių institucijos, kurių veiklos srityje buvo padarytas teisės aktų pažeidimas, nesiėmė priemonių jam pašalinti, arba kai tokios kompetentingos institucijos nėra. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino, jog gindamas viešąjį interesą prokuroras gali kreiptis į teismą remdamasis bendrojo pobūdžio teisės normomis, kuriose nustatyta tokia jo teisė ir įstatymų tiesiogiai nenurodytais atvejais, kai mano, jog pažeistas viešasis interesas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 3K-3-666/2006). Taigi prokurorams suteikiama plati veiksmų laisvė kreiptis į teismą ginant viešąjį interesą. Projekto aiškinamajame rašte yra pateikiama statistika iš 2014 m. gegužės 23 d. Valstybės kontrolės audito ataskaitos „Viešojo intereso gynimo organizavimas“ (toliau
Ataskaitoje nurodyta, jog prokurorai priėmė daugiau nei pusę nutarimų (iš visų) atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones, nes, jų vertinimu, minėtų institucijų nurodyti teisės aktų pažeidimai viešojo intereso nepažeidė arba buvo ginami privatūs interesai bei padaryta išvada, kad skirtingus prokurorų ir valstybės institucijų vertinimus galėjo lemti nepakankamas teisinis reglamentavimas. Ataskaitoje pažymėta, kad įstatymuose ir valstybės institucijų veiklos srityse nustačius, kas sudaro viešąjį interesą, tai padėtų sumažinti viešojo intereso pažeidimų neidentifikavimo arba netinkamo identifikavimo riziką, taip pat efektyviau panaudoti išteklius viešajam interesui ginti. Apibendrintai, siūlytume atkreipti dėmesį į neigiamus padarinius, kuriuos gali lemti Projektu siūlomi priimti šiuo metu galiojančių teisės aktų pakeitimai. Siekiant efektyvesnio viešojo intereso gynimo proceso, rekomenduotume tai daryti ne per neribotų teisių kreiptis į teismą suteikimą, o tikslinant viešojo intereso ginamas sritis bei nustatant institucijų, turinčių teisę ginti viešąjį interesą, santykį su prokuratūra viešojo intereso gynimo srityje. Generalinio direktoriaus pavaduotojas Karolis Dieninis Karolina Juodelytė, tel. 8 70663 694, el. p. [email protected]
teisės ir teisėtvarkos komitetas
2018-03-14
pavaduotojas Stasys Šedbaras, nariai: Rimas Andrikis, Vitalijus Gailius, Arvydas Nekrošius, Česlav Olševski, Lauras Stacevičius, Irena Šiaulienė, Petras Valiūnas. Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, patarėjos: Martyna Civilkienė, Rita Karpavičiūtė, Dalia Latvelienė, Irma Leonavičiūtė, Rita Varanauskienė, Loreta Zdanavičienė, padėjėja Aidena Bacevičienė, Meilė Čeputienė. Nacionalinės teismų administracijos Teisės skyriaus vyriausiasis specialistas Justinas Bagdžius, Europos teisės departamento prie LR Teisingumo ministerijos generalinio direktoriaus pavaduotojas Karolis Dieninis, vyriausioji specialistė Karolina Juodelytė, Teisingumo ministerijos Administracinės justicijos skyriaus vedėjas Germanas Politika, TS VS vedėja Natalija Žilinskienė, Seimo nario Naglio Puteikio padėjėja Rasa Kalinauskaitė, pil. Tomas Bakučionis. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2017-09-051 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
bylų teisenos įstatymo (toliau – įstatymo) 5 straipsnio 3 dalies 2 punkte nustatoma, kad teismas imasi nagrinėti administracinę bylą pagal prokuroro, viešojo administravimo subjektų, organizacijų ar fizinių asmenų pareiškimą dėl viešojo intereso arba valstybės, savivaldybės ir asmenų teisių bei įstatymų saugomų interesų gynimo.
Galiojančio įstatymo 5 straipsnio 3 dalies
interesui ginti gali pareikšti tik įstatymų nustatytais atvejais. Projektu siūlomu teisiniu reguliavimu siekiama nustatyti, kad bet kuris fizinis ar juridinis asmuo, taip pat valstybės ir savivaldybių institucijos, prokuroras pareikšti ieškinį ar pareiškimą viešajam interesui ginti galėtų bet kurioje srityje. Analogiškos pataisos daromos ir projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 55 straipsnio 1 dalyje. Projekto atitinkamos nuostatos diskutuotinos šiais aspektais. Pirma, pažymėtina, kad pagal galiojantį teisinį reguliavimą, kai atitinkami subjektai kreiptis dėl viešojo intereso gali įstatymų nustatytais atvejais, prokuratūros ir atskirų valstybės ir savivaldybių institucijų kompetencija ginant viešąjį interesą yra paskirstyta pagal tam tikras sritis, atsižvelgiant į tai, ar ši sritis priskirtina atskiros valstybės (savivaldybės) institucijos veiklos sferai. Tuo tarpu pagal teikiamą įstatymo projektą bet kuri valstybės ar savivaldybės institucija, taip pat fiziniai ir juridiniai asmenys ginti viešąjį interesą, pareikšdami pareiškimą, galėtų bet kurioje srityje. Svarstytina, ar tokiu atveju nebūtų išbalansuota galiojanti viešojo intereso gynimo sistema, kai atitinkamos institucijos gina viešąjį interesą srityse, priskirtose jų kompetencijai. Antra, projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad viena iš įstatymo projekto rengimą paskatinusių priežasčių yra, kad atsižvelgiant į 2014 m. gegužės 23 d.
Valstybės kontrolės atlikto valstybinio audito ataskaitoje ,,Viešojo intereso gynimo organizavimas” pateiktus duomenis prokurorai kasmet taiko vis mažiau viešojo intereso gynimo priemonių, o vykdant prokuratūros pertvarką apylinkių prokuratūrose neliko prokurorų pareigybių, kurių paskirtis vykdyti viešojo intereso gynimo funkciją, o bendras jų skaičius prokuratūroje sumažėjo. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar aiškinamajame rašte nurodytos priežastys yra pakankamos, kad teisė ginti viešąjį interesą būtų suteikta fiziniams ir juridiniams asmenims bei visoms valstybės ir savivaldybės institucijoms. Svarstytina, ar projekto tikslai negalėtų būti pasiekti ne išplečiant subjektų, kurie turėtų teisę ginti viešąjį interesą, skaičių, bet tobulinant įstatymuose nustatytą teisinį reguliavimą taip, kad būtų pašalintos priežastys, dėl kurių sumažėjo prokuratūros atliekamų viešojo intereso gynimo priemonių apimtys. Todėl kyla abejonių, ar siūlomas teisinis reguliavimas atitinka Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus tikslingumo, efektyvumo ir proporcingumo principus. Trečia, pažymėtina, kad viešojo intereso gynimą reglamentuoja ne tik Administracinių bylų teisenos, bet ir kiti įstatymai, kuriuose įtvirtinta konkrečių subjektų bendrojo pobūdžio teisė reikšti ieškinį (pareiškimą) viešajam interesui ginti arba nurodyta konkreti kategorija bylų, kai toks ieškinys (pareiškimas) galimas pareikšti. Todėl tam, kad būtų pasiekti projekto tikslai bei siekiant teisės aktų sistemos suderinamumo, atitinkamai turėtų būti teikiami ir kitų įstatymų, pavyzdžiui, Civilinio kodekso, Teritorijų planavimo įstatymo ir kitų įstatymų, kuriuose įtvirtinta atskirų subjektų teisė nustatytais atvejais ginti viešąjį interesą, pakeitimo įstatymų projektai.
Ketvirta, priėmus įstatymą, dėl to, kad bet kuris asmuo galėtų pareikšti ieškinį viešajam interesui ginti, teismuose galimai padaugėtų nagrinėjamų bylų skaičius. Svarstytina, ar tokiu atveju teismams neturėtų būti skiriamos papildomos biudžeto lėšos žmogiškiesiems ištekliams ir kitoms su tuo susijusioms reikmėms. Atkreipiame dėmesį, kad projekto aiškinamajame rašte nėra nurodoma, kiek konkrečiai biudžeto lėšų pareikalaus priimto įstatymo nuostatų įgyvendinimas. Pritarti Pritarti Pritarti Pritarti Yra gauta neigiama LR Vyriausybės išvada. 2. Europos teisės departamentas prie Teisingumo ministerijos Išnagrinėję Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 5,
teisės normų prasmę, siekdami apginti viešąjį interesą, į teismą gali kreiptis tik tam tikri asmenys, ir tik tada, kai tai tiesiogiai nurodyta įstatyme.
Projekto 1 straipsnyje aptariamas vienas iš atvejų, kada teismas imasi nagrinėti administracinę bylą – gavęs prokuroro, viešojo administravimo subjektų, organizacijų ar fizinių asmenų pareiškimą dėl viešojo intereso arba valstybės, savivaldybės ir asmenų teisių bei įstatymų saugomų interesų gynimo, panaikinant ribojimą tokį pareiškimą teikti tik įstatymo numatytais atvejais. Projekto aiškinamajame rašte patikslinta, jog Projektu siekiama suteikti teisę viešojo administravimo subjektams kreiptis dėl viešojo intereso gynimo visais atvejais, patenkančiais į viešojo administravimo subjekto kompetenciją, o fiziniams asmenims ir jų asociacijoms bei kitiems viešiems asmenims – visais atvejais. Pagal dabartinį reguliavimą institucijos bei kiti asmenys gali kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo, kai tai yra numatyta teisės aktuose, reguliuojančiuose atitinkamų valstybės ar savivaldybių institucijų bei kitų asmenų veiklą ir kompetenciją (pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatyme numatyta Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos ir vartotojų asociacijų teisė kreiptis su skundais dėl vartotojų viešojo intereso gynimo ir t.t.). Todėl minėtuoju pakeitimu didžiausias poveikis būtų daromas privačių asmenų teisei ginti viešąjį interesą, suteikiant galimybę be jokių apribojimų dėl to kreiptis į teismą. Toks reguliavimas vertintinas kaip teisiškai ydingas dėl toliau nurodytų priežasčių:
Teismas išaiškino, jog įstatymų leidžiamajai valdžiai yra suteikta teisė nustatyti viešojo intereso ribas konkrečiuose santykiuose, o sprendimai dėl viešojo intereso apibrėžimo ir jo patenkinimo būdo turi būti realiai pagrįsti (Konstitucinio Teismo 1997 m. gegužės 6 d. nutarimas).
Teisės doktrinoje tokia įstatymų leidėjo teisė yra grindžiama uždaviniu sukurti ir išlaikyti pusiausvyrą tarp viešojo ir privataus interesų patenkinimo galimybių (pavyzdžiui, Egidijaus Krivkos publikacijoje „Viešojo intereso problema civilinio proceso teisėje“). Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad įstatymuose gali būti nustatyta, kokiais atvejais ir kokia tvarka įgaliotos institucijos ar pareigūnai gali ginti viešąjį interesą teismine tvarka, išpildžius reikalavimą nepažeisti Konstitucijos (Konstitucinio Teismo 2001 m. vasario 22 d. nutarimas). Pačioje Konstitucijoje nėra įtvirtintos privataus asmens teisės ginti viešąjį interesą. Viešojo intereso gynimas skiriasi nuo privataus, kadangi yra susijęs su neindividualizuotu visuomenės, jos dalies ar tam tikrų asmenų grupių teisių bei interesų pažeidimu (Lietuvos Vyriausiojo Administracinio Teismo 2005 m. spalio 27 d. nutartis byloje Nr. A8-1582/2005). Žinoma, ginant viešąjį interesą, neišvengiamai paliečiamos ir konkretaus asmens ar asmenų teisės (Lietuvos Vyriausiojo Administracinio Teismo 2009 m. vasario 12 d. nutartis byloje Nr. A-822-65-09, 2008 m. spalio
materialinis teisinis suinteresuotumas bylos baigtimi, kuris yra būtinas kiekvienu atveju asmeniui kreipiantis į teismą, išskyrus, kai kreipiamasi dėl viešojo intereso gynimo. Suinteresuotumo taisyklę galima apibrėžti kaip bendrąją tiek Lietuvos, tiek tarptautiniuose teismuose, pavyzdžiui, Europos žmogaus teisių teisme, kuriame reikalaujama iš pareiškėjo tiesiogiai ir asmeniškai būti pažeidimo, dėl kurio skundžiama, auka.
Kaip minėta, Lietuvos Respublikos Konstitucijoje neįtvirtina asmens teisės ginti viešą interesą – tokios teisės nesuteikia ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija. Projektu suteikiant asmeniui nustatytu atveju neribotą teisę kreiptis į teismą, iš privataus asmens būtų reikalaujama tik jo, kaip visuomenės nario suinteresuotumo, visiškai atsiribojant nuo individualių asmeninių interesų. Tai užtikrinti praktikoje būtų labai sudėtinga ir kiekvienu konkrečiu atveju teismas, gavęs asmens skundą, turėtų ieškoti ribos tarp tokių vieno asmens interesų. Būtent dėl to Lietuvos teisinėje sistemoje pasirinktas teisinis reguliavimas, kuriame privataus asmens teisė ginti viešąjį interesą yra išimtis iš bendros taisyklės, kuri įtvirtinta įstatymu. 2. Teismai individualiai vertindami bylos aplinkybes ad hoc nustatinėja viešojo intereso buvimo faktą. Iš administracinių teismų gaunamų skundų matyti, kad asmenys, kurie kreipiasi į teismą, ne visada teisingai interpretuoja viešojo intereso esmę (tai iliustruoja Lietuvos administracinių ir bendrųjų teismų praktika, pavyzdžiui, Lietuvos Vyriausiojo Administracinio Teismo 2011 m. vasario 14 d. nutartis byloje Nr. A525-386/2011, kurioje pareiškėjas teigė, jog interesas atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą yra svarbesnis nei konkretus viešasis interesas ginčo teritorijoje turėti bendro naudojimo teritorijai priskirtą želdyną). Tokiu atveju teismams kyla pareiga kiekvienu konkrečiu atveju įvertinti, ar tam tikras interesas turi būti laikomas viešuoju, bei tinkamai savo sprendimą motyvuoti.
Projektu atsisakius reguliavimo, kuriuo dėl viešojo intereso gynimo įstatymų numatytais atvejais gali kreiptis nustatyti subjektai, teismų darbas būtų dar labiau apsunkintas ir kiltų galimybė piktnaudžiauti minėtuoju procesu, kreipiantis ir nesant reikalingumo. Įstatymai turėtų skatinti vengti teisminio proceso tik dėl paties teisminio proceso, kuris užima daug laiko sąnaudų ir yra brangus. Šiuo metu galiojančias įstatymines nuostatas Projektu pakoregavus, tikėtinas būtent tokio neigiamo poveikio Lietuvos teisinėje sistemoje atsiradimas. Siūlytume atkreipti dėmesį, jog teismų darbo apsunkinimas taip pat pareikalautų žmogiškųjų ir finansinių išteklių. Teikiant Projektą, turėtų būti atlikti preliminarūs skaičiavimai, kiek padidėjus darbo krūviui, reikės papildomai skirti lėšų iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ar įsteigti papildomų etatų. 3. Šiuo metu teisės aktais yra nustatyta pakankamai priemonių ginti viešąjį interesą. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 118 straipsnis įtvirtina prokuroro teisę įstatymo nustatytais atvejais ginti asmens, visuomenės ir valstybės teises bei teisėtus interesus. Konstitucija apibrėžia prokurorą, kaip vieną svarbiausių subjektų, ginant viešąjį interesą. Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 19 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad prokurorai gina viešąjį interesą, kai nustato teisės akto pažeidimą, kuriuo pažeidžiamos asmens, visuomenės, valstybės teisės ir teisėti interesai, ir toks pažeidimas laikytinas viešojo intereso pažeidimu, o valstybės ar savivaldybių institucijos, kurių veiklos srityje buvo padarytas teisės aktų pažeidimas, nesiėmė priemonių jam pašalinti, arba kai tokios kompetentingos institucijos nėra.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino, jog gindamas viešąjį interesą prokuroras gali kreiptis į teismą remdamasis bendrojo pobūdžio teisės normomis, kuriose nustatyta tokia jo teisė ir įstatymų tiesiogiai nenurodytais atvejais, kai mano, jog pažeistas viešasis interesas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 3K-3-666/2006). Taigi prokurorams suteikiama plati veiksmų laisvė kreiptis į teismą ginant viešąjį interesą. Projekto aiškinamajame rašte yra pateikiama statistika iš 2014 m. gegužės 23 d. Valstybės kontrolės audito ataskaitos „Viešojo intereso gynimo organizavimas“ (toliau – Ataskaita) dėl 2011-2013 metais sumažėjusio skaičiaus prokurorų teismui pateikiamų ieškinių dėl viešojo intereso gynimo. Atkreipiame dėmesį, jog, priešingai nei nurodyta aiškinamajame rašte, Valstybės kontrolė tokią statistiką traktavo ne netinkama prokurorų kompetencija ginti viešąjį interesą, o nevienodu prokurorų ir valstybės institucijų vertinimu, ar konkrečiu atveju buvo pažeistas viešasis interesas. Ataskaitoje nurodyta, jog prokurorai priėmė daugiau nei pusę nutarimų (iš visų) atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones, nes, jų vertinimu, minėtų institucijų nurodyti teisės aktų pažeidimai viešojo intereso nepažeidė arba buvo ginami privatūs interesai bei padaryta išvada, kad skirtingus prokurorų ir valstybės institucijų vertinimus galėjo lemti nepakankamas teisinis reglamentavimas.
Ataskaitoje pažymėta, kad įstatymuose ir valstybės institucijų veiklos srityse nustačius, kas sudaro viešąjį interesą, tai padėtų sumažinti viešojo intereso pažeidimų neidentifikavimo arba netinkamo identifikavimo riziką, taip pat efektyviau panaudoti išteklius viešajam interesui ginti. Apibendrintai, siūlytume atkreipti dėmesį į neigiamus padarinius, kuriuos gali lemti Projektu siūlomi priimti šiuo metu galiojančių teisės aktų pakeitimai. Siekiant efektyvesnio viešojo intereso gynimo proceso, rekomenduotume tai daryti ne per neribotų teisių kreiptis į teismą suteikimą, o tikslinant viešojo intereso ginamas sritis bei nustatant institucijų, turinčių teisę ginti viešąjį interesą, santykį su prokuratūra viešojo intereso gynimo srityje. Pritarti Dėl šio projekto yra gauta neigiama LR Vyriausybės išvada. Vykdant Valstybės kontrolės rekomendacijas LR Vyriausybės sudaryta darbo grupė dar
įgaliojimus kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo atitinkamose srityse: Nacionalinei žemės tarnybai prie ŽŪM – valstybinės žemės naudojimo, valdymo ir disponavimo srityje; Kultūros paveldo departamentui prie KM – nekilnojamojo paveldo apsaugos srityje; Valstybinei miškų tarnybai – valstybinių miškų apsaugos srityje. Valstybės kontrolės rekomendacija iš dalies įgyvendinta - LRV buvo parengti 3 įstatymų projektai, iš kurių du priimti Seime, o vienas dar nėra praėjęs pateikimo procedūros
Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog 2016 m. lapkričio 8 d. priėmė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso pakeitimo įstatymą Nr. XII-2751, kuriuo, patobulintos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso
viešąjį interesą. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Projekto autorių nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Teisėjų taryba 2018-02-23 Teisėjų taryba, susipažinusi su 2018 m. sausio 22 d. pateiktais derinti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 5, 36 ir 55 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIIIP-1029 ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 5 ir 49 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIIIP-1030 (toliau kartu – Projektai), pagal kompetenciją toliau teikia pastabas ir pasiūlymus dėl siūlomų teisinio reguliavimo priemonių ir jų įgyvendinimo pasekmių. Projektais siekiama pakeisti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme (toliau – ABTĮ) bei Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse (toliau – CPK) įtvirtintą viešojo intereso gynimo teisinį reguliavimą, atsisakant nuostatos, pagal kurią galiojančio ABTĮ 5 straipsnio 3 dalies 2 punkte ir CPK 5 straipsnio 5 dalyje nurodyti viešojo intereso gynimo subjektai pareikšti ieškinį ar pareiškimą viešajam interesui ginti gali tik įstatyme numatytais atvejais. Siūlomu teisiniu reguliavimu siekiama plėsti esamą viešojo intereso gynimo sistemą, suteikiant galimybę iš esmės neapibrėžtam asmenų ratui kreiptis į teismą su reikalavimu ginti viešąjį interesą. 1.
ir asmenų, kuriems specialieji įstatymai numato specialius valstybės suteiktus įgaliojimus viešojo intereso gynimo srityje, galimybę kreiptis į teismą su reikalavimu ginti viešąjį interesą, ją de facto suvienodinant su prokurorams Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucija) deleguota kompetencija viešojo intereso gynimo srityje. Kita vertus, privataus asmens įtraukimas į viešojo intereso gynimo mechanizmą neatitinka pagal dabar galiojantį reguliavimą įgyvendinamo įstatymų leidėjo siekio sukoncentruoti viešojo intereso gynybą profesionaliems ir tam specialiai valstybės įgaliotiems subjektams. Pagal dabartinį reguliavimą, privatus asmuo laikytinas labiau informacijos apie padarytus viešojo intereso pažeidimus šaltiniu, nei tokio intereso gynėju. Tačiau, kaip yra nurodęs ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, tai nereiškia, kad informaciją apie viešojo intereso galimus pažeidimus pateikęs asmuo tampa suinteresuotas, kad tokie pažeidimai būtų pašalinti. Jei viešojo intereso pažeidimas kartu reiškia ir to asmens teisių pažeidimą, toks asmuo gali ginti savo teises kaip suinteresuotas asmuo priemonėmis, suteiktomis įstatymu pažeistų subjektinių teisių gynybai (pvz., kreipdamasis į teismą su prašymu apginti pažeistą jo teisę). Tačiau asmens abstraktaus pobūdžio suinteresuotumas, kad būtų pašalintas viešojo intereso pažeidimas, nereiškia gintino teisme suinteresuotumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-519/2014). Nepaisant to, asmenims, siekiantiems viešojo intereso gynimo, suteikiama teisė skųsti prokuroro sprendimą, kuriuo tokį interesą ginti atsisakoma aukštesniajam prokurorui (galiojančios redakcijos Prokuratūros įstatymo
Prokuratūros įstatymo pakeitimo įstatymui Nr.
XIII-898, atsiras galimybė teismui skųsti ir aukštesniojo prokuroro sprendimą, kuriuo atmestas skundas dėl prokuroro nutarimo atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones, tokiu būdu užtikrinant tiek prokurorų veiklos kontrolę, tiek suinteresuoto asmens dalyvavimą viešojo intereso gynimo procese. Pritarti
įtvirtinami atitinkami viešojo intereso gynimo įgaliojimai – pagal Konstitucijos 118 straipsnio 2 dalį prokuroras įstatymo nustatytais atvejais gina asmens, visuomenės ir valstybės teises bei teisėtus interesus. Taigi prokurorams tenkanti asmens, visuomenės ir valstybės teisių bei teisėtų interesų gynimo funkcija – konstitucinis imperatyvas. Pagal Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 1 dalį, prokurorai gina viešąjį interesą, kai nustato teisės akto pažeidimą, kuriuo pažeidžiamos asmens, visuomenės, valstybės teisės ir teisėti interesai, ir toks pažeidimas laikytinas viešojo intereso pažeidimu, o valstybės ar savivaldybių institucijos, kurių veiklos srityse buvo padarytas teisės aktų pažeidimas, nesiėmė priemonių jam pašalinti, arba kai tokios kompetentingos institucijos nėra. Viešojo intereso gynimas – specialioji prokurorų funkcija. Tik prokuroras turi išimtinę Konstitucijoje įtvirtintą teisę ginti viešąjį interesą bet kokiuose teisiniuose santykiuose.
Tuo tarpu įstatymų leidėjui, kaip nurodęs Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – Konstitucinis Teismas), kyla pareiga įstatymu nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad prokuroras iš tikrųjų galėtų ir privalėtų ginti asmens, visuomenės ir valstybės teises bei teisėtus interesus: visais atvejais, kai asmens, visuomenės ar valstybės teisės bei teisėti interesai buvo pažeisti, yra pažeidžiami arba kėsinamasi juos pažeisti, turi būti užtikrinta veiksminga tokių teisių bei teisėtų interesų apsauga ir gynimas (Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d., 2006 m. birželio 15 d. nutarimai). Pritarti
intereso gynimo procedūra yra konstituciškai pagrįsta, subalansuota, efektyvi ir nepaneigianti nei vieno asmens ar valstybės institucijos teisinės galimybės dalyvauti asmens, visuomenės, valstybės teisės ir teisėtų interesų gynime. Pritarti
užtikrinti geresnį viešojo intereso gynimą – gali būti pasiektas Projektais siūlomomis teisinio reguliavimo priemonėmis. Manytina, jog įgyvendinus pateiktus siūlymus, viešojo intereso gynimo sistema išsibalansuotų, o pats viešojo intereso gynimas taptų nekokybiškas, inter alia sudarantis prielaidas asmenims kreiptis į teismą ir, prisidengiant viešuoju interesu, ginti savo asmeninį (privatų) interesą. Pritarti
gynimo sistema iš esmės viešojo intereso gynimą deleguoja profesionaliems teisininkams, kurie dažniausiai ir specializuojasi šioje srityje.
Pati viešojo intereso gynimo samprata yra kompleksinė ir sudėtinga teisinė kategorija, pavyzdžiui, spręsdamas ar yra pagrindas kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo, prokuroras turi vertinti kelių rūšių aplinkybes: 1) ar ginčas kilo iš teisinių santykių, kuriuose egzistuoja viešojo intereso požymiai; 2) ar tuose teisiniuose santykiuose buvo pažeistos teisės normos;
3) ar teisės normų pažeidimas yra tokio pobūdžio (pažeidimo svarumas), kad juo kartu pažeistas ir viešasis interesas. Dėl to svarstytina, ar, suteikus teisę ir neapibrėžtam ratui subjektų (pvz., ir privatiems asmenims) kreiptis į teismą dėl jų požiūriu pažeisto viešojo intereso, viešojo intereso gynimas netaps mažiau kompetentingas, kas gali lemti nepagrįstais reikalavimais grindžiamų ieškinių (pareiškimų) skaičiaus teismuose padidėjimą ir (ar) sudaryti prielaidas asmenims piktnaudžiauti teise į teisminę pažeistų interesų gynybą. Pritarti
pakankamai įvertinamos Projektų įgyvendinimo teisinės pasekmės. Įgyvendinus Projektais pateiktus ABTĮ ir CPK pakeitimus, didelį naujo reguliavimo poveikį pajus Lietuvos teismai dėl ženkliai išaugusių tokio pobūdžio bylų skaičiaus. Atitinkamai didėtų teismų žmogiškųjų, finansinių išteklių poreikiai, galėtų pailgėti kitų bylų nagrinėjimo trukmė, teismams, tikėtina, neretai tektų nagrinėti nepagrįstus viešojo intereso gynimo reikalavimus, kurie pagal esamą teismo proceso reglamentavimą ir teismų jurisprudenciją galėtų būti atmetami tik pagal proceso įstatymus išnagrinėjus bylą iš esmės. Svarbu tai, kad Projektais nėra siūlomos nepagrįstų ieškinių dėl viešojo intereso gynimo prevencijos priemonės.
Pastebėtina, kad pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktą, nuo žyminio mokesčio yra atleidžiami prokuroras, valstybės ir savivaldybių institucijos bei kiti asmenys, kai ieškinys pareiškiamas arba pareiškimas paduodamas siekiant apginti viešąjį, valstybės arba savivaldybės interesus. Pritarti Dėl šio projekto yra gauta neigiama LR Vyriausybės išvada. 7. Teisėjų taryba
pakeitimai gali lemti priešingą nei tikimasi rezultatą – viešo intereso gynimas taps nekoncentruotas, nekokybiškas ir gali neužtikrinti konstituciškai pagrįstos privataus ir viešojo interesų gynimo pusiausvyros, tuo pačiu neproporcingai padidins teismų darbo krūvį, kurį tiek teisinio reguliavimo, tiek organizacinėmis priemonėmis nuosekliai siekiama mažinti, kad būtų užtikrintas kokybiškas asmens teisės į teisingą teismą įgyvendinimas. Pritarti
8Paminėtina, kad 2016 m. lapkričio 8 d.
priėmus CPK pakeitimo įstatymą Nr. XII-2751, be kita ko, buvo patobulintos CPK 49 straipsnio nuostatos, kuriomis išplėstos viešąjį interesą ginančio prokuroro galimybės efektyviau įgyvendinti savo funkcijas šioje srityje bei patikslinta viešojo intereso gynimo civiliniame procese tvarka. Pagal šiuo metu galiojantį teisinį reglamentavimą, prokuroras turi teisę ne tik pareikšti ieškinį ar pareiškimą viešajam interesui ginti, bet ir įstoti į jau prasidėjusį procesą trečiuoju asmeniu, pareiškiančiu savarankiškus reikalavimus (CPK 49 straipsnio 1 dalis). Be to, naujos redakcijos CPK 49 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad bylą nagrinėjantis teismas, įžvelgdamas, kad joje gali būti reikalinga ginti viešąjį interesą, nutartimi apie tai praneša prokurorui.
Valstybės ir savivaldybių institucijos įstatymų numatytais atvejais taip pat gali būti teismo įtraukiamos proceso dalyviais arba įstoti į procesą savo iniciatyva, kad duotų išvadą byloje, siekiant įvykdyti joms pavestas pareigas, jeigu tai yra susiję su viešojo intereso gynimu. CPK reguliavimas buvo suderintas su aktualiomis Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 1 dalies nuostatomis, įtvirtinant aiškią viešojo intereso gynimo sistemą civiliniame procese ir, atsižvelgiant į galiojančias Konstitucijos, Prokuratūros įstatymo nuostatas, numatant, kad pagrindinis subjektas, kuriam suteikti įgaliojimai veikti viešojo intereso gynimo srityje civiliniame procese, yra prokuroras. Bylą nagrinėjantis teismas, savo ruožtu, matydamas, kad byloje gali būti reikalinga ginti viešą interesą, iki baigiamųjų kalbų pradžios turi teisę atidėti bylos nagrinėjimą ir nustatyti terminą, per kurį turi būti priimtas prokuroro sprendimas dėl įstojimo į teismo procesą. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, manytina, kad ABTĮ projektu ir CPK projektu siūlomos teisinio reguliavimo priemonės, kuriomis siekiama išplėsti viešąjį interesą ginančių subjektų ratą, būtų perteklinės ir nederėtų su jau sukurta viešojo intereso gynimo sistema, atitinkančia Konstitucijos nuostatas (118 straipsnio 2 dalis). Pritarti
pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Projekto autorių nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1.
2017-10-31 Lietuvos Respublikos generalinėje prokuratūroje 2017 m. spalio 2 d. buvo gautas Lietuvos Respublikos Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininko Juliaus Sabatausko raštas, kuriuo Generalinės prokuratūros prašoma iki 2017 m. spalio
(toliau – CPK) 5 ir 49 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-1030 (toliau – CPK projektas) ir Administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 (toliau – ABTĮ) 5, 36 ir 55 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-1029 (toliau – ABTĮ projektas). CPK projekte numatyta pakeisti CPK 5 straipsnio 3 dalį ir 49 straipsnio 2 dalį, panaikinant jose įtvirtintą nuostatą, kad prokuroras, valstybės ir savivaldybių institucijos ir kiti asmenys gali pareikšti ieškinį ar pareiškimą viešajam interesui ginti tik įstatymų numatytais atvejais. CPK projektu taip pat siūloma pakeisti CPK 49 straipsnio 3 dalį, panaikinant nuostatą, kad valstybės ir savivaldybių institucijos gali būti įtraukiamos proceso dalyviais arba įstoti į procesą savo iniciatyva, kad duotų išvadą byloje, siekiant įvykdyti jiems pavestas pareigas, jeigu tai yra susiję su viešojo intereso gynimu tik įstatymų numatytais atvejais. CPK projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad šiuo įstatymo projektu siekiama užtikrinti geresnį viešojo intereso gynimą, panaikinant apribojimus, varžančius piliečių ir jų asociacijų, o kai kuriais atvejais ir institucijų teisę kreiptis į teismą ginant viešąjį interesą. Generalinė prokuratūra, susipažinusi ir išnagrinėjusi CPK projektą, pažymi, kad Seimo nario iniciatyva, kuria siekiama viešojo intereso gynimo funkciją perduoti visiems be išimties fiziniams ir juridiniams asmenims, nereguliuojant šios funkcijos įgyvendinimo mechanizmo, vertintina kaip teisiškai nepagrįsta ir ydinga. CPK projekto aiškinamajame rašte nėra pagrįstos CPK keitimo priežastys ir nevertinamos pasekmės.
Generalinės prokuratūros nuomone, CPK projekte numatyti pakeitimai nedera su esminiu civilinio proceso tikslu – ginti asmenų, kurių materialinės subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus (CPK 2 str.). Ši nuostata suponuoja principą, kad teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos realizavimas yra siejamas visų pirma su materialinio suinteresuotumo turėjimu. Suinteresuotumas – tai savarankiškas teisinis interesas ir poreikis jį ginti. Savo ruožtu subjektai, kuriems įstatymai suteikia teisę ginti viešąjį interesą (prokuroras, kitos valstybės ir savivaldybių institucijos savo veiklos srityse), civiliniame procese veikia nebūdami suinteresuoti bylos baigtimi. Pagrindinis šių subjektų tikslas ir veikla yra nukreipti į pažeidimų, padarytų valstybei, visuomenei, ar jos daliai reikšmingų ir svarbių teisinių santykių srityje, pašalinimą. Tokiu būdu pagrįstai galima tikėtis, kad viešojo intereso gynimo priemonėmis nebus varžomos susijusiuose teisiniuose santykiuose tiesiogiai ar netiesiogiai dalyvaujančių asmenų teisės daugiau, nei to reikalauja viešasis interesas. CPK projekto aiškinamajame rašte nėra aptarta, kokiais būdais ir priemonėmis bus užtikrinta, kad asmuo teisminės gynybos kreipsis turėdamas tikslą apginti viešąjį, o ne savo privatų interesą, subjektyviai traktuojamą kaip viešąjį. Prokuratūroje atliekamų tyrimų praktika rodo, kad bene visais atvejais privatūs asmenys, besikreipiantys į prokuratūrą dėl viešojo intereso gynimo, vienaip ar kitaip yra patys suinteresuoti ginčijamo klausimo išsprendimu. Pavyzdžiui, pareiškėjai kreipiasi į prokuratūrą, prašydami inicijuoti teisminį procesą dėl administracinių aktų, kuriais buvo atkurtos nuosavybės teisės, panaikinimo, ir nurodo, kad nuosavybės teisių teisingas atkūrimas yra viešasis interesas, kurį privalo ginti prokuroras.
Pareiškimo nagrinėjimo metu paaiškėja, kad žemės grąžinimu valstybės dispozicijon labiausiai yra suinteresuoti pareiškėjai, nes ir patys pretenduoja atkurti nuosavybės teises, ar kitu būdu įgyti ginčo turtą. Tas pats pastebėtina ir nagrinėjant asmenų pareiškimus, susijusius su teritorijų planavimo procesu, kurio metu patvirtinti sprendiniai vienaip ar kitaip daro įtaką pareiškėjų teisėms, turtiniams interesams. Taigi, patvirtinus CPK projektu siūlomus CPK pakeitimus, neatmestina ir piktnaudžiavimo suteikta teise tikimybė. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad civiliniame procese numatytos viešojo intereso gynimo priemonės yra procesinė garantija, kad dispozityvumo principo išimtis nebus išplėsta nei subjektams, turintiems pareigą ginti viešąjį interesą, nei taikomais gynybos būdais.
Kasacinis teismas yra nurodęs, kad viešojo intereso idėja civilinio proceso kontekste neturėtų būti suvokiama pernelyg plačiai: kad ir siejant ją su teisingumo vykdymu, materialiosios tiesos nustatymu kiekvienoje konkrečioje byloje, t. y. net ir pripažįstant, kad civilinės bylos iškėlimo faktas laikytinas socialiai reikšmingu (nes kiekviena civilinė byla, be kita ko, reiškia ir teisinį, ir socialinį konfliktą, susijusį su galiojančios teisės taikymu, reiškiantį esamos teisinės tvarkos įgyvendinimą, konfliktą, kurį siekiama išspręsti ne bet kaip, o tikintis teisingo, sąžiningo ir operatyvaus sprendimo), visada būtina taikyti ir papildomus konstitucinius kriterijus, kurie sumažina ar paneigia riziką, jog gali būti ne tik nepagrįstai pažeistas dispozityumo principas, bet ir apskritai paneigta civilinio proceso prigimtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiškėjo K. J. skundą, bylos Nr. 3K-7-414/2014). CPK yra aiškiai reglamentuota kreipimosi į teismą tvarka – nustatyti procesinio dokumento formai ir turiniui keliami reikalavimai.
Kiekviename dalyvaujančio byloje asmens procesiniame dokumente turi būti: teismo, kuriam paduodamas procesinis dokumentas, pavadinimas, dalyvaujančių byloje asmenų procesinės padėtys, vardai, pavardės, asmens kodai, gyvenamosios vietos, o tais atvejais, kai dalyvaujantys byloje asmenys arba vienas iš jų yra juridinis asmuo, – jo visas pavadinimas, buveinė, procesinio dokumento pobūdis ir dalykas, aplinkybės, patvirtinančios procesinio dokumento dalyką, ir įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes, priedai, pridedami prie pateikiamo procesinio dokumento ir t. t. (CPK 111 str.). Prie ieškinio turi būti pridėti dokumentai ir kiti įrodymai, kuriais ieškovas grindžia savo reikalavimus (CPK 135 str. 2 d.). Šie procesiniai reikalavimai yra privalomi ir viešąjį interesą teisme ginantiems subjektams, reiškia ir asmenims, kuriems CPK pakeitimais numatoma suteikti teisę ginti viešąjį interesą. Be to, civilinės bylos visuose teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo. Kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12 str.). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 178 str). Prokurorai, turėdami pagrindą manyti, kad yra pažeisti teisės aktų reikalavimai, gindami viešąjį interesą, turi Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 3 dalyje numatytus įgaliojimus: reikalauti iš valstybės ar savivaldybių institucijų, įstaigų ar įmonių, kitų juridinių ir fizinių asmenų pateikti dokumentus ir informaciją, reikalauti iš valstybės ar savivaldybių institucijų, įstaigų atlikti patikrinimus, auditą, pateikti išvadas, kviesti asmenis ir gauti jų paaiškinimus ir kt.
Prokurorai, dirbantys viešojo intereso gynimo srityje, jiems nustatytos kompetencijos ribose ir turėdami plačius veikimo įgaliojimus, turi visas galimybes atlikti išsamų tyrimą, kurio metu nustatomos faktinės aplinkybės, vertinami prokuratūroje gauti dokumentai, analizuojama nagrinėjamam klausimui aktuali teismų praktika. Prokuroro dokumentai teismui rengiami vadovaujantis CPK nustatytais reikalavimais, kartu su ieškiniu (pareiškimu, prašymu) teismui teikiami ieškinio pagrindą patvirtinantys dokumentai (įrodymai). Tokiu būdu, teisme iškeltos civilinės bylos dėl viešojo intereso gynimo nagrinėjamos pagal bendrąsias CPK taisykles, prokurorui nesuteikiant daugiau teisių, nei tai numatyta CPK 50 straipsnyje. CPK projekte nenumatytos procesinės asmenų galimybės pareikšti ieškinį viešajam interesui ginti, neturint įgaliojimų reikalingai informacijai gauti tam, kad būtų parengtas CPK reikalavimus atitinkantis procesinis dokumentas. Galima teigti, kad CPK projektu iš esmės įvedama nauja procesinė figūra – viešąjį interesą ginantis asmuo (ne prokuroras, ar valstybės ir savivaldybių institucijos), tačiau nėra numatytos šio subjekto teisės, pareigos. Toks reglamentavimas būtinas atsižvelgiant į asmens specifinį/ypatingą statusą procese. CPK projekto aiškinamajame rašte neaptarta, kam bus nustatyta pareiga atlikti pirminį viešojo intereso pažeidimo tyrimą, rinkti įrodymus ir pan.
Jeigu tokią pareigą turės teismas, reikalingi atitinkami CPK pakeitimai, kuriais vadovaujantis teismas nagrinės viešojo intereso bylas, iškeltas pagal piliečių ieškinius, tačiau tokiu atveju atsižvelgtina į prisidėsiančio teismams darbo krūvio klausimus. Be to, neišspręsta galimybė bylą dėl viešojo intereso gynimo vesti per atstovą, jo atlyginimo tvarka, nes asmuo, veikdamas visuomenės labui, neturėtų patirti nepagrįstų finansinių išlaidų. Priėmus CPK pakeitimus, atstovavimo klausimai neišvengiamai kils, nes tam tikrus veiksmus pagal dabartinį reguliavimą gali atlikti tik advokatas, arba universitetinį teisinį išsilavinimą turintis asmuo (pvz., apeliacinio, kasacinio skundo surašymas CPK 306 str. 3 d., 347 str. 3 d.). ABTĮ projekte numatyta keisti ABTĮ 5, 36 ir 55 straipsnius, siekiant suteikti teisę viešojo administravimo subjektams kreiptis dėl viešojo intereso gynimo visais atvejais, patenkančiais į viešojo administravimo subjekto kompetenciją, o fiziniams asmenims ir jų asociacijoms bei kitiems viešiems asmenims – visais atvejais. Atsižvelgiant į tai, kad siūlomų ABTĮ pakeitimų pobūdis iš esmės yra tapatus CPK projekte numatytiems pakeitimams, vertinant ABTĮ projektą, atsižvelgtina į šiame rašte aptartus aspektus, susijusius su CPK numatytais pakeitimais. Be to, Generalinė prokuratūra atkreipia dėmesį į CPK ir ABTĮ projektų aiškinamuosiuose raštuose klaidingai pateikiamus teiginius apie padėtį viešojo intereso gynimo srityje. Aiškinamajame rašte nurodyta, kad pagal 2014 m. gegužės 23 d. Valstybės kontrolės valstybinio audito ataskaitos „Viešojo intereso gynimo organizavimas“ Nr. VA-P-40-1-6 duomenis, prokuratūros galios ir kompetencija ginti viešąjį interesą ilgą laiką nuosekliai menko ir ji šią funkciją atliko vis prasčiau. Pažymėtina, kad tokių išvadų minėtoje Valstybės kontrolės ataskaitoje nėra, t. y.
Valstybės kontrolė ataskaitos išvadose nėra konstatuota netinkama prokurorų kompetencija, o prokurorų priimtų sprendimų skaičiaus mažėjimo viena iš priežasčių nurodytas prokurorų ir valstybės institucijų skirtingas viešojo intereso pažeidimų vertinimas ir kitos objektyvios priežastys, pavyzdžiui, mažėjantis prokuratūroje gautų kreipimųsi skaičius ir pan. Generalinės prokuratūros nuomone, CPK ir ABTĮ projektuose numatytų pakeitimų taikymo procese neišvengiamai bus susiduriama su procesinėmis įgyvendinimo kliūtimis ir neaiškumais, todėl, Generalinės prokuratūros įsitikinimu, aptariami pakeitimai negalimi, kaip neatitinkantys proceso tikslų ir principų. Pritarti
5Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Projekto autorių nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2017 m. gruodžio 11 d. nutarimas Nr. 1020 Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2017 m. spalio 6 d. sprendimo Nr. SV-S-411 „Dėl įstatymų projektų išvadų“
Respublikos Vyriausybė n u t a r i a: Nepritarti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 5, 36 ir 55 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-1029 ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 5 ir 49 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-1030 (toliau kartu – įstatymų projektai) dėl šių priežasčių:
visiems subjektams (viešojo administravimo subjektams, organizacijoms, fiziniams asmenims) kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo, neatsižvelgiant į tai, ar tokia teisė yra suteikta specialiuoju įstatymu ir kokioje srityje siekiama ginti viešąjį interesą.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 118 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad prokuroras įstatymo nustatytais atvejais gina asmens, visuomenės ir valstybės teises bei teisėtus interesus. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas
(2000 m. rugsėjo 26 d. redakcija) 3 dalies, 182 straipsnio (2004 m. liepos 5 d. redakcija) 4 dalies, 183 straipsnio (2000 m. rugsėjo 26 d. redakcija) 5 dalies, 186 straipsnio (2003 m. balandžio 10 d. redakcija) 4 dalies, 187 straipsnio (2003 m. balandžio 10 d. redakcija) 4 dalies atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ pažymėjo, kad „<...> iš Konstitucijos 118 straipsnio 2 dalies nuostatos, jog prokuroras įstatymo nustatytais atvejais gina asmens, visuomenės ir valstybės teises bei teisėtus interesus, įstatymų leidėjui kyla pareiga įstatymu nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad prokuroras iš tikrųjų galėtų ir privalėtų ginti asmens, visuomenės ir valstybės teises bei teisėtus interesus: visais atvejais, kai asmens, visuomenės ar valstybės teisės bei teisėti interesai buvo pažeisti, yra pažeidžiami arba kėsinamasi juos pažeisti, turi būti užtikrinta veiksminga tokių teisių bei teisėtų interesų apsauga ir gynimas <...>“. Taigi, tik prokuroras turi išimtinę Konstitucijoje įtvirtintą teisę ginti viešąjį interesą neatsižvelgdamas į tai, kokiuose teisiniuose santykiuose toks poreikis iškilo, ir realizuoti šią teisę įvairiuose teisminiuose procesuose (administraciniame, civiliniame, baudžiamajame).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2017 m. sausio 4 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eAS-65-492/2017 pažymėjo, kad „<...> pareiškėjas, kuris kreipiasi į teismą dėl viešojo intereso gynimo, gina ne jam pačiam priklausančią subjektinę teisę, o Lietuvos Respublikos Konstitucijos saugomą interesą, priklausantį visuomenei ar jos daliai. Taigi, atsižvelgiant į tai, jog viešojo intereso gynimu galimai daroma intervencija į susiformavusius teisinius santykius bei kitų asmenų subjektines teises, viešojo intereso gynimas pasižymi tam tikra specifika, inter alia – baigtiniu sąrašu subjektų galinčių kreiptis į teismą, kad būtų apgintas viešasis interesas.“ Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014 m. spalio 27 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-414/2014 nurodė, kad „<...> civiliniame procese numatytos viešojo intereso gynimo priemonės yra procesinė garantija, kad dispozityvumo principo išimtis nebus išplėsta nei subjektams, turintiems pareigą ginti viešąjį interesą, nei taikomais gynybos būdais.
Teisėjų kolegija pažymi, kad viešojo intereso idėja civilinio proceso kontekste neturėtų būti suvokiama pernelyg plačiai: kad ir siejant ją su teisingumo vykdymu, materialiosios tiesos nustatymu kiekvienoje konkrečioje byloje, t. y. net ir pripažįstant, kad civilinės bylos iškėlimo faktas laikytinas socialiai reikšmingu <...>, visada būtina taikyti ir papildomus konstitucinius kriterijus, kurie sumažina ar paneigia riziką, jog gali būti ne tik nepagrįstai pažeistas dispozityumo principas, bet ir apskritai paneigta civilinio proceso prigimtis.“ Taigi, teismų praktikoje pabrėžiamas viešojo intereso gynimo funkcijos išskirtinumas, todėl ši funkcija neturėtų būti suteikiama neapibrėžtam subjektų ratui. 2. Lietuvos Respublikos Seimas 2016 m. lapkričio 8 d. priėmė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso pakeitimo įstatymą Nr. XII-2751, kuriuo, be kita ko, patobulintos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 49 straipsnio nuostatos ir išplėstos prokuroro galimybės efektyviai ginti viešąjį interesą. Vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 49 straipsnio 1 dalimi, prokuroras turi ne tik teisę pareikšti ieškinį ar pareiškimą viešajam interesui ginti Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse, Civilinio proceso kodekse, Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatyme ir kituose įstatymuose nurodytais atvejais, bet ir teisę įstoti į prasidėjusį procesą trečiuoju asmeniu, pareiškiančiu savarankiškus reikalavimus. Civilinio proceso kodekso 49 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad bylą nagrinėjantis teismas, įžvelgdamas, kad joje gali būti reikalinga ginti viešąjį interesą, nutartimi apie tai praneša prokurorui. 3.
raštuose nurodytas įstatymų projektų tikslas – užtikrinti geresnį viešojo intereso gynimą, panaikinant apribojimus, varžančius piliečių ir jų asociacijų, o kai kuriais atvejais ir viešojo administravimo subjektų teisę kreiptis į teismą ginant viešąjį interesą, – nėra tinkamai pagrįstas. 2014 m. gegužės 23 d. Valstybės kontrolės audito ataskaitoje „Viešojo intereso gynimo organizavimas“ (toliau – ataskaita) pateikti duomenys, rodantys nuoseklų prokurorų priimamų sprendimų pagal kreipimusis dėl galimo viešojo intereso pažeidimo, teismui pateiktų ieškinių ir kitų viešojo intereso gynimo priemonių skaičiaus sumažėjimą, nesudaro pagrindo daryti išvados dėl prokurorų vykdomos viešojo intereso gynimo funkcijos netinkamo atlikimo. Kitų duomenų, kurie rodytų prokurorų vykdomos viešojo intereso gynimo funkcijos netinkamą atlikimą, ataskaitoje nepateikta. Atvirkščiai, nustatyta, kad tik nedidelė dalis prokurorų priimtų nutarimų atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones 2011–2013 m. buvo apskųsta aukštesniajam prokurorui (kas penktas prokuroro nutarimas) ir teismui (kas ketvirtas aukštesniojo prokuroro nutarimas). Iš prokurorų priimtų nutarimų atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones, apskųstų aukštesniajam prokurorui, buvo panaikinta vidutiniškai 17 procentų. Iš 61 pareiškėjų skundų, paduotų teismui dėl aukštesniųjų prokurorų nutarimų, kuriais atsisakyta panaikinti prokurorų nutarimus, tik 1 skundas patenkintas. Taigi, absoliuti dauguma prokurorų nutarimų atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones pripažįstami pagrįstais ir teisėtais. 4. Įtvirtinus įstatymų projektais siūlomas nuostatas, kuriomis siekiama suteikti teisę kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo visiems viešojo administravimo subjektams visose srityse, kiltų viešojo administravimo subjektų kompetencijos ginant viešąjį interesą atribojimo problema.
Įstatymų projektais siūlomu teisiniu reguliavimu būtų išbalansuota šiuo metu teisės aktuose nustatyta viešojo intereso gynimo sistema ir tai neatitiktų Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų teisėkūros proporcingumo, efektyvumo, aiškumo principų. Konstitucinis Teismas 2004 m. gruodžio 13 d. nutarime „Dėl kai kurių teisės aktų, kuriais reguliuojami valstybės tarnybos ir su ja susiję santykiai, atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir įstatymams“ pažymėjo, kad „Pagal Konstituciją turi būti nustatytas toks teisinis reguliavimas, kad būtų užtikrintos visų institucijų, vykdančių viešąjį administravimą ir /arba teikiančių viešąsias paslaugas ir šitaip garantuojančių viešąjį interesą, sisteminės sąsajos ir tarpusavio sąveika, apimanti inter alia jų kompetencijos racionalų santykį, veiksmingumą, profesionalumą, jose dirbančių asmenų žinių, įgūdžių ir patirties perimamumą, taip pat tokį veiklos vykdant valstybės funkcijas ir garantuojant viešąjį interesą tęstinumą.“
sudėtingas, reikalaujantis teisinių ir (ar) specialių tam tikros srities žinių: kreipiantis į teismą dėl viešojo intereso gynimo ir nagrinėjant tokią bylą, reikia spręsti viešojo intereso identifikavimo, viešojo ir privataus intereso atribojimo, viešojo intereso ribų nustatymo, konkrečių reikalavimų tinkamo formulavimo ir kitus klausimus.
Viešojo intereso identifikavimo klausimo sudėtingumą pagrindžia ir minėtoje ataskaitoje pateikiami statistiniai duomenys, rodantys, kad vidutiniškai apie 50 proc. prokurorų priimtų sprendimų 2011–2013 m. sudarė nutarimai atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones, t. y. išnagrinėjus kreipimusis ar atlikus tyrimus savo iniciatyva nenustatyta viešojo intereso pažeidimo. Atsižvelgiant į tai, suteikus teisę kreiptis į teismą visiems be išimčių asmenims, padaugėtų skundų teismuose, taip pat būtų daugiau nekokybiškų ir (ar) nepagrįstų skundų. Be to, asmenys kreiptųsi dėl viešojo intereso gynimo, tuo pačiu siekdami apginti savo subjektines teises, dėl ko teismui kiekvieną kartą tektų spręsti viešojo ir privataus intereso atribojimo klausimą. Taigi, įstatymų projektais siūlomas reglamentavimas neatitiktų siekiamo tikslo – užtikrinti geresnį viešojo intereso gynimą, bet atvirkščiai – kliudytų efektyviai ir operatyviai ginti viešąjį interesą (o kai kuriais atvejais ir asmenų subjektines teises ir teisėtus interesus).
Dar būtų piktnaudžiavimo atvejų, kai asmuo kreiptųsi dėl viešojo intereso gynimo, iš tiesų siekdamas apginti savo privačius interesus, pasinaudodamas įstatymų suteikiamomis lengvatomis, taikomomis viešojo intereso gynimo bylose (pavyzdžiui, Civilinio proceso kodekso 83 straipsnio 1 dalies 5 punktu, bylose, kurias nagrinėja teismai, nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleidžiami prokuroras, valstybės ir savivaldybių institucijos bei kiti asmenys, kai ieškinys pareiškiamas arba pareiškimas paduodamas siekiant apginti viešąjį, valstybės arba savivaldybės interesus, – toje bylos dalyje, kurioje siekiama apginti viešąjį, valstybės arba savivaldybės interesą). Siekdami apginti asmenų grupės tapačias ar panašaus pobūdžio materialines teises ar įstatymų saugomus interesus, asmenys gali pasinaudoti grupės ieškinio institutu, įtvirtintu Civilinio proceso kodekso XXIV¹skyriuje, ir grupės skundo institutu, įtvirtintu Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo II dalies II skyriaus trečiajame¹skirsnyje. Pritarti
6Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: negauta. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: Įstatymo
projektą atmesti, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės išvadą, Teisėjų Tarybos, Generalinės prokuratūros, LRS kanceliarijos Teisės departamento bei Europos teisės departamento prie TM neigiamą nuomonę ir išdėstytus argumentus:
Viešojo intereso gynimas skiriasi nuo privataus, kadangi yra susijęs su neindividualizuotu visuomenės, jos dalies ar tam tikrų asmenų grupių teisių bei interesų pažeidimu. Galimai būtų piktnaudžiavimo atvejų, kai asmuo kreiptųsi dėl viešojo intereso gynimo, iš tiesų siekdamas apginti savo privačius interesus, pasinaudodamas įstatymų suteikiamomis lengvatomis, taikomomis viešojo intereso gynimo bylose. Privataus asmens įtraukimas į viešojo intereso gynimo mechanizmą neatitinka pagal dabar galiojantį reguliavimą įgyvendinamo įstatymų leidėjo siekio sukoncentruoti viešojo intereso gynybą profesionaliems ir tam specialiai valstybės įgaliotiems subjektams.
gynimo įgaliojimai – pagal Konstitucijos 118 straipsnio 2 dalį prokuroras įstatymo nustatytais atvejais gina asmens, visuomenės ir valstybės teises bei teisėtus interesus. Taigi prokurorams tenkanti asmens, visuomenės ir valstybės teisių bei teisėtų interesų gynimo funkcija – konstitucinis imperatyvas.
Tik prokuroras turi išimtinę Konstitucijoje įtvirtintą teisę ginti viešąjį interesą neatsižvelgdamas į tai, kokiuose teisiniuose santykiuose toks poreikis iškilo, ir realizuoti šią teisę įvairiuose teisminiuose procesuose (administraciniame, civiliniame, baudžiamajame).
apsunkinimas taip pat pareikalautų žmogiškųjų ir finansinių išteklių, galėtų pailgėti kitų bylų nagrinėjimo trukmė, teismams, tikėtina, neretai tektų nagrinėti nepagrįstus viešojo intereso gynimo reikalavimus, kurie pagal esamą teismo proceso reglamentavimą ir teismų jurisprudenciją galėtų būti atmetami tik pagal proceso įstatymus išnagrinėjus bylą iš esmės. Teikiant Projektą, turėtų būti atlikti preliminarūs skaičiavimai, kiek padidėjus darbo krūviui, reikės papildomai skirti lėšų iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ar įsteigti papildomų etatų. 8. Balsavimo rezultatai: už – 7, prieš – nėra, susilaikė – 2. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Agnė Širinskienė, Julius Sabatauskas, Stasys Šedbaras, Lauras Stacevičius. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta.
Komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė Komiteto biuro patarėja Loreta Zdanavičienė