Projekto lyginamasis variantas
pakeitimas Pakeisti 3 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „3 straipsnis. Aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas
procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas:
1) jeigu nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių;
2) jeigu suėjo baudžiamosios atsakomybės senaties terminai apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas;
nuo kurio jis atsako pagal baudžiamuosius įstatymus;
54) jeigu nukentėjusysis susitaikė su asmeniu, kaltinamu šio Kodekso 407 straipsnyje nurodytos nusikalstamos veikos padarymu;
65) jeigu nėra nukentėjusiojo skundo ar jo teisėto atstovo pareiškimo arba prokuroro reikalavimo pradėti procesą tais atvejais, kai procesas gali būti pradėtas tik pagal nukentėjusiojo skundą ar jo teisėto atstovo pareiškimą arba prokuroro reikalavimą;
arba kitų asmenų bylai atnaujinti dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių;
teismo nutartis ar prokuroro nutarimas nutraukti procesą tuo pačiu pagrindu;
98) jeigu egzistuoja Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso V skyriuje numatyta baudžiamąją atsakomybę šalinanti aplinkybė. 2. Jeigu šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta aplinkybė paaiškėja bylos nagrinėjimo teisme metu, teismas baigia nagrinėti bylą ir priima išteisinamąjį nuosprendį. 3.
nagrinėjimo teisme metu ir kaltinamasis reikalauja tęsti baudžiamąjį procesą, teismas baigia nagrinėti bylą ir nuosprendžiu nutraukia baudžiamąją bylą arba priima išteisinamąjį nuosprendį.“
pakeitimas Pakeisti 233 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5. Dėl kardomosios priemonės – suėmimo paskyrimo, termino pratęsimo, pakeitimo ar panaikinimo teismas nusprendžia posėdyje vadovaudamasis šio Kodekso XI skyriaus nuostatomis. Teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Suimtas kaltinamasis pristatomas į posėdį. Suimto kaltinamojo dalyvavimas teismo posėdyje gali būti užtikrinamas garso ir vaizdo nuotolinio perdavimo priemonėmis. Apie kaltinamajam paskirtą suėmimą teismas (teisėjas) nedelsdamas praneša šio Kodekso 128 straipsnio 1, 3 ir 4 dalyse nustatyta tvarka.“
pakeitimas Pakeisti 235 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Byla nutraukiama, kai yra šio Kodekso 3 straipsnio 1 dalyje numatytos aplinkybės, dėl kurių procesas negalimas, arba yra Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 36–40 ir 93 straipsniuose numatyti pagrindai atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Esant šio Kodekso 3 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytai aplinkybei, baudžiamoji byla nutraukiama tik tuo atveju, jeigu kaltinamasis nereikalauja tęsti baudžiamojo proceso. Kai baudžiamoji byla nutraukiama, nutraukiamas ir procesinių prievartos priemonių taikymas, suimtas kaltinamasis nedelsiant paleidžiamas iš kardomojo kalinimo vietos, taip pat nusprendžiama dėl daiktinių įrodymų.“
pakeitimas
ir ją išdėstyti taip: „4. Nagrinėjimo teisme metu, kai nustatomos šio Kodekso 3 straipsnio 1 dalies 2–98 punktuose numatytos aplinkybės, byla nutraukiama teismo nutartimi.
Esant šio Kodekso 3 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytai aplinkybei, baudžiamoji byla nutraukiama teismo nutartimi tik tuo atveju, jeigu kaltinamasis nereikalauja tęsti baudžiamojo proceso.“
straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Nagrinėjimo teisme metu, kai nustatomi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 36–40, 93 straipsniuose, 114 straipsnio 3 dalyje, 147 straipsnio 3 dalyje, 147²
straipsnio 2 dalyje, 157 straipsnio 3 dalyje, 189¹ straipsnio 2 dalyje, 226 straipsnio 6 dalyje, 227 straipsnio 5 dalyje, 259 straipsnio 3 dalyje, 227 straipsnio 4 dalyje ir
baudžiamosios atsakomybės, byla nutraukiama nuosprendžiu.“
pakeitimas Pakeisti 303 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Teismas nuosprendžiu nutraukia baudžiamąją bylą, jeigu yra Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 36–40, 93 straipsniuose, 114 straipsnio 3 dalyje, 189¹ straipsnio 2 dalyje, 226 straipsnio 6 dalyje, 227 straipsnio 4 5 dalyje, 259 straipsnio 3 dalyje ir 291 straipsnio 2 ir 3 dalyse numatyti pagrindai atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės. Teismas taip pat nuosprendžiu nutraukia baudžiamąją bylą, jeigu bylos nagrinėjimo teisme metu nustatoma, kad kaltinamasis pagrįstai buvo kaltinamas nusikalstamos veikos padarymu, tačiau dėl šios nusikalstamos veikos suėjo apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas.“
pakeitimas Pakeisti 305 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4.
Nuosprendžio, kuriuo baudžiamoji byla nutraukiama, aprašomojoje dalyje nurodomos šio straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytos aplinkybės, nusikalstamos veikos kvalifikavimas, taip pat atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindai ir motyvai arba duomenys apie suėjusį apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminą. Jeigu nutraukiant baudžiamąją bylą skiriama baudžiamojo poveikio priemonė ar auklėjamojo poveikio priemonė, nuosprendžio aprašomojoje dalyje nurodomi tos priemonės skyrimo motyvai.“
pakeitimas Pakeisti 307 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Nuosprendžio, kuriuo nutraukiama baudžiamoji byla, rezoliucinėje dalyje
nurodoma:
1) atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės asmens kaltinamojo vardas ir pavardė;
2) sprendimas atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės arba sprendimas nutraukti baudžiamąją bylą suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui;
3) sprendimas dėl baudžiamojo poveikio priemonės ar auklėjamojo poveikio priemonės skyrimo, kai tam yra pagrindas;
4) sprendimas dėl procesinių prievartos priemonių panaikinimo.“
Pakeisti 309 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) paskelbia nuosprendį, kuriuo nutraukiama baudžiamoji byla ir atleidžiama nuo baudžiamosios atsakomybės;“. 9 straipsnis. 327 straipsnio pakeitimas Pakeisti 327 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „327 straipsnis.
Nuosprendžio panaikinimo ir bylos nutraukimo pagrindai Apeliacinės instancijos teismas panaikina pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir nutraukia bylą, jeigu:
1) yra šio Kodekso 3 straipsnio 1 dalies 2–9 3–8 punktuose numatytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas;
2) yra Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 36–40, 93 straipsniuose,
dalyje, 157 straipsnio 3 dalyje, 189¹ straipsnio 2 dalyje, 226 straipsnio 6 dalyje, 227 straipsnio 4 5 dalyje, 259 straipsnio 3 dalyje ir 291 straipsnio 2 ir 3 dalyse numatyti pagrindai atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės arba suėjo apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas.“
pakeitimas Pakeisti 331 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Jeigu pirmosios instancijos teismo nuosprendis panaikinamas ir byla nutraukiama, apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje turi būti nurodomas bylos nutraukimo pagrindas. Jeigu pirmosios instancijos teismo nuosprendis panaikinamas ir byla nutraukiama dėl to, kad suėjo apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas, apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje taip pat turi būti nurodomi teismo nustatytos bylos aplinkybės ir įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, kad kaltinamasis pagrįstai buvo kaltinamas nusikalstamos veikos padarymu.“
pakeitimas Pakeisti 387 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1) kai dėl fizinio asmens padarytos nusikalstamos veikos suėjo baudžiamosios atsakomybės apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas, tačiau šis terminas dėl juridinio asmens dar nėra pasibaigęs;“. 12 straipsnis. 444 straipsnio pakeitimas Pakeisti 444 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2.
Kai šio straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose išvardytiems asmenims negalima priimti nuosprendžio, nes kaltinamasis miręs arba suėjo baudžiamosios atsakomybės apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminai, naujai paaiškėjusios aplinkybės nustatomos atliekant tyrimą šio Kodekso 446 ir 447 straipsniuose nustatyta tvarka.“
pakeitimas Pakeisti 451 straipsnio 4 punktą ir jį išdėstyti taip: „4) nuteistąjį atleisti nuo bausmės, nes suėjo apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas;“. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto
lyginamasis variantas
pakeitimas Pakeisti 3 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „3 straipsnis. Aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas
procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas:
1) jeigu nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių;
2) jeigu suėjo baudžiamosios atsakomybės senaties terminai apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas;
nuo kurio jis atsako pagal baudžiamuosius įstatymus;
64) jeigu nėra nukentėjusiojo skundo ar jo teisėto atstovo pareiškimo arba prokuroro reikalavimo pradėti procesą tais atvejais, kai procesas gali būti pradėtas tik pagal nukentėjusiojo skundą ar jo teisėto atstovo pareiškimą arba prokuroro reikalavimą;
arba kitų asmenų bylai atnaujinti dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių;
nutartis ar prokuroro nutarimas nutraukti procesą tuo pačiu pagrindu;
97) jeigu egzistuoja Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso V skyriuje numatyta baudžiamąją atsakomybę šalinanti aplinkybė. 2. Jeigu šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta aplinkybė paaiškėja bylos nagrinėjimo teisme metu, teismas baigia nagrinėti bylą ir priima išteisinamąjį nuosprendį. 3. Jeigu šio straipsnio 1 dalies
nagrinėjimo teisme metu ir kaltinamasis reikalauja tęsti baudžiamąjį procesą, teismas baigia nagrinėti bylą ir nuosprendžiu nutraukia baudžiamąją bylą arba priima išteisinamąjį nuosprendį.“
pakeitimas Pakeisti 233 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5. Dėl kardomosios priemonės – suėmimo paskyrimo, termino pratęsimo, pakeitimo ar panaikinimo teismas nusprendžia posėdyje vadovaudamasis šio Kodekso XI skyriaus nuostatomis. Teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Suimtas kaltinamasis pristatomas į posėdį. Suimto kaltinamojo dalyvavimas teismo posėdyje gali būti užtikrinamas garso ir vaizdo nuotolinio perdavimo priemonėmis. Apie kaltinamajam paskirtą suėmimą teismas (teisėjas) nedelsdamas praneša šio Kodekso 128 straipsnio 1, 3 ir 4 dalyse nustatyta tvarka.“
pakeitimas Pakeisti 235 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Byla nutraukiama, kai yra šio Kodekso 3 straipsnio 1 dalyje numatytos aplinkybės, dėl kurių procesas negalimas, arba yra Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 36–40 ir 93 straipsniuose numatyti pagrindai atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Kai yra šio Kodekso 3 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta aplinkybė, baudžiamoji byla nutraukiama tik tuo atveju, jeigu kaltinamasis nereikalauja tęsti baudžiamojo proceso. Kai baudžiamoji byla nutraukiama, nutraukiamas ir procesinių prievartos priemonių taikymas, suimtas kaltinamasis nedelsiant paleidžiamas iš kardomojo kalinimo vietos, taip pat nusprendžiama dėl daiktinių įrodymų.“
pakeitimas
ir ją išdėstyti taip: „4. Nagrinėjimo teisme metu, kai nustatomos šio Kodekso 3 straipsnio 1 dalies 2–97 punktuose numatytos aplinkybės, byla nutraukiama teismo nutartimi.
Kai yra šio Kodekso 3 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta aplinkybė, baudžiamoji byla nutraukiama teismo nutartimi tik tuo atveju, jeigu kaltinamasis nereikalauja tęsti baudžiamojo proceso.“
straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Nagrinėjimo teisme metu, kai nustatomi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 36–40, 93 straipsniuose, 114 straipsnio 3 dalyje, 147 straipsnio 3 dalyje, 147²
straipsnio 2 dalyje, 157 straipsnio 3 dalyje, 189¹ straipsnio 2 dalyje, 226 straipsnio 6 dalyje, 227 straipsnio 6 dalyje, 259 straipsnio 3 dalyje, 227 straipsnio 4 dalyje ir
baudžiamosios atsakomybės, byla nutraukiama nuosprendžiu.“
pakeitimas Pakeisti 303 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Teismas nuosprendžiu nutraukia baudžiamąją bylą, jeigu yra Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 36–40, 93 straipsniuose, 114 straipsnio 3 dalyje, 189¹ straipsnio 2 dalyje, 226 straipsnio 6 dalyje, 227 straipsnio 4 6 dalyje, 259 straipsnio 3 dalyje ir 291 straipsnio 2 ir 3 dalyse numatyti pagrindai atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės. Teismas taip pat nuosprendžiu nutraukia baudžiamąją bylą, jeigu bylos nagrinėjimo teisme metu nustatoma, kad kaltinamasis pagrįstai buvo kaltinamas nusikalstamos veikos padarymu, tačiau dėl šios nusikalstamos veikos suėjo apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas.“
pakeitimas Pakeisti 305 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4.
Nuosprendžio, kuriuo baudžiamoji byla nutraukiama, aprašomojoje dalyje nurodomos šio straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytos aplinkybės, nusikalstamos veikos kvalifikavimas, taip pat atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindai ir motyvai arba duomenys apie suėjusį apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminą. Jeigu nutraukiant baudžiamąją bylą skiriama baudžiamojo poveikio priemonė ar auklėjamojo poveikio priemonė, nuosprendžio aprašomojoje dalyje nurodomi tos priemonės skyrimo motyvai.“
pakeitimas Pakeisti 307 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Nuosprendžio, kuriuo nutraukiama baudžiamoji byla, rezoliucinėje dalyje
nurodoma:
1) atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės asmens kaltinamojo vardas ir pavardė;
2) sprendimas atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės arba sprendimas nutraukti baudžiamąją bylą, nes suėjo apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas;
3) sprendimas dėl baudžiamojo poveikio priemonės ar auklėjamojo poveikio priemonės skyrimo, kai tam yra pagrindas;
4) sprendimas dėl procesinių prievartos priemonių panaikinimo.“
Pakeisti 309 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) paskelbia nuosprendį, kuriuo nutraukiama baudžiamoji byla ir atleidžiama nuo baudžiamosios atsakomybės;“. 9 straipsnis. 327 straipsnio pakeitimas Pakeisti 327 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „327 straipsnis.
Nuosprendžio panaikinimo ir bylos nutraukimo pagrindai Apeliacinės instancijos teismas panaikina pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir nutraukia bylą, jeigu:
1) yra šio Kodekso 3 straipsnio 1 dalies 2–9 3–7 punktuose numatytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas;
2) yra Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 36–40, 93 straipsniuose,
dalyje, 157 straipsnio 3 dalyje, 189¹ straipsnio 2 dalyje, 226 straipsnio 6 dalyje, 227 straipsnio 4 6 dalyje, 259 straipsnio 3 dalyje ir 291 straipsnio 2 ir 3 dalyse numatyti pagrindai atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės arba suėjo apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas.“
pakeitimas Pakeisti 331 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Jeigu pirmosios instancijos teismo nuosprendis panaikinamas ir byla nutraukiama, apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje turi būti nurodomas bylos nutraukimo pagrindas. Jeigu pirmosios instancijos teismo nuosprendis panaikinamas ir byla nutraukiama dėl to, kad suėjo apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas, apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje taip pat turi būti nurodomi teismo nustatytos bylos aplinkybės ir įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, kad kaltinamasis pagrįstai buvo kaltinamas nusikalstamos veikos padarymu.“
pakeitimas Pakeisti 387 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1) kai dėl fizinio asmens padarytos nusikalstamos veikos suėjo baudžiamosios atsakomybės apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas, tačiau šis terminas dėl juridinio asmens dar nėra pasibaigęs;“. 12 straipsnis. 444 straipsnio pakeitimas Pakeisti 444 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2.
Kai šio straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose išvardytiems asmenims negalima priimti nuosprendžio, nes kaltinamasis miręs arba suėjo baudžiamosios atsakomybės apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas, naujai paaiškėjusios aplinkybės nustatomos atliekant tyrimą šio Kodekso 446 ir 447 straipsniuose nustatyta tvarka.“
pakeitimas Pakeisti 451 straipsnio 4 punktą ir jį išdėstyti taip: „4) nuteistąjį atleisti nuo bausmės, nes suėjo apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas;“. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 3, 233, 235, 254, 303, 305, 307, 309, 327, 331, 387, 444 ir 451 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (toliau
Konstitucinio Teismo (toliau – Konstitucinis Teismas) 2016 m. birželio 27 d. nutarimo Nr. KT19-N10/2016 „Dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies nuostatos, 235 straipsnio 1 dalies, 254 straipsnio 4 dalies, 327 straipsnio 1 punkto atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ (toliau – Nutarimas), kuriuo buvo konstatuotas baudžiamojo proceso įstatymo nuostatų, kiek tai susiję su baudžiamosios atsakomybės senaties instituto reglamentavimu, prieštaravimas konstituciniam teisinės valstybės principui, reikalavimus ir tinkamai suderinti BPK nuostatas su Konstitucinio Teismo jurisprudencija. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymo projektą parengė Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija (Administracinės ir baudžiamosios justicijos departamento (direktorė Simona Mesonienė, tel. (8 5) 266 2873, el. p. [email protected]) Baudžiamosios justicijos skyriaus (vedėjas Darius Mickevičius, tel. (8 5) 266 2966, el. p. [email protected]) patarėjas Jevgenijus Kuzma (tel. (8 5) 266 2884, el. p. [email protected])). 3.
yra reguliuojami Įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, kasacine tvarka nagrinėdamas baudžiamąją bylą, 2014 m. gruodžio 16 d. nutartimi kreipėsi į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar BPK 3 straipsnio ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 95 straipsnio nuostatos neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai (toliau – Konstitucija). Nagrinėdamas minėtą konstitucinės justicijos bylą, Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad konstitucinis teisinės valstybės principas suponuoja įstatymų leidėjo pareigą, reguliuojant baudžiamojo proceso santykius tuo atveju, kai yra pasibaigę terminai, per kuriuos asmenims, padariusiems nusikalstamas veikas, gali būti taikoma baudžiamoji atsakomybė, suderinti tokias konstitucines vertybes kaip nekaltumo prezumpciją ir asmens teisę į tinkamą ir teisingą teismo procesą. Kartu konstitucinės justicijos byloje buvo pažymėta, kad pagal BPK 3 straipsnyje nustatytą teisinį reguliavimą, suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminams, teismas turi nutraukti baudžiamąją bylą ir negali priimti ne tik apkaltinamojo, bet ir išteisinamojo nuosprendžio. Šis draudimas taikomas nepaisant kaltinamojo prašymo tęsti baudžiamąją procesą ir priimti išteisinamąjį nuosprendį (t. y. BPK nėra nuostatų, vadovaujantis kuriomis, baudžiamasis procesas galėtų būti tęsiamas tais atvejais, kai to prašo ar reikalauja kaltinamasis). Taip pat byloje buvo atkreiptas dėmesys į tai, kad kaltinimo viešas pareiškimas, nesant galimybės jo taip pat viešai paneigti išnagrinėjus baudžiamąją bylą teisme iš esmės, sudaro prielaidas kilti didelei žalai kaltinamojo garbei ir orumui, šio asmens ir jo šeimos geram vardui bei reputacijai. Kaltinimo pareiškimas asmeniui nėra vien formalus prokuroro veiksmas, nustatantis teisminio nagrinėjimo ribas nurodant, kokie duomenys yra pagrindas kaltinti asmenį padarius nusikalstamą veiką.
Kaltinamuoju aktu valstybės, veikiančios per nepriklausomą prokurorą, vardu išreiškiama oficiali pozicija, kad surinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių kaltinamojo kaltumą dėl atitinkamos nusikalstamos veikos padarymo. Tokios nuostatos paskelbimas sudaro prielaidas visuomenei rimtai suabejoti dėl asmens, kuriam pareikštas kaltinimas, nepriekaištingos reputacijos. Ir nors, nutraukus bylą dėl apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties šie kaltinimai negali būti iš naujo teikiami, o nekaltumo prezumpcija nėra paneigta, minėtos abejonės visuomenėje gali išlikti. Be to, draudimas baigti nagrinėti baudžiamojoje byloje pareikštą kaltinimą gali sukliudyti nustatyti aplinkybes, teisiškai reikšmingas ne tik baudžiamojoje byloje, taip pat pakenkti kitiems asmens, kuriam byla nutraukta, teisėtiems interesams. Kita vertus, Konstitucinis Teismas, neįžvelgdamas BPK 3 straipsnio nuostatų prieštaravimo Konstitucijai, pabrėžė, kad įstatymų leidėjui kyla pareiga nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kuris sudarytų prielaidas užtikrinti, kad teismo sprendimu, priimamu pasibaigus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui, būtų išspręsta, ar kaltinamasis buvo pagrįstai kaltinamas padaręs baudžiamajame įstatyme numatytą nusikalstamą veiką, dėl kurios byloje buvo palaikomas valstybinis kaltinimas, kad tuo atveju, jeigu teismo sprendimu būtų nepripažintas asmens kaltumas padarius nusikalstamą veiką, prokuroro palaikomas valstybinis kaltinimas būtų paneigtas ir panaikintas.
Atitinkamai, aiškindamas BPK 3 straipsnio nuostatas Konstitucijos nuostatų kontekste, Konstitucinis Teismas padarė išvadą, kad, taikant BK 95 straipsnį, pirmiausia BPK reglamentuota tvarka turi būti nustatyta, ar asmuo baudžiamojoje byloje buvo pagrįstai kaltinamas baudžiamajame įstatyme numatytos nusikalstamos veikos padarymu. Kartu buvo pažymėta, kad BPK 3 straipsnio nuostata, kad baudžiamasis procesas turi būti nutrauktas, jeigu suėjo baudžiamosios atsakomybės senaties terminai, turi būti aiškinama kaip reiškianti, kad, suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui, baudžiamasis procesas gali būti nutrauktas tik tuo atveju, kai BPK reglamentuota tvarka yra nustatyta (ir tai konstatuota teismo sprendime nutraukti bylą), kad teismo nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje kaltinamasis buvo pagrįstai kaltinamas baudžiamajame įstatyme numatytos nusikalstamos veikos padarymu (t. y. byloje buvo patvirtintas prokuroro palaikomas valstybinis kaltinimas).
Aptariamuoju aspektu Konstitucinis Teismas akcentavo, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas
„<...> yra pažymėjęs, kad Konvencija savaime nedraudžia tokio baudžiamojo
proceso, kuriame apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senatis taikoma ir byla nutraukiama teismo sprendimu, priimtu išnagrinėjus bylą iš esmės ir užtikrinus kaltinamojo gynybos teises, pripažinus, kad kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką, nepaisant to, kad senaties terminas suėjo prieš priimant šį sprendimą.“ Tuo atveju, kai, suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui, BPK reglamentuota tvarka yra nustatyta, kad teismo nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje kaltinamasis buvo nepagrįstai kaltinamas baudžiamajame įstatyme numatytos nusikalstamos veikos padarymu (t. y. byloje buvo paneigtas prokuroro palaikomas valstybinis kaltinimas), turi būti priimamas išteisinamasis nuosprendis.
Konstitucijos nuostatų kontekste apibrėždamas BPK 3 straipsnio nuostatų tikrąjį turinį ir reikšmę, Konstitucinis Teismas kartu konstatavo, kad BPK 235, 254 ir 327 straipsniai, suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui, savo ruožtu nesuteikia teismams teisės išnagrinėti baudžiamąją bylą iš esmės (net tais atvejais, kai kaltinamasis reikalauja tęsti baudžiamąjį procesą) ir tokiu būdu neleidžia teismo nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje tinkamai įvertinti bei patvirtinti ar paneigti kaltinamajam prokuroro pareikštų ir byloje palaikomų valstybinių kaltinimų pagrįstumą (t. y. galiojančiu teisiniu reguliavimu sudarytos prielaidos tiesiog visais atvejais nutraukti baudžiamąją bylą, neįvertinus kaltinamajam pareikšto kaltinimo, nenustačius, ar kaltinamasis pagrįstai buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką ar išteisintasis pagrįstai išteisintas dėl nusikalstamos veikos, kurios padarymu jis buvo kaltinamas).
Atitinkamai, Konstitucinio Teismo nuomone, vadovaujantis konstitucinės justicijos byloje pateiktu BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyto teisinio reguliavimo išaiškinimu, BPK 235, 254 ir 327 straipsniuose įtvirtintas teisinis reguliavimas nesuteikia teismui galimybės veikti taip, kad baudžiamojoje byloje būtų nustatyta tiesa, tinkamai įvertintas kaltinamajam pareikšto kaltinimo pagrįstumas ir teisingai išspręstas asmens, kaltinamo padarius nusikalstamą veiką, kaltumo klausimas, ir dėl šios priežasties minėtos baudžiamojo proceso įstatymo nuostatos (BPK 235 straipsnio 1 dalis, 254 straipsnio 4 dalis ir 327 straipsnio 1 punktas) prieštarauja Konstitucijos
valstybės principu.
Tuo tarpu, vertindamas ikiteisminio tyrimo nutraukimo pagrindus ir procedūrą, suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui, Konstitucinis Teismas aptariamu aspektu priekaištų baudžiamojo proceso įstatyme numatytam teisiniam reguliavimui neturėjo, pažymėdamas, kad „<...> ikiteisminio tyrimo metu nėra vykdomas teisingumas, jo metu yra renkama ir vertinama informacija, reikalinga tam, kad būtų galima nuspręsti, ar asmeniui turi būti pareikštas valstybinis kaltinimas ir baudžiamoji byla perduodama teismui. Vadinasi, tai, kad ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminams, reiškia, kad nustatytais terminais nebuvo surinkta duomenų, būtinų kaltinimui pareikšti, ir nėra jokio pagrindo manyti, kad įtariamasis padarė nusikalstamą veiką“. 4.
teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Atsižvelgiant į Nutarime nurodytus baudžiamojo proceso įstatyme numatyto teisinio reguliavimo trūkumus bei Konstitucinio Teismo akcentuotą pareigą įstatymų leidėjui baudžiamojo proceso įstatyme nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kuris sudarytų prielaidas užtikrinti, kad teismo sprendimu, priimamu pasibaigus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui, būtų išspręsta, ar kaltinamasis baudžiamojoje byloje buvo pagrįstai kaltinamas padaręs baudžiamajame įstatyme numatytą nusikalstamą veiką, dėl kurios byloje buvo palaikomas valstybinis kaltinimas, Įstatymo projektu yra siūloma nustatyti, kad, kai apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas sueina bylą perdavus teismui ar bylos nagrinėjimo teisme metu, kaltinamasis turi teisę reikalauti tęsti baudžiamąjį procesą. Jeigu reikalaujama tęsti baudžiamąjį procesą, teismas turi baigti nagrinėti baudžiamąją bylą iš esmės. Pasinaudodamas teise reikalauti tęsti bylos nagrinėjimą ir siekdamas valstybinio kaltinimo paneigimo ir išteisinamojo nuosprendžio priėmimo, kaltinamasis tuo pačiu prisiimtų riziką, kad tolesnio teisminio nagrinėjimo metu baudžiamojoje byloje prokuroro palaikomas valstybinis kaltinimas gali būti teismo ne paneigtas, o patvirtintas ir teismo galutiniu sprendimu bus konkrečiai nustatyta, kad kaltinamasis buvo pagrįstai kaltinamas padaręs baudžiamajame įstatyme numatytą nusikalstamą veiką.
Tokiu atveju, teismui patvirtinus pareikštų kaltinimų pagrįstumą, apkaltinamojo nuosprendžio negalima priimti dėl suėjusio apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties termino, todėl baudžiamoji byla būtų nutraukiama teismo nuosprendžiu, kuriame, atsižvelgiant į tai, kad teisminio nagrinėjimo metu nebuvo nustatytas pagrindas išteisinti kaltinamąjį, turėtų būti konstatuota, kad kaltinamasis buvo pagrįstai kaltinamas baudžiamajame įstatyme numatytos nusikalstamos veikos padarymu, ir išdėstomos teismo nustatytos bylos aplinkybės ir įrodymai, kuriais būtų grindžiamos tokios teismo išvados. Jeigu tolesnio teisminio nagrinėjimo pagal kaltinamojo reikalavimą metu byloje prokuroro palaikomas valstybinis kaltinimas teismo yra paneigiamas ir nustatoma, kad kaltinamasis buvo nepagrįstai kaltinamas padaręs baudžiamajame įstatyme numatytą nusikalstamą veiką (t. y. nustatytas pagrindas kaltinamąjį išteisinti), teismas priimtų išteisinamąjį nuosprendį. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Įstatymo projektu atitinkamai keičiami BPK 3, 303, 305,
siūloma nustatyti, kad kai apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas sueina bylą perdavus teismui ar bylos nagrinėjimo teisme metu ir kaltinamasis nereikalauja tęsti baudžiamojo proceso, teismas BPK 235 ar 254 straipsnyje nurodyta tvarka priima nutartį nutraukti baudžiamąjį procesą suėjus senaties terminui.
Daugeliu atveju tai galėtų būti (ir tikėtina bus) patrauklus ir optimalus sprendimas tiek kaltininkui, tiek kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims, nes procesas nutraukiamas iš karto, taupomas laikas, lėšos, žmogiškieji ir kiti vertingi resursai, taip pat nėra būtinybės tęsti įrodymų tyrimą, šaukti liudytojus ir pan. Įstatymo projekto autorių nuomone, nustatyti pareigą teismui visais atvejais pabaigti bylą nagrinėti iš esmės, kai bylos nagrinėjimo teisme metu (ar perdavus bylą teismui) sueina apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas, net, jeigu to nepageidauja ar nereikalauja pats kaltininkas, būtų neracionalus, neproporcingas ir neekonomiškas sprendimas, tuo pačiu neigiamai paveikiantis ir baudžiamojo proceso trukmę ir jo kokybę. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Įstatymo projektu atitinkamai keičiami BPK 235 ir 254 straipsniai. Tais atvejais, kai apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas sueina baudžiamosios bylos nagrinėjimo apeliacinėje instancijoje metu, baudžiamojo proceso įstatymo nuostatų pakeitimų nereikia, kadangi apeliacinės instancijos teismas visais atvejais, nepriklausomai nuo kaltininko pageidavimo ar nepageidavimo toliau tęsti baudžiamąjį procesą, baigia nagrinėti apeliacinį skundą iš esmės.
Tačiau, analogiškai siūlomam pirmos instancijos modeliui, Įstatymo projektu, atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo nurodytus teisinio reguliavimo trūkumus, siūloma nustatyti, kad apeliacinės instancijos teismas, baigęs nagrinėti apeliacinį skundą iš esmės, bylą nutraukia ne nutartimi, o nuosprendžiu (vadovaujantis BPK 326 straipsnio 2 dalimi kartu su Įstatymo projektu siūlomais BPK 327 straipsnio pakeitimais), jeigu bylos nagrinėjimo apeliacinėje instancijoje metu nebuvo nustatytas pagrindas išteisinti kaltinamąjį ir nustatyta, kad kaltinamasis buvo pagrįstai kaltinamas baudžiamajame įstatyme nurodytos nusikalstamos veikos padarymu. Atitinkamai, apeliacinės instancijos teismo priimtame nuosprendyje nutraukti bylą (kaip ir pirmos instancijos teismo priimamuose tokio pobūdžio nuosprendžiuose) turėtų būti konstatuota, kad kaltinamasis buvo pagrįstai kaltinamas baudžiamajame įstatyme numatytos nusikalstamos veikos padarymu ir nurodomi teismo nustatytos bylos aplinkybės ir įrodymai, kuriais būtų grindžiamos minėtos teismo išvados (vadovaujantis BPK 303, 305 ir 331 straipsniais kartu su Įstatymo projektu siūlomais šių straipsnių pakeitimais). Jeigu bylos nagrinėjimo apeliacinėje instancijoje metu byloje prokuroro palaikomas valstybinis kaltinimas apeliacinės instancijos teismo yra paneigiamas ir nustatoma, kad kaltinamasis buvo nepagrįstai kaltinamas padaręs baudžiamajame įstatyme numatytą nusikalstamą veiką (t. y. nustatytas pagrindas kaltinamąjį išteisinti), apeliacinės instancijos teismas priima išteisinamąjį nuosprendį.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Įstatymo projektu atitinkamai keičiami BPK 327 ir 331 straipsniai. Taip pat, atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo išreikštą pastabą dėl BK ir BPK vartojamos terminologijos, susijusių su senaties instituto reglamentavimu, tarpusavio nesuderinamumą, Įstatymo projektu siūloma šiuo terminus suderinti baudžiamojo proceso įstatyme įtvirtinant formuluotę „apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senatis“. Be to, Įstatymo projekto 2 straipsniu teikiamais BPK 233 straipsnio 5 dalies pakeitimais yra ištaisoma teisėkūros klaida, t. y. grąžinama 2016 m. birželio 30 d. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 102, 127, 130, 233, 257, 276, 289, 290, 291, 308, 313, 317, 319, 320, 321, 323, 324, 325, 333, 374, 374¹, 375, 377, 385, 448,
ir 334 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymu Nr. XII-2556 priimta BPK 233 straipsnio 5 dalies nuostata – „Suimto kaltinamojo dalyvavimas teismo posėdyje gali būti užtikrinamas garso ir vaizdo nuotolinio perdavimo priemonėmis.“ – kuri nebuvo įtraukta į 2017 m. gegužės 11 d. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 10, 44, 48, 50, 52, 69, 69¹, 71¹, 72, 128, 140, 168, 190, 192, 196, 197, 233 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymą Nr. XIII-357. Kartu Įstatymo projektu teikiamais BPK 254 straipsnio 5 dalies, 303 straipsnio 4 dalies ir 327 straipsnio 2 punkto pakeitimais yra suvienodinami (ir ištaisomos techninės klaidos) šiose BPK normose įtvirtinti baudžiamajame įstatyme numatyti asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindai. 5.
teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Įstatymo projektas sustiprins asmens teisinę apsaugą baudžiamojo proceso metu, bus sudarytos prielaidos užtikrinti nekaltumo prezumpcijos principo realizavimą, tais atvejais, kai baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu sueina apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas. Numatoma, kad Įstatymo projektas neturės neigiamų pasekmių. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Įstatymo projekto priėmimas įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymo projekto priėmimas įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai neturės. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus Įstatymo projektą, kitų teisės aktų priimti, keisti ar pripažinti negaliojančiais nereikės. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų. Įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos ir Europos Sąjungos teisės aktų nuostatas. 11.
reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Įstatymo projektui įgyvendinti nereikės įgyvendinamųjų teisės aktų. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Įstatymo projektu siūlomiems pakeitimams įgyvendinti teismams gali prireikti papildomų valstybės biudžeto lėšų dėl pailgėsiančio baudžiamojo proceso bylose, kuriose sueina senaties terminas. Suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui ir kaltinamajam reikalaujant tęsti baudžiamąjį procesą, teismas turės ne nutraukti baudžiamąjį procesą, kaip yra dabar, o bylą nagrinėti iš esmės. Šiuo metu aiškiai nurodyti teismams galimai reikalingų papildomų lėšų poreikį nėra įmanoma, kadangi nėra aišku, kaip dažnai kaltinamieji naudosis teise reikalauti tęsti baudžiamosios bylos nagrinėjimą iki galo. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Įstatymo projektas buvo derintas su Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija, Policijos departamentu prie Vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos Respublikos generaline prokuratūra, Lietuvos advokatūra, Teisėjų taryba, Nacionaline teismų administracija ir Mykolo Romerio universiteto Teisės fakultetu. 14. Įstatymo projekto reikšminiai žodžiai Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam Įstatymo projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc: „baudžiamasis procesas“,
„kaltinamasis“, „nuosprendis“, „apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senatis“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone,
reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra.
235, 254, 303, 305, 307, 309, 327, 331, 387, 444 IR 451 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Privatinės teisės skyriaus vedėja, pavaduojanti departamento direktorių Daina Petrauskaitė P. Veršekys, tel. (8 5) 239 6353, el. p. [email protected] S. Zamara, tel. (85) 239 6895, el. p. [email protected]
235, 254, 303, 305, 307, 309, 327, 331, 387, 444 IR 451 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis P. Veršekys, tel. (8 5) 239 6353, el. p. [email protected] S. Zamara, tel. (85) 239 6895, el. p. [email protected]
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO Teisės ir teisėtvarkos komitetas PAGRINDINIO KOMITETO IŠVADA DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS BAUDŽIAMOJO PROCESO KODEKSO 3, 233, 235, 254, 303, 305, 307, 309, 327, 331, 387, 444 IR 451
2017 m. lapkričio 15 d. Nr. 102-P-44 Vilnius
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas, komiteto pirmininko pavaduotojas Stasys Šedbaras, nariai: Rimas Andrikis, Irena Degutienė, Vitalijus Gailius, Česlav Olševski, Lauras Stacevičius, Rimantė Šalaševičiūtė, Petras Valiūnas. Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, patarėjai:Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Dalia Latvelienė, Irma Leonavičiūtė, Rita Varanauskienė, Loreta Zdanavičienė, padėjėjos: Aidena Bacevičienė, Modesta Banytė. Institucijų atstovai: Teisingumo ministerijos atstovas Jevgenijus Kuzma, Seimo kanceliarijos Teisės departamento atstovas Paulius Veršekys. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę str. str. d. p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2017-08-18 * Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Pritarti Patikslintas įstatymo projektas pagal aktualią Baudžiamojo proceso kodekso redakciją. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę str. str. d. p. 1. Lietuvos advokatūra 2017-10-19 5, 10 DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS BAUDŽIAMOJO PROCESO KODEKSO 3, 233, 235, 254, 303, 305, 307,309, 327,331, 387, 444 IR 451 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO
Lietuvos advokatūra, susipažinusi su Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 3, 233, 235, 254, 303, 305, 307, 309, 327, 331, 387, 444 ir 451 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIIIP-1008 (toliau - Projektas), teikia šias pastabas. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nekaltumo prezumpcija yra viena svarbiausių teisingumo vykdymo demokratinėje teisinėje valstybėje garantijų. Tai pamatinis teisingumo vykdymo baudžiamųjų bylų procese principas, viena svarbiausių teisingumo vykdymo demokratinėje teisinėje valstybėje garantijų, kuri kartu yra ir svarbi žmogaus teisių ir laisvių garantija. Lietuvos advokatūros nuomone, siekiant suderinti Projekto 5 straipsniu keičiamos BPK 303 straipsnio 4 dalies ir Projekto 10 straipsniu keičiamos BPK 331 straipsnio 3 dalies formuluotes su Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalimi, tikslinga šių BPK straipsnių pakeitimus išdėstyti taip: „<...>
Pakeisti 303 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Teismas nuosprendžiu nutraukia baudžiamąją bylą, jeigu yra
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 36-40, 93 straipsniuose, 114 straipsnio 3 dalyje, 1891 straipsnio 2 dalyje, 226 straipsnio 6 dalyje, 227 straipsnio 5 dalyje, 259 straipsnio 3 dalyje ir 291 straipsnio 2 ir 3 dalyse numatyti pagrindai atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės. Teismas taip pat nuosprendžiu nutraukia baudžiamąją bylą, jeigu dėl jos suėjo apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas ir nėra pagrindo kaltinamojo išteisinti.“
<...>
Pakeisti 331 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3.
Jeigu pirmosios instancijos teismo nuosprendis panaikinamas ir byla nutraukiama, apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje turi būti nurodomas bylos nutraukimo pagrindas. Jeigu pirmosios instancijos teismo nuosprendis panaikinamas ir byla nutraukiama dėl to, kad dėl asmens padarytos nusikalstamos veikos suėjo apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas, apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje taip pat turi būti nurodomi teismo nustatytos bylos aplinkybės ir įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, kad nėra pagrindo kaltinamojo išteisinti.“ Kitų pastabų ar pasiūlymų dėl teisės aktų projektų neturi. Nepritarti Siekis užtikrinti nekaltumo prezumpcijos principo reikalavimus baudžiamojo proceso įstatyme yra sveikintinas. Kita vertus, pastabos autorių pateiktas pasiūlymas laikytinas pertekliniu ir sistemiškai nesuderintu su kitomis įstatymo projekto nuostatomis bei Konstitucinio Teismo (toliau – KT) nutarimo turinio pagrindiniais elementais, kadangi nekaltumo prezumpcijos principo reikalavimai įstatymo projekte yra pilna apimtimi užtikrinami ir kartu šiuo aspektu yra visiškai atsižvelgta į KT nutarimo reikalavimus ir pateiktą išaiškinimą. Pagal KT nutarime pateiktą išaiškinimą, jeigu bylos nagrinėjimo iš esmės teisme metu nustatoma, kad kaltinamasis buvo nepagrįstai kaltinamas nusikalstamos veikos padarymu (t. y. nustatytas pagrindas kaltinamąjį išteisinti), tačiau dėl šios nusikalstamos veikos suėjo senaties terminas, priimamas išteisinamasis nuosprendis (kuriame įvertinamas ir aprašomas pagrindas išteisinti kaltinamąjį). Toks modelis jau yra įtvirtintas įstatymo projekte.
Nėra tikslinga to paties, t. y. kad nenustatytas pagrindas kaltinamąjį išteisinti, papildomai kartoti (kaip siūlo pastabos rengėjai) ir prie įstatymo projekto nuostatų, skirtų priešingiems atvejams, t. y., kai, suėjus senaties terminui, priimamas ne išteisinamasis nuosprendis, o nuosprendis nutraukti bylą. Tuo tarpu, KT nutarime aiškiai nurodoma, kad, suėjus senaties terminui ir išnagrinėjus bylą iš esmės, teismas ją nutraukti gali tik tais atvejais,
„<...> kai BPK reglamentuota tvarka yra nustatyta, kad asmuo pagrįstai
buvo kaltinamas padaręs nusialkstamą veiką“. Todėl tokiais atvejais teismas, nuosprendžiu nutraukęs bylą, privalo tokiame nuosprendyje atskirai įvertinti ir atitinkamai pasisakyti dėl kaltinamajam pareikštų kaltinimo pagrįstumo (pagal KT nutarimą – teismas šiuo atveju turi pateikti „<...> įtarimo būklės aprašymą“). KT nutarime atskirai pažymi, kad toks bylos nagrinėjimo iš esmės, suėjus senaties terminui, modelis, įskaitant ir kaltinamajam pareikštų kaltinimų ar išteisinimo pagrindų pagrįstumo įvertinimą (ir tokio pagrįstumo aprašymą priimtame (išteisinamajame ar nutraukti bylą) teismo nuosprendyje) savaime yra visiškai suderinamas su nekaltumo prezumpcijos ir EŽTK reikalavimais. Būtent toks KT nutarime apibrėžtas bylos nagrinėjimo modelis ir yra įtvirtintas įstatymo projekte, be to, įstatymo projekte tiesiogiai panaudotos KT nutarime šiuo aspektu vartojamos formuluotės – „kaltinamasis pagrįstai buvo kaltinamas nusikalstamos veikos padarymu“ (kurios savo ruožtu turėtų būti aiškiai atskiriamos nuo konstatavimo, kad kaltinamasis padarė baudžiamajame įstatyme numatytą nusikalstamą veiką), todėl įstatymas projektas šiuo aspektu visiškai atitinka nekaltumo prezumpcijos keliamus reikalavimus. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
institutas 2017-11-03 *
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 3, 233, 235, 254, 303, 305, 307, 309, 327, 331, 387, 444 ir 451 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui pastabų ir pasiūlymų neturime. Akademiniu požiūriu Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau
yra labai diskutuotinas, kaip ir, atitinkamai, įstatymo projektu Nr. XIIIP-1008 teikiamų pakeitimų reikalingumas. Tačiau remiantis hierarchine normine teise, pagal kurią Konstitucinio Teismo nutarimai yra neskundžiami ir yra vykdytini, tenka pripažinti įstatymo projektu Nr. XIIIP-1008 siūlomų pakeitimų reikalingumą. Šių pakeitimų turiniui pastabų neturime. Atsižvelgti
teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: negauta. 7. Komiteto sprendimas: pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui ir Komiteto išvadoms.. 8. Balsavimo rezultatai: už – 7 (visais balsais|). 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Rimas Andrikis, Petras Valiūnas. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas-2, jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas Komiteto biuro patarėja Dalia Latvelienė