Vyriausybės kanceliarijos
Vyriausybės posėdžių skyrius
2026 05 28
(Peticija Nr. 57967/22)
2026 m. gegužės 12 d.
Šis sprendimas yra galutinis. Jame gali būti daromi redakcinio pobūdžio pataisymai.
Byloje Zigmantavičius prieš Lietuvą
Europos Žmogaus Teisių Teismas (Antrasis skyrius), posėdžiaujant komitetui, sudarytam iš:
pirmininkės Oddný Mjöll Arnardóttir,
teisėjų Gedimino Sagačio,
Juha Lavapuro,
skyriaus kanclerio pavaduotojos Dorothee von Arnim,
atsižvelgdamas į:
peticiją prieš Lietuvos Respubliką (Nr. 57967/22), kurią 2022 m. gruodžio 2 d. pagal Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 34 straipsnį Teismui pateikė Lietuvos Respublikos pilietis Danis Zigmantavičius (toliau – pareiškėjas), gimęs 2001 m. ir gyvenantis Vilniuje, kuriam atstovavo Jonavoje praktikuojantis advokatas V. Jaroščenka;
sprendimą pranešti apie peticiją Lietuvos Respublikos Vyriausybei (toliau – Vyriausybė), atstovaujamai atstovo R. Dzikovičiaus;
šalių pastabas,
po svarstymo uždarame posėdyje 2026 m. balandžio 7 d.
skelbia tą dieną priimtą sprendimą:
1Ši byla susijusi su policijos pareigūno tariamai netinkamu elgesiu su pareiškėju panaudojant elektros impulsinį prietaisą ir su šalies valdžios institucijų atlikto šio įvykio tyrimo veiksmingumu.
22022 m. balandžio 8 d. apie 22.00 val. pareiškėjo kaimynė pranešė Jonavos policijai, kad iš pareiškėjo buto sklinda triukšmas, panašus į muštynių. Į įvykio vietą atvyko du policijos pareigūnai.
3Iš pritvirtintų prie policijos pareigūnų uniformų kamerų užfiksuotų vaizdo įrašų matyti, kad laiptinėje buvo tamsu ir policijos pareigūnai pasišvietė žibintuvėliais, kai apie 22.10 val. pareiškėjas atidarė savo buto duris, pradėjo šaukti ant pareigūnų ir bandė jiems įspirti bei suduoti; tada jis grįžo į butą ir užsirakino. Apie 22.20 val. atvyko dar dvi pareigūnės. Kolegos jas informavo, kad pareiškėjas buvo kažko pavartojęs, bet neaišku, ko. Tuo metu laiptinėje degė šviesa. Apie 22.21 val. pareiškėjas šiek tiek pradarė duris ir vėl jas uždarė. Pareigūnas G. P. paragino pareiškėją išeiti į laiptinę. Tuo metu policijos pareigūnai į buto duris buvo nukreipę elektros impulsinius prietaisus. Kiti trys policijos pareigūnai buvo puse aukšto žemiau pareiškėjo buto, o pats G. P. – per vidurį laiptatakio. Praėjus maždaug šešioms sekundėms po to, kai G. P. pakvietė pareiškėją (apie 22.21 val.), pareiškėjas staiga išėjo iš buto. Pareiškėjui uždarinėjant duris už savęs, G. P., kuris buvo pradėjęs atsitraukti ir dabar buvo puse aukšto žemiau, vieną kartą panaudojo elektros impulsinį prietaisą prieš pareiškėją. Pareiškėjas nugriuvo nuo laiptų ir susitrenkė galvą. Policija jam uždėjo antrankius ir iškvietė greitąją pagalbą, ir ši nuvežė jį į ligoninę.
4Pareiškėjo medicininiuose dokumentuose nurodyta, kad nagrinėjamų įvykių metu jis buvo neblaivus. Dėl smūgio galva į betono laiptus jis patyrė smegenų kontuziją, kaukolės skliauto lūžį ir hemoragiją.
52022 m. balandžio mėn. pareiškėjo motina paprašė atitinkamų institucijų pradėti ikiteisminį tyrimą dėl netinkamo policijos elgesio su jos sūnumi.
6Savo tarnybiniame pranešime, surašytame 2022 m. balandžio 9 d., pareigūnas G. P. visų pirma nurodė, kad tuo metu, kai pareiškėjas išėjo iš savo buto ir staiga pradėjo eiti prie pareigūnų, nesimatė, ką jis turi rankose. Be to, pareiškėjas prieš tai elgėsi agresyviai ir nenuspėjamai, užpuolė pareigūnus, todėl nebuvo galimybės panaudoti kitų specialiųjų priemonių.
7Pareigūnas M. P. pateikė panašų įvykių aprašymą.
8Apklausiamas policijos, pareiškėjas teigė, kad prieš įvykį vartojo alkoholį ir kad dėl girtumo negali prisiminti įvykio aplinkybių. Jis teigė, kad dėl patirtų sužalojimų ligoninėje praleido vienuolika dienų.
92022 m. gegužės 4 d. Policijos departamento Imuniteto valdybos Kauno apygardos skyriaus vyriausioji tyrėja atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą, motyvuodama tuo, kad nėra požymių, jog buvo padaryta nusikalstama veika. Išnagrinėjusi policijos pareigūnų pateiktus tarnybinius pranešimus ir prie jų uniformų pritvirtintų kamerų vaizdo įrašus, tyrimą atliekanti pareigūnė nustatė, kad nagrinėjamu metu laiptinėje buvo tamsu; pareigūnai naudojosi žibintuvėliais, todėl dėl riboto matomumo jiems buvo sunku įvertinti, ar pareiškėjas neturi „draudžiamų daiktų“. Pirmą kartą atidaręs savo buto duris, pareiškėjas elgėsi agresyviai pareigūnų atžvilgiu ir bandė prieš juos fiziškai smurtauti. Kai jis atidarė duris antrą kartą, pareigūnas G. P. buvo priverstas staiga gintis panaudodamas elektros impulsinį prietaisą, kad išvengtų galimo agresyvaus pareiškėjo elgesio pasikartojimo; G. P. neturėjo laiko iš anksto įspėti pareiškėją apie galimą elektros impulsinio prietaiso panaudojimą. Be to, pareiškėją ir G. P. skyrė nedidelis atstumas, todėl bet koks delsimas imtis veiksmų būtų sukėlęs pavojų pačiam policijos pareigūnui. Todėl pareigūno veiksmai buvo teisėti, būtini ir proporcingi. Galiausiai, policijos pareigūnai nesiekė sužaloti pareiškėjo.
10Pareiškėjo motina šį nutarimą apskundė. 2022 m. gegužės 27 d. prokuroras atmetė jos skundą, nusprendęs, kad policijos pareigūnai veikė pagal įstatymą, nes pareiškėjas savo akivaizdžiai neteisėtais veiksmais pats išprovokavo elektros impulsinio prietaiso panaudojimą. Be to, sužalojimus lėmė atsitiktinės aplinkybės, kai jis, būdamas neblaivus, nugriuvo laiptais. Tolesni pareiškėjo motinos pateikti skundai buvo atmesti: 2022 m. birželio 17 d. tai padarė ikiteisminio tyrimo teisėjas, o 2022 m. rugpjūčio 3 d. – Kauno apygardos teismas. Šio teismo nutartis buvo galutinė.
112022 m. balandžio mėn. pareiškėjo atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas įtariant jį pasipriešinus teisėtiems policijos pareigūnų nurodymams. Pareiškėjas pripažino savo kaltę, ir 2022 m. gruodžio 5 d. Kauno apylinkės teismas jį nuteisė už šią nusikalstamą veiką.
12Pareiškėjas skundėsi pagal Konvencijos 3 straipsnį, kad policija su juo netinkamai elgėsi ir kad jo kaltinimai dėl netinkamo elgesio nebuvo veiksmingai ištirti.
13Teismas pažymi, kad ši peticija nėra aiškiai nepagrįsta Konvencijos 35 straipsnio 3 dalies a punkto požiūriu, taip pat ji nėra nepriimtina kokiu nors kitu pagrindu. Todėl ji turi būti pripažinta priimtina.
14Bendrieji principai, susiję su valstybės pareiga atlikti veiksmingą kaltinimų netinkamu elgesiu tyrimą, apibendrinti sprendime byloje Bouyid prieš Belgiją ([DK], Nr. 23380/09, §§ 114–123, ECHR 2015).
15Visų pirma, tyrimas turi būti pradėtas nedelsiant ir vykdomas pakankamai operatyviai bei nepriklausomai, nukentėjusiajam turi būti sudarytos sąlygos veiksmingai dalyvauti tyrime, taip pat jis turi būti išsamus, o tai reiškia, kad valdžios institucijos visada turi rimtai stengtis išsiaiškinti, kas įvyko, ir neturėtų remtis skubotomis ar nepagrįstomis išvadomis siekdamos tyrimą užbaigti (ten pat).
16Dėl šios bylos aplinkybių Teismas pažymi, kad tyrimas dėl jėgos panaudojimo prieš pareiškėją teisėtumo buvo pradėtas nedelsiant po to, kai jo motina pateikė skundą, ir buvo atliktas sparčiai (žr. šio sprendimo 5, 9 ir 10 punktus). Teismas neturi pagrindo abejoti šių tyrimų nepriklausomumu, nes, kaip pažymėjo Vyriausybė, tyrimas buvo pavestas specialiam policijos padaliniui, o ne policijos pareigūnui, dirbančiam tame pačiame policijos komisariate kaip ir pareigūnai, dalyvavę aptariamame įvykyje (žr. šio sprendimo 9 punktą), o vėliau bylą išnagrinėjo teismai (žr. šio sprendimo 10 punktą). Be to, viso tyrimo metu pareiškėjas, kuriam taip pat atstovavo jo motina, nuolat ir aktyviai dalyvavo procese ir buvo apklaustas apie tiriamus įvykius (žr. šio sprendimo 5 ir 8–10 punktus).
17Kalbant apie tyrimų išsamumą, iš Teismo turimos medžiagos matyti, kad vidaus valdžios institucijos siekė nustatyti tikslias elektros impulsinio prietaiso panaudojimo prieš pareiškėją aplinkybes (plg., pavyzdžiui, Kanciał prieš Lenkiją, Nr. 37023/13, §§ 92–93, 2019 m. gegužės 23 d.). Visų pirma, jos išnagrinėjo prie policijos pareigūnų uniformų pritvirtintų kamerų vaizdo įrašus ir apklausė elektros impulsinį prietaisą panaudojusį policijos pareigūną, kitą įvykio vietoje buvusį policijos pareigūną ir patį pareiškėją. Jos taip pat ėmėsi priemonių nustatyti, kiek kartų prieš pareiškėją buvo panaudotas elektros impulsinis prietaisas; ikiteisminio tyrimo metu taip pat buvo tiriama, ar pareiškėjo veiksmai buvo tokie pavojingi, kad būtų galima pateisinti elektros impulsinio prietaiso panaudojimą. Nacionalinės valdžios institucijos taip pat nagrinėjo, ar pareiškėjas buvo įspėtas iš anksto, ir, jei ne, ar buvo įvykdytos teisinės sąlygos, leidžiančios šį prietaisą panaudoti be įspėjimo; jos taip pat ištyrė, ar buvo apsvarstytos švelnesnės prievartos priemonės ir kodėl jos nebuvo panaudotos (žr. šio sprendimo 9 ir 10 punktus). Todėl Teismas mano, kad valdžios institucijų negalima apkaltinti akivaizdžiu nesugebėjimu surinkti svarbių įrodymų ar ištirti esminių aplinkybių. Galiausiai, vykstant procesui visi įrodymai buvo tinkamai apsaugoti ir visi svarbūs įrodymai buvo pateikti dviejų lygmenų teismams įvertinti.
18Atsižvelgdamas į šią informaciją, Teismas mano, kad nėra pagrindo teigti, jog skundų dėl netinkamo elgesio su pareiškėju tyrimas nebuvo išsamus ir „veiksmingas“. Darytina išvada, kad Konvencijos 3 straipsnio procesinio pažeidimo nebuvo.
19Bendrieji principai, susiję su teisėsaugos pareigūnų netinkamu elgesiu, apibendrinti sprendime byloje Bouyid (minėta pirmiau, §§ 81–90).
20Visų pirma, asmens laisvės atėmimo atveju arba tiesiog jam susidūrus su teisėsaugos pareigūnais, bet koks fizinės jėgos panaudojimas, jei jis nėra griežtai būtinas dėl šio asmens elgesio, žemina žmogaus orumą ir iš esmės pažeidžia Konvencijos 3 straipsnyje numatytą teisę (ten pat, § 88).
21Šioje byloje neginčijama, kad 22.10 val. į įvykio vietą atvykus policijos pareigūnams, pareiškėjas, pirmą kartą atidaręs savo buto duris, bandė vienam policijos pareigūnui įspirti, o kitam – suduoti, atsisakė vykdyti jų nurodymus (žr. šio sprendimo 3 ir 9 punktus). Taip pat nustatyta, kad po vienuolikos minučių, 22.21 val., pareiškėjas antrą kartą atidarė duris ir iš karto, be jokio išankstinio įspėjimo, vienas iš keturių ten buvusių policijos pareigūnų panaudojo prieš jį elektros impulsinį prietaisą; po jo panaudojimo pareiškėjas nukrito ant laiptų ir patyrė galvos traumą (žr. šio sprendimo 3, 4 ir 9 punktus).
22Vyriausybė teigė, kad, įvertinus agresyvų pareiškėjo elgesį policijos pareigūnų atžvilgiu, G. P. turėjo teisę panaudoti elektros impulsinį prietaisą savigynos tikslais. Be to, elektros impulsinio prietaiso panaudojimą be išankstinio perspėjimo pateisina ir tai, kad pareiškėjas staiga išbėgo iš buto ir kad jį nuo G. P. skyrė nedidelis atstumas (žr. šio sprendimo 9 punktą).
23Šioje byloje Teismas konstatuoja, kad, atsižvelgiant į visus surinktus įrodymus, nebuvo įtikinamai įrodyta, kad būtent paties pareiškėjo elgesys nulėmė būtinybę panaudoti elektros impulsinį prietaisą, dėl kurio pareiškėjas patyrė sunkių sužalojimų (žr. šio sprendimo 4 punktą). Nebuvo įrodyta, kad pareiškėjo veiksmai, kai jis 22.21 val. antrą kartą išėjo iš savo buto, galėtų būti laikomi keliančiais realią grėsmę pareigūnų gyvybei ar sveikatai ir dėl to buvo būtina prieš jį panaudoti elektros impulsinį prietaisą (žr. šio sprendimo 3 punktą). Visų pirma, iš Teismo turimos medžiagos matyti, kad policijos pareigūnai liepė pareiškėjui išeiti iš buto ir kad jis šį nurodymą įvykdė. Kai jis atidarė duris ir išėjo, elektros impulsinis prietaisas buvo panaudotas iš karto. Teismas pabrėžia, kad nuo pirmojo incidento, kai pareiškėjas elgėsi agresyviai, iki antrojo incidento, kai jis atidarė duris ir išėjo iš savo buto, praėjo maždaug 11 minučių. Policijos pareigūnai neteigė, kad pareiškėjas, išėjęs iš buto, smurtavo ar elgėsi taip, kad jie būtų galėję pagrįstai bijoti dėl savo gyvybės ar sveikatos (žr. šio sprendimo 6 ir 7 punktus); bylos medžiagoje taip pat nėra tokių įrodymų. Teismas taip pat pažymi, kad, pareiškėjui išėjus iš savo buto, laiptinėje degė šviesa ir kad pareigūnai stovėjo ne prie pat pareiškėjo, o puse aukšto žemiau (žr. šio sprendimo 3 punktą), todėl bet koks pavojus, kurį pareiškėjas galėjo kelti pareigūnų gyvybei ar sveikatai, buvo dar mažesnis.
24Be to, iš Teismo turimos medžiagos matyti, kad pareiškėjas nebuvo įspėtas nei apie tai, kad prieš jį gali būti panaudota fizinė jėga, nei konkrečiai apie galimą elektros impulsinio prietaiso panaudojimą (žr. šio sprendimo 3 punktą). Atsižvelgdamas į įvykyje dalyvavusių policijos pareigūnų skaičių, atstumą tarp jų ir pareiškėjo, taip pat pareiškėjo elgesį tuo metu, Teismas negali konstatuoti, kad toks įspėjimas buvo neįmanomas arba kad jis būtų sukėlęs kokį nors pavojų policijos pareigūnams (žr. šio sprendimo 3 punktą; dėl išankstinio įspėjimo galimybės taip pat žr. pavyzdį, pateiktą sprendime byloje Znakovas prieš Lietuvą [Komitetas], Nr. 32715/17, § 48, 2019 m. lapkričio 19 d.).
25Remdamasis išdėstytais argumentais, Teismas daro išvadą, kad Vyriausybė neįrodė, jog toks fizinės jėgos panaudojimas prieš pareiškėją buvo būtinas dėl jo paties elgesio. Todėl toks jėgos panaudojimas buvo nežmoniškas ir žeminantis elgesys ir Konvencijos 3 straipsnio materialus pažeidimas.
26Pareiškėjas nepateikė reikalavimo dėl teisingo atlyginimo pagal Teismo reglamento 60 taisyklės reikalavimus. Todėl, kadangi nėra išskirtinių aplinkybių, dėl kurių Teismas turėtų priimti sprendimą be pareikšto reikalavimo (žr. atitinkamus principus, išdėstytus sprendime byloje Nagmetov prieš Rusiją [DK], Nr. 35589/08, §§ 61 ir 75–76, 2017 m. kovo 30 d.), Teismas mano, kad nėra jokio reikalo priteisti jam kokią nors sumą šiuo pagrindu.
Skelbia peticiją priimtina.
Nusprendžia, kad Konvencijos 3 straipsnio procesinio pažeidimo nebuvo.
Nusprendžia, kad buvo Konvencijos 3 straipsnio materialus pažeidimas.
Surašyta anglų kalba ir paskelbta raštu 2026 m. gegužės 12 d., vadovaujantis Teismo reglamento 77 taisyklės 2 ir 3 dalimis.
Kanclerio pavaduotoja Pirmininkė
Dorothee von Arnim Oddný Mjöll Arnardóttir
Text from our archive (European Court of Human Rights, HUDOC). © Council of Europe / European Court of Human Rights. Reuse permitted with attribution; the Court's translations into languages other than English and French are not authoritative.